Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2819-486/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-09
Bylos Nr.
1-2819-486/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
V. Ž.
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-2819-486/2018Proceso Nr. 1-01-1-21621-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.23.1.2; 1.1.6.6
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J.,sekretoriaujant A. R.,dalyvaujant prokurorui A. M.,kaltinamajam V. Ž.,laiduotojui A. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. bedarbis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 259 straipsnio 2 dalies, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Ž. 2018 metais, balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo narkotinių medžiagų kanapių, kurias laikė prie savęs iki 2018-05-08, 23.00 val., tol kol, Vilniuje, dalinės apžiūros metu pas V. Ž., priekinėje kelnių kišenėje, pareigūnai rado ir paėmė vieną popieriaus suktinę su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis, kurių masė 0,321 g., ir kuprinėje, pirmame skyriuje, rado ir paėmė vieną plastikinį, bespalvį maišelį su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,245 g., bendra rastų ir paimtų iš V. Ž. narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) masė yra 1,567 g. Šiais savo veiksmais V. Ž. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu V. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad narkotines medžiagas pirko 2018 metais, balandžio mėnesį, Vilniuje, tikslesnės vietos neprisimena, tad nurodyti negali. Pirko iš vaikino, bet jo taip pat neprisimena, jo atpažinti negalėtų. Specialiai nevažiavo narkotikų pirkti, tieisiog buvo bare, jam pasiūlė ir jis vedamas smalsumo įsigijo, dėl ko nuoširdžiai gailisi, šiaip nėra vartojantis. Papildė, kad 2018 m. gegužės 8 d. lydėjo savo draugus link namų, kai jiems einat link draugų namų, ties Lauksargio gatve, Vilniuje, sustojo policijos tarnybinis automobilis. Pareigūnai išlipę iš automobilio paprašė jo pateikti asmens dokumentą. Jis nesipriešino, vykdė visus pareigūnų reikalavimus. Pareigūnai jo kelnių priekinėje kišenėje rado narkotines medžiagas. V. Ž. prašo nutraukti baudžiamąją bylą ir perduoti jį laiduotojui – broliui A. Ž. pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato.

Pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

K. V. Ž. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Policijos žiūryklės duomenyse užfiksuota, kad 2018 m. gegužės 8 d., 23 val. 20 min., sulaikytas V. Ž., pas kurį kaip įtariama surastos narkotinės medžiagos (b. l. 6).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. U. 2018 m. gegužės 8 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad, apie 23 val. 00 min., pastebėjo tris vyriškius, kurie pamatę tarnybinį automobilį akivaizdžiai sunerimo, pradėjo dairytis į visas puses. Paklausius ar jie turi su savimi narkotinių medžiagų ar kitų draudžiamų medžiagų jie atsakė, kad neturi. Bendraujant su V. Ž. pajuto nuo jo sklindantį specifinį narkotinės medžiagos kvapą, akys buvo išraudusios, todėl buvo įtarimas, kad vaikinas vartojęs narkotines medžiagas. Pas V. Ž. kuprinėje buvo rastas mėlynos spalvos maišiukas, kurio viduje buvo didelis permatomas nuspaudžiamas polietileninis maišelis, kurio viduje buvo didelis permatomas nuspaudžiamas polietileninis maišelis, kurio viduje galima buvo narkotinė medžiaga marihuana. Pas V. Ž. priekinėje kelnių kišenėje buvo rastas suvyniotas popierėlis, kurio viduje taip pat galimai narkotinė medžiaga marihuana (b.l. 7).

2018-06-25, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(2458)IS1-3572 nurodyta, kad tyrimui pateiktoje žalios, spalvos augalinės kilmės medžiagos iš plastikinio skaidraus bespalvio užspaudžiamo maišelio ir popieriaus suktinuko, 2018-05-08, paimtų Lausargio g. 4 Vilniuje, asmens apžiūros metu pas V. Ž., gim. 1992 m., yra narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra : iš užspaudžiamo maišelio – 1,245 g., iš popieriaus suktinuko – 0,312 g., delta9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra atitinkamai: 13,9% ir 15,4% . Tirti pateiktose V. Ž. rankų nuoplovose narkotiniu ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių ) pėdsakų nerasta (b.l. 18-19).

2018-05-09, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1180/2018(1) nurodyta, kad V. Ž. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (b.l. 13).

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos analizė leidžia daryti išvadą, kad V. Ž. įvykdė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 straipsnio 2 dalyje. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad kaltinamojo V. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

K. V. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisme buvo gauti kaltinamojo ir jo brolio prašymai dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukiant baudžiamąją bylą ir perduodant jį brolio A. Ž. atsakomybei pagal laidavimą.

Pagal LR BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik LR BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius LR BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms LR BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. K. V. Ž. anksčiau neteistas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl yra pagrindo manyti, kad jis daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Tačiau vien to atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (LR BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.

Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotojas A. Ž. yra kaltinamojo brolis, jis yra dirbantis, anksčiau neteistas, turi šeimą, nebaustas administracine tvarka (b.l. 66-67), su broliu sieja glaudūs ryšiai. Teismas netikėti šiuo laiduotoju neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.

Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti LR BK 40 straipsnio nuostatas ir V. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamosios atžvilgiu LR BK 40 str. nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti V. Ž. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kanapes (antžemines dalis) (0,991 g.), kanapes (antžemines dalis) (0,190 g.) saugomas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre (b.l. 20), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str., (duomenys neskelbtini) str. 5 d., 303 str. 4 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

V. Ž., gim., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį brolio A. Ž., gim., atsakomybėn pagal laidavimą, 1 (vieneriems) metams, be užstato.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-2819-486/2018 V. Ž. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. Ž. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kanapes (antžemines dalis) (0,991 g.), kanapes (antžemines dalis) (0,190 g.) saugomas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

I. V. Ž., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. Ž., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas J. J.