- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-25
- Bylos Nr.
- I2-6623-860/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00074-2026-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) nepriimti pareiškėjo S. S. 2025 m. lapkričio 21 d. prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prašymas) bei įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą išnagrinėti S. S. Prašymą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 7 dalies pagrindu.
Paaiškina, kad 2025 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo, jo sutuoktinei N. P., išdavė leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Tad jis, vadovaudamasis Įstatymo 53 straipsnio 7 dalimi, 2025 m. lapkričio 21 d. pateikė Migracijos departamentui Prašymą. Teigia, jog 2025 m. gruodžio 22 d. rezervuotu laiku atvyko į Migracijos departamentą, tačiau atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė priimti Prašymą, nes Prašymas pateiktas praleidus 3 mėnesių terminą. Pareiškėjas nesutinka su tokiu Sprendimu. Pirmiausia nurodo, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, t. y. sprendime nėra nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas. Dar nesutinka, kad jis pateikė Prašymą praleidęs terminą. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 8 punktą užsienietis prašymą išduoti leidimą Įstatymo 53 straipsnio 7 dalyje nustatytu pagrindu pateikia per 3 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos piliečio ar Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyto asmens, su kuriuo užsienietis kartu atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką, atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką dienos. O pagal Tvarkos aprašo 5 punktą prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi teikiamas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS). Pareiškėjo teigimu, jo sutuoktinė N. P. deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje 2025 m. rugsėjo 1 d. Tad jis Prašymą per MIGRIS užpildė ir pateikė 2025 m. lapkričio 21 d. Taigi, pareiškėjo įsitikinimu, Tvarkos aprašo 8 punkte numatytas 3 mėnesių terminas nebuvo suėjęs. Taip pat jis rezervuotu laiku atvyko į Migracijos departamentą nepažeisdamas Tvarkos aprašo 7 punkte numatyto 4 mėnesių termino – 2025 m. gruodžio 22 d. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo pozicija, jog Prašymo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai jis atvyko į Migracijos departamento skyrių. Pažymi, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas, nei MIGRIS nuostatai nenumato, kad prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pagal Įstatymo 53 straipsnio 7 dalį teikimu laikomas pareiškėjo atvykimas į Migracijos departamentą Tvarkos aprašo 7.1-7.5 papunkčiuose numatytiems veiksmams atlikti. Tokio atvykimo galima pasekmė – prašymo priėmimas, o ne jo pateikimas. Anot pareiškėjo, Prašymas teikiamas per MIGRIS. O Tvarkos aprašo 28 punktas atskiria prašymo priėmimo momentą, įvykstantį tik po darbuotojo atlikto patikrinimo, nuo paties prašymo pateikimo fakto, kuris fiksuojamas MIGRIS. Taip pat mano, jog sisteminis Tvarkos aprašo nuostatų aiškinimas atskleidžia atsakovo pozicijos nenuoseklumą. Teigia, kad, pagal atsakovo logiką, užsienietis, užpildęs prašymą MIGRIS sistemoje 3 mėnesių termino pabaigoje, faktiškai prarastų jam Tvarkos aprašo garantuojamą 4 mėnesių terminą vizitui rezervuoti. Tad mano, jog toks aiškinimas yra nelogiškas ir ydingas. Pareiškėjo įsitikinimu, racionalus aiškinimas yra toks: 3 mėnesių terminas taikomas veiksmams MIGRIS sistemoje atlikti – prašymui užpildyti ir pateikti. O 4 mėnesių terminas skirtas fiziškai atvykti į Migracijos departamentą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su Prašymu, nes jo sutuoktinei, turinčiai teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, buvo išduotas leidimas nuolat gyventi. Nurodo, kad pareiškėjo sutuoktinė deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvoje nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., todėl, pagal Tvarkos aprašo 8 punktą, pareiškėjas turėjo prašymą išduoti leidimą gyventi Įstatymo 53 straipsnio 7 dalyje nustatytu pagrindu pateikti per 3 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos piliečio ar Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyto asmens, su kuriuo užsienietis kartu atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką, atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką dienos. Tačiau, anot atsakovo, 2025 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas atvyko vizitui į Migracijos departamento Vilniaus skyrių, ketindamas pateikti per MIGRIS užpildytą Prašymą, bet Prašymas nebuvo priimtas, kadangi buvo teikiamas praleidus 3 mėnesių terminą dėl prašymo ir dokumentų pateikimo. Tad teigia, jog Prašymas nėra priimtas, jis nėra nagrinėjamas ir sprendimas dėl jo nėra priimamas. Atsiliepime nesutinka, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų. Anot Migracijos departamento, buvo priimtas ne sprendimas, o informacinis laiškas, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, jog Prašymas nepriimtas, kadangi praleistas 3 mėnesių terminas dėl prašymo ir dokumentų pateikimo. Tad mano, jog pateiktas atsakymas (skundžiamas Sprendimas) nėra administracinis sprendimas, todėl neturėtų būti taikomi reikalavimai, numatyti VAĮ. Dar nesutinka su pareiškėju, jos jis Prašymą padavė nepraleidęs Tvarkos apraše nustatyto termino. Atsakovo teigimu, Tvarkos aprašo 9 punkte nurodyta, jog prašymą išduoti leidimą ir dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo užsienietis Migracijos departamentui pateikia asmeniškai, išskyrus Tvarkos aprašo 10–13 punktuose nurodytus atvejus (šios išimtys pareiškėjo atveju nėra aktualios). O Tvarkos aprašo 7 punkte nurodyta, kad per 4 mėnesius nuo prašymo išduoti leidimą užpildymo per MIGRIS dienos, užsienietis, teisėtai būdamas Lietuvos Respublikoje, turi atvykti į Migracijos departamentą ir pateikti biometrinius duomenis ir dokumentų originalus. Taip pat Tvarkos aprašo 25 punkte nurodyta, jog užpildytas prašymas laikomas negaliojančiu, jei užsienietis per 4 mėnesius nuo prašymo išduoti leidimą užpildymo MIGRIS dienos neatvyksta į Migracijos departamentą pateikti prašymo išduoti leidimą. Tad teigia, jog vien prašymo užpildymas MIGRIS nesuteikia pagrindo vertinti, kad prašymas buvo pateiktas, t. y. Prašymas buvo tik užpildytas. Nors pareiškėjas mano, kad pareiškėjo užpildytas per MIGRIS prašymas yra tolygus prašymui, pateikiamam atvykus į įgaliotą valstybės instituciją, atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai siekia vadovautis Lietuvos migracijos informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-149 (toliau – ir Nuostatai) 2.3 papunkčiu. Atsakovo teigimu, Nuostatų 2.3 papunktyje įtvirtinta tik Nuostatuose vartojama prašymo sąvoka, bet vien sąvokos atskleidimas nelaikytinas patvirtinimu, kad prašymas dėl leidimo nuolat gyventi gali būti laikomas priimtu jį pateikus elektroniniu būdu per MIGRIS, nesilaikant Tvarkos apraše nustatytos tvarkos. Nurodo, kad Prašymo priėmimo tvarka nustatyta Tvarkos aprašo 27-28 punktuose, o 29 punkte nustatyta, jog prašymas išduoti leidimą nepriimamas, raštu nurodžius grąžinimo priežastį bei žodžiu suteikus reikiamą informaciją, jeigu prašymas išduoti leidimą ir (ar) prie prašymo pridedami dokumentai pateikiami nesilaikant aprašo reikalavimų (Tvarkos aprašo 29.1 papunktis), todėl pareiškėjo Prašymą buvo atsisakyta priimti, raštu pareiškėjui nurodžius priežastis (kadangi praleistas 3 mėnesių terminas dėl prašymo ir dokumentų pateikimo). Atsakovo teigimu, nors pareiškėjas skunde ir nurodo, kad Migracijos departamentas nenustatė Aprašo 29.2-29 papunkčiuose numatytų pagrindų, kai prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi nepriimamas, tačiau, teigia, jog