- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-25
- Bylos Nr.
- 1A-333-113-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-08-1-04013-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Zigmas Pocius, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- A. Š., ir R
- Nukentėjusysis
- N., N. T.
- Advokatai
- Tatjana Borik
- Kategorijos
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-333-113/2013
Teisėjas Jonas Špelveris Teisminio proceso Nr. 1-08-1-04013-2012-3
2013 m. balandžio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. Š. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė – vieneriems metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintas. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos A. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir jis suimtas teismo salėje. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos iki jo įsiteisėjimo dienos.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. D., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
A. Š. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y. 2012-08-20, apie 11.55 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, R. D. bendrai veikdamas su A. Š., perlipęs per tvorą įsibrovė į (duomenys neskelbtini), ir paėmęs nukentėjusiajam N. T. priklausantį dviratį perdavė jį už tvoros laukusiam A. Š., po ko abu su pagrobtu dviračiu iš įvykio vietos pasišalino ir tokiu būdu, R. D. ir A. Š. bendrai veikdami, įsibrovę į saugomą teritoriją, pagrobė nukentėjusiajam N. T. priklausantį turtą, kurio vertė 1 220 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Š. prašo tinkamai įvertinti visas bylos aplinkybes ir sušvelninti teismo paskirtą bausmę. Mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog praeityje jis tik vieną kartą atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, todėl jo negalima vadinti recidyvistu. Taip pat nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad į karinę teritoriją jis nebuvo įlipęs, o tik nuvažiavo jam perduotu dviračiu. Dviratis yra grąžintas savininkui, ieškinys nepareikštas. Be to, nurodo, jog kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimą, todėl mano, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo A. Š. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prašo skirti švelnesnę bausmę. Todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).
Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).
Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, matyti, jog A. Š. nevedęs, niekur nedirba, neturi legalių lėšų pragyvenimui, praeityje penkis kartus teistas, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas nepaisant to, kad anksčiau jis laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo tik vieną kartą. Nors apeliantas teigia, kad jis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, gailisi, todėl jam paskirta per griežta bausmė pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, nuteistajam A. Š. paskyrė žymiai mažesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatyta už šios bausmės vidurkį ir dar labiau švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamas veikas paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.