- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-31
- Bylos Nr.
- 2S-876-730/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00763-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
- Kategorijos
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-876-730/2016
Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-00763-2014-4) Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.5.7.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. gegužės 31 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankroto administratorės E. G. prašymą dėl bankrutuojančios A. R. patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-07-10 nutartimi iškėlė bankroto bylą A. R., nutartis įsiteisėjo 2014-07-18. 2014-12-03 teismo nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios A. R. mokumo atkūrimo planas. 2016-02-17 buvo gautas bankroto administratorės E. G. prašymas patvirtinti A. R. patikslintą mokumo atkūrimo planą. Prašymo pagrindu nurodytos aplinkybės, jog teikia teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą, kuriam nebuvo pritarta kreditorių susirinkime. Nurodė, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas 2014-12-03, o nuo to laiko, įvedus eurą, labai pasikeitė pragyvenimo lygis, padidėjo pareiškėjos A. R. būtinosios išlaidos, todėl būtina padidinti būtinųjų išlaidų dydį 93,00 Eur suma.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-03-17 nutartimi prašymą patenkino. Patvirtino 2016-02-15 kreditorių susirinkimo metu pateiktą ir svarstytą bankrutuojančios A. R. patikslintą mokumo atkūrimo planą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, bankroto administratorės bei ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir atsižvelgęs į tai, kad nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo yra praėję beveik pusantrų metų ir ieškovei padidėjo išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti, be to, administracinių išlaidų sumažėjimas didele dalimi kompensuoja prašomas padidinti pragyvenimo išlaidas, nes ieškovė prašo padidinti sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti 93,00 Eur, o administracinės išlaidos mažinamos 15,00 Eur, konstatavo, kad teismui pateiktas bankrutuojančios A. R. patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir FABĮ) 7 straipsnio reikalavimus, kreditorių teisių nepažeidžia, pagal FABĮ 8 straipsnio 1–4 dalis pažeidimų nenustatyta.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-03-17 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą iš esmės grindžia šiuo argumentu: pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė, jog pateiktas tvirtinti planas atitinka fizinio asmens ir kreditorių interesus, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad padidėjus pareiškėjos pajamoms, pareiškėja nesiima aktyvių veiksmų sumažinti kreditorių reikalavimus, bet, priešingai, siekia pasididinti būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjos bankroto administratorė prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodė, kad padidėjo pareiškėjos ir mažamečių vaikų poreikiai, vaikų tėvas gauna mažesnes pajamas nei pareiškėja, todėl negali pakankamai prisidėti prie dukterų išlaikymo. Kadangi kvalifikacijos kėlimas yra mokamas, pareiškėja neturi galimybių lankyti kursų. Be to, patikslintame kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane yra sutikta su administravimo išlaidų mažinimu, atsižvelgiant į sudėtingą pareiškėjos finansinę padėtį.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nordea Bank, AB, Lietuvoje veikianti per Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrių, prašo patenkinti atskirąjį skundą. Nurodė, kad pritaria atskirojo skundo argumentams bei palaiko savo argumentus, nurodytus pastabose dėl patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-07-10 nutartimi iškėlė bankroto bylą A. R., nutartis įsiteisėjo 2014-07-18. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-12-03 nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios A. R. mokumo atkūrimo planas, kuriam buvo pritarta kreditorių susirinkime. Pareiškėjos bankroto administratorė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu patvirtinti pareiškėjos patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą, kuriam nebuvo pritarta pakartotiniame kreditorių susirinkime. Pareiškėjos kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano pakeitimai buvo motyvuojami tuo, jog pasikeitus pragyvenimo lygiui, padidėjus pareiškėjos atlyginimui, padidėjo ir jos būtinųjų poreikių patenkinimo išlaidos, todėl prašoma padidinti išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti sumą.
