Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Ievai Mockutei, Sigitai Moncevičienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios K. Jakubausko firmos „Ratoja“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gudara“, patikslintą ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pradelsti Ratoja įsipareigojimai pradėjo augti jau nuo 2011 m. liepos 25 d. ir vien patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) kreditorinis reikalavimas sudaro 68 945,56 Eur (70,65% visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų). Įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau - VSDF) biudžetui pradėjo augti nuo 2013 m., o 2015 m. lapkričio 26 d. išduotas vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo AB SEB bankui. Taigi, įmonė buvo nemoki dar 2011 m. liepos 25 d. ir atsakovui jau tada kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Rotaja iškėlimo, tačiau jis to nepadarė.

4. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, kuria iškelta Rotaja bankroto byla, įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Šios pareigos atsakovas neįvykdė, motyvuodamas tuo, kad turtas ir dokumentai yra pavogti, todėl yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šis ikiteisminis tyrimas 2017 m. gruodžio 22 d. buvo sustabdytas. Įvertinus liudytojų parodymus ikiteisminiame tyrime, atsakovas nesaugojo įmonės dokumentų ir turto, neveikė išimtinai įmonės interesais, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 straipsnio 1 dalies nuostatas, bei tyčia sudarė sąlygas, kad būtų nuslėptos tikrosios įmonės nemokumo priežastys.

6. Atsakovo vertinimu, nežinant minėtos pareigos pažeidimo momento, negalima apskaičiuoti tariamos žalos dydžio, t. y. kiek įmonės skolos dėl to išaugo, tačiau ieškovė patikslintu ieškiniu reikalauja priteisti visą patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą, niekaip nemotyvuodama, kodėl visa suma atsirado dėl tos priežasties, kad atsakovas reikiamu laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

7. Ieškovė visiškai nepagrįstai atsakovo civilinę atsakomybę sieja su nusikaltimu (įmonės turto/dokumentų vagyste), dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovui negali tekti atsakomybė už kito asmens nusikaltimo pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Remiantis Juridinių asmenų registrų centro duomenimis, K. Jakubausko firma „Ratoja“ įregistruota 1996 m. rugpjūčio 7 d. Atsakovas A. J. įmonės vadovu buvo nuo 2007 m. balandžio 3 d. iki teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

9. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi K. Jakubausko firmai "Ratoja" iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Gudara“. Teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat patvirtintas patikslintas Ratoja kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai bendrai 96 375,58 Eur sumai. Įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai patikslinti teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi bendrai 97 582,30 Eur sumai.

10. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti 97 582,30 Eur žalos atlyginimo, t. y. visą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtintą Ratoja kreditorių reikalavimų sumą. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad Ratoja įsipareigojimai pradėjo augti jau nuo 2011 m. liepos 25 d., įmonės įsiskolinimas VSDF biudžetui pradėjo augti nuo 2013 m., o 2015 m. lapkričio 26 d. išduotas vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo AB SEB bankui. Ieškovės vertinimu, įmonė buvo nemoki dar 2011 m. liepos 25 d. ir atsakovui jau tada kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Rotaja iškėlimo, tačiau jis to nepadarė.

11. CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Vadovas yra vienasmenis juridinio asmens (bendrovės, įmonės) valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų ne tik CK, bet ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų, todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus - ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga neperduodama (CK 2.87 straipsnis, ABĮ 19 straipsnio 6 dalis, 20 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-684/2018).

12. Kaip jau ne kartą kasacinis teismas yra išaiškinęs savo praktikoje, vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, laikytis bendrųjų ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017). Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jie privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012;2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014)

13. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Šis išaiškinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, joje konstatuojant, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

15. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016). Šioje byloje minėtas atskaitos taškas sietinas su Ratoja nemokumo atsiradimo momentu.

16. Nagrinėjamu atveju Ratoja nemokumas konstatuotas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, kuria įmonei buvo iškelta bankroto byla, t. y. konstatuotas įmonės nemokumas nutarties priėmimo dieną - 2017 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovė pareikštu ieškiniu įrodinėja, kad Ratoja buvo nemoki dar 2011 m. liepos 25 d., tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu ieškovės teiginiu.

17. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas - tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nors ieškovė nurodė, kad Ratoja įsipareigojimai pradėjo augti dar nuo 2011 m. liepos 25 d., įmonės įsiskolinimas VSDF biudžetui pradėjo augti nuo 2013 m., o 2015 m. lapkričio 26 d. išduotas vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo AB SEB bankui, tačiau teismas pagal byloje esančius įrodymus negali spręsti, kad visi šie Ratoja įsipareigojimai, taip pat tie, kurie patvirtinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atsirado ir jau buvo pradelsti, o ši pradelstų Ratoja įsipareigojimų suma viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės 2011 m. liepos 25 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad byloje nėra galimybių nustatyti Ratoja nemokumo atsiradimo momento dėl prarastų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė reikalaujamos atlyginti žalos dydžio (tuo labiau visų Ratoja kreditorių finansinių reikalavimų sumos, patvirtintos Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi), todėl jos ieškinys atmetamas.

18. Teismas pažymi, kad pagal pateiktą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajonas) 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo 2017 m. rugpjūčio 1 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2017 m. liepos 5 d. įvykdytos vagystės, kurios metu buvo pavogti K. Jakubausko daiktai, Ratoja dokumentai, saugomi (duomenys neskelbtini). Ikiteisminis tyrimas sustabdytas nenustačius asmenų, padariusių nusikalstamą veiką. Byloje šie duomenys nėra paneigti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 12, 178 straipsniai). Todėl ieškovės nurodyta aplinkybė, dėl atsakovui nustatyto įpareigojimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus nevykdymo, kurios atsakovas objektyviai negali įvykdyti, negali būti siejama su jo pareiga atlyginti Ratoja galbūt padarytą žalą.

19. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuotas atsakovo A. J. priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai - piniginės lėšos ir/ar turtinės teisės, esančios pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 96 375,58 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant vykdyti operacijas, susijusias su privalomų mokesčių mokėjimu valstybei, taip pat atsiskaityti su ieškove. Sprendimui įsiteisėjus, minėta nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

bankrutavusios K. Jakubausko firmos „Ratoja“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gudara“, ieškinį atmesti.

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.