Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „TURTONA“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-384-479/2016, pagal ieškovės UAB „TURTONA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kornas“ dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo, ir atsakovės UAB „Kornas“ priešieškinį ieškovei dėl turto išlaikymo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - J. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punktas)

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliantė teismo prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teisme 2016 m. sausio 19 d. vykusio posėdžio įrašas, 2016 m. sausio 20 d. įkeltas į teismų informacinę sistemą Liteko, sugadintas.CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – kai byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Nustačius vieną iš CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pagrindų, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pagal CPK 168 straipsnį kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus CPK numatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis (CPK 168 straipsnio 1 dalis). Reikalavimus garso įrašams, daromiems teismo posėdžio eigai fiksuoti, nustato teisingumo ministras (CPK 168 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu (CPK 168 straipsnio 4 dalis). Kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko garso įrašu užfiksuoti. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie numatomą pakartoti procesinį veiksmą pranešama kodekso nustatyta tvarka (CPK 168 straipsnio 5 dalis).Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teisme 2016 m. sausio 19 d. žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjamas šalių ginčas dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo pagal ieškovės ieškinį atsakovei ir atsakovės priešieškinį dėl turto išlaikymo išlaidų priteisimo. Posėdyje dalyvavo ieškovės atstovas advokatas A. A., atsakovės atstovai A. J., advokatas D. B.. Iš 2016 m. sausio 19 d. informacinės pažymos matyti, kad buvo daromas garso įrašas, posėdžio pradžia fiksuota 13:05, pabaiga – 15:20.Teismų informacinėje sistemoje Liteko esantys duomenys patvirtina, kad prie 2016 m. sausio 19 d. žymos apie posėdį, įkelti du garso įrašai. Patikrinus juos nustatyta, kad vienas iš įkeltų garso įrašų, kaip teisingai nurodo apeliantė (to neginčija ir atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą), iš tiesų yra nekokybiškas, tačiau kitame įkeltame garso įraše yra tinkamai užfiksuotas vykęs teismo posėdis. Taigi, negalima laikyti, kad byloje nėra protokolo (garso įrašo) (CPK 168 straipsnis).Pažymėtina, kad apeliantė skunde nemotyvuoja, kaip jos teisės buvo pažeistos dėl nekokybiško garso įrašo. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė laiku pateikė įstatymo reikalavimus atitinkantį apeliacinį skundą. Be to, pažymėtina, kad apeliantė teisinių paslaugų sutartį su advokatu R. K. nutraukė 2015-11-24, nauja sutartis sudaryta 2015-11-30, taigi bylą nagrinėjant 2016-01-19 teismo posėdyje ieškovei atstovavo advokatas A. A., kuris, apeliantės vardu, pateikė apeliacinį skundą. Byloje nėra duomenų, kad per pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo terminą, apeliantė būtų kreipusis į teismą dėl nustatytų garso įrašų trikdžių pašalinimo. Be to, apeliantė, turėdama CPK 168 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisę teikti prašymą pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko užfiksuoti garso įraše, ja nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, t. y. kad teismų informacinėje sistemoje Liteko yra įkeltas kokybiškas posėdžio garso įrašas; apeliantė, turėdama teisę, nesikreipė į teismą dėl nustatytų trikdžių pašalinimo, pirmą kartą klausimą dėl nekokybiško garso įrašo iškėlė apeliaciniame skunde, tačiau šia aplinkybe iš esmės negrindžia savo teisių pažeidimo, o nustačius, kad apeliantę teismo posėdžio metu atstovavo tas pats advokatas, kuris jos vardu pateikė apeliacinį skundą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte, egzistavimo nagrinėjamu atveju.Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė ir kitų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

Iš bylos duomenų, faktinių aplinkybių, kurių neginčija šalys, matyti, kad:

½ dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas), laikotarpiu nuo 2007-01-31 iki 2009-05-26 nuosavybės teise priklausė UAB „Kornas“. Nuo 2009-05-26 nuosavybės teisė į ½ dalį pastato priklauso trečiajam asmeniui J. M., tačiau atsakovė ją valdė panaudos teise pagal trečiojo asmens ir atsakovės 2009 m. gegužės 26 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį, o, pasak atsakovės, nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. – nuomos sutarties pagrindu.Ieškovė nuo 2007-01-31 nuosavybės teise valdo ½ dalį pastato. Nuosavybės teisė viešajame registre užregistruota 2007-05-05.Ginčo dėl patalpų nuosavybės teisės, jų valdymo nėra.Dėl patalpų sudarytos šios nuomos sutartys su atitinkamais pakeitimais: 1) 2006-03-31 patalpų nuomos sutartimi atsakovė, veikdama kaip subnuomotoja, UAB „Kosmelita“ išnuomojo 60 kv. m pastato patalpas; 2) 2006-03-31 patalpų nuomos sutartimi atsakovė, veikdama kaip subnuomotoja, A. L. individualiai įmonei (vėliau - UAB „Lenara“) išnuomojo 30 kv. m patalpas; 3) 2007-05-01 patalpų nuomos sutartimi atsakovė UAB „D studija“ išnuomojo 60,91 kv. m pastato. Ginčo dėl to, kad atsakovė minėtų nuomos sutarčių pagrindu gavo pajamas, nėra.2007 m. spalio 20 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė sutikimą dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos. Pagal ją ieškovė (patalpų bendrasavininkė) suteikė teisę atsakovei (patalpų bendrasavininkei) išnuomoti patalpas kitoms įmonėms. Pasibaigus metams įsipareigota pateikti nekilnojamojo turto mokesčio paskaičiavimą (NTM kompensacija) pagal išnuomotą plotą, išrašyti PVM sąskaitą faktūrą UAB „Kornas“ NTM kompensacijos sumos. Sutikime taip pat nurodyta, kad šiuo raštu ieškovė neprieštarauja lauko prekybai, o sutikimas įsigalioja nuo jo sudarymo dienos.Ieškovė ir atsakovė 2012 m. liepos 1 d. sudarė teisių ir pareigų perleidimo sutartį. Ja šalys susitarė, kad perleidėjas (atsakovė) neatlygintinai perduoda įgijėjui (ieškovei) ½ dalį visų teisių ir pareigų, kylančių iš negyvenamųjų patalpų (sub)nuomos sutarčių, sudarytų dėl patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), o įgijėjas (ieškovė) šia sutartimi nuo 2012 m. liepos 1 d. perima ½ dalį visų teisių ir pareigų. Nuo sutarties pasirašymo momento, įgijėjas (ieškovė) iš dalies pakeičia perleidėją (atsakovę), kaip negyvenamųjų patalpų (sub)nuomos sutarčių šalį ir tampa ½ dalies visų teisių ir pareigų subjektu ir vykdytoju (Sutarties 1.1 p.).Nagrinėjamu atveju svarbios šios 2012 m. liepos 1 d. sudarytos sutarties sąlygos:Perleidėjas (atsakovė) siekia neatlygintinai perleisti ½ dalį teisių ir pareigų, kylančių iš perleidėjo sudarytų negyvenamųjų patalpų (sub)nuomos sutarčių su (sub)nuomininkais, įgijėjui, o įgijėjas (ieškovė) siekia įgyti ½ dalį šių teisių ir pareigų (4 p.).Nuo sutarties sudarymo įgijėjas (ieškovė) įgyja ½ dalį teisių, kylančių iš (sub)nuomos sutarčių ir gali jomis nevaržomai naudotis taip pat ir tokia pat apimtimi, kokia jomis iki šios sutarties sudarymo galėjo naudotis perleidėjas (2.2 dalies i punktas); Nuo sutarties sudarymo įgijėjas (ieškovė) prisiima ½ dalį pareigų ir prievolių, kylančių iš (sub)nuomos sutarčių, ir įsipareigoja jas visiškai vykdyti (sub)nuomos sutartyse numatytomis sąlygomis ir tvarka taip, kaip jas iki šios sutarties sudarymo privalėjo vykdyti perleidėjas (atsakovė) (2.2 dalies ii punktas);Nuo sutarties sudarymo įgijėjas (ieškovė) kaip ir perleidėjas (atsakovė) tampa ½ dalies (sub)nuomos sutarčių, kiekvienos jose numatytos prievolės bei sąlygos šalimi ir visos (sub)nuomos sutartyse esančios nuorodos į perleidėją (atsakovę), jo teises bei įsipareigojimus kartu laikomos nuorodomis į įgijėją (ieškovę), jo teises bei įsipareigojimus (2.3 p.);[...] visos pareigos ir įsipareigojimai kylantys iš (sub)nuomos sutarčių, kurie atsirado po šios sutarties sudarymo ir jai galiojant tampa abiejų šalių teisėmis ir pareigomis santykiu ½ [...]