Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1058-446/2016, kuria vykdomojoje byloje pakeistas skolininkas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis T. U. pareiškimu dėl skolininko pakeitimo kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti skolininką vykdomosiose bylose. Nurodė, kad antstolio kontoroje vykdomas išieškojimas iš Z. S. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“, UAB „Kelmės vietinis ūkis“, Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras naudai. Išieškojimo procese areštuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vykdant išieškojimą nustatyta, kad Z. S. (duomenys neskelbtini) mirė, mirusiojo turtas perėjo valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės (toliau –VĮ) Turto bankas (3 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi tenkino antstolio T. U. prašymą, pakeitė antstolio T. U. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) mirusį skolininką Z. S. skolininke valstybe, atstovaujama VĮ Turto bankas (5–6 b. l.).

Teismas nurodė, kad antstolio T. U. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko Z. S. išieškoma 323,95 Eur (1118,53 Lt) skola UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ naudai pagal 2007 m. lapkričio 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-750-322/2007. Išieškojimo procese buvo areštuotas skolininko vardu registruotas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Z. S. mirė, mirusiojo turtas perėjo valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas. Teismas padarė išvadą, kad yra visos sąlygos, nurodytos Lietuvos Respublikos CPK 596 str. 1 d., skolininkui pakeisti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir pareiškėjo antstolio T. U. prašymą atmesti kaip nepagrįstą (10–13 b. l.).

4.1. Pagal Turto arešto aktų registro išrašą butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo areštuotas dar 2008-02-15 kreditoriaus savivaldybės įmonės (toliau –SĮ) Kelmės vietinis ūkis naudai, minėtas butas šioje vykdomojoje byloje nebuvo areštuotas. Turto arešto akte nėra jokių duomenų apie tai, kad antstolis T. U. būtų areštavęs skolininkui priklausantį turtą šioje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ar vykdant išieškojimą apskritai kreditoriaus UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ naudai. Minėtas butas nebuvo areštuotas šioje vykdomojoje byloje.

4.2. Turto akto išviešinimas viešame registre nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. iki 2013-05-02. Nei pareiškėjas, nei išieškotojas po skolininko mirties per 3 mėnesius nepareiškė kreditorinio reikalavimo vadovaujantis CK 5.63 str. 1 d. ir kitais CK numatytais ar teismų praktikoje pripažintais galimais būdais. Tik 2013-11-19, praleidęs CK 5.63 str. nustatytą terminą, išieškotojas informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie susidariusias skolas už patiektą šilumos energiją.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas antstolis T. U. prašo atmesti atskirąjį skundą, palikti galioti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016-08-12 nutartį (24–25 b. l.). Nurodė, kad VĮ Turto bankas, teigdamas, kad jam nebuvo žinomi mirusiojo Z. S. kreditoriai UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“ bei VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, akivaizdžiai manipuliuoja susidariusia situacija. 2015-02-10 pranešimu Valstybinė mokesčių inspekcija buvo informuota apie palikėjo Z. S. nekilnojamąjį turtą ir paraginta pradėti paveldėjimo procedūrą valstybės naudai. 2013-12-03 į antstolio kontorą kreipėsi A. S. su prašymu mokėti mirusiojo įsiskolinimą dalimis, todėl visa informacija suteikta mirusiojo sutuoktinei kaip tikėtinai turto paveldėtojai.

Suinteresuotas asmuo UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kelmės rajono apylinkės teismo 2016-08-11 nutartį (26–28 b. l.). Nurodo, kad yra visos sąlygos, numatytos CPK 596 str. 1 d., skolininkui pakeisti. Skolininkas Z. S. mirė (duomenys neskelbtini), mirusiojo turtą paveldėjo valstybė, todėl jai kaip paveldėtojai atsirado prievolė atsakyti už palikėjo skolas neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“ 2013-11-19 ir 2015-02-10 raštu informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie palikėjo nekilnojamąjį turtą bei skolas. Taigi, šiais raštais kreditorius išviešino savo reikalavimus įpėdiniui, suteikė informaciją apie kreditoriaus reikalavimus. Išieškojimo procese buvo areštuotas skolininko vardu registruotas butas, apeliantui buvo žinomas turto arešto faktas, jis turėjo galimybę susipažinti su Turto arešto registrais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio T. U. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2007-11-12 vykdomąjį dokumentą dėl 323,95 Eur (1118,53 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko Z. S. išieškotojui UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“. Skolininkas Z. S. (duomenys neskelbtini) mirė. 2016 m. birželio 9 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį Z. S. turtas (1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini)) paveldėjimo teise perėjo valstybei. Antstolis T. U., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 596 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti skolininką jo palikimą priėmusia Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį antstolio pareiškimą, motyvuodamas tuo, kad valstybė atsako už palikėjo skolas, kad yra visos sąlygos, numatytos CPK 596 straipsnio 1 dalyje, skolininkui pakeisti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Nurodytoje teisės normoje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

9. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir, siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

10. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinis teismas, plėtodamas kasacinio teismo praktiką, išaiškino, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

11. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad skolininkas Z. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš apelianto teismui pateikto Turto arešto aktų registro išrašo (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad 2008 m. vasario 15 d. buvo įregistruotas skolininko Z. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini) (klaidingai nurodytas namo numeris), areštas (turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodant, kad asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomas turto areštas, yra SĮ Kelmės vietinis ūkis, turto areštą priėmusi institucija: antstolis T. U., turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), turto arešto pagrindai – Kelmės rajono apylinkės teismo įsakymas, turto arešto mastas – 7878,32 Lt (2281,71 Eur). Taigi, pagal nurodytą turto arešto aktą Turto arešto aktų registre buvo išviešintas palikėjo turto areštas, tačiau ne šioje, o visiškai kitoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir ne pagal išieškotojo UAB „Litesko“ filialo “Kelmės šiluma“, o pagal SĮ Kelmės vietinis ūkis vykdomąjį raštą. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šių aplinkybių, nepareikalavo antstolio reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, todėl nepagrįstai konstatavo, kad yra visos sąlygos skolininkui pakeisti.

12. Kaip minėta, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, yra nustatytas tam, jog būtų užtikrinama, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai ir jų reikalavimai. Tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė, jokių nurodyto termino išimčių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruojant Turto arešto aktų registre, toks tikslas nebuvo pasiektas, nes taip buvo pareikštas tik kreditoriaus SĮ Kelmės vietinis ūkis 7878,32 Lt (2281,71 Eur) reikalavimas, kurio išieškojimas vykdomas Kelmės rajono apylinkės teismo įsakymo pagrindu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. įpėdinė valstybė buvo informuota tik dėl šio kreditoriaus atitinkamo dydžio reikalavimo, kurio išieškojimas vykdomas konkrečioje vykdomojoje byloje.

13. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad Turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjo turto areštas dėl kreditoriaus UAB „Litesko“ filialo “Kelmės šiluma“ 1118,53 Lt (323,95 Eur) reikalavimo, kurio išieškojimas vykdomas pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimą už akių vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdymui užtikrinti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditorius UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ kitokiu būdu būtų pareiškęs minėtą konkretų reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie kreditoriaus UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ 323,95 Eur reikalavimą, kurio išieškojimas vykdomas pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimą už akių (civilinė byla Nr. 2-750-322/2007) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Sutiktina su apelianto argumentu, kad pareiškėjas net negalėtų prašyti pratęsti praleisto CK 5.63 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesių termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nes yra praleidęs CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytą 3 metų naikinamąjį terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti (terminas baigėsi 2016-02-02).

14. Vadovaudamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino teisingam klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarką, kasacinio teismo praktiką, todėl, pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, nesant materialinio pagrindo, nepagrįstai vykdymo procese skolininką pakeitė jo teisių perėmėja (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl ji naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolio pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo antstolio T. U. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).