- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- 2S-2041-1097/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07410-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- V. C.
- Atsakovas
- V. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. C. (V. C.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. C. ieškinį atsakovui V. S. (V. S.) dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – 530-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (toliau – bendrija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. S. dėl nuostolių atlyginimo, prašydamas priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, 530-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai 10 289,66 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, iš areštuoto turto leidžiant atsiskaityti su valstybe ir bendrija. Grįsdamas šį prašymą, ieškovas nurodė, kad atsakovas gera valia vengia atlyginti bendrijai padarytus nuostolius; ieškovui nėra žinoma dabartinė atsakovo turtinė padėtis; ieškinio suma (10 289,66 Eur) atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė; atsakovas yra bendrijos skolininkas jau nuo 2019 metų; atsakovo prievolės ieškovui įvykdymas nėra užtikrintas jokiomis kitomis priemonėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Šalies argumentai
4. Teismas nurodė, kad pateikto ieškinio reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą materialiąja prasme yra galimas, tačiau kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovo subjektinės teisės reikšti tokio pobūdžio reikalavimą. Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog nesiėmus ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad pareiga įrodyti grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui tenka laikinąsias apsaugos priemones taikyti prašančiam asmeniui, t. y., nagrinėjamu atveju, – ieškovui, tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų, rodančių, jog atsakovas siekia (gali siekti) paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti savo turtą tam, kad išvengtų šioje byloje būsimo teismo sprendimo vykdymo. Aplinkybė, kad atsakovas turi įsiskolinimų ir/ar neatsiskaito su ieškovu, nėra pakankamas pagrindas spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, o aplinkybė, jog ieškinio suma atsakovo atžvilgiu yra didelė, savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas V. C. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neištyrė reikšmingų duomenų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą naudojant bendrijos ir ieškovo turtą. Teismas turėjo nustatyti, ar atsakovas, siekdamas naudoti ieškovo ir bendrijos turtą, žinojo, kad jis neturi teisės to daryti, t. y.: būdamas bokso savininku, nemokamai naudotis savo boksu ir garažo pastatu; tapęs bendrijos pirmininku, sudaryti piniginius sandorius, susijusius su lėšų perleidimu; neatsiskaityti su ieškovu, kuris apmokėjo už bendrijai suteiktas advokato paslaugas. Ieškovas nurodo, kad, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas galės toliau nemokamai naudotis savo boksu, bendrijos ir ieškovo turtu, neteisėtai naudoti esamus sandorius ir sudarinėti naujus, nepalankius ieškovui ir bendrijai, tačiau palankius nesąžiningiems boksų savininkams, dėl to gali atsirasti ir padidėti ieškovui ir bendrijai daroma turtinė žala.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime atsakovas V. S. prašo atskirąjį skundą atmesti ir įpareigoti ieškovą sumokėti 50 Eur žyminį mokestį už atskirojo skundo pateikimą. Atsakovas nurodo, kad: 1) tapatus ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau buvo išnagrinėtas kitoje byloje; 2) net ir ieškinio tenkinimo atveju, ieškovas negalėtų reikalauti nuostolių atlyginimo, nes ieškovas nėra bendrijos atstovas; 3) ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra nukreiptos į ieškinio reikalavimų užtikrinimą; 4) atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas (CPK 178 straipsnis), o ieškovas duomenų, patvirtinančių, kad tam, jog išvengtų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo, atsakovas ketina paslėpti turimą turtą, jį perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti, nepateikė. Taip pat atsakovas nurodo, kad ieškovas nesumokėjo už atskirąjį skundą žyminio mokesčio, prašo įpareigoti jį tai padaryti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė, jog yra reali grėsmė, kad nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįvykdomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo (ne)įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
10. Pabrėžtina, kad pareiga pagrįsti šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla laikinąsias apsaugos priemones taikyti prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021), šiuo atveju – ieškovui. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti ir teisinio reglamentavimo neatitinkantys ieškovo atskirojo skundo teiginiai, kad teismas privalėjo nustatyti atsakovo nesąžiningumą. Kaip minėta, įrodyti nesąžiningumą, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, yra tokių priemonių taikymo prašančio asmens pareiga (CPK 178 straipsnis), o teismas, laikydamasis proceso taisyklių, vertina pateiktus įrodymus ir priima jų visumos įvertinimu pagrįstą procesinį sprendimą (CPK 185 straipsnis).
11. Ieškovas, atskiruoju skundu ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodo, kad: 1) pirmosios instancijos teismas išvadą dėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės nebuvimo atmetė neištyręs ir neįvertinęs visų atsakovo nesąžiningumą patvirtinančių aplinkybių; 2) nagrinėjamu atveju nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas galės toliau nemokamai naudotis savo garažo boksu, bendrijos ir ieškovo turtu, neteisėtai sudarinėti ieškovui ar bendrijai nepalankius sandorius, dėl to gali atsirasti ir padidėti ieškovui ir bendrijai daroma turtinė žala. Taigi, atskiruoju skundu keliamas skundžiamos nutarties dalies dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės (ne)buvimo, pagrįstumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro.