. (2.4 punktas)Šalys susitaria, kad pereinamuoju laikotarpiu, kuris negali būti ilgesnis kaip 3 kalendoriniai mėnesiai nuo šios sutarties sudarymo, teisių perleidėjas kaip ir anksčiau vykdant (sub)nuomos sutartis, vykdytų piniginių lėšų, surinktų iš (sub)nuomininkų surinkimo, jų paskirstymo funkciją [...]. teisių perleidėjas perveda ½ dalį visų piniginių lėšų gautų už (sub)nuomą teisių įgijėjui už einamąjį mėnesį [...]. (4.3.1 p.);Šalys susitaria, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kiekviena iš šalių įsipareigoja (sub)nuomininkams nuomos pajamų sąskaitas, kurios negali būti didesnės kaip ½ pagal (sub)nuomos sutartis priklausančių nuomos pajamų konkrečiai šaliai, rašyti tiesiogiai (sub)nuomininkams (4.3.2 p.).2013-02-04 ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovę ir, remdamasi CK 4.76 straipsniu, taip pat atsakovės iš nuomos sutarčių gautų pajamų faktu, sumokėti ieškovei, kaip bendraturtei, priklausančias pajamas. Vyko šalių susirašinėjimas.Ieškovė 2014-10-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 303 952,2 Lt sumos priteisimo iš atsakovės UAB „Kornas“ (žr. į 1-3 punktus);Atsakovė 2014-11-18 teismui pateikė priešieškinį dėl turto išlaikymo išlaidų priteisimo, jame prašė ieškinį atmesti, iš ieškovės atsakovei priteisti 47 223,72 Lt (žr. 5 punktą);2014-12-23 teisme gautas patikslintas ieškinys, jame ieškinio suma sumažinta iki 274 263,49 Lt (žr. į 4 p.);Patikslintame priešieškinyje, atsakovė prašė atnaujinti terminą ieškinio reikalavimui dėl turto išlaikymo išlaidų priteisimo pareikšti (žr. į 7 punktą).Atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovė prašė priešieškinį atmesti, kaip pareikštą suėjus senaties terminui, ieškinio senaties termino neatnaujinti (žr. į 8 punktą).2016 m. sausio 19 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovė atsiėmė priešieškinį, ieškovė tam neprieštaravo.Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieškovės ieškinys atmestas, atsakovės priešieškinis paliktas nenagrinėtas (žr. į 9, 10 p.).Ieškovė, nesutikdama su teismo priimtu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (žr. į 11 p.).Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovės ieškinys dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 320 straipsnio 1,2 dalys).Apeliantė savo teisę į lėšų priteisimą už laikotarpį nuo 2007-05-05 iki 2012-06-30 kildina remdamasi įstatymo pagrindu – CK 4.76 straipsniu, pagal kurį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Todėl, apeliantės teigimu, ji, būdama pastato bendraturte, turi teisę į ½ dalį pajamų, gautų iš nuomos teisinių santykių, o atsakovė šią sumą įgijo be pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalys bendrosios dalinės nuosavybės objektą gali valdyti, naudoti ir juo disponuoti bendru sutarimu (CK 4. 75 straipsnio 1 dalis). Tai atitinka ir civilinėje teisėje galiojantį sutarčių laisvės principą, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad šalys sudarė dvi sutartis (2007 m. spalio 20 d. susitarimą ir 2012 m. liepos 1 d. sutartį), taip pat jų nuostatas, šalių elgesį, CK 4.76 straipsnio nuostatų netaikė ir ieškovės reikalavimus konstatavo esant nepagrįstus, todėl ieškinį atmetė. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka bylos duomenis, atspindi tikruosius šalių ketinimus, tarpusavio santykius, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti priešingai (CPK 185 straipsnis).Apeliantei nesutinkant su pirmosios instancijos teismo atliktu sudarytų sutarčių, jų nuostatų aiškinimu sprendžiant ginčą dėl lėšų, gautų iš nuomos teisinių santykių, priteisimo, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; kt.). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad aiškinant sutartį svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.).Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju aiškinant, kokia buvo tikroji ginčo šalių valia dėl teisių ir pareigų pasiskirstymo sudarant 2007 m. spalio 20 d. sutikimą, turi būti analizuojamas jo tekstas, vertinami šalių paaiškinimai, atsižvelgiama į susitarimą sudariusių asmenų veiklos pobūdį, patirtį, susitarimo sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, šalių tarpusavio santykių aiškinimui turi įtakos ir 2012 m. liepos 1 d. sutartis, jos nuostatos santykyje su 2007 m. spalio 20 d. sutikimu.Prie faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad 2007 m. spalio 20 d. sutikime dėl negyvenamųjų patalpų nuomos, ieškovė atsakovei suteikė teisę išnuomoti patalpas kitoms įmonėms, taip pat neprieštarauja lauko prekybai (žr. į. 23.5 p.). Nors šiame sutikime nebuvo expressis verbis įtvirtintas ir aptartas nuomos mokesčio bei patalpų išlaikymo klausimas, tačiau iš bylos duomenų sprendžiant, kad ieškovė žinojo ir (ar) turėjo žinoti apie atsakovės su kitais juridiniais asmenimis sudarytas patalpų nuomos sutartis, iki 2013-02-04 (žr. į 23.8 p.) nereiškė pretenzijų dėl ½ dalies pajamų, gautų iš nuomos teisinių santykių, mokėjimo, o tai, kad 2012 m. liepos 1 d. sutartyje teises (ir gauti nuomos mokestį) ir pareigas aptarė perspektyviai (į ateitį), jų netaikė iki tol buvusiems santykiams, patvirtina, kad šalių valia 2007 m. spalio 20 d. sutikimu buvo susitarta dėl kitokio teisių ir pareigų pasiskirstymo, susijusio su patalpomis, nei įtvirtinta CK 4.76 straipsnyje. Teismo vertinimu, tuo atveju, jei šalys nebūtų suderinę valios dėl teisių ir pareigų 2007 metų spalio 20 sutikime, nebūtų sudarę 2012 m. liepos 1 d. sutarties, kurioje, kaip teisingai pažymėta atsiliepime į apeliacinį skundą, iš principo įtvirtintos nuostatos, atitinkančios CK 4.76 straipsnio esmę. Šiame kontekste įvertintina ir ta aplinkybė, kad abi šalys yra verslininkės, todėl joms taikoma didesnė rūpestingumo ir atidumo pareiga. Todėl pagrįstai laikytina, kad 2012 m. liepos 1 d. sutartimi, kuria šalys apsibrėžė tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su nuomojamu turtu, esant neišspręstam nuomos mokesčio ir turėtų patalpų eksploatacijos išlaidų klausimui laikotarpiu iki 2012 m. liepos 1 d., tai būtų aptarę minėtoje sutartyje, tačiau, kaip minėta, 2012 m. liepos 1 d. sutarties nuostatos neapima laikotarpio iki sutarties sudarymo.Taigi, sistemiškai vertinant šalių sudarytą 2007 m. spalio 20 d. sutikimą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos, bei 2012 m. liepos 1 d. Teisių ir pareigų perleidimo sutartį, šalių elgesį ir kitas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys bendru sutarimu nusprendė, jog nuomos veiklą vykdys atsakovė savo nuožiūra (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o 2012 m. liepos 1 d. sutartimi pakeitė iki tol galiojusią teisių ir pareigų pasiskirstymo tvarką. Apeliantas skunde nurodo, jog 2007 m. spalio 20 d. sutikimas (jo nuostatos) negali būti taikomas dėl iš nuomos sutarčių gautų nuompinigių, nes nuomos sutartys sudarytos iki sutikimo davimo, taip pat, kad sutikimas buvo duotas atsakovei kaip bendraturtei, todėl nuosavybės teisę į ½ dalį patalpų įgijus trečiajam asmeniui, šis sutikimas nustojo galioti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai neatitinka faktinės situacijos, byloje nustatytų aplinkybių.Kaip teisingai pažymėta atsiliepime į apeliacinį skundą, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė nežinojo apie atsakovės iki 2007 m. spalio 20 d. sutikimo sudarytas nuomos sutartis, tokie argumentai nenurodomi ir apeliaciniame skunde, todėl teigti, kad sutikimas leisti nuomoti patalpas negalioja iki tol sudarytoms sutartims, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad naujos nuomos sutartys nebuvo sudarytos, o byloje yra pateiktos sąskaitos ir pažyma apie nekilnojamojo turto mokesčio kompensacijos paskaičiavimą už 2007 ir 2008 metus pagal 2007 m. spalio 20 d. sutikimą, taip pat, kad bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka ieškovės atstovas nurodė, kad sutikimo dalis dėl nekilnojamojo turto mokesčio kompensacijos buvo realizuojama, nėra pagrindo. Tokią išvadą pagrindžia ir aplinkybė, kad nekilnojamojo turto mokestis, pagal sutikimo ir sąskaitų turinį, skaičiuojamas būtent nuo išnuomotų patalpų. Be to, nors 2007 m. spalio 20 d. duotame sutikime atsakovė įvardijama kaip bendrasavininkė, aplinkybė, kad 2009-05-26 pasikeitė patalpų savininkas, šio sutikimo nedaro negaliojančiu, atsižvelgiant į tai, kad faktinė padėtis nesikeitė – ½ dalies patalpų faktine valdytoja ir patalpų nuomotoja liko atsakovė, o 2012 m. liepos 1 d. sutartimi faktiškai susitarta dėl teisių ir pareigų, tarp jų ir nuompinigių pasidalijimo, gautų iš tų pačių nuomos sutarčių. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, netenkindamas reikalavimo dėl pinigų priteisimo už laikotarpį nuo 2007-10-20 (sutikimo sudarymo) turėjo priteisti bent už laikotarpį nuo 2007-05-05 iki 2007-10-20.Nors apeliantė teigia, kad pasyvus veikimas (nesikreipimas į atsakovę iki dėl nuomos mokesčio mokėjimo) nereiškia atsisakymo nuo jo, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė yra svarbi kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumoje, kurios patvirtina, jog šalys iki 2012 m. liepos 1 d. sutarties, buvo nukrypusios nuo lygių bendraturčių teisių ir pareigų pasiskirstymo (CPK 185 straipsnis). Be to, priešingai nei teigia apeliantė, priešieškinio atsiėmimas nagrinėjamu atveju nereiškia ir argumentų, kuriais atsakovė grindė savo atsikirtimus į ieškinį atsiėmimo, nes, kitokiu atveju, tai galėtų pažeisti atsakovės teisę į teisminę gynybą, ypatingai remiantis tuo, kad vienas iš argumentų, kuriuo atsakovė gynė savo poziciją, buvo susijęs su ieškinio reikalavimo pagrindimu – CK 4.76 straipsnio taikymu nagrinėjamu atveju, pagal kurį bendraturčiai turi ne tik teisę gauti turto duodamas pajamas, bet ir vykdyti pareigas apmokėti išlaidas. Proceso metu atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad 2007 m. spalio 20 d. susitarimu šalys sulygo patalpų naudojimą tokiu būdu, kad atsakovei tenka teisė gauti pajamas iš nuomos bei pareiga išlaikyti pastatą, o ieškovė atleidžiama nuo patalpų išlaikymo ir remonto išlaidų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės patirtų išlaidų faktas buvo reikšmingas ne tik priešieškinio reikalavimo patenkinimui, bet ir gynybinei atsakovės pozicijai, nurodytai priešieškinyje, todėl negalima teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šia aplinkybe rėmėsi atsisakydamas tenkinti ieškovės ieškinį, juolab, kad atsakovė savo argumentus buvo išdėsčiusi ir paaiškinimuose. Be to, išlaidų klausimas buvo tik vienas iš motyvų, kurių visumoje priimtas ieškovei nepalankus teismo sprendimas, todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog rėmimasis argumentais ir įrodymais, nurodytais priešieškinyje, kuriame kartu buvo pateikti ir atsikirtimai į ieškovės ieškinį, vertintinas kaip CPK 263 straipsnio pažeidimas, darantis pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu (CPK 329 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, aiškindamas šalių sudarytų susitarimų nuostatas, atsisakė tenkinti ieškovės ieškinį dėl ½ dalies pajamų, gautų nuomojant patalpas, priteisimo, apeliacinio skundo argumentai dėl patalpų ploto nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos apeliaciniame teisme 2016-10-03 gautas atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje – 2 295 Eur. Prie prašymo pridėti patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir faktą patvirtinantys dokumentai - 2016-10-03 raštas Nr. GLM-PT-2016/479, PVM sąskaita faktūra, serija BER Nr. 2005118, teisinių paslaugų detalizacija, 2016-10-03 mokėjimo nurodymas.Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijose nustatytus dydžius, taip pat įvertinęs advokato laiko sąnaudas ir kitas aplinkybes daro išvadą, jog atsakovei iš ieškovės priteistina 983,97 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TURTONA“ (j. a. k. 124605934) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kornas“ (j. a. k. 141750664) priteisti 983,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.