Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, kaltinamajam M. A., jo gynėjui advokatui Egidijui Blažiui, kaltinamojo M. A. atstovams pagal įstatymą R. J., R. J., nukentėjusiojo L. K. atstovei pagal įstatymą V. Š., Kauno m. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams V. A., S. Č., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, LR pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (duomenys neskelbtini) klasėje, dirba (duomenys neskelbtini) IĮ 0,2 etato, gyv. (duomenys neskelbtini) namuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajonas, teismo neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. A. seksualiai prievartavo mažametį asmenį, o būtent:

laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. sausio 11 d., nakties metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, VšĮ (duomenys neskelbtini) namų, esančių (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) namelio kambaryje, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, pasinaudodamas nukentėjusiojo L. K., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl ko jis negalėjo visapusiškai teisingai suprasti su pastaruoju atliekamų veiksmų reikšmės bei dėl šių priežasčių adekvačiai ir aktyviai priešintis su juo atliekamiems veiksmams, bei panaudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas prieš nukentėjusįjį L. K. panaudoti fizinį smurtą, nurodė L. K. čiulpti jo lytinį organą, ir L. K. atliekant jo nurodytus veiksmus tokiu būdu seksualiai prievartavo mažametį L. K..

Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamasis M. A. teismo posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad anksčiau jis gyveno (duomenys neskelbtini) namuose. Kartu su juo kambaryje gyveno L. K. ir M. K.. Jam tuo metu buvo 14 metų, o L. – 12 metų. 2017 m. sausio mėn. įvykis buvo naktį, tačiau to įvykio aplinkybių jis nebeprisimena.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog gyvena VšĮ (duomenys neskelbtini) namų, esančių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) namelyje. Kambaryje gyvena vienas, kiek laiko, pasakyti negali. Prieš tai gyveno su M. K. ir L. K.. Tikslios datos neprisimena, nakties metu, šešto namelio antro aukšto kambaryje, kuriame tuo metu gyveno su L. ir M., L. K. pats prie jo lindo, t. y. vieną kartą bandė jį apsikabinti, kai tuo metu sėdėjo kambaryje. Tuo metu M. kambaryje nebuvo, buvo išėjęs į tualetą. Po to L. pats pasiūlė pačiulpti jo lytinį organą, mainais nieko neprašė. Kai L. tai siūlė, M. kambaryje nebuvo. Tuo metu buvo apsirengę, tačiau sutikus, atsigulė į savo lovą, nusirengė savo bliuzoną, kelnes ir apatinius numovė iki kelių. L. tuo metu atsiklaupė prie lovos ir pradėjo čiulpti jo lytinį organą. L. čiulpė apie 2 minutes laiko, tai bedarant į kambarį sugrįžo M.. M. matė, kad L. buvo atsiklaupęs prie lovos, spėjo užsidengti antklode, todėl pačio čiulpimo M. nespėjo pamatyti. Tuo viskas ir pasibaigė. Kol L. čiulpė nespėjo baigti, t. y. nuleisti spermą. Grįžus M. visi nuėjo miegoti. Niekam apie tai nepasakojo, galbūt L. kam nors pasipasakojo. Sekančios dienos rytą, už tai, kad L. pačiulpė, davė jam parūkyti. L. paprašė, kad niekam apie tai nepasakotų, L. pažadėjo niekam nesakyti. Tą pačią dieną iš globos namų administracijos sužinojo, kad L. mokykloje pasipasakojo apie tai, kas naktį įvyko. Tai, kad L. kambaryje čiulpė jo lytinį organą slėpė nuo globos namų darbuotojų, kadangi buvo gėda. L. negrasino panaudoti fizinį smurtą, kodėl L. pats pasiūlė tai atlikti, paaiškinti negali. Supranta, kad blogai padarė sutikdamas su L. pasiūlymu, dėl to gėda ir gailisi dėl savo elgesio. Nėra prašęs nei L., nei kito globotinio, kad pačiulptų jo lytinį organą. L. čiulpė jo lytinį organą tik tą vieną kartą. Jų namelio rūsyje su L. nėra buvęs, ten L. tikrai nėra čiulpęs jo lytinio organo. Todėl šioje dalyje su pranešimu apie įtarimą nesutinka. ( t. 2, b. l. 85-87).

Motyvuojamoji dalis

Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis juos patvirtino. Kai jam pačiulpė lytinį organą, jis spermos nenuleido. Kodėl L. duoda tokius parodymus, jis nežino. Aiškina, kad L. prie visų lenda, meluoja. Kodėl M. duoda tokius parodymus, jis taip pat nežino. Aiškina, kad su M. buvo apsipykę, mano, kad jis jį apkalba. Neneigia, kad L. čiulpė jo lytinį organą. Taip gavosi netyčia. Jie tada kambaryje buvo dviese, L. pats prie jo priėjo, pasisiūlė pačiulpti jo lytinį organą, o kaltinamasis ir sutiko. Žino, kad pasielgė blogai, dėl to gailisi. Tvirtina, kad L. jis negrasino, fizinio smurto prieš jį nenaudojo. Vėliau L. mokykloje pasiskundė ir apie tai sužinojo mokyklos direktorius.

Kategoriškai tvirtina, kad tai buvo vienkartinis atvejis, t. y. L. jam lytinį organą čiulpė tik kambaryje. Kaltinime nurodyta, kad L. jam lytinį organą čiulpė ir namelio rūsyje, tačiau to tikrai nebuvo. Šio kaltinimo jis kategoriškai nepripažįsta.

Iš teismo posėdyje pagarsintų mažamečio nukentėjusiojo L. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui matyti, kad jis paaiškino, jog M. buvo toks ir pasakė čiulpk, paskiau mokykloje pasakė. M. A. gyvena kartu, jis paprašė pačiulpti. Jis pasakė "davai nebijok, niekas nesužinos", sudaužė, taip ir padarė. Tuo metu buvo kambaryje, gyveno kartu su juo. Tai įvyko kada - tiksliai nepamena, ėjo į mokyklą ir tai įvyko kai grįžo namo. Paprašė čiulpti, taip ir padarė, buvo skvarbus kvapas, po to jis nuleido ir nuėjo į tualetą. Į psichologės kl.-„ką nuleido“ - gėda pasakyti, užrašo „spermą“. Jam čiulpė, ką nenori pasakyti. Jis sakė, kad sudaužys, sakė, kad nužudys jei to nedarys, jis pagrasino ir prasidėjo, daugiau nieko nepadarė. M. grasino sudaužyti, jam čiulpt pradėjo, jis norėjo atsipūsti. Jei jam būtų nečiulpęs, tai jis būtų sudaužęs. Tai buvo apie 12 ar 1 val., visi miegojo. Nežino kokie mėnesiai ir savaitės dienos. Taip buvo vieną kartą, jis prašė pačiulpti vieną kartą. M. 14 metų, kokioje mokykloje jis mokosi nežino, tik žino kur ji randasi. Po to, kai jam pačiulpė, verkė ir galvojo pasiskųsti psichologei. Tą pačią dieną papasakojo psichologei, atsikėlė, nuėjo į mokyklą ir pasakė. Jei M. nebūtų to daręs, būtų pabėgęs nuo jo. Kai M. pagrasino, dėl to jautėsi blogai, tuo metu bijojo, pagalvojo, kad jis gali įvykdyti savo grasinimus, nes M. jau yra primušęs. M. 14 metų, o jam 12 metų. Nieko nesakė, tylėjo. Kai jam čiulpė - jis miegojo šitaip, M. gulėjo lovoje, o pats palindo po kaldra. Kambaryje dar buvo vienas vaikas M. K., kai tai darė, jie kambaryje gyveno trise, M. tuo metu žiūrėjo ir žvengė. Jis nuleido spermą stovėdamas tualete. ( t. 1, b. l. 63-65).

Iš teismo posėdyje pagarsintų nepilnamečio liudytojo M. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui matyti, kad jis paaiškino, jog numano dėl ko pakviestas, sunku paaiškinti, negali pasakyti, M. ir L. turbūt. L. K. pažįsta, M. A. taip pat, gyvena viename kambaryje su L., M. gyvena antrame aukšte. Tiksliai neprisimena, gali būti, kad matė, prašė pačiulpti. Tarp M. ir L., M. paprašė, kad L. jam pačiulptų, o L. sako ne, o M. sako „davai“, ar tai darė nematė, buvo tamsu, viskas vyko rūsyje. Viskas vyko vakare rūsyje, gal ketvirtadienį. Kai M. paprašė pačiulpti, L. sakė nenoriu. Pats tuo metu nieko neveikė, buvo šalia. M. už tai mainais pasiūlė parūkyti, kai M. prašė pačiulpti, L. sakė, kad nenori, paskui sutiko, jis tiesiog atsiklaupė ir pačiulpė jam. Kai jis paprašė pačiulpti, jis nusimovė kelnes. Viskas vyko rūsyje, visi buvo toje pačioje vietoje - rūsyje, kai paprašė pačiulpti L., jie abu stovėjo. L. irgi stovėjo kai paprašė pačiulpti, neprisimena kaip buvo jie apsirengę. M. L. gėda sakyti ką čiulpė. Viskas vyko greitai, gal minutę, tai darė vieną sykį. Neprisimena koks mėnesis ir diena tai buvo, metų taip pat neatsimena. Veiksmas vyko rūsyje, kai išeini, name į šoną eiti reikia, nusileidi ir ten yra toks mažiukas kambariukas, (duomenys neskelbtini) namelyje yra rūsys. Kambariukas nedidelis, jame niekas nelaikoma, jis tuščias. Tas kambariukas būna užrakintas. M. gal norėjo, nežino kodėl prašė L.. Anksčiau buvę tokių atvejų, irgi dalyvavo L. su M.. Jis paprašė, pasakė ne, nes sužinos visi, bus pletkai. M. prašė pačiulpti L. kitais atvejais, L. sakė, kad nenori, M. vis tiek prašė ir L. sutiko. Ir jam buvo vieną kartą, atsisakė. L. ankstesniu atveju sutiko pačiulpti M., tai buvo vakare, jo kambaryje, tada kambaryje buvo ir M. su L.. Tada gyveno trise. Tuo metu gulėjo visi lovose, M. gulėjo lovoje, jis prašė, L. sutiko, L. priėjo prie M. ir atsigulė, matė kas ten vyko, matė, kad galva buvo užklota antklode. Kai L. pačiulpė M., visi toliau liko kambaryje, žiūrėjo filmus. Nežino ar L. tai darė savo noru, gal ir savo, M. jam neišsakė jokių grasinančių žodžių. ( t. 1, b. l. 107-108).

Liudytoja T. V. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje psichologe. L. K. pažįsta, jis lankosi pas ją, jam priklauso ilgalaikė psichologinė pagalba, nes jų mokyklos visi vaikai yra su specialiais poreikiais, turi neįgalumą ir jiems paskirta lankytis pas psichologą. L. lankosi nuolat, t. y. kartą ar daugiau per savaitę, jų mokykloje jis mokosi jau 3 ar 4 metus. L. K. turi elgesio sutrikimą ir vidutinį protinį neįgalumą, jis yra sunkaus elgesio vaikas. Taip pat jis turi stiprią priklausomybę nuo nikotino ir daug įvairių elgesio patalogijų. 2017 m. sausio mėn. po atostogų L. atėjo pas liudytoją ir paprašė – „pasakykite, kad manęs nevadintų čiulpiku“, sakė, kad taip jį vadina vaikai mokykloje. Kas konkrečiai įvyko ir dėl ko vaikai jį taip vadina, tuo metu jis neaiškino. Buvo pasikalbėta su vaikais, paprašyta, kad jie taip daugiau jo nevadintų ir šie pravardžiavimai liovėsi. Po to buvo važiuota į globos namus aiškintis situacijos, nes suprato, kad kažkas įvyko. Vėliau kalbantis su L. K. šis paaiškino, kad „čiulpiau du kartus“, taip pat pasakė, kad „čiulpiu ir čiulpsiu“. Vaikas atrodė sutrikęs. Jis taip pat pasakė, kad abu kartus čiulpė M., kuris gyvena tame pačiame kambaryje. Apie kažkokį smurtą L. nieko nekalbėjo. Buvo labai sunku suprasti, ar jam pasiūlė pačiulpti, ar jis pats to pasiprašė. L. svarbiausi buvo, kad kiti vaikai jo nebevadintų „čiulpiku“. L. pasaulį suvokia neadekvačiai, linkęs fantazuoti, sutirštinti spalvas. Taip pat jis labai priklauso nuo nikotino ir norėdamas parūkyti gali padaryti bet ką. Taip pat jis, siekdamas naudos sau, gali apkalbėti kitą asmenį, taip jau yra buvę. Buvo stebimas seksalizuotas L. elgesys, t. y. jis galėjo priekyje einančiam berniukui ranka sugriebti už sėdmenų. Tai buvo maždaug prieš metus laiko, dabar jau tokių dalykų pasitaiko retai, nes jam taikoma terapija.

Liudytoja A. P. paaiškino, kad jai yra žinomi tiek M. A., tiek ir L. K.. Tuo metu ji dirbo (duomenys neskelbtini) namuose psichologe. 2017-01-25 I. K. ją pasikvietė pokalbiui, pasakė, kad administracija turi žinių, jog L. K. skriaudžia, nurodė išsiaiškinti tą situaciją ir vaiko emocinę būseną. Tada liudytoja kalbėjosi su auklėtoja R. J., paskyrė L. K. konsultacijas kartą per savaitę. Pirmas susitikimas nepavyko, nes vaikas buvo piktas, nenorėjo bendrauti. Po to jis atvyko vasario 8 dieną. Pradžioje buvo įsitempęs, prastos nuotaikos, tačiau žaidimo su juo metu užsimezgė ryšys ir jis papasakojo, kad M. A. tenkino lytinę aistrą. Jis pasakė – „aš čiulpiau M. lytinį organą, tačiau aš ant M. nepykstu“. Paprašius smulkiau papasakoti kas įvyko L. nieko neaiškino, tik pasakė, kad apie tai pasisakė savo mamai, o ši ant jo labai supyko. Liudytoja bandė jo išklausinėti, kiek kartų tai vyko, kur, tačiau L. į šiuos klausimus jai neatsakė. Apie smurtą jis niekada nepasakojo, dėl to nesiskundė. Visų konsultacijų metu buvo stebimas jo seksualizuotas elgesys, t. y. jis stengėsi prisiliesti prie liudytojos, apkabinti ją, uždavinėjo klausimus, kurie neatitinka jo amžiaus. Po to liudytoja nuėjo pas mokyklos direktorių, papasakojo apie tai, ką jai pasakojo L. K., apie jo elgesį ir vasario 28 dieną parašė policijai pareiškimą apie galimai panaudotą seksualinę prievartą L. K. atžvilgiu.

