- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- e2-449-237/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Ieškovas
- Bankrutuojančios viešosios įstaigos „Raseinių krašto televizija“
- Atsakovas
- A. E.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,
dalyvaujant ieškovo Bankrutuojančios viešosios įstaigos „Raseinių krašto televizija“ atstovui bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Acountera“ atstovei R. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Bankrutuojančios viešosios įstaigos „Raseinių krašto televizija“ ieškinį atsakovei A. E. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 8 215,78 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas nuo ieškinio padavimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Ieškovas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje , bei atstovė R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. birželio 30 d. Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą Viešajai įstaigai „Raseinių krašto televizija“, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Acountera“, įgaliotu asmeniu - R. B.. Šiaulių apygardos teismas minėta nutartimi įpareigojo įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui visus įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą. Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis nuo 2005 m. rugsėjo 29 d. iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, įmonei vadovavo A. E.. Administratoriaus prašymu teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo pateiktas vykdyti antstolei V. Š.. Atsakovė gyvenamosios vietos adresu atsiėmė raginimą įvykdyti sprendimą, tačiau jo nevykdė. 2017 m. spalio 20 d. Šiaulių apylinkės teismas nutartimi atsisakė skirti atsakovei baudą už antstolės V. Š. sprendimų neįvykdymą. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis SODRA duomenimis, atsakovė faktiškai negalėjo perduoti įmonės turto pagal balansą ir visų dokumentų, nes nuo 2013 m. gruodžio 30 d. nėjo juridinio asmens vadovo pareigų.Atsakovė turėjo pareigą teikti finansinę atskaitomybę Registro tvarkytojui, išsaugoti įstaigos jai patikėtą turtą, kol jis bus perduotas kitiems įgaliojimus turintiems asmenims, perduoti bankroto administratoriui ieškovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Atsakovei neįvykdžius savo kaip įstaigos vadovės pareigų - nei Registro tvarkytojui, nei dalininkams neteikus finansinių ataskaitų nuo 2011 m. - bankroto administratorius neturi galimybės patenkinti bankroto byloje patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus 8 215,78 Eur sumai. Atsakovė vengdama administratorei perduoti ieškovės turtą, netinkamai vykdė LR Įmonių bankroto įstatymo nustatytą reikalavimą perduoti administratoriui Įmonės turtų pagal balansų, sudarytų nutarties iškelti bankroto bylų įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Atsakovei kyla pareiga atlyginti savo neveikimu ieškovei padarytą žalą, nes atsakovė registrų tvarkytojui nuo 2011 metų neteikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio, neišsaugojo ieškovės turto ir neperdavė jo bankroto administratoriui. Registro tvarkytojui veiklos ataskaita teikta tik 1 kartą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, vėlesnės veiklos ataskaitos ir/ar finansinių ataskaitų rinkiniai teikti nebuvo. Dėl turto neperdavimo administratorius negali patikrinti įmonės sudarytų sandorių bei nustatyti faktinio įmonės nemokumo momento, kurio pagrindu būtų galima kreiptis dėl žalos už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą. Atsakovė netinkamai tvarkė įstaigos finansinius dokumentus, neišsaugojo jos turto bei neperdavė bankroto administratorei. Bankroto byloje patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus 8 215,78 Eur sumai, kurie atsakovei neperdavus ieškovės turto liktų visiškai nepadengti, o neperdavus įstaigos dokumentų, negali būti nuginčyti. Atsakovė turėjo įstatymo pagrindu atsiradusią ir teismo nutartimi patvirtintą pareigą administratoriui perduoti ne tik įmonės dokumentus, bet ir turtą. Nė vienos iš šių pareigu atsakovė tinkamai neįvykdė. Teismui patvirtinus kreditorių finansinius reikalavimus, patvirtina, kad tarp ieškovei padarytos žalos dydžio ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovei perdavus išsaugotą turtą, administratorius turėtų galimybę patikrinti įmonės sandorius, galimai išreikalauti skolas iš įmonei skolingų asmenų ir/ar prisiteisti žalą iš asmenų, atsakingų už galimai pavėluotą bankroto bylos iškėlimą ir/ar kitais pagrindais. Kadangi atsakovei nuostolinga įstaigos veikla bei sparčiai didėjanti nevykdomų įsipareigojimų apimtis nebuvo netikėti duomenys, laikytina, kad ji kalta, nes nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Todėl atsakovei neteikus finansiniu ataskaitų Registro tvarkytojui, neišsaugojus ir neperdavus bankroto administratoriui ieškovės turto, taip pat nepaneigusi kaltės prezumpcijos padarė ieškovei 8 215,78 Eur žalos, kurią ir prašo priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovė A. E. bei jos atstovas advokatas E. M. prašo ieškinį atmesti, nes A. E. byloje negali būti atsakove. Pateiktame atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo nutartimi VšĮ „Raseinių krašto televizija" valdymo organai buvo įpareigoti perduoti įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą. Tačiau atsakovė nėra asmuo, kuriam šia teismo nutartimi būtų nustatytos kokios nors pareigos ar įpareigojimai, kadangi iš VšĮ „Raseinių krašto televizija" vadovės pareigų buvo atleista įstaigos dalininkų sprendimu dar 2013 metais. 2016 m. rugpjūčio 1 d. pranešimu buvo informavusi administratorių apie tai, jog nuo 2013 m. gruodžio 30 d. nėra įstaigos vadovė, kad atleidus ją iš pareigų buvo paskirtas naujas vadovas, kuriam suteikti visi reikalingi įgalinimai, perduoti dokumentai ir įstaigos turtas. Taip pat informavo administratorių, kad dėl nurodytų priežasčių neturi galimybės vykdyti jo įsakymo dėl dokumentų ir turto perdavimo. Bankroto administratoriaus prašymu, Šiaulių apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą, vykdomasis raštas vykdyti perduotas antstolei V. Š.. Beveik penkerius metus nebūdama VšĮ „Raseinių krašto televizija" vadovė nei teismo nutarties, nei administratoriaus, nei antstolės reikalavimų įvykdyti negalėjo. Antstolė V. Š. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu skirti baudą, Šiaulių apylinkės teismas išnagrinėjo byla ir 2017 m. spalio 20 d. nutartimi antstolės prašymą atmetė, baudos neskyrė bei konstatavo faktą, jog skolininkė A. E. nuo 2013 m. gruodžio 30 d. VšĮ „Raseinių krašto televizija" nedirba ir neturi nei įmonės turto, nei dokumentų, kuriuos gali pateikti bankroto administratoriui, t.y. neturi realios galimybės įvykdyti antstolės reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog skolininkės paaiškinimais VšĮ „Raseinių krašto televizija" turtas, dokumentai, raktai ir antspaudas yra perduoti 2013 m. gruodžio 30 d. paskirtam direktoriui R. G.. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu buvo nustatytos minėtos prejudicinės aplinkybės. Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2VP-10536-1031/2017, iškeltoje pagal antstolės V. Š. pateiktą sprendimo nevykdymo aktą, kaip suinteresuoti asmenys dalyvavo tiek ieškovas, tiek atsakovė, todėl minėtos aplinkybės šioje byloje yra nebeįrodinėtinos.
Atsakovės atsakomybę ir ryšį su bankrutuojančia įmone ieškovas sieja remdamasis Registrų centro juridinių asmenų registro duomenimis (išrašu), tačiau pateiktame Juridinių asmenų registro išraše 2016 m. liepos 12 d. būklei pateikta informacija apie tai, kad atsakovė yra VšĮ „Raseinių krašto televizija" vadovė, nėra teisinga, atsižvelgiant į SODROS turimą informaciją, Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2VP-10536-1031/2017 nustatytas aplinkybes. Mano, kad VšĮ „Raseinių krašto televizija" Registrų centrui tiesiog nepranešė apie vadovo pasikeitimą.
Nebūdama VšĮ „Raseinių krašto televizija" valdymo organo narė nuo 2013 m. gruodžio 30 d., Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatyme nustatytų pareigų neturėjo ir jų pažeisti negalėjo net teoriškai. Teismo patvirtintame kreditorių sąraše Lietuvos gretutinių teisių asociaciją AGATA ir asociaciją LATGA VšĮ „Raseinių krašto televizija" šioms asociacijoms turėjo mokėti įmokas už savo veikloje naudojamus autorių kūrinius. Manytina, kad kūriniai buvo naudojami, o įmokos autorių teisių ir gretutinių teisių asociacijoms nebuvo sumokėti. Kreditorių AB „Energijos skirstymo operatorius" tiekė VšĮ „Raseinių krašto televizija" veiklai vykdyti elektros energiją, už kurią ieškovas nesumokėjo. Ieškovas negalėjo patirti kokių nors nuostolių dėl to, kad jis naudojosi autorių kūriniais, elektros energija ir už tai nesumokėjo. Atsakovė nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų, o ieškovas nėra patyręs jokios žalos. Ši aplinkybė reiškia, kad nėra ir jokio priežastinio ryšio, nes negali egzistuoti ryšys tarp neegzistuojančių dalykų. Sutiktina su ieškovu, kad atsakovės kaltė preziumuojama, tačiau būtina sąlygai šios prezumpcijos taikymui - neteisėti veiksmai, kurių, kaip jau aptarta, nebuvo. Dėl minėtų priežasčių ieškovo reikalavimai atsakovei yra nepagrįsti ir negali būti tenkinami, todėl ieškinį prašo atmesti.
Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad VšĮ „Raseinių krašto televizija" dirbo nuo įmonės įkūrimo inžinieriumi techniku, kol pasibaigė įmonės veikla, jį iš darbo atleido atsakovė. Su atsakove A. E. buvo kalbėjęs, kad jis bus įmonės direktoriumi, kol A. E. bus išvykusi į užsienį. Ar jis buvo priimtas į šias pareigas, pasakyti negali, neprisimena. 2014 metais buvo iškviestas į Sodrą, A. E. vardu pasirašė keletą dokumentų. Vadovo pareigų daugiau jis neatliko, akcininkų susirinkime nedalyvavo, jam įmonės turtas perdavimo priėmimo aktu perduotas nebuvo. Jis buvo susitikęs su bankroto administratore, parodė jai įmonės turtą, tačiau ji atsisakė iš jo turtą paimti, nes nebuvo turto aprašo. Įmonės turtą paimti ir šiuo metu yra galimybė, tik reikia suderinti laiką. Visus išlikusius įmonės dokumentus yra paėmusi bankroto administratorė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi VšĮ „Raseinių krašto televizija" iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Acountera“, įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui visus įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą. Iš 2016 m. liepos 12 d. VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad nuo 2005 m. spalio 13 d. VšĮ „Raseinių krašto televizija" vadovė yra atsakovė A. E.. Iš 2017 m. rugsėjo 26 d. antstolės V. Š. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto matyti, kad A. E. neįvykdė įpareigojimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Iš 2011 m. veiklos ataskaitos matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo pateikta VšĮ „Raseinių krašto televizija" 2011 m. veiklos ataskaita. Iš įsiteisėjusios 2017 m. spalio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarties matyti, kad buvo nuspręsta A. E. neskirti baudos už teismo procesinio sprendimo nevykdymą. Iš išrašo apie asmens darbovietę matyti, kad A. E. VšĮ „Raseinių krašto televizija" dirbo laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. Iš pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą matyti, kad A. E. iš darbo VšĮ „Raseinių krašto televizija" atleista 2013 m. gruodžio 30 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu. Iš pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią matyti, kad A. E. 2013 m. gruodžio 30 d. priėmė į darbą VšĮ „Raseinių krašto televizija" R. G.. Iš SoDra informacijos matyti, kad R. G. 2013 m. gruodžio 30 d. priimtas į darbą VšĮ „Raseinių krašto televizija", 2014 m. gegužės 1 d. atleistas iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Iš pranešimo matyti, kad bankroto administratorius siuntė pranešimą apie bankroto bylos iškėlimą VšĮ „Raseinių krašto televizija" dalininkams ŽŪB „Džeirana“, UAB „Norvelita“ ir A. E. prašydamas pateikti reikiamus dokumentus. Iš Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. vykdomojo rašto matyti, kad buvo išduotas vykdomasis raštas įpareigoti VšĮ „Raseinių krašto televizija" valdymo organus per 15 dienų perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus. Iš elektroninių laiškų matyti, kad atsakovė A. E. bankroto administratoriaus atstovei ne kartą nurodė, kad ji nėra VšĮ „Raseinių krašto televizija" vadovė ir visus dokumentus perdavė naujam vadovui, nurodė, kur galėtų būti dalis įmonės turto ir dokumentų. Iš 2010 m. rugpjūčio 19 d. ilgalaikio turto apyvartos matyti, kad VšĮ „Raseinių krašto televizija" turėjo turto už 65 667,63 Lt. Iš 2013 m. rugpjūčio 13 d. sintetinių sąskaitų apyvartos žurnalo matyti, kad VšĮ „Raseinių krašto televizija" užfiksuotas debeto kredito likutis 885 643,14 Lt. Iš 2012 m. spalio 8, 23 d. PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad VšĮ „Raseinių krašto televizija" įsigijo prekių už 23 354,39 Lt ir 14 622,61 Lt. Iš 2014 m. vasario – birželio mėnesių pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos VšĮ „Raseinių krašto televizija" vadovė nurodyta A. E., teismo posėdžio metu R. G. nurodė, kad dokumentus pasirašė jis.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme reikalaujama, jog ieškovas ieškininio pareiškime nurodytų teisę pažeidusį asmenį, reikalavimą bei aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Tiek reikalavimas, tiek to reikalavimo pagrindimas yra materialinio teisinio pobūdžio reiškiniai, t. y. reikalavimas kyla iš materialiosios subjektinės teisės. Dėl to, ar šalis tinkama, galima nustatyti konkretiems materialiniams teisiniams santykiams taikant materialiosios teisės normas. Teismui iškėlus skolininkui bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Bankroto teisinių santykių subjektų tikslai priklauso nuo jų padėties bankroto procese. Bankroto administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Šiems tikslams įgyvendinti Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.
Nagrinėjamoje byloje, ieškovas, bankrutuojanti VšĮ „Raseinių krašto televizija“ atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Acountera“, pareiškė ieškinį atsakovei A. E., buvusiai įmonės vadovei, teikdama, kad dėl atsakovės neteisėtų kaltų veiksmų, įmonė patyrė 8 215,78 Eur žalą. Ieškovė ieškinio reikalavimą atsakovei, kaip buvusiai įmonės vadovei, kildina iš ĮBĮ nustatytų reikalavimų perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Atsakovė atsiliepime bei jos atstovas advokatas E. M. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti nurodydami, kad A. E. negali byloje būti atsakovė, nes Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2VP-10536-1031/2017 konstatavo faktus, kurių nereikia įrodinėti, jog ji neturi nei įmonės turto, nei dokumentų, kuriuos gali pateikti bankroto administratoriui, kadangi nuo 2013 m. gruodžio 30 d. įmonės direktorės pareigų neina.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.
Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-282/2012; kt.).
Iki ieškinio pareiškimo Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-10536-1031/2017, kurioje antstolė V. Š. prašė skirti A. E. baudą, nes ji neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus, įsiteisėjusia nutartimi, pagal tą patį abiejose byloje reikalavimo pagrindimą, yra nustatytos teisinę reikšmę byloje turinčios faktinės aplinkybės (prejudiciniai faktai) – jog A. E. neturi nei įmonės turto, nei dokumentų, kuriuos gali pateikti bankroto administratoriui, kadangi nuo 2013 m. gruodžio 30 d. įmonės direktorės pareigų neina; įmonės turtas, dokumentai, raktai ir antspaudas yra perduoti 2013 m. gruodžio 30 d. paskirtam naujam įmonės direktoriui R. G..
Minėtoje Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje kaip suinteresuoti asmenys dalyvavo tiek ieškovas, tiek atsakovė, byloje 2017 m. spalio 20 d. priimta nutartis yra įsiteisėjusi, ieškovas jos neskundė. Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad nutartis įsiteisėjusi, priimta byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo šios bylos įrodinėjimo dalykas. Teismas pažymi, kad ieškovui iškėlus naują bylą, negalima ginčyti kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių, jog A. E. nėra VšĮ „Raseinių krašto televizija" įmonės direktorė, ji neturi nei įmonės turto, nei dokumentų, nes visą įmonės turtą bei dokumentus perdavė 2013 m. gruodžio 30 d. paskirtam naujam įmonės direktoriui R. G.. Dėl minėtų nustatytų priežasčių, atsakovė A. E. neturėjo pareigos perduoti bankroto administratoriui VšĮ „Raseinių krašto televizija" turto bei dokumentų. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovė nėra ginčijamo materialinio santykio dalyvis, kuriai taikytinas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytas reikalavimas, todėl ji neturi atsakyti pagal pareikštą patikslintą ieškinį, taip pat nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).
Bylos nagrinėjimo metu ieškovui buvo siūlyta apsispręsti dėl bylos dalyvių tinkamumo, tačiau ieškovas tokios valios nepareiškė. Kadangi atsakovu šioje byloje yra patraukta A. E., kuri neturi atsakyti pagal pareikštą patikslintą ieškinį, tai yra pagrindas atmesti patikslintą ieškinį, kaip pareikštą netinkamam atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio 3 dalis).
Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistinos iš ieškovo, kadangi, ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį teismui, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bylinėjimosi išlaidos padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4, 5 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo Bankrutuojančios viešosios įstaigos „Raseinių krašto televizija“ ieškinį
atmesti.
Bylinėjimosi išlaidas padengti iš valstybės biudžeto lėšų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.