Kreditoriai nei 2015-12-31, nei 2016-02-15 kreditorių susirinkime nepritarė kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano pakeitimams, motyvuodami iš esmės tuo, jog didėjant pareiškėjos pajamoms turėtų atitinkamai padidėti kreditoriams mokamų įmokų dydžiai, tačiau pagal siūlomus patvirtinti plano pakeitimus didinama pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti skirta suma, o kreditorių reikalavimams tenkinti suma mažinama, todėl, kreditorių vertinimu, pareiškėja nesiekia maksimalaus atsiskaitymo su kreditoriais.
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad pareiškėjai padidėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtos išlaidos, be to, administracinių išlaidų sumažėjimas didele dalimi kompensuoja prašomą padidinti pragyvenimui skirtą sumą, nes pareiškėja prašo padidinti būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtą sumą 93,00 Eur, o administracinės išlaidos mažinamos 15,00 Eur, pripažino, kad teismui pateiktas bankrutuojančios A. R. patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, kreditorių teisių nepažeidžia.
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė, jog pateiktas tvirtinti planas atitinka fizinio asmens ir kreditorių interesus, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad padidėjus pareiškėjos pajamoms, pareiškėja nesiima aktyvių veiksmų sumažinti kreditorių reikalavimus, bet, priešingai, siekia pasididinti būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydį. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu.
Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
FABĮ 8 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. FABĮ 8 straipsnyje, reglamentuojančiame mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procesą, numatyta, jog jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui, tai planas teikiamas teismui tvirtinti. Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, jį patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).
Pareiškėjos kreditoriai pakartotinio kreditorių susirinkimo metu pastabose dėl patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto siūlė tikslinti 2 ir 11 plano dalis, pakeičiant plano dalį dėl pareiškėjos gaunamų pajamų bei keičiant kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, padidinant kiekvienam kreditoriui mokamų įmokų dydį. Siūlė palikti nepakeistą 6 plano dalį dėl būtiniesiems poreikiams tenkinti būtinų lėšų sumos.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-12-03 patvirtino pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, iš kurio matyti, kad pareiškėjos gaunamas pajamas sudaro 1500,00 Lt (434,43 Eur), būtiniesiems poreikiams patenkinti patvirtinta 1250,00 Lt (362,03 Eur) suma, administravimo išlaidoms skirta 100,00 Lt/mėn. (28,96 Eur) ir 6 procentai nuo turto pardavimo kainos. Pareiškėjos pateiktame patikslintame kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane numatoma, jog pareiškėjos darbo užmokestį sudaro 500,00 Eur, būtiniesiems poreikiams patenkinti prašoma patvirtinti 455,00 Eur sumą, administravimo išlaidos – 15,00 Eur/mėn.
Pareiškėjos pajamoms padidėjus 65,57 Eur, šios lėšos ar jų dalis nėra skiriama kreditorių reikalavimams patenkinti, tai yra įmokų dydžiui padidinti, kadangi jas planuojama panaudoti pareiškėjos būtinosioms išlaidoms dengti. Taigi, iš esmės pareiškėja siekia patvirtinti didesnę lėšų sumą, reikalingą pareiškėjos būtiniesiems poreikiams patenkinti.
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 168–185). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 615 patvirtinta 325,00 Eur (nuo 2015-07-01) minimalioji mėnesinė alga, nuo 2016-01-01 – 350,00 Eur. Iš pateikto patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano nustatyta, kad būtiniesiems poreikiams tenkinti pareiškėja prašo patvirtinti 93,00 Eur didesnę sumą, nei numatyta 2014-12-03 nutartimi patvirtintame plane, tai yra 455,00 Eur. Pareiškėjos tvirtinimu, padidėjo pragyvenimo lygis bei išaugo vaikų poreikiai ir būtinųjų prekių kainos. Iš būtinosioms išlaidoms reikalingų lėšų detalizacijos matyti, kad didžiausia dalimi padidėjo pareiškėjos vaikų išlaikymo išlaidos – išaugo nuo 72,41 Eur iki 200,00 Eur, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų tokį esminį vaikų išlaikymo dydžio pasikeitimą per pusantrų metų laikotarpį, nėra pateikta. Patikslintame mokumo atkūrimo plane matyti, kad pareiškėjos sutuoktinio pajamos sudaro apie 200,00 Eur per mėnesį, kadangi sutuoktinis dirba kaime pagal verslo liudijimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai, todėl pareiškėjos sutuoktinis kaip privalantis teikti išlaikymą asmuo turėtų imtis priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Atsižvelgiant į tai, kad įrodymų apie pasikeitusius nepilnamečių vaikų poreikius nėra pateikta, formuojamą teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, sprendžiant dėl pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingos sumos patenkinimo, laikoma minimalioji mėnesinė alga, atsižvelgiant į būtiniesiems poreikiams patenkinti patvirtintą 362,03 Eur sumą, konstatuotina, jog išimtinai padidinus tik būtinosioms išlaidoms skirtą lėšų sumą, būtų pažeisti kreditorių interesai.