Liudytoja A. B. paaiškino, kad tiek M. A., tiek L. K. jai yra žinomi, nuo 2015 metų ji dirba (duomenys neskelbtini) namuose socialinės darbuotojos padėjėja. L. K. gyveno viename kambaryje su M. A. ir M. K.. Tarpusavyje jie sutardavo, tačiau pasitaikydavo visko – ir pasipykdavo, ir susimušdavo, ir susitaikydavo. Vėliau iš mokyklos direktoriaus sužinojo, kad tarp M. ir L. buvo seksualinė prievarta. Tada M. liko gyventi tame pačiame kambaryje, o L. ir M. buvo apgyvendinti kitame kambaryje. Liudytoja bandė kalbėtis su M., klausė, kas įvyko, tačiau šis aiškino, kad nieko tokio nebuvo. L. taip pat viską neigė ir sakė, kad jie viską išsigalvojo.

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad liudytoja paaiškino, jog ji dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) namų, esančių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) namelyje. Šiame namelyje nuo 2016-06-01 apgyvendintas L. K.. Iš pradžių L. K. gyveno vienas, 2016 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje sugrįžo M. K., o nuo 2016 m. lapkričio mėn. atsikėlė M. A.. Nuo tada berniukai gyveno visi trys viename kambaryje. L. K. su M. sutardavo neblogai, kadangi abu mokėsi toje pačioje mokykloje. M. norėdavo būti lyderis, todėl pasitaikydavo, jog apstumdydavo kartu gyvenančius berniukus. L. K. kelis kartus skundėsi, jog M. jį skriaudžia, t. y. jį apstumdo, kad iš jo atėmė eurą, telefoną. Nors paimti daiktai būdavo grąžinami L. K., tačiau M. jį vis tiek erzindavo. L. K. nelabai sutardavo ir su kitais namelio globotiniais, nes jis pats savo elgesiu erzina kitus globotinius. Po šių L. K. nusiskundimų, jis ir M. buvo perkelti į atskirą kambarį. Šiuo metu, kai L. K. gyvena tik su M., jie tarpusavyje nesutaria. L. K. nėra skundęsis, kad jo atžvilgiu būtų naudojama kokia nors seksualinė prievarta ar būtų verčiamas daryti tai, ko nenori. L. K. nėra skundęsis, kad kiti namelio globotiniai naudotų prieš jį fizinį smurtą. Namelyje apskritai yra ramu, vaikai tarpusavyje nesimuša, nenaudoja prieš vienas kitą fizinio smurto, nedaužo namelyje esančių baldų ar daiktų. Su vaikais randa bendrą kalbą, susigyvenę, todėl vaikai klauso, konfliktų nekyla. Vaikai tarpusavyje yra kalbėję, kad M. galimai siūlė L., kad pastarasis ,,pačiulptų" M.. Išgirdusi tokias kalbas, abu berniukus, t. y. L. ir M. išsikvietė pokalbiui. Pokalbis vyko maždaug 2017 m. vasario mėn. viduryje. M. neigė siūlęs L. atlikti tokio pobūdžio veiksmus, o L. atsakė, jog jis tą specialiai išsigalvojo. Paklausus, kodėl L. tą išsigalvojo, atsakė, jog M. rūkė cigaretę ir nedavė parūkyti, todėl specialiai taip pasakė. (duomenys neskelbtini) namų direktoriaus nurodymu šiuo metu yra stebimi abu vaikai. Nieko įtartino berniukų elgesyje nėra pastebėjusi. ( t. 1, b. l. 95-98 ).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja juos patvirtino. Taip pat paaiškino, kad tame namelyje gyveno ir kiti vaikai bei M. sesuo, jie ir pasakė, kad L. čiulpė. Tada ji pasikalbėjo su M. ir su L.. L. M. bijo, kadangi yra jaunesnis. M. stengėsi lyderiauti namelyje, apstumdydavo vaikus. L. savo elgesiu taip pat erzindavo kitus vaikus, išpildavo jų pasidarytą arbatą ir pan.

Liudytoja G. Ž. ( J. ) paaiškino, kad ji mokykloje dirba socialine pedagoge. M. A. nepažįsta, o L. K. pažįsta. 2017-01-11 ryte L. užėjo pas ją į kabinetą ir pasakė: „padėkite man, kad kiti vaikai nevadintų manęs čiulpiku“. Po to dar pasakė „čiulpiau ir čiulpsiu“ ir išbėgo iš kabineto. Liudytojos žiniomis prieš tai jis buvo jau užėjęs pas T. V.. Tada liudytoja nuėjo pas T. V. ir jos kartu užėjo pas direktorę. Ši paskambino (duomenys neskelbtini) vaikų namų direktoriui, o sekančią dieną kartu su T. V. išvažiavo į vaikų namus aiškintis situacijos. Pavyko išsiaiškinti, kad buvo du čiulpimo atvejai, t. y. vienas rūsyje, o kitas – antrame namelio aukšte. Tai įvyko su M. A., apie tai papasakojo pats L. K.. Pagrindinis dalykas jam buvo, kad kiti vaikai jo nevadintų „čiulpiku“. Iš jo pasakojimo liudytoja susidarė nuomonę, kad tai nebuvo priverstinis dalykas, L. kalbėjo apie cigaretes, nes jis turi stiprią priklausomybę nikotinui. Jam priklauso konsultacijos, jose jis lankosi, jam reikalinga nuolatinė pagalba, tačiau ją jis ne visada priima – tai priklauso nuo jo nuotaikos. Be to, iš L. pasakojimo liudytoja suprato, kad jis pats lenda ir siūlosi, tokio priverstinio dalyko, kad jam tai lieptų daryti, nebuvo. L. elgesys buvo seksualizuotas, nes kiti berniukai skųsdavosi, kad jis jiems grabalioja sėdmenis.

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje socialine pedagoge. 2017-01-11, apie 09.30 val., į kabinetą atėjo L. K.. L. K. sakė, kad ,,man reikia Jūsų pagalbos ir man reikia su Jumis pakalbėti". Paklausus, kas atsitiko, L. K. atsakė, kad jį vadina čiulpiku. Paklausus, kas atsitiko, kodėl jį taip vadina, L. K. pradėjo kalbėti apie M., tačiau jo kalba buvo nerišli, mintys pakankamai padrikos, dėl to buvo sunku suprasti ką jis nori pasakyti. Jis kartojo ,,čiulpikas“, ,,čiulpiau“, tačiau nesuprato, apie ką kalba. Paklausus, kas tas M., L. K. atsakė, kad iš (duomenys neskelbtini). L. K. klausė ,,ar galit man padėti?“. L. K. nuramino. L. K. sakė, kad buvo pasikalbėti pas T., t. y. mokyklos psichologę. Nusiraminęs L. K. išėjo iš kabineto, o ji nuėjo pas T., kuri patvirtino, kad kalbėjo su L. K.. L. K. dažnai ateina į kabinetą, tačiau po šio įvykio, apsilankymų metu L. K. vengdavo ir nenorėdavo kalbėti apie tai, kas įvyko tarp jo ir M.. Apskritai L. K. pamokų lankomumas geras. Iki šio įvykio pastebėjo pakankamai seksualizuotą L. K. elgesį berniukų atžvilgiu, t. y. jo polinkį paliesti, sugriebti, įgnybti kitiems berniukams, kartais jis tai darydavo norėdamas atkreipti į save dėmesį, kartais žaisdamas, kartais norėdamas sukelti konfliktą. Po šio įvykio tokio L. K. elgesio nepastebi. Apskritai L. K. dažnai siekia sukelti konfliktą su kitais vaikais, vartoja necenzūrinius žodžius, nuolatos nepastovios nuotaikos, linkęs meluoti, manipuliuoti, siekti asmeninės naudos. L. K. nėra linkęs dalintis, viskas turi būti tik jam, siekia būti dėmesio centre. Pasitaiko, kai nuo L. K. sklinda tabako kvapas. L. K. supranta savo elgesio klaidas, tačiau savo klaidas ir toliau kartoja, jo atsiprašymai nenuoširdūs, klaidas pripažįsta tik tada, kai gali iš to gauti kokios nors naudos. ( t. 1, b. l. 116-118 ).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja juos patvirtino. Taip pat paaiškino, kad labai sunku pasakyti ar L. gali išsigalvoti, kad čiulpė, nes jis linkęs meluoti, bet kokia kaina pasiekti sau naudos. L. dėl paties čiulpimo fakto tokio kaip psichologinio lūžio nebuvo. Jam svarbiausia buvo tai, kad kiti vaikai jo nevadintų „čiulpiku“.

Kaltinamojo M. A. atstovė pagal įstatymą R. J. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) namuose, yra (duomenys neskelbtini) namelio socialinė darbuotoja. 2016 m. birželio mėn. šiame namelyje buvo apgyvendintas L. K., o rugsėjo mėn. pabaigoje atvyko M. A. iš (duomenys neskelbtini) vaikų namų. Su jais dar buvo kartu apgyvendintas ir M. K.. 2017 m. vasario mėn. direktorius pranešė, kad iš (duomenys neskelbtini) mokyklos gauta informacija, jog M. A. seksualiai išnaudoja L. K., t. y. liepia jam čiulpti jo lytinį organą. Tada M. A. buvo paliktas gyventi tame pačiame kambaryje, o L. K. ir M. K. buvo perkelti gyventi į kitą kambarį prie pat darbuotojų kambario, kad būtų saugu. Liudytoja po to kalbėjosi su L. K.. Šis jai papasakojo, kad antrame aukšte M. lenda prie jo, grasina, jis jo bijo. Taip pat pasakė, kad M. jam liepė čiulpti jo lytinį organą. L. taip pat maldavo apie tai niekam nesakyti, nes jeigu apie tai sužinos M., jam bus blogai. Čia buvo kalba įvykius antro aukšto kambaryje, apie rūsį tuo metu L. nieko nepasakojo, ši informacija paaiškėjo vėliau. L. pas juos atvyko su padidėjusiu seksualumu. Jo motina B. yra vieniša mama, jie gyvena viename kambaryje, miega vienoje lovoje. Mama dažnai atsivesdavo vyrų, todėl liudytoja daro išvadą, kad L. matė kažką nepadoraus. Jo tas padidėjęs seksualumas pasireiškė tuo, kad jis pats lįsdavo prie kitų berniukų, stengėsi apsikabinti ir pan. Liudytoja neteisina M. poelgio, tačiau L. toks elgesys buvo. Liudytoja taip pat kalbėjosi su kaltinamuoju M. A., tačiau jis savo kaltę neigė.

Kaltinamojo M. A. atstovas pagal įstatymą R. J. paaiškino, kad šiuo metu M. A. gyvena (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, jis pats dirba socialiniu pedagogu. Į (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus A. atvyko 2017 m. rugsėjo mėn. viduryje. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui buvo paskirta globa jo seseriai, tačiau ji turėjo išvykti į užsienį, todėl M. atvyko pas juos. Apie pačią baudžiamąją bylą, apie tuos įvykius jis praktiškai nieko nežino, nes niekas nieko jų apie tai neinformavo. Atvykęs M. turėjo problemų dėl netinkamo elgesio, bandė pritapti prie netinkamo elgesio vaikų. Po adaptacijos jis rado bendrą kalbą tiek su grupės darbuotojais, tiek ir su vaikais. Apie pačią baudžiamąją bylą, tyrimą pas juos nekalbama, niekas apie tai nežino, stengiamasis išsaugoti konfidencialumą. Dabar M. gerai lanko mokyklą, gerai mokosi, pažanga akivaizdi. Šiuo metu jis yra įsidarbinęs, dirba, padeda ruošti maistą. Šiai dienai pretenzijų jam neturi. Savo ankstesnį elgesį vertina neigiamai, yra savikritiškas.

Nukentėjusiojo L. K. atstovė pagal įstatymą V. Š. paaiškino, kad ji yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė. Apie kaltinamąjį informacijos neturi. Apie nukentėjusįjį L. K. žino tik tiek, kiek teko atstovauti ikiteisminiame tyrime, nes buvo priimtas nutarimas paskirti įstatyminį atstovą, tiesioginio kontakto neturėjo.

Iš 2017-01-12 (duomenys neskelbtini) mokyklos rašto Nr. 5-2-20 Dėl L. K., matyti, kad jame nurodyta, jog 2017-01-11 (duomenys neskelbtini) mokyklos mokinys L. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sav., mokyklos psichologei konsultacijos metu papasakojo, kad kartu su juo kambaryje gyvenantis M. galimai siūlė jam atlikti seksualinio pobūdžio veiksmus. ( t. 1, b. l. 146).

Iš 2017-03-14 gautos nepilnamečio L. K., galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados matyti, kad joje nurodoma, jog L. yra nerimastingas, nenustygstantis vietoje, sunkiai koncentruojantis dėmesį ties viena, konkrečia veikla ar užduotimi. Nelinkęs pasakoti apie save, kalbant apie asmenines patirtis gana greitai ima didėti nerimo lygis, pasako, jog pavargo ir išeina iš kabineto. Nors ilgesnio kontakto nepalaiko, tačiau aktyviai siekia santykių su kitais žmonėmis, ypač suaugusiais. Jis labai greitai prisiriša, siekia artimesnio, fizinio kontakto, nori apsikabinti, prisiglausti, tačiau paprašius tokį elgesį geba pakoreguoti. Elgesys adekvatus, kryptingas. Vaikinas geba laikytis pagrindinių elgesio taisyklių, tačiau linkęs manipuliuoti, apgaudinėti, kad pasiektų norimą tikslą. Emocinė sfera menkai išvystyta, vaikinui sunku diferencijuoti emocijas, atpažinti ir įvardinti savo būsenas. Emocinės reakcijos neretai neadekvataus, situacijas neatitinkančio turinio, pvz.: kalbėdamas apie žalingus įpročius ar netinkamą savo elgesį plačiai šypsosi, iškelia galvą. Apgyvendinimo Pagalbos centre laikotarpiu geba toleruoti frustruojančias situacijas, emocijų kontrolė pakankama, tačiau kitose situacijose galimos impulsyvios emocijų išveikos. Poreikių įsisąmoninimas ir patenkinimas nepilnas. Žaisdamas su kitais Pagalbos centre esančiais vaikais bei darbuotojais gudrauja, apgaudinėja kitus, ieško būdų kaip laimėti. Panašiai reaguoja į savo sėkmes ir nesėkmes, kartais, net laimėjęs nesupranta, kad jis yra nugalėtojas arba tiesiog pasako ,,laimėjau“, tačiau laimėjimo emocinis atsakas nelydi. Nors teigia išmanantis ir gerai suprantantis žaidimų taisykles, žaisdamas jų nesilaiko. Pats žaidimų neinicijuoja, pasyviai sutinka žaisti kitų siūlomus. Į judresnius žaidimus greitai įsitraukia, juos žaisdamas yra akivaizdžiai laimingesnis. Vaikinui būdinga gana laki vaizduotė, jis lengvai pasakoja istorijas, kurių vėliau patvirtinti nebegali arba pradeda kalbėti visiškai priešingai, nesutinka su savo paties anksčiau pasakytais žodžiais, ima neigti, kad vienaip ar kitaip sakė. Jo pasakojimai stokoja nuoseklumo, yra skuboti. Pasakodamas įdėmiai seka klausantįjį, panašu, kad kartais bando jam įsiteikti tikėdamasis sulaukti kažkokios reakcijos. Tikėtina, jog pasireiškęs polinkis kurti nerealistiškas istorijas yra žemos savivertės hiperkompensacija. Apie galimai patirtos seksualinės prievartos situacijas vaikinas pasako savo iniciatyva, paklausus ar žino kokiu tikslu atvyko į Pagalbos centrą. Kalbėdamas apie galimai patirtos seksualinės prievartos situacijas pagreitina kalbos tempą, skubotai pasako esmines detales ir daugiau savo noru nepasakoja. Kalbinamas atsako į visus klausimus. Atsakymai į atviro tipo klausimus trumpi, nedetalizuoti, kartais prieštaringi. Stebimos neženklios gėdos reakcijos, pasireiškiančios įvardinant lytinių organų pavadinimus. Kalbant emocijos pakankamai tolygios, neišraiškingos, emocinis atsakas ne visada atitinka pasakojamą turinį. Stebimas noras greičiau baigti pokalbi, kuris būdingas bendraujant ir kitomis, su galimai patirta seksualine prievarta nesusijusiomis, temomis. Noriai sutinka dalyvauti apklausoje, sako norintis greičiau viską papasakoti, kad baigtųsi „blogi dalykai vaikų namuose ir su M.“ (tikslinantis paaiškina, kad yra mušamas kitų vaikų ir užsimena apie galimai patirtą seksualinę prievartą iš M.). Tikisi, kad M. „sės į kalėjimą“. ( t. 1, b. l. 157-158).

Iš 2017 m. rugsėjo 19 - spalio 31 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-168/2017 išvados matyti, kad joje nurodoma, jog:

1. Objektyvių duomenų, kad L. K. byloje tiriamos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo metu būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. Šiuo metu L. K. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo F70.1. Lengvas protinis atsilikimas jam yra nuo mažens. Laikinų psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusių dėl byloje nagrinėjamų įvykių (seksualinės prievartos), nekonstatuojama.

2. L. K. nesuprato su juo atliktų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl negalėjo jiems adekvačiai priešintis. Įvertinus psichologinį nukentėjusiojo profilį, daroma išvada, jog jis yra lengvai pažeidžiamas ir nesunkiai pasiduodantis poveikiui jam mažai suprantamose situacijose.

3. Atsižvelgus į tai, jog L. K. raida yra sutrikusi, o socialinė jo adaptacija apsunkinta, jo žinios apie lytiškumą yra primityvios, o su lytiškumu susijusios sąvokos yra mechaniškai perimtos iš jį supančių bendraamžių ir vyresnių paauglių, todėl vartojamos be gilesnio suvokimo. L. K. mąstymas yra itin konkretus (supranta tik tuos ryšius, kurie yra akivaizdūs, lengvai suprantami), todėl jis neturi platesnio supratimo apie su juo atliktų veiksmų žalą, pavojingumą ir juridines tokio elgesio pasekmes. Plačiau žiūrėti ekspertizės išvadose.

4. Byloje yra duomenų apie galimai padidėjusį L. K. seksualizuotą elgesį: liudytojų A. P., G. Ž. 2017-03-28 ir 2017-05-23 d. apklausų protokoluose nurodoma, jog buvo stebėtas seksualizuotas vaiko žodynas, polinkis paliesti, sugriebti ir įgnybti kitiems berniukams. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog padidėjęs seksualizuotas vaiko elgesys gali būti pasekmė tiek sutrikusios jo raidos, tiek patirtos seksualinės prievartos.

5. Žiūrėti atsakymą Nr. 4. Tai pat pabrėžiama, jog, įvertinus psichologinį L. K. profilį, daroma išvada, jog jis yra lengvai pažeidžiamas ir nesunkiai pasiduodantis poveikiui jam mažai suprantamose situacijose (pvz., seksualiai jį išnaudojant).

6. L. K. nenustatyti kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties), mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių (kas kur ką darė) ir duoti apie tai parodymų. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti L. K. parodymais, tačiau nustatytos galimos priežastys, dėl kurių jis galėtų vengti atskleisti daugiau bylai reikšmingų aplinkybių. Plačiau ekspertizės išvadose.

7. L. K. vaizduotė išlavėjusi, jis nesunkiai leidžiasi į laisvą pasakojimą, tačiau padidintas polinkis fantazuoti jam nenustatytas. L. K. elgesys, kada jis pateikia išgalvotą informaciją, yra labiau primityvus jo gynybos mechanizmas, naudojamas siekiant išvengti bausmės ar gauti dėmesio. Ekspertizės metu L. K. neišreiškia perdėto noro kalbėti apie bylai reikšmingus įvykius. Priešingai, klausiamas apie tai jos labiau susigėdęs ir vangus. Kadangi L. K. nesupranta su juo atliktų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), tai jis negalėtų sąmoningai išgalvoti tų dalykų, kurių nėra tiesiogiai ar netiesiogiai patyręs.

8. L. K. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusių dėl byloje nagrinėjamų įvykių (seksualinės prievartos), nekonstatuojama, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. L. K. yra rizikos grupėje patirti pakartotinę seksualinę prievartą. ( t. 1, b. l. 189-196 ).

Iš 2017-06-05 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog M. A. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. ( t. 2, b. l. 59).

Iš 2017-04-03 gauto VšĮ (duomenys neskelbtini) namai rašto matyti, kad jame nurodoma, jog 2016-11-27 M. A. buvo perkeltas į antrame aukšte esantį didįjį kambarį kartu su L. K. ir M. K.. 2017-02-17 gavus informacinį raštą iš (duomenys neskelbtini) mokyklos apie M. A. galimai atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų L. K. atžvilgiu, tą pačią dieną L. ir M. perkelti į pirmame aukšte esantį kambarį. ( t. 2, b. l. 63).

Iš 2017-04-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav. apžiūra. Įvykio vieta yra neaptvertoje teritorijoje, dviejų aukštų mūrinis gyvenamasis namas. Įėjimas į gyvenamąjį namą yra pietvakarių pusėje, įėjimo durys yra metalinės, rudos spalvos, apžiūros metu uždarytos, atrakintos. Įėjus pro duris patenkama į gyvenamojo namo nedidelį koridorių, kurio kairėje pusėje yra pravertos durys į gyvenamojo namo vidų. Pro šias duris patenkame į gyvenamojo namo koridorių. Koridoriaus kairėje yra mediniai laiptai į rūsį ir antrą aukštą, koridoriaus priekyje yra uždarytos durys į darbuotojų kambarį, dešiniau yra uždarytos durys į tualetą, dešiniau yra uždarytos durys į gyvenamąjį kambarį, praviros durys į svetainės kambarį ir praviros durys į virtuvę. Mediniais laiptais užlipus į antrą aukštą, antro aukšto koridoriaus kairėje pusėje matomos uždarytos durys į gyvenamąjį kambarį, koridoriaus dešinėje matomos trys uždarytos durys į tualetą, vonią ir prausyklą, koridoriaus gale ir koridoriaus dešinėje pusėje yra uždarytos durys į gyvenamuosius kambarius. Apžiūrimas koridoriaus gale esantis gyvenamasis kambarys. Gyvenamojo kambario grindų danga - linoleumas. Kambaryje iš kairės į dešinę yra medinė spinta, baltos spalvos uždarytos ir apžiūros metu užrakintos durys, langas, prie lango lova, dešiniau medinė spintelė, lova, langas ir durys į balkoną, prie lango du mediniai rašomieji stalai ir dvi medinės kėdės, dešiniau lova. Kambario viduryje staliukas, kilimas. ( t. 1, b. l. 31-33, 34-41).

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota papildoma gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav., apžiūra. Apžiūros metu gyvenamasis namas neapgyvendintas. Namo koridoriaus kairėje pusėje esančiais mediniais laiptais nulipus į rūsį, patenkame į rūsio koridorių. Rūsyje esančios patalpos išsidėsčiusios koridoriaus priekyje (žr. nuotrauka Nr. 3) ir koridoriaus dešinėje pusėje. Koridoriaus kairėje pusėje yra atidarytos durys į patalpą, kurioje sudėti smulkūs namų apyvokos daiktai. Dešiniau yra uždarytos durys, kurios apžiūros metu užrakintos, dešiniau atidarytos durys į sanitarinio mazgo patalpą, dešiniau - atidarytos durys į vonios patalpą. Koridoriaus gale pro atidarytas duris patenkama į katilinės patalpą, joje yra įėjimas į kitą patalpą, kurioje sukrauta anglis. Sugrįžus į koridorių, dešiniau yra kambarys, kuriame stovi medinis suolas, kilimas. Šio kambario kairėje pusėje yra atidarytos durys į kitą patalpą, kurioje yra kiliminė danga, stalas, maišas, smulkūs žaislai. Sugrįžus į koridorių, prieš medinius laiptus, sukama į kairę pusę. Pasukus, koridoriaus dešinėje yra uždarytos durys į patalpą, kurioje yra medinė lentyna su įvairiais stiklainiais. Koridoriaus gale atidarytos durys į patalpą, kurioje stovi kėdė, dešinėje - rudos spalvos metalinės durys į kiemą, kurios apžiūros metu užrakintos. ( t. 1, b. l. 42-43, 44-50, 53 ).

Iš 2017-11-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) namai darbuotoja pateikė namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., rūsio (pusrūsio) plano kopija ( t. 1, b. l. 51-52, 53).

Iš (duomenys neskelbtini) namai pateiktos informacijos matyti, kad M. A. į šiuos namus atvyko 2008-02-01. Nuo 2015-02-13 iki 2016-11-04 buvo perkeltas iš (duomenys neskelbtini) namai šeimynos Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) raj.) ir laikinai gyveno VĮ (duomenys neskelbtini) namai Kauno padalinio šeimynoje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) r. sav.). 2016-11-04 grįžo į VĮ (duomenys neskelbtini) namai šeimyną Nr. (duomenys neskelbtini). Pradžioje gyveno vienas, pirmame aukšte. Nuo 2016-11-27 buvo perkeltas į antrame aukšte esantį didįjį kambarį, kur gyveno su L. K. ir M. K.. 2017-02-07 gavus informaciją apie M. A. galimai atliktus seksualinius veiksmus L. K. atžvilgiu, M. buvo paliktas tame pačiame kambaryje, o L. ir M. perkelti į pirmame aukšte esantį kambarį. Nuo 2017-03-31 išleistas pas seserį O. J., gyv. (duomenys neskelbtini) ( t. 2, b. l. 2 t., b.l.63 ).

Iš VĮ (duomenys neskelbtini) namai pateiktos M. A. charakteristikos matyti, kad M. A. į Viešąja įstaigą (duomenys neskelbtini) namus atvyko 2008-02-01 iš biologinės šeimos, (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) kaimo, kartu su seserimis O. (gim. (duomenys neskelbtini)), L. (gim. (duomenys neskelbtini)). K. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurios jau yra pilnametės bei gyvena savarankiškai. Motinai dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių, tėvystės įgūdžiu stokos, motyvacijos stokos susigrąžinti vaikus į šeimą, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2016-05-31 Sprendimu neterminuotai apribota valdžia sūnaus atžvilgiu. Biologinis tėvas nenustatytas. M. turi dar du suaugusius brolius su kuriais ryšiu nepalaiko. Nuo 2015-02-13 iki 2016-11-04 M. gyveno Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) namai (duomenys neskelbtini) padalinio šeimynoje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) r. sav.). Perkeliant į (duomenys neskelbtini) padalinio šeimyną, buvo siekiama apsaugoti berniuką nuo vyresnių globotinių neigiamos įtakos, kuri ypač lemdavo jo netinkamą, delinkventinį elgesį (įtraukdavo į vagystes, smurtavimus prieš silpnesnius, alkoholio vartojimą ir pan.). Gyvenant globos namuose (duomenys neskelbtini), po adaptacinio laikotarpio M. pradėjo vis dažniau įsitraukti į konfliktines situacijas su šeimynos auklėtojomis bei globotiniais, ko pasėkoje buvo nuspręsta jį grąžinti į globos namus (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. lapkričio mėn. M. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. (duomenys neskelbtini) klasėje. Ugdomas pagal pritaikytas Bendrąsias lietuvių, užsienio kalbų, matematikos, socialinių ir gamtamokslinių dalykų programas. Gyvendamas (duomenys neskelbtini) mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. 2016-05-27 (duomenys neskelbtini) rajono centro pedagoginės psichologines tarnyboje atliktas specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimas, nustatyti bendrieji mokymosi sutrikimai. Vidutinis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis. Mokymosi rezultatai prasti dėl didelės motyvacijos stokos, drausmės, atsakomybės trūkumo pamokų metu, mokytojų nurodymų nevykdymo. Per pastaruosius tris mėnesius M. mokyklos beveik nelankė. Nuvykęs į ją dažnai susiduria su įvairiais sunkumais dėl savo netinkamo elgesio, mokinio taisyklių nesilaikymo. Linkęs konfliktuoti su klasės draugais, gali įsivelti į muštynes, pasisavinti svetimą turtą. Viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) namuose M. linksmas, smalsus, impulsyvus, pakankamai darbštus, mėgstantis darbą vaikas. Į patikėtas pareigas žiūri pakankamai atsakingai, to reikalauja ir iš kitų. Mėgsta būti lyderio pozicijoje. Siekdamas sau naudos ir pagyrimų stengiasi palaikyti gerus ryšius su visais suaugusiais, tačiau sau nenaudinga asmenį gali lengvai užgauti. Dėl impulsyvumo, negebėjimo tinkamai valdyti pykčio protrūkių vaikinas kariais įsivelia į įvairias konfliktines situacijas. Norėdamas pritapti prie draugų ar išsisukti nuo atsakomybės gali meluoti, fantazuoti, nuslėpti tikrąją tiesą. Lengvai pasiduoda kitų netinkamai įtakai, linkęs vagiliauti. Nenoriai įsitraukia į vykdomą prevencinę veiklą, organizuojamus renginius, išvykas globos namuose, tačiau laisvalaikiu mėgsta užsiimti įvairia sportine veikla: važinėti dviračiu, spardyti, mėtyti kamuolį, žaisti įvairius judriuosius žaidimus lauke. ( t. 2, b. l. 64-65 ).

Iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pateiktos M. A. charakteristikos matyti, kad jis pamokose dalyvauja retai, neatlieka namų darbų. Į mokytojų duodamas pastabas dažniausiai nereaguoja, atsikalba. Mokinys karšto būdo, impulsyvus, nenori laikytis nustatytų taisyklių, klasėje artimų draugų neturi. M. mokykloje buvo teikiama socialinės pedagogės pagalba. Ne kartą vyko pokalbiai dėl mokyklos taisyklių laikymosi: lankomumo, elgesio, mokyklinės uniformos dėvėjimo. Netinkamas elgesys, mokyklos nelankymas ne kartą buvo aptartas su globos namų administracija, specialistais, šeimynos auklėtojomis, svarstytas mokyklos Vaiko gerovės komisijos posėdyje ( 2017-01-16 prot. Nr. 11, 2017-03-30 prot. Nr. 16 0 ieškant efektyvių būdų, kaip grąžinti mokinį į mokyklą ( t. 2, b. l. 67 ).

Kaip jau minėta, kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies. Jis aiškina, kad jiems būnant kambaryje, nukentėjusysis L. K. ėmė lįsti prie jo, pasisiūlė pačiulpti jam lytinį organą, mainais nieko neprašė. Kaltinamasis nors ir žinojo, kad elgiasi negerai, tačiau sutiko. Taip pat aiškina, kad nukentėjusiajam jis negrasino, fizinio smurto prieš jį nenaudojo. Tokius kaltinamojo aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Seksualinės prievartos prieš mažamečius bylose ypatingą reikšmę byloje surinktų įrodymų grandinėje turi seksualinę prievartą patyrusio mažamečio parodymai. Mažamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose galėtų būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko. Nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais. Tačiau mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami bylos įrodymų grandinėje. Mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti vieninteliu ir absoliučiu kaltės įrodymu, ypač, jeigu šie parodymai prieštarauja kitiems bylos įrodymams, yra nuolat kintantys ir prieštaringi.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis L. K. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvaujant jo atstovei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistei, psichologei. Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog M. A. liepė jam čiulpti jo lytinį organą. Jis pasakė „davai nebijok, niekas nesužinos“. M. jam grasino, kad sudaužys, nužudys jeigu jis nečiulps. Kai M. pagrasino, dėl to jautėsi blogai, tuo metu bijojo, pagalvojo, kad jis gali įvykdyti savo grasinimus, nes M. yra jau jį primušęs. Po to, kai jam pačiulpė, verkė ir galvojo pasiskųsti psichologei. Po to iš ryto atsikėlė, nuėjo į mokyklą ir jai pasisakė.

Šie ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusiojo L. K. duoti parodymai išsamūs, todėl netikėti šiais parodymais nėra pagrindo. Be to, vertinant nukentėjusiojo parodymus būtina atsižvelgti į jo amžių ir psichologinius ypatumus. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad nagrinėjamas įvykis buvo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. sausio 11 d. naktie metu, tuo metu nukentėjusiajam buvo tik dvylika metų (gim. (duomenys neskelbtini)). Nukentėjusysis L. K., vartodamas pagal savo amžių bei patirtį jam suprantamas sąvokas, išsamiai nurodė kaltinamojo M. A. su juo atliktų veiksmų pobūdį, intensyvumą ir aplinkybes, kurių, jei nebūtų turėjęs tokios patirties, nebūtų galėjęs išsigalvoti ir taip tikroviškai apibūdinti, būdamas dvylikos metų amžiaus.

Minėtus nukentėjusiojo L. K. parodymus patvirtina ir kiti teismo ištirti įrodymai.

Liudytoja T. V. paaiškino, kad 2017 m. sausio mėn. po atostogų pas ją atėjo nukentėjusysis L. K. ir paprašė padėti, t. y. kad jo vaikai nevadintų „čiulpiku“. Vėliau kalbantis su juo paaiškėjo, kad jis kaltinamajam M. A. čiulpė jo lytinį organą. Vaikas buvo sutrikęs, buvo labai sunku suprasti, ar jam pasiūlė pačiulpti, ar jis pats to pasiprašė.

Liudytoja A. P. paaiškino, kad L. K. buvo paskirtos konsultacijos. Antrosios konsultacijos metu jis pasisakė, kad M. A. tenkino lytinę aistrą, t. y. jis pasakė: „aš čiulpiau M. lytinį organą, tačiau aš ant M. nepykstu“.

Liudytoja A. B. paaiškino, kad iš mokyklos direktoriaus sužinojo, jog tarp M. ir L. buvo seksualinė prievarta. Be to, vaikai tarpusavyje kalbėjo, kad M. galimai siūlė L., kad pastarasis pačiulptų M..

Liudytoja G. Ž. ( J. ) paaiškino, kad 2017-01-11 ryte L. užėjo pas ją į kabinetą ir pasakė: „padėkite man, kad kiti vaikai nevadintų manęs čiulpiku“. Po to dar pasakė „čiulpiau ir čiulpsiu“ ir išbėgo iš kabineto. Liudytojos žiniomis prieš tai jis buvo jau užėjęs pas T. V.. Tada liudytoja nuėjo pas T. V. ir jos kartu užėjo pas direktorę. Ši paskambino (duomenys neskelbtini) namų direktoriui, o sekančią dieną kartu su T. V. išvažiavo į vaikų namus aiškintis situacijos. Pavyko išsiaiškinti, kad L. čiulpė M. A. lytinį organą, apie tai papasakojo pats L. K..

Kaltinamojo M. A. atstovė pagal įstatymą R. J. paaiškino, kad 2017 m. vasario mėn. direktorius pranešė, kad iš (duomenys neskelbtini) mokyklos gauta informacija, jog M. A. seksualiai išnaudoja L. K., t. y. liepia jam čiulpti jo lytinį organą. Po to ji kalbėjosi su L. K.. Šis jai papasakojo, kad antrame aukšte M. lenda prie jo, grasina, jis jo bijo. Taip pat pasakė, kad M. jam liepė čiulpti jo lytinį organą. L. taip pat maldavo apie tai niekam nesakyti, nes jeigu apie tai sužinos M., jam bus blogai.

Kaip jau minėta, kaltinamasis M. A. neneigia, kad nukentėjusysis čiulpė jam lytinį organą, tačiau, jo aiškinimu, jis tai darė savo noru, kaltinamasis jo atžvilgiu jokios prievartos prieš jį nenaudojo. Nukentėjusysis L. K. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad M. jam liepė čiulpti jo lytinį organą. Priešingu atveju grasino jį „sudaužyti“, nužudyti, jis jo bijojo. Aiškina, kad jau anksčiau M. yra jį sumušęs. Po to, kai jam pačiulpė, verkė, galvojo pasiskųsti psichologei. Tai, kad L. bijo M., šis jam grasina, nurodė ir R. J.. Netikėti jais teismas neturi pagrindo.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvada patvirtina tai, kad L. K. nesuprato su juo atliktų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl negalėjo jiems adekvačiai priešintis. Įvertinus psichologinį nukentėjusiojo profilį, daroma išvada, jog jis yra lengvai pažeidžiamas ir nesunkiai pasiduodantis poveikiui jam mažai suprantamose situacijose.

