Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-02-13 · Civilinė byla Nr. 2S-134-524/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-13
Bylos Nr.
2S-134-524/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14853-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė (pirm.), Alona Romanovienė, Audrius Saulėnas
Ieškovas
O. K.
Atsakovas
A. L.
Trečiasis asmuo
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, VĮ Registrų centro
Kategorijos
  • 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja E. MisiūnienėTeisėja R. Augustė
Civilinė byla Nr. 2A-135-524/2013
2S-134-524/2013
(Proceso Nr. 2-06-3-14853-2011-6)
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos 30.12.2; 101; 93.2.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovei A. L., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, R. V., L. Z., A. S., L. S., I. P., J. S., V. B., V. G. (V. G.) dėl pažeistų teisių gynimo bei ieškovės O. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-28 sprendimo ir ieškovės O. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-17 nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė įpareigoti atsakovę per mėnesį, skaičiuojant terminą nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, atstatyti rūsio patalpą, esančią namo pirmoje laiptinėje, (duomenys neskelbtini), į pirminę padėtį, už šio reikalavimo neįvykdymą laiku nustatyti atsakovei A. L. 500 Lt baudą už kiekvieną praleistą dieną; priteisti ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-11-05 nuosavybės teise įsigijo 35,75 kv. m butą su 4,29 kv. m rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini); kadangi bendro naudojimo patalpa – rūsys – nėra nustatytas atskiriems patalpų savininkams, ieškovė ketino atlikti kadastrinius matavimus, nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, naudojimosi tvarką ir įregistruoti VĮ Registrų centre. Ieškovė apžiūrėjo bendro naudojimo patalpą ir pastebėjo, kad dalis rūsio patalpų prijungta prie gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu buto savininkė A. L. pasididino savo gyvenamojo būsto patalpas prijungdama dalį rūsio, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams. Ieškovė teigia, kad atsakovė šiuos veiksmus atliko neturėdama statybos leidimo rekonstrukcijai, nebuvo organizuojamas daugiabučio namo savininkų susirinkimas dėl atsakovės buto padidinimo prijungiant bendro naudojimo patalpas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-28 sprendimu ieškinį atmetė, paskyrė ieškovei O. K. 3000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei; priteisė iš ieškovės O. K. atsakovei A. L. 1700 Lt bylinėjimosi išlaidų; valstybei 130 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad ieškovė žinojo apie 2010-07-07 daugiabučio namo J. Karoso g. 21, Klaipėdos m., butų savininkų susitarimą dėl namo rūsio sandėliukų pasidalijimo patvirtino. Nė vienas trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktas namo gyventojas nusiskundimų dėl rūsyje pastatytos pertvaros neišreiškė, pretenzijų dėl rūsio pasidalijimo neišsakė, 2010-07-07 susitarimo neginčijo, todėl ieškinio reikalavimus atmetė. Teismo nuomone, atitvarui statybos leidimo nereikėjo. Teismas atsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, į 2010-07-07 namo gyventojų, patalpų savininkų susitarimą dėl bendro naudojimo patalpų pasidalijimo ir kitus duomenis, įvertino ieškinio nepagrįstumą, ieškovės nesąžiningumą, todėl atsakovei skyrė baudą už piktnaudžiavimą teise.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė prašymą panaikinti paskirtą 3000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad paskirta bauda nepagrįsta ir neteisėta, ieškovė į teismą kreipėsi sąžiningai manydama, jog atsakovė pažeidė materialines subjektines teises bei įstatymų saugomus interesus (t. y. atsakovė neturėdama jokio teisinio pagrindo užėmė dalį bendrojo naudojimo patalpų), išnaudojusi visas ikiteismines galimybes, bylos nevilkino, vykdė visus teismo įpareigojimus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-17 nutartimi ieškovės prašymą atmetė. Nurodė, kad bauda ieškovei paskirta įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, 2010-07-07 namo gyventojų, patalpų savininkų susitarimą dėl bendro naudojimo patalpų pasidalijimo, trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus duomenis bei nustačius ieškovės nesąžiningumą pareiškiant nepagrįstą ieškinį. Ieškovės nesąžiningumą patvirtino jos žinojimas apie 2010-07-07 daugiabučio namo J. Karoso g. 21, Klaipėdos m., butų savininkų susitarimą dėl namo rūsio sandėliukų pasidalijimo, kurį buvo pasirašiusi ir pati ieškovė, tačiau kreipiantis į teismą šį faktą mėgino nuslėpti, šio susitarimo neginčijo. Pažymėjo, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirta ne už bylos vilkinimą ar teismo įpareigojimų nevykdymą, bet už nesąžiningą nepagrįsto ieškinio pareiškimą, dėl kurio atsakovė patyrė dideles išlaidas advokatui, už jo suteiktas teisines paslaugas, nepagrįstai buvo uždėtas areštas atsakovės nuosavybės teise valdomam turtui ir pan., į bylą nepagrįstai buvo įtrauktos valstybinės institucijos, namo gyventojai, kviečiami liudytojai, – jie buvo priversti eikvoti savo laiką, lėšas dalyvaujant teisminiame procese.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-08-28 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad teismo vaidmuo turėjo būti aktyvus, nes yra viešasis interesas, teismas šališkai vertino įrodymus. Pažymėjo, kad 2010 m. susitarimas, kuriuo padalytos bendrojo naudojimo patalpos, turėjo būti notarinės formos, todėl toks susitarimas yra niekinis ir negaliojantis. Paaiškina, kad ieškovė 2010-07-07 susitarimo nepasirašė, prašė skirti ekspertizę, bet teismas šį prašymą atmetė. Pažymi, kad buvo pažeista procesinių dokumentų įteikimo tvarka. Paaiškina, kad ieškovė ginčą siekė išspręsti taikiai ikiteismine tvarka, tačiau nepavyko. Apeliantės nuomone, teismo atsakymas pranešti apie bylą viešo paskelbimo būdu, suponavo ilgą parengiamojo teismo posėdžio nepaskyrimą, bylos esmės nukreipimą kita linkme nei pareikštas ieškinys. Teigia, kad teismas nukrypo nuo bylos esmės, t. y. nebuvo nustatinėjamos nesutarimų priežastys, naudojimosi tvarka bendraturčiams, nebuvo siekiama interesų pusiausvyros. Atkreipia dėmesį, kad ginčo patalpa yra po atsakovei priklausančiu butu, durų į šią patalpą nėra. Apeliantės nuomone, teismas neišnagrinėjo esminių bylos aplinkybių, todėl priimtas sprendimas turi būti ir byla perduota nagrinėti iš naujo.

Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-17 nutartį ir ieškovės prašymą tenkinti. Nurodė, kad teismo išankstinę nuomonę suponavo įrodinėjimo naštos perkėlimas ieškovei ir baudos skyrimas už piktnaudžiavimą. Mano, kad teismo įpareigojimai ieškoti atsakovės užvilkino bylos pradėjimą nagrinėti iš esmės. Teismas pažeidė procesinių dokumentų įteikimą šalims. Apeliantės nuomone, nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė nuslėpė faktą apie 2010-07-07 susitarimą. Teigia, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise naudojamasi aiškiai ne pagal jos paskirtį. Paaiškina, kad teismo motyvai dėl baudos skyrimo susiję ne su piktnaudžiavimu teise, bet su įrodymų vertinimu.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-28 sprendimą palikti nepakeistą, pakartotinai pripažinti ieškovę piktnaudžiavus savo teise ir skirti 10000 Lt baudą ir 50 proc. nuo paskirtos baudos skirti atsakovei; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, kokiu konkrečiu būdu atsakovės rūsyje esanti siena pažeidžia jos ar kitų namo gyventojų interesus. Priduria, kad būdas, kokiu būdu atsakovė patenka į jai priklausančias patalpas, nėra ginčo dalykas. Pastatyta siena, kuri atitveria atsakovei priklausančią rūsio dalį nuo bendros patalpos, neužtveria jokio praėjimo, niekam netrukdo, yra privačios patalpos ribose ir atitinka 2010-07-07 bendraturčių susitarimą. Priduria, kad rūsyje išmūryta nelaikanti pertvara, jos įrengimas nelaikytinas savavališka statyba. Mano, kad bauda skirta pagrįstai. Atsakovės nuomone, ieškovei turėtų būti skiriama pakartotinė bauda už piktnaudžiavimą teise.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsys (planas iš Registrų centro nekilnojamojo turto kadastro matavimų bylos, t.1, b. l. 24) susideda iš patalpų, suskirstytų į sandėliukus. Pagal savo funkcinę paskirtį rūsys priklauso visiems namo butams, negyvenamosioms patalpoms, taip pat ir apeliantės turimoms šiame name patalpoms. Ieškovės pateiktame rūsio plane (t.1, b. l. 24) ieškovės rūsio 7,21 kv. m patalpos pažymėtos indeksu Q 2-11, o atsakovės 28,71 kv. m rūsio patalpos pažymėtos indeksu Q 1-1. Šalių rūsio patalpos nesiriboja. Byloje nustatyta, kad ginčas vyksta dėl atsakovės paminėtoje rūsio patalpoje pastatytos pertvaros, kuria 1 metro atstumu atitverta elektros skydinė. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašte konstatuota, kad tokios pertvaros įrengimas pagal STR 1.01.08:2002 priskiriamas paprastojo remonto darbams, kuriems atlikti statybą leidžiantis dokumentas nėra būtinas (t. 2, b. l. 81). Taip pat nustatyta, kad 2010-07-07 gyventojų susitarimu realios bendro turto dalys, kuriomis turi teisę naudotis atskiri bendraturčiai, nustatytos, nuosavybės teisės į rūsį įregistruotos (t.1, b. l. 54–56, t. 2, b. l. 29). Iš to sprendžiama, kad kiekvienam bendraturčiui priklauso rūsio patalpų realioji nuosavybės teisės dalis ir 2010-07-07 susitarimu nustatytos bendro naudojimosi patalpos rūsyje. Byloje nustatyta, kad ginčo pertvara nėra pastatyta bendro naudojimo rūsio patalpose, o ji pastatyta atsakovės rūsyje ir atitveria namo elektros skydinę (t.1, b. l. 18–20). Ieškovė prašo teismo nugriauti pertvarą, todėl darytina išvada, jog ji iš esmės reiškia negatorinį ieškinį, įrodinėdama, jog jai bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais namo gyventojais priklauso elektros skydinės patalpos, t. y. prašo atstatyti rūsio patalpą į pirminę padėtį. Šis reikalavimas kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis). CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Šioje byloje įvertinus visas institucijų išvadas dėl ginčo pertvaros statybos (t.1, b. l.14–15) ir nenuginčytą 2010-07-07 susitarimą negalima padaryti išvados, kad šia pertvara atsakovė pažeidė ieškovės teises. Savininku tampama įgijus nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami CK 4.47 straipsnyje, kuriame pateikiamas nebaigtinis jų sąrašas. Turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Asmuo, įrodinėdamas aplinkybę, kad jis yra turto savininkas, įrodinėja savo nuosavybės teisės į tą turtą atsiradimo pagrindą. Šioje byloje atsakovė įrodė, kad ji ginčo pertvarą pastatė savo rūsio patalpoje, kuriuo naudojasi pagal įregistruotą 2010-07-07 susitarimą (t. 2, b. l. 29). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Todėl akivaizdu, kad ieškovė kartu su kitais namo gyventojais yra bendro naudojimo patalpų, esančių rūsyje, bendraturtė, t. y. ir ginčo elektros skydinės, kuri yra skirta visam namui. Tačiau ieškovė privalėjo įrodyti, kad dėl ginčo pertvaros, pastatytos atsakovės rūsyje atitveriant elektros skydinę, bus pažeistos jos teisės naudojantis bendru daiktu, tačiau tokių įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.). Ieškovė ieškinyje nurodo atsakovės neteisėtus veiksmus, kad ji padidinusi savo buto plotą bendrojo naudojimo patalpų sąskaita padidino savo rūsį savavališkai, neturėdama teisinio pagrindo užėmė dalį bendrojo naudojimo patalpų. Tačiau byloje ieškovė neginčijo 2010-07-07 gyventojų susitarimo, kuriuo buvo nustatytas atsakovei konkretus rūsio dydis ir jo vieta. Šis susitarimas atitinka CK 4.75 str. 1 d. nuostatas. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, šį susitarimą atsakovė įregistravo (t. 2, b. l. 29). Šiuo atveju namo gyventojai susitarė dėl rūsio patalpų dydžio ir naudojimosi tvarkos, šis susitarimas nėra nuginčytas, jis įregistruotas. Todėl nenuginčijus paminėto susitarimo nėra pagrindo tenkinti tokį ieškovės negatorinį ieškinį bei analizuoti šios susitarimo pasirašymo aplinkybes, tirti ieškovės parašą nėra pagrindo šioje byloje, nes ieškovė savo teises gali ginti kitoje byloje ar baudžiamąja tvarka esant įtarimui dėl jos parašo klastojimo. Bylos nagrinėjimo ribas civiliniame procese nustato šalys, įgyvendindamos Civilinio proceso kodekse numatytas teises ir vykdydamos pareigas, šioje byloje yra iškeltas šalių privataus pobūdžio ginčas ir ši byla nėra tos kategorijos, kurioje teismo vaidmuo yra aktyvus. Teismo aktyvus vaidmuo pateisinamas viešuoju interesu šeimos, darbo, bankroto bylose. Tačiau ir šiose kategorijose bylose nereiškia, kad teismas savo iniciatyva gali suformuluoti šalių reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės normų, atmesdamas prašymą skirti ekspertizę 2010-07-07 bendraturčių susitarime ieškovės parašui tirti, nes šioje byloje ieškovė šio susitarimo neginčijo, todėl šis apeliacinio skundo motyvas bei motyvai dėl namo bendraturčių susitarimo pagrįstumo, formos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį ir šio susitarimo byloje neginčijo. Ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės, jog atsakovė, pastatydama pertvarą savo rūsio patalpoje ir visiškai nepalikdama įėjimo į savo rūsį, neįrodė, jog yra pažeista jos kaip bendraturtės teisė patekti į elektros skydinę, todėl pirmosios instancijos teismas pagal pareikštą ieškinį teisingai nustatė, jog šiuo konkrečiu veiksmu nėra pažeistos atsakovės teisės šioje byloje. Šioje byloje ieškovė neįrodė, kokią konkrečią bendrų patalpų dalį atsakovė prijungė prie savo rūsio patalpos, kurią buvo įsigijusi 2007-02-19 įregistruota pirkimo–pardavimo sutartimi (t.1, b. l. 9), neįrodinėjo, koks buvo elektros skydinei skirtas plotas rūsyje iki 2010-07-07 susitarimo sudarymo, todėl ieškinys yra neįrodytas. Tokių įrodymų ieškovė neteikia ir apeliacinės instancijos teisme.

Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl trečiųjų asmenų atsiliepimų neįteikimo ieškovei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nesudaro absoliutaus sprendimo negalimo pagrindų, išvardytų CPK 329 str. 2 d., 3 d. Nurodomas procesinių teisės normų pažeidimas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta bylą, todėl apeliacinio skundo motyvais naikinti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d.1p.), nes savo teises dėl 2010-07-07 susitarimo ieškovė galės ginti kitoje byloje.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Dėl LR CPK 95 str. 1 d. taikymo.

Ieškovė atskiruoju skundu nurodo, kad jos veiksmuose nėra piktnaudžiavimo teise, todėl paskirta bauda turi būti panaikinta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis išvadomis. Pastebėtina, kad atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad ieškovė nevilkino bylos nagrinėjimo, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skyrė baudas ne už bylos vilkinimą, o už nepagrįsto ieškinio pareiškimą. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl LR CPK 95 str. 1 d. teisės normų taikymo ir aiškinimo už nepagrįsto ieškinio pareiškimą.

Teisėjų kolegija nurodo, kad vienas iš LR CPK 2 str. įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Nesilaikanti šių reikalavimų šalis gali patirti pasekmes, numatytas LR CPK 95 str. 1 d., t. y. šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Šioje normoje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas ir sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas paskyrė ieškovei baudą ne už bylos vilkinimą, o už nepagrįsto ieškinio pareiškimą. Baudos paskyrimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad ieškovė buvo nesąžininga, t. y. ji žinojo apie 2010-07-07 daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų susitarimą dėl namo rūsio sandėliukų pasidalijimo, buvo jį pasirašiusi, tačiau jo neginčijo ir šių duomenų nepateikė teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie motyvai nepagrįsti.

