Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant Aleksui Navickui,

dalyvaujant ieškovo atstovei adv. I. M., atsakovo atstovei A. M., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. D. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl nepagrįsto praturtėjimo, kurioje trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų įtraukta Vilniaus miesto savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas pripažįsta faktą, kad atsakovas įgijo nuosavybės teisę į ginčo statinius ir atlygino buvusiam savininkui – I. D. už valstybės reikmėms paimtą turtą. Tačiau savo reikalavimą ieškovas grindžia ne atsakovo ir jo tėvo teisiniais santykiais, bet su ieškovu sudarytu sandoriu.

Senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2015-12-16 atsakovo rašto gavimo momento, todėl šis terminas nėra praleistas. Iki iškeldinimo iš ginčo statinių ieškovas neturėjo pagrindo prognozuoti galimybės ginčui atsirasti.

Ieškovo tėvui už planuojamus griaunamas pastatus buvo suteikti du butai, su buvusiu savininku buvo visiškai atsiskaityta. Ieškovas sumokėjo tik už dalį statybinių medžiagų 298,59 rub. Taigi, antrą kartą kompensuoti už tuos pačius statinius nėra pagrindo.

Ieškovas nepagrįstai reikalauja tiek nuostolių, kiek reikės statybinių medžiagų naujo namo pastatymui.

Atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo 1987-06-30, nes apmokėjus už medžiagas žinojo, kad namas nebuvo griaunamas ir įgijo teisėtą lūkestį savo teises įgyvendinti, tačiau jokių priemonių nesiėmė.

Ieškovui buvo leista įsigyti tik statybinių medžiagų dalį, už kurią ieškovas sumokėjo 298,59 rub., todėl dalies statybinių medžiagų įsigijimą ieškovas nepagrįstai vertina kaip įgijimą teisės į namų valdos pastatų statybines medžiagas.

Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas 1987-06-06 sprendimo neginčijo, tačiau ir nesiėmė veiksmų nugriauti statinį, turto neprižiūri. Ieškovui niekada nebuvo nurodymo nugriauti statinius ir tik 2015 m. atsakovas kategoriškai atsisakė imtis veiksmų dėl griovimo. Už statybines medžiagas ieškovas visiškai apmokėjo. Nurodytoje kitoje byloje teismas nekonstatavo L. D. veiksmų neteisėtumo.

Šioje byloje ieškovas siekia atgauti visas investicijas, patirtas remontuojant namą po turto pavedėjimo (šildymo sistemos įrengimas ir t.t.).

Pagal ieškovo pateiktą nuostolių paskaičiavimą statybinių medžiagų, už kurias ieškovas 1987 m. sumokėjo atsakovui 298,59 rub., rinkos vertė yra 604 eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1985-04-19 sprendimu Nr. 139 nusprendė patvirtinti gyvenamųjų namų, griaunamų dėl 1985 metų statybų, sąrašą pagal priedėlį, kuriame buvo numatyta, kad dėl Pašilaičių ir Fabijoniškių gyvenamųjų rajonų inžinerinių tinklų tiesimo turi būti nugriautas I. K. D. (ieškovo tėvui, kuris mirė 2007-06-27) priklausantis individualus gyvenamasis namas Pašilaičių kaime (dabar Justiniškių g. 184, Vilniuje) ir visi namų valdoje esantys pastatai. Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1986-06-25 sprendimu Nr. 238 patvirtino administracijos ir rajono įmonių bei organizacijų profesinių sąjungų komitetų sprendimus skirti butus limitų sąskaita ir įpareigojo Gyvenamųjų patalpų suteikimo skyrių išrašyti orderius, vadovaujantis priedu, kuriuo patvirtinto piliečių, gaunančių butus naujai pastatytuose namuose ir atsilaisvinusiame fonde, sąrašo 64 ir 65 eilės numeriais buvo patvirtinta, kad I. D. dviejų asmenų šeimai turi būti išduotas orderis dviejų kambarių butui, adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)g.) (duomenys neskelbtini), ir L. L. (I. D. dukra) keturių asmenų šeimai - trijų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini) g. (šiuo metu (duomenys neskelbtini)g.) (duomenys neskelbtini).

Lenino rajono tarybos Vykdomojo komiteto 1987-06-04 potvarkio Nr. 41p „Dėl išardytų griaunamų namų statybinių medžiagų pardavimo" 2 p. buvo leista ieškovui L. D. įsigyti, atsiskaitant grynaisiais, statybinių medžiagų, gautų išardžius nuosavybės teisėmis I.K. D. priklausantį griaunamą gyvenamąjį namą, esantį Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) k., už 298,59 rub., kuriuos ieškovas sumokėjo į Butų ūkio gamybinio susivienijimo Nr. 1 kasą.

2007-10-01 ieškovui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ginčo pastatą (vėliau nurodytais teismo sprendimais šis liudijimas bei pastato teisinė registracija ieškovo vardu buvo pripažinti negaliojančiais).

Vertinimo komisijos aktas dėl griautino pastato (statinio) priklausančio I. D., kurį atsakovas papildomai pateikė po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, patvirtina kokias konkrečiai statybines medžiagas ir kiek medžiagų įsigijo ieškovas (asbocementinaiai lakštai, rąstai, tašai, malkos, lentos, durų blokai, langų blokai). Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje taip pat konstatavo tik dalies statybinių medžiagų įsigijimo faktą.

Teismo posėdyje ieškovas, argumentuodamas jo pateikta statybinių medžiagų vertės lokaline sąmata, paaiškino, kad ieškovo 1987 m. įsigytų statybinių medžiagų rinkos vertė yra 604 Eur. Atsakovas jokių prieštaravimų dėl ieškovo nurodytos vertės nenurodė, kitų įrodymų, patvirtinančių kitą įsigytų statybinių medžiagų rinkos vertę, nepateikė. Pažymėtina, kad tokius įrodymus pateikti atsakovui buvo pasiūlyta 2017-10-10 teismo nutartimi, kuria buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

Ieškovo reikalavimas dėl nuostolių, nesusijusių su apmokėjimu už Vertinimo komisijos akte nurodytas statybines medžiagas, atlyginimu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškinyje nurodytos aplinkybės bei ieškovo atstovės paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas ieškinį grindžia atsakovo neteisėtais veiksmais (neveikimu), susijusiais su 1987-06-04 potvarkio Nr. 41p. nevykdymu, t.y. ieškovo įsigytų statybinių medžiagų jam neperdavimu. Kaip buvo minėta, įsigytos statybinės medžiagos buvo detalizuotos vertinimo komisijos akte, todėl teisių į kitus su gyvenamuoju namu neatsiejamai susijus daiktus, ieškovas neįgijo.

Be to, kaip buvo minėta, statybinių medžiagų pardavimas buvo sąlygotas tuo, kad namas turėjo būti nugriautas ir išardytas, apie ką neabejotinai žinojo ieškovas įsigydamas statybines medžiagas. Tokiu atveju, jei, paveldėjus gyvenamąjį namą 2007 m., ieškovas ir atliko nuspręsto griauti gyvenamojo namo remonto darbus ar kitaip jį gerino, tokie veiksmai nepripažintini racionaliais ar būtinais, todėl tokius veiksmus ieškovas atliko savo rizika ir savo sąskaita, tuo labiau, kad buvusiam namo savininkui – ieškovo tėvui I. D. – už paimtą griaunamą turtą buvo visiškai kompensuota (ginčo dėl to nėra). Papildomai pažymėtina, kad ir atsakovas tokiems statybos darbams ar pagerinimams atlikti sutikimo nebuvo davęs, o ieškovas iki ieškinio šioje byloje pareiškimo niekada nederino su atsakovu, iš kurio pirko statybines medžiagas, busimų namo statybos darbų, nesikreipė į atsakovą dėl patirtų išlaidų atlyginimo ar namo pagerinimų kompensavimo.

Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1015-258/2010 pagal Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui L. D., tretiesiems asmenims ieškovo pusėje Lietuvos Respublikos valstybei, Vilniaus miesto savivaldybei dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, teisinės registracijos panaikinimo, turto išreikalavimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, 2010 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė: pripažinti negaliojančiu 2007 m. spalio 1 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, išduotą 2007 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro (notarinio registro Nr. 2-4769) L. D., pripažinti negaliojančia nuosavybės teisių registraciją L. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu į pastatus ir statinius, esančius Justiniškių (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), perduoti šiuos pastatus Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškinio dalį dėl L. D. iškeldinimo iš pastatų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant jam kito gyvenamojo ploto, Vilniaus apygardos teismas nusprendė palikti nenagrinėtą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A- 638/2010) nutarė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą iš dalies pakeisti: sprendimo dalį, kuria reikalavimas dėl L. D. iškeldinimo paliktas nenagrinėtu panaikinti ir iškeldinti L. D. iš pastatų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant jam kito gyvenamojo ploto. Likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismas šioje byloje konstatavo faktą dėl tinkamos atsiskaitymo su buvusiu savininku (I. D.) bei tuo pačiu nuosavybės teisės į turėtą turtą pasibaigimą ir nuosavybės teisių perėjimą valstybei; teismas atmetė L. D. argumentus, kad jam įsigijus dalį planuojamų griauti ginčo statinių statybinių medžiagų, atsirado nuosavybės teisės į ginčo statinius, nes Vykdomojo komiteto 1984-10-09 Nr. 577 p 1.6 punktu, ginčo statiniai, iškertami vaismedžiai ir vaiskrūmiai buvo įkainoti 22583 rublių ir 17 kapeikų suma, o už dalį statybinių medžiagų atsakovas sumokėjo 298 rublius ir 59 kapeikas, todėl dalies statybinių medžiagų įsigijimą vertinti kaip nuosavybės teisės atsiradimą į ginčo pastatus nėra teisinio pagrindo.

Taigi, nežiūrint į tai, kad ieškovo daiktinės teisės į griautiną namą buvo teismine tvarka nuginčytos tik 2010 m, minėtais teismų sprendimais buvo konstatuota, jog ieškovas 2007 m. tapo daikto savininku be teisinio pagrindo. Taigi, teismų sprendimais konstatuoti faktai bei 1987 m. potvarkio turinys, neleidžia konstatuoti ieškovo teisių pažeidimo atsakovui nuosavybės teise valdant gyvenamąjį namą, nes ieškovas daiktinių teisių į gyvenamąjį namą neįgijo.

Bylos duomenimis iki šiol gyvenamasis namas nėra nugriautas. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad ieškovas be atsakovo būtinų veiksmų, siekiant gauti statybos leidimą statinių nugriovimui, negali nugriauti statinių ir tokiu būti negali gauti turto, už kurį sumokėjo atsakovui. Atsakovas taip pat neginčijo, jog neturi ketinimų kreiptis dėl statybą (griovimus) leidžiančių dokumentų gavimo. Taigi, atsakovas nesiima ir, kaip patvirtina atsakovo paaiškinimai, neketina imtis aktyvių veiksmų siekiant nugriauti pastatą. Dėl to ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo už jam neperduotą daiktą – statybines medžiagas (LR CK 6.324 str. 1 d., 6.60 str. 1 d.).

Nuostolių dydį ieškovas grindė statinio tyrimo aktu, kuriame nustatyta gyvenamojo namo, esančio Justiniškių g. 184, Vilniuje, statybinė vertė pagal lokalinėje sąmatoje paskaičiuotų statybos darbų išlaidų aprašymą. Kaip buvo minėta, ieškovas 1987 m. sandorio pagrindu daiktinių teisių į gyvenamąjį namą neįgijo, todėl ieškovo statybos darbų išlaidų paskaičiavimas 88 684,53 Eur sumai tikslu pastatyti 156,54 kv.m., 603 kub. m. tūrio pastatą, neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių (ieškovui neperduotų statybinių medžiagų rinkos vertės).