atsisakymo priežastis pareiškėjui buvo aiškiai nurodyta, raštu informuojant apie prašymo nepriėmimą. Atsižlegiant į tai, nurodo, jog nėra pagrindo vertinti, kad Migracijos departamentas turėjo teisę nepriimti prašymo tik Aprašo 29.2-29.7 papunkčiuose nustatytais pagrindais. Dar atsiliepime nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad Prašymo pateikimo faktu laikytini Tvarkos aprašo 5 punkte nurodyti veiksmai. Anot atsakovo, Tvarkos aprašo 5 punkte vienareikšmiškai nurodoma, kad užsienietis prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi užpildo per MIGRIS, o ne jį pateikia. Nors Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta užsieniečio pareiga atvykti į Migracijos departamentą per 4 mėnesius nuo prašymo išduoti leidimą užpildymo per MIGRIS , Aprašo 8 punkte atskirai įtvirtintas atvejis, kai Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punkte ar 7 dalyje nustatytu pagrindu užsienietis turi pareigą pateikti prašymą dėl leidimo gyventi per 3 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos piliečio ar Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyto asmens, su kuriuo užsienietis kartu atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką, atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką dienos. Tad mano, kad nėra pagrindo vertinti, jog atvykimas į Migracijos departamentą yra techninio pobūdžio procedūra, nes užsienietis turi pareigą pateikti dokumentus, o ne vien juos užpildyti.
3. Tiek pareiškėjas, tiek ir Migracijos departamentas pateikė rašytinius paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2025 m. gruodžio 22 d. Sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo S. S. Prašymą arba jis atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.
5.1. Pareiškėjas per MIGRIS 2025 m. lapkričio 21 d. pateikė Migracijos departamentui Prašymą, su papildoma informacija; prašė išduoti leidimą nuolat gyventi, kadangi atvyksta su šeimos nariu, kuris turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo.
Pareiškėjas per MIGRIS gavo pranešimą, kad jo Prašymas yra pateiktas ir patvirtintas vizitas – 2025 m. gruodžio 22 d. 15.00 val.; vizito tipas: leidimas nuolat gyventi – prašymo pateikimas.
5.2. 2025 m. gruodžio 22 d. MIGRIS pareiškėjo paskyroje atsirado įrašas: Prašymo būsena – Prašymas atmestas; Priežastis – Kita (Prašymas atmestas, kadangi praleistas 3 mėnesių terminas dėl prašymo ir dokumentų pateikimo (žmona deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvoje nuo 2025 m. rugsėjo 1 d.)).
Taip pat Migracijos departamentas 2025 m. gruodžio 22 d. per MIGRIS išsiuntė pareiškėjui automatinį pranešimą (toliau – ir Informacinis pranešimas) „Pasikeitė prašymo būsena“, kuriame nurodyta, jog: „Jūsų prašymas nepriimtas, kadangi Kita (Prašymas atmestas, kadangi praleistas 3 mėnesių terminas dėl prašymo ir dokumentų pateikimo (žmona deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvoje nuo 2025-09-01).). Prašymą, atitinkantį reikalavimus turite pateikti iš naujo per Migracijos IS“.
5.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento priimtu Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo Prašymą.
6. Įstatymo 53 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šeimos nariams, atvykstantiems gyventi kartu su užsieniečiu, nurodytu šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, ir kartu gyvenantiems, išduodamas leidimas nuolat gyventi.
To paties Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis prašymą išduoti <...> leidimą nuolat gyventi pateikia Migracijos departamentui. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo <...> priima ir leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda <...> Migracijos departamentas (2 dalis). Tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui nuolat gyventi gauti pateikimą ir leidimų nuolat gyventi užsieniečiams išdavimą <...> nustato vidaus reikalų ministras (3 dalis).
7. Tvarkos aprašo 8 punkto 1 pastraipoje nustatyta, jog užsienietis prašymą išduoti leidimą Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punkte ar 7 dalyje nustatytu pagrindu pateikia per 3 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos piliečio ar Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyto asmens, su kuriuo užsienietis kartu atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką, atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką dienos.
Tvarkos aprašo 29 punkte nustatyta, kad prašymas išduoti leidimą nepriimamas, raštu nurodžius grąžinimo priežastį bei žodžiu suteikus reikiamą informaciją, jeigu: 29.1. prašymas išduoti leidimą ir (ar) prie prašymo pridedami dokumentai pateikiami nesilaikant aprašo reikalavimų; 29.2. prie prašymo pateikiami ne visi reikiami dokumentai ir (ar) duomenys arba prie prašymo MIGRIS pridėtos skaitmeninės dokumentų kopijos neatitinka užsieniečio pateiktų dokumentų originalų; 29.3. pateiktuose dokumentuose yra klastojimo požymių, kelionės dokumentas yra negaliojantis ar netinkamas naudoti; 29.4. nustatoma, kad užsienietis nėra sumokėjęs valstybės rinkliavos, išskyrus atvejus, kai užsienietis yra atleistas nuo pareigos mokėti valstybės rinkliavą, ir užsienietis atsisako sumokėti valstybės rinkliavą Migracijos departamente; 29.5. užsienietis atsisako pateikti biometrinius duomenis; 29.6. prašyme išduoti leidimą nenurodyta informacija apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis; 29.7. užsienietis atsisako užpildyti aprašo 7.2² papunktyje nurodytą klausimyną arba atsisako atsakyti į visus klausimyne pateiktus klausimus.
Taip pat Tvarkos aprašo 63 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio prašymą išduoti leidimą ir nustatęs, kad surinktų dokumentų ir duomenų pakanka sprendimui dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo priimti, priima sprendimą išduoti arba atsisakyti išduoti leidimą nuolat gyventi, kuris užregistruojamas MIGRIS.
8. VAĮ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnyje (šiuo metu tai VAĮ 10 straipsnio 5 dalis) reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). LVAT taip pat yra konstatavęs, kad VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų taisyklė yra bendroji norma, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., 2013 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-146-206/2013).
Taip pat Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį (šiuo metu, minėta, tai VAĮ 10 straipsnio 5 dalis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus; taip pat su gero administravimo principu (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.).
LVAT praktikoje ne kartą konstatuota ir tai, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą) (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).
10. Nagrinėjamu atveju, minėta, pareiškėjas 2025 m. lapkričio 21 d. per MIGRIS pateikė prašymą išduoti jam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 53 straipsnio 7 dalies pagrindu.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis), šis asmuo yra laikytinas pradėtos ir užbaigtos administracinės procedūros dalyviu VAĮ prasme, o viešojo administravimo subjektas yra saistomas pareigos suteikti suinteresuotam asmeniui jo prašomą administracinę paslaugą, arba motyvuotai atsisakyti ją suteikti (Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 45.1 papunktis. Taigi, šiuo atveju, pareiškėjui pateikus Prašymą, buvo pradėta administracinė procedūra, susijusi su administracine paslauga (VAĮ 2 straipsnio 1 dalis), tad turėjo būti priimtas vienoks ar kitoks administracinis sprendimas (VAĮ 2 straipsnio 5 dalis), kuriam, priešingai nei teigia atsakovas, taikomos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatos.