Be to, pastebėtina ir tai, kad patikslintame mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plane numatyta sumažinti bankroto administravimo išlaidas 13,96 Eur suma, tačiau ši suma taip pat nėra planuojama skirti kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad iš pateikto tvirtinti plano nustatyta, kad kreditorių reikalavimų tenkinimui pareiškėja planuoja skirti 30,00 Eur per mėnesį, tai yra mažesnę sumą nei 2014-12-03 nutartimi patvirtintame plane, kadangi įmokų dydžiai pagal minėtą planą sudarė apie 43,44 Eur.
Esant šių aplinkybių visumai, sutiktina su apeliante, kad pareiškėjos pajamoms padidėjus, kreditorių reikalavimams tenkinti nėra numatoma skirti didesnės sumos, tačiau, priešingai, įmokų kreditoriams dydžiai sumažinami, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra suderinama su fizinių asmenų bankroto paskirtimi – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Atskirajame skunde apeliantė nurodo argumentus dėl nesutikimo su 5 plano dalimi „Kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti“, nurodydama, kad šios priemonės deklaratyvios. Sutiktina su šiuo atskirojo skundo argumentu.
Vienas iš svarbiausių plano elementų yra fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, t. y. priemonės, kurių ėmusis bus pasiekiamas didesnis kreditorių reikalavimų patenkinimas ir kartu užtikrinamas nemokaus asmens minimalių poreikių patenkinimas. Iš pateikto teismui tvirtinti patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano nustatyta, kad pareiškėjos nurodomos priemonės mokumui atkurti yra susiaurintos, palyginti su 2014-12-03 nutartimi patvirtintu planu, kadangi pareiškėja iš esmės nenurodo jokių priemonių, kuriomis galėtų pagerinti savo finansinę padėtį. Tokia išvada darytina dėl to, kad pareiškėja nurodo, jog dėl sveikatos problemų galbūt ieškosis darbo, nesusijusio su fiziniu krūviu, nurodo, jog buhalterinės apskaitos kursų metu įgytos žinios yra pasenusios, todėl patogiu laiku ieškos papildomų kursų ir vėliau sieks įsidarbinti apskaitininke. Tačiau 2014-12-03 patvirtintame mokumo atkūrimo plane pareiškėja buvo nurodžiusi, kad yra pabaigusi ūkininkavimo kursus, todėl papildomai gali ūkininkauti, nenurodė aplinkybių, jog buhalterijos kursų žinios yra pasenusios, priešingai, teigė jog yra tikimybė, kad dirbti apskaitininke ją pakvies įmonė, kurioje ji dirba šiuo metu. Darytina išvada, jog pareiškėja neketina dėti pastangų gauti geriau apmokamą darbą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjos neveikimas kelia pagrįstų abejonių dėl jos ketinimų vykdyti mokumo atkūrimo planą ir atsiskaityti su kreditoriais.
Pareiškėja, siekdama, kad patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas būtų patvirtintas, turi pataisyti mokumo atkūrimo planą taip, kad šis labiau atitiktų skolininkės ir kreditorių interesų pusiausvyrą, ir teikti jį svarstyti kreditorių susirinkimui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto tikslą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – netenkintinas pareiškėjos bankroto administratorės E. G. prašymas patvirtinti patikslintą A. R. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos bankroto administratorės E. G. prašymo patvirtinti patikslintą A. R. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą.