Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-12-10 · Administracinė byla Nr. I3-2534-809/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-10
Bylos Nr.
I3-2534-809/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00667-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
Pareiškėjas
E. T.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-2534-809/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00667-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.7; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-3), kurį patikslino (Prašymas) (b. l. 22-23) prašydamas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir atsakovė, Generalinė prokuratūra) priteisti: 1) 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, atsiradusį dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) neužregistruojant ir vilkinant jo 2019 m. spalio 22 d. skundo nagrinėjimą bei 2) 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, atsiradusiai dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) neišnagrinėjus jo 2019 m. spalio 22 d. skundo.

Nurodo, jog 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) K. Š. dėl faktinės jo darbo vietos pakeitimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 23 d. gavo 2019 m. rugsėjo 20 d. atsakymą, kuriuo atsisakyta nustatyti jo darbo vietą (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 22 d. dėl šio atsakymo pateikė skundą generaliniam prokurorui. Iki 2019 m. gruodžio 20 d. nesulaukęs jokio atsakymo, elektroniniu laišku kreipėsi į generalinį prokurorą, primindamas, kad negavo jokio atsakymo. 2019 m. gruodžio 23 d. elektroniniu laišku buvo informuotas, kad jo prašymas net nebuvo užregistruotas. Nurodyta, kad dabar jis jau užregistruotas, jam suteiktas Nr. AP-35155, o atsakymą gaus kaip įmanoma greičiau. Atsakymą gavo 2020 m. sausio 22 d.

Pažymi, jog atsakyme lakoniškai nurodyta, kad prokuratūroje yra sprendžiamas prokuratūros veiklos optimizavimo klausimas, todėl iki šio klausimo išsprendimo darbo vietų keisti nenumatoma.

Pareiškėjas akcentuoja, jog jo skundas generalinėje prokuratūroje 2 mėnesius nebuvo užregistruotas. Jei jis nebūtų pats kreipęsis papildomai, jo skundas būtų likęs neužregistruotas. Pareiškėjo iniciatyva pastebėjus klaidą, buvo jam nurodyta, kad atsakymą gaus kaip įmanoma greičiau, tačiau atsakymas buvo rengiamas visą mėnesį. Be to, atsakymo turinys itin lakoniškas ir trumpas, todėl, akivaizdu, jog mėnesio laiko tokiam atsakymui parengti nereikėjo. Pareiškėjo įsitikinimu, pasityčiojimu tapo ir pažadas atsakymą pateikti „kaip įmanoma greičiau“.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, dėl to buvo sunaikintas jo tikėjimas prokuratūros vadovybe, jam pradėjo didėti abejonės prokuratūros kaip institucijos veiklos teisėtumu ir deklaruojamais veiklos principais.

Pažymi, kad iš prokurorų reikalaujama greito ir kokybiško sprendimų priėmimo, o patys vadovai nepaiso įsakymų ir norminių aktų reikalavimų, nors turėtų rodyto pavyzdį, o ne daryti pažeidimus. Nurodo, jog kiekvieną dieną iš prokurorų reikalaujama greito ir kokybiško sprendimų priėmimo, todėl tikėjimas, jog patys vadovai nevilkintų sprendimų priėmimo, priimtų juos kvalifikuotai ir savalaikiai, vadovautųsi teisiniais aktais, o ne asmeninėmis ambicijomis ir emocijomis, yra teisėtas ir savaime suprantamas lūkestis. Pareiškėjo įsitikinimu, kasdieniniame darbe stengtis dirbti kokybiškai yra labai sunku psichologiškai ir motyvuotai, kai patys vadovai nepaiso įsakymų ir norminių aktų reikalavimų. Pareiškėjas nurodo, jog dėl to jis nemiegu naktimis, patiria stresą eidamas į darbą ir bendraudamas su kolegomis bei vadovybe. Jam padaryta didelė neturtinė žala.

Nurodo, kad generalinis prokuroras jo skundo argumentų visai nenagrinėjo. Iš atsakymo jis suprato, kad turėtų laukti iki balandžio mėn. 1 d., kol darbo grupė pateiks išvadas, tačiau terminas gali būti pratęstas. Išvadų pateikimas dar nebus sprendimo priėmimas, iki sprendimo priėmimo gali praeiti dar keli mėnesiai. Be to, nėra jokios garantijos, kad bus priimtas teigiamas sprendimas jo atžvilgiu. Jam gyventi ir dirbti reikia jau šiandien. Pažymi, kad jo tarnybos vieta nustatyta vadovaujantis 2014 m. spalio 6 d. generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-202 ir 2018 m. lapkričio 4 d. (duomenys neskelbtini) apygardos vyriausiojo prokuroro įsakymu Nr. V5-20. Šie įsakymai yra nepakeisti ir nėra sustabdytas jų galiojimas, o tai reiškia, jog turi būti vadovaujamasi esančiu teisiniu reglamentavimu. Atsižvelgdamas į atsakymo turinį, pareiškėjas mano, kad jo skundas nebuvo neišnagrinėtas.

Atsiliepimas

Atsakovė Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į skundą nurodo, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29-32).

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas pateikė generaliniam prokurorui 2019 m. spalio 22 d. skundą, kuriame nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymu kreipėtės į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą dėl faktinės darbo vietos pakeitimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu buvo atsisakyta nustatyti pareiškėjo darbo vietą (duomenys neskelbtini). Generalinis prokuroras 2020 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 17.2.-419 „Dėl darbo vietos pakeitimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjo 2019 m. spalio 22 d. skundą, nurodęs kad šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl prokuratūros veiklos optimizavimo. Šiuo tikslu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. I-303 „Dėl darbo grupės prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybėms įvertinti sudarymo“ sudaryta darbo grupė prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybėms įvertinti. Atsižvelgiant į tai, iki bus priimtas sprendimas dėl prokuratūros veiklos procesų optimizavimo, nustatytų prokurorų tarnybos vietų keisti nenumatoma.

Pažymi, kad pareiškėjas skunde teismui nekelia reikalavimo panaikinti generalinio prokuroro 2020 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 17.2.-419 „Dėl darbo vietos pakeitimo“, tai yra neginčija administracinio akto, kuriuo buvo išnagrinėtas jo 2019 m. spalio 22 d. skundas ir atsisakyta jį tenkinti, teisėtumo. Pareiškėjui nereiškiant pagrindinio reikalavimo panaikinti minėtą prokuroro sprendimą, išvestiniai reikalavimai priteisti iš atsakovės išmokas neturtinei žalai atlyginti laikytini nepagrįstais.

Pažymi, kad sprendimui esant teisėtam ir pagrįstam, atsakovei negali atsirasti civilinė atsakomybė neturtinei žalai atlyginti dėl tariamų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Be to, pareiškėjas nepateikia jokių faktinių ir teisinių argumentų, kad generalinio prokuroro sprendimas yra neteisėtas arba jo skundas buvo neišnagrinėtas.

Pažymi, kad generalinio prokuroro sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžtą administracinio sprendimo sąvoką. Šis sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame nurodyta sprendimo apskundimo tvarka .

Šalies argumentai

Atkreipia dėmesį, kad 2019 m. spalio 22 d. pareiškėjas pateikė Generalinei prokuratūrai keturis prašymus ir skundus. Dėl techninės klaidos vienas iš skundų nebuvo užregistruotas dokumentų valdymo sistemoje. Vėliau klaida buvo ištaisyta ir skundas buvo užregistruotas. Skundas buvo išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo jo registravimo dienos, t. y. nepažeidus jo registravimo terminų.

Atsakovės manymu, nagrinėdama pareiškėjo skundą ir priimdama dėl jo sprendimą, neatliko jokių priešingų teisei veiksmų (arba neveikimo), o nenustačius generalinio prokuroro neteisėtos veikos, nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei, atitinkamai nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Generalinės prokuratūros priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų bei argumentų, kad jam yra padaryta neturtinė žala.

Akcentuoja, jog Generalinės prokuratūros veiksmų neteisėtumas, šiuo atveju Generalinio prokuroro priimtas skundžiamas sprendimas, nekonstatuotinas, todėl objektyviai net negali būti ir prievolės atlyginti žalą. Nenustačius valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti žalos atsiradimo. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam yra padaryta neturtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai savalaikiai neužregistravus ir laiku neišnagrinėjus pareiškėjo 2019 m. spalio 22 d. skundo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroras, kurio darbo vieta, skundo padavimo metu, buvo (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymu Nr. 17.13.-3163 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) K. Š. dėl faktinės jo darbo vietos pakeitimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-5).

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūra 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 17.9.-12141 informavo pareiškėją, jog atsisakoma nustatyti jo darbo vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7).

(duomenys neskelbtini) E. T. 2019 m. spalio 22 d. skundą pateikė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui (b. l. 8).

2019 m. gruodžio 20 d. E. T. elektroniniu laišku kreipėsi į generalinį prokurorą, nurodydamas, jog negavo atsakymo į savo skundą (b. l. 9).

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2019 m. gruodžio 23 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėją, jog jo prašymas nebuvo užregistruotas dėl žmogiškosios klaidos, dabar jis jau užregistruotas, jam suteiktas Nr. AP-35155, o atsakymą gaus kaip įmanoma greičiau (b. l. 10).

Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros generalinis prokuroras 2020 m. sausio 22 d. raštu Nr. 17.2.-419 „Dėl darbo vietos pakeitimo“ informavo pareiškėją, jog šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl prokuratūros veiklos organizavimo ir atsižvelgiant į tai, iki bus priimtas sprendimas dėl prokuratūros veiklos procesų optimizavimo, nustatytų prokurorų tarnybos vietų keisti neįmanoma. Taip pat paminėta, jog (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V5-9 “Dėl (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietos nustatymo” pareiškėjo tarnybos vieta nustatyta (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūroje ((duomenys neskelbtini)).

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V5-9 „Dėl (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietos nustatymo“ nustatė, jog nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjo E. T. tarnybos vieta yra nustatyta (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjui taip pat leista dirbti nuotoliniu būdu.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).

Pareiškėjas skunde teigia, kad jo 2019 m. spalio 22 d. skundas dėl 2019 m. rugsėjo 20 d. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) K. Š. atsakymo, Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje nebuvo savalaikiai užregistruotas, be to, skundo nagrinėjimas vilkinamas.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra laikytina viešojo administravimo institucija.

Viešojo administravimo subjektų pareiga nagrinėti asmenų skundus ir prašymus kyla iš konstitucinės nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnis). Ši nuostata įgyvendinama VAĮ 14 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. VAĮ prašymas apibrėžiamas kaip su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (2 straipsnio 14 dalis). VAĮ 14 straipsnio 5 dalyje išvardinti atvejai, kada prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto sprendimu gali būti nenagrinėjamas, o 7 dalyje nustatyta, kad apie prašymo ar skundo nenagrinėjimą asmeniui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo viešojo administravimo subjekte dienos, išskyrus atvejus, kai prašyme ar skunde nenurodyta jokių asmens duomenų ryšiui palaikyti.

Pagal VAĮ 31 straipsnį, administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Pagal Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 „Dėl Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 42 punktą, prašymo ar skundo nagrinėjimo terminas yra 20 darbo dienų ir pradedamas skaičiuoti kitą dieną nuo prašymo ar skundo užregistravimo dokumentų valdymo sistemoje bendrame asmenų prašymų, pareiškimų ir skundų registre.

Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 10 punktas skelbia, kad dokumentai įstaigoje registruojami vieną kartą – paprastai tą dieną, kai jie gaunami, pasirašomi ar patvirtinami, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip. Jei dokumentų registravimas vykdomas automatizuotu būdu, dokumentai registruojami tą parą, kai jie gaunami, pasirašomi ar patvirtinami.

Aprašo 28 punktas nustato, kad už dokumentų valdymą atsakingas prokuratūros darbuotojas gautus asmenų prašymus ar skundus dokumentų valdymo sistemoje užregistruoja bendrame asmenų prašymų, pareiškimų ir skundų registre tą darbo dieną, kai jie gaunami.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, daroma išvada, jog atsakovė, gavusi pareiškėjo skundą, turėjo per 20 darbo dienų jį išnagrinėti. Pagal VAĮ 31 straipsnį esant objektyvioms aplinkybėms, skundo nagrinėjimo procedūra galėjo būti pratęsta, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų, bei apie tai turėjo būti informuojamas pareiškėjas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 22 d. pateikė skundą generaliniam prokurorui dėl (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) K.Š. 2019 m. rugsėjo 20 d. atsakymo Nr. 17.9.-1214. 2019 m. gruodžio 23 d. elektroniniu laišku pareiškėjas atsakovės buvo informuotas, kad jo prašymas nebuvo užregistruotas dėl žmogiškosios klaidos, tačiau jis jau užregistruotas, jam suteiktas Nr. AP-35155. Pareiškėjas iš atsakovo atsakymą gavo tik 2020 m. sausio 22 d. Atsakovė atsiliepime į skundą pripažino, jog formaliai nesilaikė Taisyklių 10 punkto ir Aprašo 28 punkto reikalavimų. Taigi, tarp šalių ginčo, dėl minėtų faktinių aplinkybių, t. y. atsakovės nesavalaikio pareiškėjo skundo registravimo ir savalaikio jam neatsakymo, nėra. Atsakovės atsiliepime į skundą nurodyta aplinkybė, jog 2019 m. gruodžio 23 d. skundą užregistravus pareiškėjas atsakymą gavo laiku, neeliminuoja atsakovės veiksmų neteisėtumo tik gavus pareiškėjo skundą (2019 m. spalio 22 d.) jį užregistruoti. Pažymėtina, jog atsakovė terminą skundui išnagrinėti turi skaičiuoti nuo 2019 m. spalio 23 d., o ne nuo 2019 m. gruodžio 23 d.

