Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. J. N. skundą dėl notarinių veiksmų, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 10 - ojo notarų biuro notarė Ž. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl notaro veiksmų atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017-08-31 mirė pareiškėjo sesuo J. M. P. (t.1, 6, 43). Mirusioji 2014-04-13 sudarė testamentą Australijoje (liudytojų parašais patvirtintas 2014-04-30) (t.1, b.l. 8-11). Mirusiajai Lietuvos Respublikos pilietybė atkurta 2014 m. gruodžio 31d.(t.1, b.l. 46), paskutinė deklaruota jos gyvenamoji vieta buvo A. S. g. 4 - 26, Vilniuje (t.1, b.l. 41). Palikėjos J. M. P. paveldėjimo byla reg. Nr. P1-5210 pradėta Vilniaus miesto 10-jame notarų biure pagal pareiškėjo B. J. N., gim. 1962-05-12, pareiškimą (t.1, b.l. 17-18). Pareiškėjas B. J. N. 2018-08-07 kreipėsi į Vilniaus miesto 10 - ojo notarų biuro notarę Ž. P., prašydamas išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į Palikėjos turtą pagal 2017 m. gruodžio 7 d. antstolio D. Š. sudarytą palikimo apyrašą (t.1, b.l. 16). Notarė Ž. P. 2018-08-31 atsisakė atlikti šį notarinį veiksmą, kol nebus pateikti dokumentai apie palikimą priėmusius asmenis Australijoje, bei apie tai, ar iš Australijoje esančio turto buvo išmokėtos piniginės lėšos testamente nurodytiems įpėdiniams (t.1, b.l. 17-18).

Notarė, 2018-08-31 atsisakydama atlikti notarinį veiksmą, nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.62 str. 1 d., paveldėjimo teisės santykiams, išskyrus su nekilnojamųjų daiktų paveldėjimu susijusius, taikoma valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė. Atsižvelgiant į šį faktą, bei į tai, kad Mirusiajai 2014-12-31 buvo atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė ir 2016-01-25 ji deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, Vilniuje, A. S. g. 4-26, šiems paveldėjimo teisės santykiams taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.61 str. 1 d., testamento, jo pakeitimo ar panaikinimo formai taikoma šių aktų sudarymo vietos valstybės teisė. Todėl Mirusiosios testamentui taikytina ir Australijos teisė. Tai reiškia, jog Lietuvos Respublikoje šis testamentas negalioja. Atsižvelgiant į tai, kad mirusiąjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai Lietuvos Respublikoje, ir šių daiktų paveldėjimo santykiams taikytina Lietuvos Respublikos teisė, o testamentui pagal sudarymo vietą - Australijos teisė. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas pagal įstatymą, kadangi duomenų apie Lietuvos Respublikoje sudarytus testamentus nėra. Dėl šių priežasčių, įpėdiniams, kuriems testamentu paliktos pajamos, gautos po nekilnojamųjų daiktų pardavimo, norintiems paveldėti pagal šį testamentą, būtina lygiagrečiai užvesti paveldėjimo bylą Australijoje. Esant Australijoje sudarytam testamentui, kuriame yra išreikšta testatoriaus valia, kad jam mirus visas jo turtas būtų parduotas, o gautos pajamos paskirstytos nurodytiems įpėdiniams, ir tik likusi turto dalis paliekama broliui ir seserims, notarės manymu, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, notarui turi būti pateikti dokumentai apie palikimą priėmusius asmenis Australijoje, bei apie tai, ar iš Australijoje esančio turto buvo išmokėtos piniginės lėšos testamente nurodytiems įpėdiniams. Jei Australijoje esančio turto nepakanka išmokėti piniginėmis lėšomis testamente nurodytiems įpėdiniams, notarės manymu - pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus šie asmenys laikytini testamentinės išskirtinės gavėjais ir turi teisę reikalauti įpėdinių, paveldinčių Lietuvos Respublikoje esančius nekilnojamuosius daiktus, įvykdyti prievolę (testamentinę išskirtinę).

Teismas, susipažinęs su tokia notarės pozicija, mano, kad nėra pagrindo su ja nesutikti.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys).

Sprendžiant klausimą dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.