L. K. mąstymas yra itin konkretus (supranta tik tuos ryšius, kurie yra akivaizdūs, lengvai suprantami), todėl jis neturi platesnio supratimo apie su juo atliktų veiksmų žalą, pavojingumą ir juridines tokio elgesio pasekmes. L. K. nenustatyti kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties), mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių (kas kur ką darė) ir duoti apie tai parodymų. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti L. K. parodymais. Kadangi L. K. nesupranta su juo atliktų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), tai jis negalėtų sąmoningai išgalvoti tų dalykų, kurių nėra tiesiogiai ar netiesiogiai patyręs ( t. 1, b. l. 189-196 ). .

BK 150 straipsnio 1 dalyje seksualinis prievartavimas apibrėžtas kaip lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, pavartojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį pavartoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. BK 150 straipsnio 4 dalis numato kvalifikuotą seksualinį prievartavimą, t. y. atsakomybę už šių veiksmų atlikimą mažamečiui asmeniui. Lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta BK 149 straipsnyje, kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais – dirginant lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir panašiai. Toks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo valią, tame tarpe ir pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Mažamečiu laikomas nukentėjusysis, kuriam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų. Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra mažametis, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinę ir psichinę brandą suvokė daromų su juo veikų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva.

Teismo posėdyje kaltinamasis paaiškino, kad jam buvo žinoma, jog tuo metu nukentėjusiajam L. K. buvo dvylika metų. Iš to seka, kad jis žinojo, jog nukentėjusysis yra mažametis.

Šioje byloje aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad M. A., turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą, pasinaudodamas nukentėjusiojo L. K., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl ko jis negalėjo visapusiškai teisingai suprasti su pastaruoju atliekamų veiksmų reikšmės bei dėl šių priežasčių adekvačiai ir aktyviai priešintis su juo atliekamiems veiksmams, bei panaudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas prieš nukentėjusįjį L. K. panaudoti fizinį smurtą, nurodė L. K. čiulpti jo lytinį organą, ir L. K. atliekant jo nurodytus veiksmus tokiu būdu seksualiai prievartavo mažametį L. K. ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje. Jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Be to, kaltinamasis M. A. buvo kaltinamas ir tuo, kad seksualiai prievartavo mažametį asmenį, o būtent:

laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn., iki 2017 m. vasario mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą datą ir laiku, VšĮ (duomenys neskelbtini) namų, esančių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) namelio rūsyje, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, pasinaudodamas nukentėjusiojo L. K., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl ko jis negalėjo visapusiškai teisingai suprasti su pastaruoju atliekamų veiksmų reikšmės bei dėl šių priežasčių adekvačiai ir aktyviai priešintis su juo atliekamiems veiksmams, nurodė L. K. čiulpti jo lytinį organą, ir L. K. atliekant jo nurodytus veiksmus tokiu būdu seksualiai prievartavo mažametį L. K., t. y. buvo kaltinamas tokiais savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 150 str. 4 d.

Kaip jau minėta, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis M. A. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tokio įvykio, jog nukentėjusysis L. K. jam čiulpė lytinį organą ir minėto namelio rūsyje tikrai nebuvo.

Iš teismo posėdyje pagarsintų nukentėjusiojo L. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui matyti, kad jis paaiškino, jog kaltinamajam pagrasinus pavartoti prieš jį fizinį smurtą, jis tenkino jį oraliniu būdu namelio kambaryje, kuriame jie kartu gyveno. Apie tai, kad jis tą patį būtų daręs ir to namelio rūsyje ( kaip nurodo kaltinime ), nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo teisėjui nepasakojo ( t. 1, b. l. 63-65 ).

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojo M. K. ( tuo metu jis gyveno viename kambaryje su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju ) parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog vieną vakarą rūsyje M. paprašė L., kad šis pačiulptų jam lytinį organą. L. iš pradžių nesutiko, tačiau vėliau padarė tai, ko prašė M.. Po to toks pat įvykis buvo ir kambaryje, kuriame jie gyveno ( t. 1, b. l. 107-108 ). Kaltinamasis, pagarinus šiuos jo parodymus, paaiškino, kad jie su M. K. yra susipykę ir šis jį apkalba.

Liudytoja T. V. paaiškino, kad jai kalbantis su L. K. šis jai pasakė, kad čiulpė du kartus.

Liudytoja G. Ž. ( J. ) paaiškino, kad pavyko išsiaiškinti, jog buvo du čiulpimo atvejai, t. y. vienas rūsyje, o kitas – antrame namelio aukšte. Tai įvyko su M. A., apie tai papasakojo pats L. K..

Kaltinamojo M. A. atstovė pagal įstatymą R. J. paaiškino, kad ji kalbėjosi su L. K.. Šis jai papasakojo, kad antrame aukšte M. lenda prie jo, grasina, jis jo bijo. Taip pat pasakė, kad M. jam liepė čiulpti jo lytinį organą. L. taip pat maldavo apie tai niekam nesakyti, nes jeigu apie tai sužinos M., jam bus blogai. Čia buvo kalba įvykius antro aukšto kambaryje, apie rūsį tuo metu L. nieko nepasakojo, ši informacija paaiškėjo vėliau.

Kaip matyti, tiek kaltinamojo ir nukentėjusiojo, tiek minėtų liudytojų parodymai yra iš esmės priešingi. Tai teismui kelia didelių abejonių, jog toks įvykis, t. y. tai, kad nukentėjusysis nurodytoje vietoje ( rūsyje ) buvo seksualiai prievartaujamas, iš viso buvo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, jog kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes kaltinamasis pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ( seksualinis prievartavimas namelio rūsyje ) išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 str. 5 d., 1 p. ).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybės ( LR BK 54 str. 2 d. ).

Kaltinamasis M. A. teisiamas pirmą kartą ( t. 2, b. l. 38 ), administracine tvarka nebaustas ( t. 2, b. l. 39 ), įrašytas į psichiatro įskaitą, diagnozė – (duomenys neskelbtini). Kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, 2017-06-15 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią jam netikslinga skirti psichiatrijos ekspertizę ( t. 2, b. l. 48, 59 ), Priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas ( t. 2, b. l. 48 ), mokosi, dirba, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant pagal LR BK 11 str. nuostatas kaltinamasis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą. Pažymėtina, kad kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 150 str. 4 dalyje sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo trijų iki trylikos metų.

Antra vertus, atsižvelgtina ir į tai, kad šį nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas nepilnamečiu, kokių tai sunkių padarinių nukentėjusiajam nesukėlė, civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas, po šio nusikaltimo padarymo charakterizuojamas teigiamai ( t. 2, b. l. 128-130 ), tai patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs jo atstovas pagal įstatymą R. J., teismas neturi jokių duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo kaltinamasis būtų padaręs dar kokius tai kitus nusikaltimus ar administracinius nusižengimus.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ( BK 92 straipsnio 1 dalis ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301-303, 308, 313 straipsniais,

nusprendė:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 150 straipsnio 4 dalyje ir nuteisti jį 4 ( ketverių ) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 ( dviems ) metams, paskiriant auklėjimo pobūdžio priemones:

60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, įpareigojant juos atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 12 mėnesių trukmės elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą bei uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeista, pradėjus bausmę vykdyti, ją panaikinti.

M. A. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ( seksualinis prievartavimas namelio rūsyje ) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ( nuteistajam M. A. nedalyvaujant teismo posėdyje terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos ) gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.