12. Pirma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – teismo sprendimo (ne)įvykdymo pasunkėjimo rizikos buvimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis), vertinimo aspektu, teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo konkrečioje byloje įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti nėra pagrindas varžyti kito asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį su tikslu taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-185-330/2019; kt.).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, jog, ieškovo teigimu, atsakovas gera valia vengia atlyginti bendrijai padarytus nuostolius; ieškovui nėra žinoma dabartinė atsakovo turtinė padėtis; ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė; atsakovas yra bendrijos skolininkas nuo 2019 metų; atsakovo prievolės ieškovui įvykdymas nėra užtikrintas kitomis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios aplinkybės pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių atsiranda rizika dėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo, nesudaro. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tai, jog atsakovas turi įsiskolinimų ir/ar neatsiskaito su bendrija, atlieka kitus, ieškovo teigimu, ieškovo ar bendrijos teises bei teisėtus interesus pažeidžiančius veiksmus, yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl to gali pasunkėti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymas. Kaip jau buvo pažymėta, tikėtiną grėsmę, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai to prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį su tikslu taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su nežinoma atsakovo turtine padėtimi, ieškinio sumos dydžiu ar prievolių neužtikrinimu kitomis priemonėmis, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovui neįrodžius prieš tai nurodytų atsakovo nesąžiningumą patvirtinančių aplinkybių, pasireiškiančių siekiu paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti turint tikslą išvengti galimai ieškovo naudai būsimo priimto teismo sprendimo įvykdymo, pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių atsiras galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika, nesudaro.
14. Antra, atsižvelgiant į tai, kad pareigą įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (tikėtino ieškinio pagrįstumo ir sprendimo neįvykdymo ar sprendimo įvykdymo pasunkėjimo grėsmės) buvimą turi jų prašantis asmuo, t. y., nagrinėjamu atveju, ieškovas, ir tai, kad ši pareiga apima ne tik pareigą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas (prašymas), tačiau ir jas nurodyti, t. y. nurodyti prašymo faktinį pagrindą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netyrė ir nevertino aplinkybių, kuriomis prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas negrindė pirmosios instancijos teisme, tačiau kurias jis nurodo atskirajame skunde, t. y. kad, ieškovo teigimu, atsakovas, siekdamas naudoti ieškovo ir bendrijos turtą, žinojo, kad jis neturi teisės to daryti. CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties teisėtumo nurodytų aplinkybių atžvilgiu netikrina (CPK 338 straipsnis), kartu pažymėdamas, jog ieškinio pagrindu esančios aplinkybės sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės turinį ir nėra tokios, kurios vertintinos ar tirtinos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
15. Trečia, teismų praktikoje pažymėta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-299-178/2018 ir civilinėje byloje Nr. e2-265-178/2018). Nagrinėjamu atveju pagrindinis byloje pareikštas ieškinio reikalavimas yra priteisti bendrijai 10 289,66 Eur nuostolių atlyginimą. Taigi, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, (ne)buvimo, atsižvelgtina tik į aplinkybes, kurios patvirtina arba paneigia, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas būtent nagrinėjamoje byloje būsiančio priimto teismo sprendimo įvykdymas, t. y. jog, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti sunku ar neįmanoma priverstine tvarka įgyvendinti ieškovo naudai, t. y. tenkinant ieškinį, priimtą teismo sprendimą (šiuo atveju – išieškoti bendrijos naudai 10 289,66 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovo nurodomos aplinkybės, kad, ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas galės toliau nemokamai naudotis savo garažo boksu, bendrijos ir ieškovo turtu, neteisėtai sudaryti bendrijai ar ieškovui nepalankius sandorius, iš esmės nėra tiesiogiai susijusios su galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo (ne)įvykdymo rizika. Kaip minėta, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, patvirtinančios arba paneigiančios, kad atsakovas gali sąmoningai siekti pabloginti savo turtinę padėtį su tikslu taip išvengti išieškojimo iš šio jo turto pagal galimai ieškovui palankų teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje ir tai lemtų, kad galimai ieškovui nagrinėjamoje byloje palankaus teismo sprendimo įvykdymas galimai realiai pasunkėtų.
16. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo teiginiai pagrindo naikinti ar keisti teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
17. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ieškovas už atskirąjį skundą nesumokėjo žyminio mokesčio ir prašo įpareigoti jį tai padaryti. Dėl šio prašymo, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai susiję su garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos veikla, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįpareigojo ieškovo mokėti žyminio mokesčio.
18. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.