Kita vertus, apmokėjimo už statybines medžiagas faktas rodo, jog ieškovas patyrė išlaidas (nuostolius), tuo tarpu atsakovas, priėmęs apmokėjimą ir neperdavęs statybinių medžiagų ieškovui, nepagrįstai praturtėjo, todėl tokius nuostolius atsakovas turi ieškovui atlyginti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių paskaičiavimų apie ieškovo gautos naudos piniginę išraišką jam gyvenant ginčo gyvenamajame name, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas atliko tarpusavio įsiskolinimų įskaitymą. Be to, šioje byloje ginamos ieškovo teisės tik dėl įsigytų, bet neperduotų jam statybinių medžiagų, tuo tarpu šalių ginčai dėl daiktinių teisių į gyvenamąjį namą, dėl atsakovo iškeldinimo, nėra susiję su šalių prievoliniais teisiniais santykiais. Taigi, atsakovo argumentai, jog su ieškovu yra visiškai atsiskaityta, atmestini.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015.

Atsakovas nepasinaudojo teismo siūlymu pateikti papildomus įrodymus apie statybinių medžiagų kainą, atsižvelgus į CK 6.249 str. 5 d. nuostatas bei įvertinus tai, jog už šias medžiagas ieškovas sumokėjo 298,59 rub; paskutiniame teismo posėdyje atsakovas nepageidavo papildyti byloje esančią medžiagą naujais įrodymais. Atsižvelgdamas į tokią atsakovo poziciją, vadovaudamasis proceso rungimosi principu bei įvertindamas ieškovo paaiškinimus, grindžiamus jo papildomai pateikta medžiagų sąmata, teismas konstatuoja, kad ieškovas patyrė 604 Eur dydžio žalą už įsigytas, bet iki šiol jam neperduotas statybines medžiagas (CK 6.249 str. 2 d., 5 d.), kuri priteistina iš atsakovo ieškovo naudai.

Patenkintus pagrindinį reikalavimą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos procesinės palūkanos – 5 proc. už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Atsakovas teigia, kad ieškovas praleido ieškinio senatį, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį šiuo pagrindu atmesti.

Šis atsakovo prašymas atmestinas.

Iš 1987-06-04 potvarkio matyti, kad jame nebuvo numatyta nei statinio nugriovimo (išardymo) data, nei statybinių medžiagų perdavimo data, todėl ieškovas bet kada turėjo teisę reikalauti įvykdyti prievolę; be to, statinio griovimo darbų atlikimas priklausė nuo atsakovo valios ir veiksmų. Iki 2015 m. gruodžio mėn. atsakovas neneigė savo prievolės, susijusios su gyvenamojo namo nugriovimu, tačiau laukė teisminių ginčų pasibaigimo (2015-06-18 atsakovo atsakymas ieškovui). Kita vertus, atsakovas iki teisminių ginčų dėl daiktinių teisių į statinį ilgą laiką turėjo galimybę netrukdomai naudotis statiniais, todėl neturėjo nei intereso, nei pareigos reikalauti iš atsakovo veiksmų dėl statinio nugriovimo. Dėl to pritartina ieškovui, jog šiuo atveju senaties terminas skaičiuojamas nuo 2015-12-16 atsakovo atsakymo į ieškovo prašymą gauti leidimą statinių griovimui, kuriame atsakovas galutinai informavo, jog nėra priimtas sprendimas dėl tolimesnio nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo Justiniškių g. 184, Vilniuje, panaudojimo ar griovimo (CPK 1.127 str. 1 d., 3 d.). Taigi, atsakovui atsisakius kreiptis dėl statybos leidimo, ieškovas suprato, jog jo teisės gauti statybines medžiagas yra pažeistos. Kadangi ieškinys teismui pateiktas 2017-04-27, ieškinio senaties terminas nėra praleistas (LR CK 1.125 str. 8 d.), todėl šioje byloje netaikytinas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 str. numatytas taisykles: iš ieškovo pateistina 1419 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios sumokėjimas buvo atidėtas 2017-05-04 teismo nutartimi, iš atsakovo – 15 Eur žyminio mokesčio dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., 88 str., 93 str., 98 str., teismas

nusprendė

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo L. D. naudai 604 Eur nuostolių atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (604 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo L. D. 1419 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės - 15 Eur žyminio mokesčio, valstybės naudai

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą parduodant per Vilniaus apygardos teismą.