Pagal LR CPK 2 ir 5 str. teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami; tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant LR CPK 5 str. dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006). Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. LR CPK 5 str. įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, universalia forma garantuojanti konstitucinės teisės į teisminę gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str.) įgyvendinimą bylose, kurių nagrinėjimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas (LR CPK 1 str.), yra subjektinių teisių gynybos garantija, reiškianti, jog suinteresuotu asmeniu teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo aspektu yra kiekvienas asmuo, kuris LR CPK nustatyta tvarka kreipiasi į teismą deklaruodamas turįs materialinį teisinį interesą, tačiau tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis LR CPK 176–185 str., galima prieiti prie išvados, ar tokio suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą teisminės gynybos yra pagrįstas, t. y. ar konstatuotinas teisės arba teisėto intereso pažeidimas ir ar jis gintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2007). Tokios pat kreipimosi į teismą nuostatos įtvirtintos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje; šios tarptautinės normos garantuoja kiekvienam, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, teisę į teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000). Todėl atsižvelgiant į paminėtas nuostatas darytina išvada, kad aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Paduodančio nepagrįstą procesinį dokumentą asmens nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog jo reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso principų įgyvendinimui, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį manydama, kad atsakovė rūsio patalpoje pastatydama pertvarą pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Bendraturčių susitarimas dėl rūsio patalpų pasidalijimo pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė savo teise reikšti ieškinį naudojosi nesąžiningai, nes jis gali būti ginčijamas. Ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje gali keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, tačiau tai, kad ji to nepadarė šioje byloje, nereiškia, jog ji pareiškė nesąžiningą ieškinį. Liudytojų parodymai, trečiųjų asmenų paaiškinimai yra reikšmingi dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo, tačiau neįrodo ieškovės nesąžiningumo ar naudojimosi savo procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį.

Teisė į teisminę gynybą, jos prieinamumą garantuojama pagrindiniuose įstatymuose, dėl to ir asmens įgyvendinama teisė reikšti ieškinį gali būti laikoma piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise naudojamasi akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį, civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva“ ir Ko” pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad dėl ieškinio pareiškimo atsakovė patyrė dideles išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, buvo areštuotas jos turtas ir kt. Išaiškintina, kad atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistos teismo sprendimu, jokių kitų duomenų dėl atsakovės patirtų išlaidų byloje nėra. Be to, atsakovė nesikreipė į teismą dėl patirtų nuostolių atlyginimo dėl turto arešto, jos teisių suvaržymo ir kt., jų neįrodinėjo LR CPK nustatytomis priemonėmis, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl galimų atsakovės nuostolių neatitinka bylos medžiagos.

Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo 2012-09-17 nutartis naikintina, ieškovės prašymas dėl baudos panaikinimo tenkintinas.

Atsakovė atsiliepimu prašo skirti ieškovei baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis LR CPK 95 str. pagrindu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė teise į apeliaciją naudotųsi nesąžiningai, būtų vilkinusi teisminį procesą. Pažymėtina, kad teisė į apeliaciją kaip ir teisė kreiptis teisminės gynybos, numatyta LR CPK 5 str., yra viena pamatinių, todėl vien tas faktas, kad apeliacinis skundas atmestas, nesudaro pagrindo pripažinti apeliantę piktnaudžiavus teise LR CPK 95 str. normų pagrindu.

Iš ieškovės atsakovei priteistini 600 Lt išlaidų, turėtų ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, nes kvitu (t. 3, b. l. 2–4) įrodyta, jog atsakovė sumokėjo 2000 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d., 98 str.). Pagal LR CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 7 p. numato, kad užmokesčio už teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Ši suma nebuvo detalizuota, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į paminėtose rekomendacijose nurodytą maksimalią sumą – 1275 Lt – atsakovės procesiniam dokumentui paruošti, atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-17 nutartį ir tenkinti O. K. prašymą dėl 3000 Lt baudos, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-28 sprendimu, panaikinimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-28 sprendimo dalį dėl 3000 Lt baudos paskyrimo O. K. panaikinti.

Apeliacinį skundą atmesti. Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-17 sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Atsakovės A. L. prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.

Priteisti iš O. K. A. L. 600 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Alona RomanovienėAudrius Saulėnas