Kaip matyti iš bylos, Migracijos departamento skundžiami veiksmai (Sprendimas) pareiškėjui sukėlė tam tikras neigiamas teisines pasekmes – užkirto jam kelią įgyvendinti Įstatymo 53 straipsnio 7 dalyje numatytą teisę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; jis, praleidęs 3 mėnesių terminą, gali siekti gauti tik leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tad esant tokiai situacijai negali būti taip, kad Migracijos departamentas, lemdamas (sukeldamas) pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes, galėtų priimti kažkokį sprendimą (ar atlikti veiksmus), kuriam nebūtų taikomos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatos. Tai, kad Migracijos departamentas atsiliepime ir paaiškinimuose nurodo, jog nebuvo priimtas administracinis sprendimas, o tik pareiškėjui buvo išsiųstas „informacinis laiškas“ tik patvirtina, kad Migracijos departamentas pagal pareiškėjo Prašymą nepriimdamas administracinio sprendimo elgėsi neteisėtai.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Migracijos departamentas teigia, jog nebuvo priimtas administracinis sprendimas, tačiau, kaip matyti iš bylos, jis buvo priimtas, tačiau jis akivaizdžiai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams. Kitaip sakant, jis yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas, nenurodytas joks teisinis pagrindas, kuriuo remiantis „Prašymas atsisakytas priimti“ ar „Prašymas atmestas“. Kita vertus, akivaizdu, net ir pats nustatytas faktinis pagrindas bei priimtas sprendimas, jo turinys, yra neaiškus ir dviprasmiškas. Taip ir neaišku, tai kokį vis tik sprendimą Migracijos departamentas priėmė, t. y. ar Prašymas buvo atsisakytas priimti, ar Prašymas buvo atmestas. Įdomu pastebėti, kad vertinant tiek MIGRIS pareiškėjo paskyroje esančius įrašus, tiek Informaciniame pranešime nurodytą informaciją (žr. šio teismo sprendimo 5.2 papunktį) matyti, jog žodis (sprendimas) „Prašymą atsisakoma priimti“ yra vartojamas tik vieną kartą ir tik Informaciniame pranešime, tuo tarpu žodis (sprendimas) „Prašymas atmestas“ – net tris kartus. Tad išeitų, kad realiai sprendimas buvo priimtas Prašymą atmesti, o ne jį atsisakyti priimti. Tačiau procesiniuose dokumentuose Migracijos departamentas jau laikosi pozicijos, kad pareiškėjo Prašymas buvo atsisakytas priimti. Tad esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad priimtas sprendimas yra ir neaiškus, ir dviprasmiškas. Tokia situacija niekaip nedera su priimamo sprendimo aiškumo ir apskritai gero administravimo principais. Atkreiptinas dėmesys, kad, pvz., „Prašymo nepriėmimas“ ir „Prašymo atmetimas“ yra dvi skirtingos teisinės kategorijos; šie sprendimai priimami skirtinguose procedūros etapuose. Tačiau Migracijos departamentas viską yra suplakęs į vieną, kas daro priimtą sprendimą neaiškiu, jau nekalbant apie tai, kad visiškai nenurodytas teisinis pagrindas.
12. Esant tokiai situacijai, vertinti kitus procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, susijusius su tuo, ar buvo praleistas terminas Prašymui pateikti, ar nebuvo ir pan. netenka prasmės, tad teisėjų kolegija plačiau tuo klausimu nepasisakys.
13. Apibendrinant konstatuotina, kad Migracijos departamento priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tad jis panaikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei atsakovas įpareigojamas pareiškėjo Prašymą vertinti iš naujo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Taigi, pareiškėjo skundas yra pagrįstas, tad jis patenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas; Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
14. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).
15. Pareiškėjo skundas patenkintas, t. y. sprendimas priimtas jo naudai. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėjas apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė. Tad pareiškėjui iš atsakovo priteistina būtent 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. S. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus patenkinti.
Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą atsisakyta priimti (atmesti) pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo bei įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo S. S. 2025 m. lapkričio 21 d. prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) vertinti iš naujo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Priteisti pareiškėjui S. S. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.