- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- e2S-930-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19473-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis (pirm.)
- Atsakovas
- Z. K.
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl peržiūrėjimo sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5751-886/2020 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei Z. K. dėl nustatymo mirusiojo asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-770-800/2020 patenkino ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį ir nustatė, kad palikėjui J. S. K. priklauso ½ dalis piniginių lėšų – 68,22 Eur, esančių jo vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbanke“, ½ dalis piniginių lėšų – 0,38 Eur, esančių jo vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbanke“, ½ dalis piniginių lėšų – 0,38 Eur, esančių jo vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbanke“ ir ½ dalis piniginių lėšų - 6002,20 Eur, esančių jo sutuoktinės Z. K. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbanke“.
Šalies argumentai
2. Atsakovė Z. K. 2020 m. sausio 29 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nes yra senyvo (pensijinio) amžiaus, gavusi dokumentus iš teismo nesuprato, kad jie yra itin svarbūs ir jai yra būtina pateikti atsiliepimą. Be to, yra silpnos sveikatos ir nespėjo susirasti teisininko, kuris ją atstovautų teisme. Su ieškiniu nesutiko, nes jos banko sąskaitoje buvusios lėšos buvo jos pačios sukauptos per kelis metus. Šiuos pinigus atsakovė kaupė ateičiai, kad pablogėjus sveikatai, galėtų juos panaudoti gydymui. Atsakovė nurodė, kad jos sutuoktinis paskutiniais gyvenimo metais labai sirgo, ir beveik visos jo gaunamos pajamos buvo skiriamos jo gydymui. Nors iš J. S. K. sąskaitos pinigai buvo pervedami į atsakovės sąskaitą, bet jie buvo naudojami būtent jo gydymui. Be to, nors J. S. K. mirties dieną atsakovės sąskaitoje buvo 6 002,20 Eur suma, tačiau šie pinigai buvo panaudoti jo laidotuvėms, atsiskaitymui su medicinos įstaigomis, ir todėl atsakovė jų nebeturi.
Atsiliepimas
3. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. vasario 18 d. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės pareiškimą, kuriame prašė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie galėjo turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovės pateiktas J. S. K. sąskaitos išrašas nepatvirtina aplinkybių, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, sprendžiant klausimą dėl J. S. K. turto, iki jo mirties valdyto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su atsakove. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių asmeninės nuosavybės teisę į lėšas, buvusias jos sąskaitoje palikėjo mirties dieną.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartimi atsakovės Z. K. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
5. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių priimtas dėl to, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos nustatė, kad ieškinio kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei asmeniškai įteikti 2019 m. gruodžio 4 d., CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė ir neinformavo teismo apie priežastis, kliudančias pateikti atsiliepimą per nustatytą terminą bei neprašė teismo šį terminą pratęsti, todėl laikė, jog 2020 m. sausio 7 d. teismo sprendimas už akių buvo priimtas pagrįstai.
6. Teismas nurodė, jog CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakovės pareiga pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti aplinkybes, dėl kurių nepateiktas atsiliepimas į ieškinį, tačiau atsakovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių jai pateikti atsiliepimą laiku. Atsakovės nurodytą aplinkybę, kad ji dėl savo amžiaus nesuvokė gautų dokumentų svarbos ir nesuprato, jog privalo pateikti atsiliepimą į ieškinį, teismas laikė nesvarbia priežastimi. Pažymėjo, kad atsakovei siųstame ir asmeniškai įteiktame pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo aiškiai nurodyta atsakovės pareiga pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį (CPK 142 straipsnio 1 dalis) ir atsiliepimo nepateikimo pasekmės, numatytos CPK 142 straipsnio 4 dalyje.
7. Teismas, vertindamas atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei ar yra pateikti nurodomas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, nustatė, kad atsakovė pareiškime nurodo, jog jos sąskaitoje buvusios piniginės lėšos buvo jos asmeninės, skirtos gydymui. Teismas nustatė, kad J. S. K. mirė būdamas santuokoje, todėl laikė, jog jo mirties dieną atsakovės sąskaitoje buvusios piniginės lėšos laikytinos sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe. Nurodė, jog pati atsakovė patvirtino, kad minėtas santaupas panaudojo vyro laidotuvėms ir medicininių įstaigų paslaugoms apmokėti, t. y. bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės pateiktas J. S. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio matyti, kad į atsakovės sąskaitą nuolat buvo pervedamos piniginės sumos (pavyzdžiui, 2018 m. spalio mėnesį padaryti net 7 piniginių lėšų pervedimai).
8. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendė, kad kreipiantis su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neužtenka nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti priimto sprendimo už akių akivaizdų neteisėtumą, dėl kurio jis turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Tokių įrodymų ir argumentų atsakovė teismui nepateikė, vienintelis kartu su prašymu pateiktas J. S. K. sąskaitos išrašas nepatvirtina aplinkybių, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, sprendžiant klausimą dėl J. S. K. turto, iki jo mirties valdyto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine. Teismas nurodė, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad lėšos, buvusios jos sąskaitoje, palikėjo mirties dieną, priklausė jai asmeninės nuosavybės teise, todėl sprendė, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
9. Spręsdamas dėl atsakovės prašymo išdėstyti piniginių lėšų mokėjimą dalimis, teismas nustatė, kad atsakovė Z. K. 2020 m. kovo 3 d. procesiniame dokumente ((duomenys neskelbtini)) prašo, tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad 3 001,10 Eur suma priklauso valstybei, šios sumos mokėjimą išdėstyti 1,5 metų laikotarpiui, (mokant kas mėnesį po 167 Eur). Teismas nurodė, kad byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl palikėjui J. S. K. iki jo mirties ((duomenys neskelbtini)) priklausiusios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine Z. K., nustatymo. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl piniginių lėšų priteisimo, atsakovės Z. K. prašymą išdėstyti piniginės sumos sumokėjimą dalimis paliko nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovė Z. K. prašo teismo atsižvelgti į susiklosčiusią ir nuo jos pačios veiksmų nepriklausiusią situaciją, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį, priimti naują nutartį, kuria tenkinti jos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Taip pat, atsižvelgdama į tai, kad, jeigu teismas nuspręstų, jog vis dėl to Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priklauso 3 001,10 Eur suma, prašo tiek teismą, tiek Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos suteikti atsakovei galimybę 3 001,10 Eur sumą grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 1,5 metų laikotarpį, mokant kas mėnesį po 167 Eur sumą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
Atsiliepimas
1.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais teiginiais, jog jos pareiškime pateiktos aplinkybės, kad dėl savo amžiaus ji nesuvokė gautų dokumentų svarbos ir nesuprato, jog ji privalo pateikti atsiliepimą į ieškinį, nėra pripažįstamos svarbiomis. Nurodo, jog atsiliepimo į ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktą ieškinį nepateikė, kadangi yra pensijinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai). Gavusi dokumentus iš teismo, nesuprato, jog šie dokumentai yra itin svarbūs ir nesuvokė, jog jai yra būtina atsiliepti į pateiktą ieškinį. Po savo mylimo vyro mirties ji vis dar negali atsigauti, kadangi santuokoje kartu pragyveno net (duomenys neskelbtini) metus. Taip pat, po vyro mirties, netikėtai užklupo sveikatos problemos (aukštas spaudimas, sutrikusi kraujotaka), todėl nuošalyje paliko visus su mano mirusio vyro palikimu susijusius klausimus. Per patirtus sveikatos sutrikimus bei senyvą amžių nespėjo susirasti teisininko, kuris galėtų ją tinkamai atstovauti šios bylos nagrinėjime. Laiko, jog šios aplinkybės turi būti pripažįstamos svarbiomis.
Šalies argumentai
1.2. Apeliantė nesutinka su ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktu ieškinio reikalavimu - nustatyti, kad jos mirusiam vyrui J. S. K. priklauso 1/2 dalis turto, t. y. 1/2 dalis atsakovės Z. K. vardu atidarytoje sąskaitoje, kurioje yra 6 002,20 Eur suma, nei su teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartimi, kuria yra konstatuota, kad atsakovė turi grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos net 3 001,10 Eur sumą. Nurodo, jog jos banko sąskaitoje buvusios piniginės lėšos (6 002,20 Eur) buvo jos pačios sukauptos per kelis metus, t. y. šiuos pinigus atsakovė kaupė ateičiai, kuomet susidūrusi su sveikatos problemomis galėtų šiuos pinigus panaudoti gydymui. Teismui 2020 m. kovo 23 d. priėmus nutartį iš atsakovės yra atimama net 3 001,10 Eur suma, kuri, jai, kaip pensininkei, yra didžiulė ir nepakeliama suma, kurią galėtų panaudoti medicininėms paslaugoms. Nurodo, jog jos sveikata po vyro mirties itin suprastėjo, jai yra sutrikusi kraujotaka, svaigsta galva, susiduria su koordinacijos sutrikimais, atsirado trumpalaikės atminties spragos, mirguliavimas akyse. Taip pat per paskutinius metus ji yra perdėtai jautri, kiekviena bloga žinia kenkia jos sveikatai, ypač ją paveikė jos vyro sunki liga bei mirtis, taip pat ir teismo priimtas sprendimas už akių. Nurodo, jog būtent dėl sutrikusios sveikatos bei senyvo amžiaus, nepateikė laiku teismui atsiliepimo, kadangi manė, jog turės daugiau laiko per kurį galės susirasti teisininką, kuris galėtų ją tinkamai atstovauti šioje byloje.
Atsiliepimas
11. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantės Z. K. atskirojo skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Atskirajame skunde Z. K. nurodo iš esmės tapačius argumentus, kuriais buvo grindžiamas ir 2020 m. sausio 29 d. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir dėl kurių pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje yra pasisakyta, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta visapusiškai, išsamiai ištyrus byloje esančius įrodymus ir yra teisėta bei pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimą.
2.2. Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl palikėjo turto, iki jo mirties valdyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine (atsakove), dalies nustatymo. Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pradėjo paveldėjimo procedūras turtui, likusiam po J. S. K. mirties. J. S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovės pateiktas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ išrašas nepatvirtina aplinkybių, kad teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo sprendžiant klausimą dėl J. S. K. turto, iki jo mirties valdyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine (atsakove) ar patvirtintų, kad šios piniginės lėšos yra asmeninės Z. K. lėšos. Pagal pateiktą sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą matyti, kad visos išlaidos yra patirtos iki J. S. K. mirties. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą. Atsižvelgdama į CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir remdamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, ieškovė mano, jog spręstina, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
13. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-770886/2020 buvo priimtas atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Z. K. dėl mirusio asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, tretieji asmenys J. K., R. K.. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 29 d. ieškovės ieškinį priėmė, bei nustatė atsakovei ir tretiesiems asmenims 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimams pateikti. 2019 m. lapkričio 29 d. teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo ir ieškinys atsakovei asmeniškai įteikti 2019 m. gruodžio 4 d. (CPK 123 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė. Apeliantė šios aplinkybės atskirajame skunde neginčija, tačiau nurodo, jog yra senyvo amžiaus ir neturi teisinio išsilavinimo, todėl nesuprato atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2019 m. lapkričio 29 d. teismo pranešime buvo nurodyta, kad atsakovė Z. K. per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos privalo pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškovės ieškinį. Taip pat teismo pranešime buvo išaiškinta, jog, jeigu atsakovė be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį, teismas turės teisę priimti sprendimą už akių. Taigi, teismo pranešime buvo nurodytos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės – teismo teisė priimti sprendimą už akių.
16. CPK 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Nagrinėjamu atveju atsakovei buvo išaiškintos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės, tačiau atsakovė be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neprašė pratęsti termino atsiliepimui pateikti, nenurodė pateisinamos priežasties, kodėl nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Vien aplinkybė, kad atsakovė yra senyvo amžiaus, neatleido jos nuo pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Be to, atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios jai kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo anksčiau nei tik gavus sprendimą už akių.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant pagrindą sprendimui už akių priimti (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis), o apeliantė neįrodė, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 dalis).
Dėl sąlygų sprendimui už akių peržiūrėti
18. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (3 punktas). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
19. Sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusio procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).
20. Nagrinėjamu atveju apeliantė tiek pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad ji nesutinka su ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinio reikalavimu nustatyti ½ dalis piniginių lėšų – 6 002,20 Eur, esančių ieškovės vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“. Atsakovė nurodo, kad minėtas pinigines lėšas kaupė kelis metus, kadangi jos vyras itin sunkiai sirgo, jis iš turimos sąskaitos duodavo jai pinigų, kuriuos naudodavo gydymui, už vaistus, gydytojų paslaugas. Z. K. nurodo, kad šiai dienai 6 002,20 Eur sumos neturi, nes visi sukaupti pinigai buvo panaudoti vyro J. S. laidojimui ir gydymui.
21. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys sprendimo už akių nepagrįstumą ir neteisėtumą. Pinigų sumokėjimo faktas turi būti patvirtintas tik specialiais įrodymais – mokėjimo nurodymais ar analogiško pobūdžio dokumentais, patvirtinančiais finansų įstaigose atliktas operacijas. CPK, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra nurodęs, kad atsakovei, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018).
22. Byloje nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su ieškovės ieškinio reikalavimu nustatyti, kad ieškovės sutuoktiniui J. S. K. priklauso ½ dalis piniginių lėšų esančių jo sutuoktinės Z. K. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbanke“½ dalis piniginių lėšų – 6 002,20 Eur, esančių jos vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, tik nurodo, kad minėtas pinigines lėšas naudojo mirusio sutuoktinio gydymui, vaistams, gydytojų paslaugoms, laidojimo paslaugoms sumokėti, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių šiuos jos teiginius pagrindžiančių įrodymų ir įrodymų, kad šios lėšos gali būti laikomos jos asmeninėmis lėšomis.
Dėl apeliantės prašymo išdėstyti piniginių lėšų mokėjimą dalimis
23. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog vis dėl to Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priklauso 3 001,10 Eur suma, prašo tiek teismą, tiek Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos suteikti atsakovei galimybę 3 001,10 Eur sumą grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 1,5 metų laikotarpį, mokant kas mėnesį po 167 Eur sumą. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą dėl šio apeliantės prašymo nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas apskųstąja nutartimi nesprendė klausimo dėl piniginių lėšų priteisimo ar išieškojimo, apeliantės Z. K. prašymo išdėstyti piniginės sumos sumokėjimą dalimis, pareikštą atskirajame skunde, nenagrinėja.
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodydamas, jog atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Todėl, atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti ar pakeisti, remdamasis apeliantės atskirojo skundo argumentais, neturi teisinio pagrindo, dėl ko Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą atmeta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.