Byloje nagrinėjamu atveju nustatyta, kad notarė, gavusi pareiškėjo prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į Palikėjos turtą, išanalizavusi šiam klausimui tinkamai išspręsti svarbias aplinkybes dėl paveldėjimo santykiams taikytinos teisės, dėl Palikėjos turto ir jo sudėties bei atlikusi teisinį tyrimą, nustatė, kad Australijoje sudaryto Palikėjos testamentui taikytina Australijos teisė (CK 1.61 str. 1 d.), todėl šis testamentas Lietuvos Respublikoje negalioja (CK 1.61 str. 2 d.). Tuo tarpu Mirusios nekilnojamiesiems daiktams, esantiems Lietuvos Respublikoje, taikytina Lietuvos Respublikos teisė (CK 1.62 str. 1 d.). Notarė nustatė, jog duomenų apie Lietuvos Respublikoje sudarytus testamentus nėra, todėl paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas pagal įstatymą. Dėl šių priežasčių notarė sprendė, jog įpėdiniams, kuriems testamentu paliktos pajamos, gautos po nekilnojamųjų daiktų pardavimo, norintiems paveldėti pagal šį testamentą, būtina lygiagrečiai užvesti paveldėjimo bylą Australijoje ir notarui turi būti pateikti dokumentai apie palikimą priėmusius asmenis Australijoje, bei apie tai, ar iš Australijoje esančio turto buvo išmokėtos piniginės lėšos testamente nurodytiems įpėdiniams.

Taigi, nagrinėjamu atveju nėra visiškai aišku, ar pagal Australijoje sudarytą ir galiojantį (priešingos išvados pagal byloje esančius duomenis teismas daryti negali) testamentą yra paveldėta pagal išreikštą testatorės valią, kad jai mirus, visas jos turtas būtų parduotas, o gautos pajamos paskirstytos nurodytiems įpėdiniams, taip pat nėra visiškai aišku, ar iš Australijoje esančio turto pakanka išmokėti piniginėms lėšoms testamente nurodytiems įpėdiniams. Todėl atsiradus akivaizdžioms abejonėms dėl nurodytų aplinkybių, notarė pagrįstai šiuo momentu atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kol nebus gauti duomenys iš Australijos, reikšmingi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui Lietuvos Respublikoje. Šiuo veiksmu pareiškėjo teisės nėra pažeidžiamos, nes gavus dokumentus klausimas bus sprendžiamas pakartotinai ir, tikėtina, pareiškėjui naudinga linkme.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju Mirusioji, gimusi 1956-04-25 Australijoje, 2014-12-31 atkūrė teisę į LR pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnį bei 32 straipsnio 2 punktą (t.1, b.l. 46). LR pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2015-11-28) numatė, jog reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Taigi, LR pilietybės įstatymo 9 str. 2 d. leido asmenims atkurti LR pilietybę, išlaikant kitos turimos valstybės pilietybę, t.y. turėti dvigubą pilietybę. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kokią pilietybę turėjo Mirusioji iki atkuriant LR pilietybę ir ar atkūrusi LR pilietybę, remiantis LR pilietybės įstatymo 9 str. 2 d., ji išsaugojo kitos valstybės pilietybę. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas, Mirusiosios brolis. CK 1.61 str. 2 d. numato galimybę papildomai taikyti testamento, jo pakeitimo ar panaikinimo formai testatoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos arba jo pilietybės, arba jo gyvenamosios vietos valstybės teisę. Taigi, turima palikėjo pilietybė gali būti reikšminga sprendžiant kurios valstybės teisę taikyti testamento, jo pakeitimo ar panaikinimo sandorio formai, nes testamentas, jo pakeitimas ar panaikinimas galioja, kai šių sandorių forma atitinka teisės reikalavimus bent vienos iš keturių valstybių: arba testamento sudarymo vietos, arba testatoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos arba tos valstybės, kurios pilietis buvo testatorius, arba jo gyvenamosios vietos. Nagrinėjamu atveju notarė nustatė, jog testamentas yra Australijos teismo pripažintas galiojančiu ir turi būti vykdomas, atsižvelgiant į testatorės valią.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad notarė pagrįstai šiuo momentu atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nurodydama, kokios sąlygos yra būtinos paveldėjimo teisės liudijimui ateityje išduoti. Šių sąlygų įvykdymas pareiškėjui esant (jam nuolatos gyvenant) Australijoje nėra apsunkintas ir neįvykdomas.

Todėl nesutiktina su pareiškėjo argumentu, jog notarė taiko negaliojančio Lietuvoje testamento nuostatas, keisdama paveldėjimo teisės atsiradimo pagrindą. Kaip jau buvo minėta, notaras neturi įgaliojimų nustatinėti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei spręsti dėl ginčijamų aplinkybių.

Pažymėtina tai, kad notarų veiklos ypatybės lemia didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus, todėl, turėdama duomenų apie ginčytinas fizinio asmens subjektines teises ar juridinį faktą, notarė neturėjo nei teisės, nei pareigos išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad notarė, būdama valstybės įgaliotu asmeniu ir vykdydamas jam LR Notariato įstatymo 1 straipsniu pavestas pareigas užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą iki kol bus gauti papildomi duomenys.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo B. J. N. skundą dėl Vilniaus miesto 10 - ojo notarų biuro notarės Ž. P. veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.