Taigi, pagal Aprašo ir Taisyklių nuostatas šioje situacijoje pareiškėjo skundas turėjo būti užregistruotas ir generalinis prokuroras privalėjo priimti sprendimą Aprašo 28 ir 42 punktuose ir Taisyklių 10 punkte nustatytais terminais. Pažymėtina, jog šiuo atveju viešojo administravimo subjektas, t. y. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra administracinę procedūrą turėjo užbaigti ir priimti sprendimą iki 2019 m. lapkričio 20 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė, pateikusi pareiškėjui atsakymą tik 2020 m. sausio 22 d. pažeidė pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūrą ir nesilaikė VAĮ, Apraše ir Taisyklėse numatytos tvarkos dėl skundo užregistravimo ir nagrinėjimo terminų.

Pareiškėjo teigimu, jo 2019 m. spalio 22 d. skundas buvo neišnagrinėtas. Tačiau, priešingai nei nurodo pareiškėjas, į jo skundą atsakovė 2020 m. sausio 22 d. raštu Nr. 17.2.-419 „Dėl darbo vietos pakeitimo“ atsakė. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjo E. T. netenkina Rašto turinys nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo 2019 m. spalio 22 d. skundas yra neišnagrinėtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas atsakovės Rašto neginčijo.

Pareiškėjas prašo priteisti jam padarytą neturtinę žalą dėl jo skundo neužregistravimo ir savalaikio atsakymo negavimo. Neturtinę žalą vertina 15 000 Eur suma, kurią kildina iš neteisėtų atsakovės veiksmų. Nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, jis nemiega naktimis, prarado pasitikėjimą prokuratūra kaip institucija ir patiria papildomą stresą darbe.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, be kita ko, yra pažymėjusi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Būtina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr., pvz., LAT 2006-05-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Vadovaujantis LVAT praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais, ir gilius (žr., pvz., LAT 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju vertintina, jog minėtas atsakovės pažeidimas yra procedūrinis ir dėl jo pareiškėjo teisinė padėtis iš esmės nepasikeitė; be to, pareiškėjui nebuvo ribojamos galimybės kreiptis su nauju skundu; atsakymą (nors ir pavėluotai) pareiškėjas gavo; iš atsakovės Rašto, kurio pareiškėjas neginčijo, turinio matyti, jog net ir nesavalaikis Rašto gavimas, neįtakojo pareiškėjo tarnybos vietos pakeitimo; nenustatyta, jog atsakovė sąmoningai neužregistruotų pareiškėjo skundo ir sąmoningai vilkintų pateikti atsakymą. Nors pareiškėjas nurodo, jog nemiega naktimis, prarado pasitikėjimą prokuratūra kaip institucija ir patiria papildomą stresą darbe, tačiau teismas pažymi, kad ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais. Be to, nagrinėjamu atveju jokių įrodymų (medicininių dokumentų) į bylą nėra pateikta. Aukščiau minėtas atsakovės nesavalaikis Rašto pateikimas į pareiškėjo skundą, teismo manymu, nėra tokio sunkumo pobūdžio ir intensyvumo, kad galėtų sukelti reikšmingas neigiamo pobūdžio emocijas pareiškėjui. Taigi, darytina išvada, jog pareiškėjo aukščiau minėti išgyvenimai laikytini abstrakčiais bei tokiais, jog teisių pažeidimas savalaikiai negavus atsakovės Rašto į skundą fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė savalaikiai gauti atsakymą į savo skundą, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. T. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pažeidė pareiškėjo E. T. teisę teisės aktų nustatytais terminais gauti atsakymą į 2019 m. spalio 22 d. skundą.

Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė