- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-23
- Bylos Nr.
- Ik-981-189/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01848-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Donato Vansevičius, Halinos Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- J. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Vansevičiaus, Halinos Zaikauskaitės,
atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos atstovei Simonai Bočkutei,
trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Galinai Sokolovskai, Linui Morkūnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. (J. R.) skundą atsakovams: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas su skundu (I t., b. l. 1-3) ir patikslintais skundu (I t. b. l. 59-61, II t. b. l. 23-25) kreipėsi į teismą prašydamas:
1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2010-12-22 sprendimą Nr. D-10-8471 (b. l. 9);
2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-08-19 sprendimą Nr. (6.5)1-5157 (b. l. 183-184);
3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybą perskaičiuoti pensiją iš naujo;
4) priteisti iš atsakovo 25000 Lt neturtinės žalos (teismo posėdžio metu šią sumą didino iki 30000 Lt) bei įpareigoti atlyginti visas susidariusias bylinėjimosi išlaidas;
Vykdant teismo 2011-09-08 (I t. b.l. 55) dėl trūkumų pašalinimo, pareiškėjas pateikė patikslintą skundą (I t. b.l. 59-61) su galutiniais reikalavimais, kurie 2011-09-26 nutartimi priimti, t.y. 1 p. - 4 p. (I t. b.l. 73).
Pareiškėjo 5 p. - 8 p. reikalavimai priimti bylos nagrinėjimo eigoje (patikslintas 2012-01-12 skundas - II t. b.l. 23-25; patikslinto skundo priėmimo 2012-01-17 nutartis – II t. b.l. 56-57).
5) priteisti iš atsakovo 11160,75 Lt (vienuolika tūkstančių šimtą šešiasdešimt litų,75 ct) turtinės žalos, kurią sudaro neišmokėto netekto darbingumo pašalpa (pensija) bei kelionės ir banko išrašų išlaidos;
6) paskaičiuoti 5 proc. palūkanų ir 5 proc. delspinigių nuo skundo padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
7) pritaikyti žalos indeksavimą 11160,75 Lt sumai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
8) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog 2010-04-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – VSDFV Užsienio išmokų tarnyba, Tarnyba) rašte Nr. SEU-10-5050 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos paskyrimo“ (I t. b. l. 11) nurodyta, kad pareiškėjui apskaičiuotas 25,5750 metų trukmės stažas. Tačiau jau 2010-06-11 VSDFD Užsienio išmokos tarnybos rašte Nr. SEU-7650 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos“ (I t. b. l. 10) ir 2010-12-22 VSDFV Užsienio išmokų tarnybos sprendime Nr. D-10-8471 (I t. b. l. 9) nurodyta, kad darbo stažas yra 26.0917 metai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF, Valdyba) 2011-08-19 rašte Nr. (6.5) 1-5157 nurodė, kad pareiškėjui priskaičiuotas 33 metų 4 mėnesių 26 dienų stažas. Pažymėjo, jog pensijos stažui padidėjus nuo 25.5750 m. iki 33 metų 4 mėnesių 26 dienų, paskirta pensija nepasikeitė.
Atkreipė dėmesį, jog byloje pateikti dokumentai patvirtina kad pareiškėjo darbo stažas eina nuo 1971 metų iki 2011-09-01 bei turėtų sudaryti apie 40 metų.
Nurodė, jog skaičiuojant stažą nebuvo atsižvelgta į 1989, 1990, 1991, 1992, 1993 metų draudžiamąsias pajamas, nes buhalterės pateiktoje pažymoje nebuvo nurodyta registracijos numerio ir datos. Taip pat nurodė, kad nuo 1993 metų, t.y. 1997, 1998, 1999, 2000 ir 2001 metais, prieš pareiškėją buvo organizuota daug vagysčių. Du kartus 2000 m. ir 2006 m. patalpų savininkai pareiškėjo įmonės dokumentus ir prekes išmetė į gatvę, dėl šios priežasties prarado dalį prekių ir dokumentų, todėl nėra galimybės pateikti VSDFV Vilniaus skyriui ir kitoms valstybės institucijoms prašomų dokumentų. Pažymėjo, kad VSDFV tik dabartiniu metu pranešė, kad trūksta tam tikrų dokumentų stažui pagrįsti. Be to, VSDFV nenurodė pilnos apskaičiuotos pensijos dydžio ir nenurodė kokia suma yra išskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes patvirtintą tvarką.
Teigia, jog iki 2005-06-09 bankroto paskelbimo, kurį pareiškėjui inicijavo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir VSDFV Vilniaus skyrius, valstybė pareikalavusi mokėti PSD, VSD ir 72 litų mokestį jį kas mėnesį nurašydavo iš paskirtos laikinojo darbingumo pensijos, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 738 str. nuostatoms. Todėl jeigu šiuo atveju valstybė reikalauja mokėti minėtus mokesčius, vadinasi pareiškėjui, kaip savininkui ėjo stažas, kol pastarasis dirbo individualioje įmonėje, t.y. iki 2010 metų.
Nurodė, jog patikslinto skundo pateikimo dienai nuo 2010-05-07 iki 2012-01-08 yra susidariusi 10956,75 Lt turtinė žala (paskaičiavimai pagal banko išrašą, II t. b. l. 37-40). Pažymėjo, jog kadangi buvo pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 str., 738 str. ribojimai, bei 743 str. nuostatos, neteisėtais nuskaičiavimais pareiškėjui buvo padaryta viso 11160,75 Lt (10956,75+60+144) turtinės žalos. Teigia, jog atsakovas šiuo atveju turėtų grąžinti 10956,75 Lt bei atlyginti su šia neteisėtą atsakovo veikla susijusias pareiškėjo kelionės išlaidas - 144 Lt (į Vilniau VGTPT, pas paskirtus advokatus, bankus, Sodrą, mokesčių inspekciją, teismus ir pan.) ir banko išlaidas 60 Lt (už kiekviena gauta banko sąskaitos išrašą po 30 litų), nes pareiškėjui teko daug važinėti, rinkti duomenis, ruoštis gynybai teisme, viso išlaidos sudarė 204 Lt (144+60).
Pagrįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės parodo, kad per visą laikotarpį patyrė didelę neturtinę žalą. Patirti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas (nepaskaičiuotas tinkamai stažas, esant blogai sveikatai bei siekiant apginti pažeistas teises, turėjo vaikščioti pas atsakovus, advokatus, į teismus, kitas valstybės institucijas, nuo bylinėjimosi su valstybės institucijomis, atsirado II grupė invalidumas), parodo, kad visa tai teismo turi būti teisingai įvertinti pinigais. Mano, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus bei kitas svarbias aplinkybes.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino skundų motyvus ir prašė reikalavimus patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos atsiliepimuose (I. t. b. l. 76-78, II t. b. l. 62-63) nurodė, jog remiantis pareiškėjo pateiktais dokumentais, 2010-04-12 buvo priimtas sprendimas Nr. D-3186 (b. l. 130) pareiškėjui paskirti 600,97 Lt netekto darbingumo pensiją nuo 2009-11-26 iki 2010-11-30.
Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau - Pensijų įstatymas) 54 str. yra įvardinti laikotarpiai, kurie yra prilyginami valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimo stažui, t.y. valstybinio socialinio draudimo pensijų stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystė ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 1991-06-01, buvę laikotarpiai (54 str. 1 d. 1-3 p.) ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995-01-01 buvę laikotarpiai (54 str. 2 d. 1-9 p.). Taip pat pažymėjo, kad minimi laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis ir iki 1994-01-01 įskaitomi į stažą pagal faktine jų trukme.
Nurodė, jog šiuo atveju pareiškėjui skiriant valstybinę netekto darbingumo pensiją, Tarnyba rėmėsi darbo knygelės, išduotos 1971-09-20 duomenimis ir darbo stažą įskaitė dirbtus darbo laikotarpius nuo 1971-09-14 iki 1993-12-31 pagal faktinę jų trukmę, t. y 20,7667 metų arba 20 metai 9 mėnesiai ir 6 dienos. Kadangi stažas po 1994-01-01, o karinės tarnybos laikas - po 1995-01-01 įrodomas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis, pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą po 1994-01-01 sudarė: 1 metai įgyti dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu; 3 metai 9 mėnesiai 21 diena - stažas, įgytas dirbant savarankiškai bei 6 metai 5 mėnesiai 28 dienos remiantis Pensijų įstatymo 32 str., įskaitytas į stažą trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičius.
Šalies argumentai
Pareiškėjui 2010-12-07 pateikus prašymą ir Darbingumo lygio pažymą (duomenys neskelbtini) apie pakartotinį darbingumo lygio nustatymą skundžiamu 2010-12-22 Tarnybos direktoriaus sprendimu Nr. D-10-8471 buvo pratęstas netekto darbingumo pensijos mokėjimas. Nurodė, jog minėtame sprendime nurodytą stažą 26,0167 m. sudaro: 20 m. 9 mėn. 6 d. įgyti dirbant pagal darbo sutartį iki 1994-01-01; 1 m. dirbant pagal darbo sutartį po 1994-01-01 ir 4 m. 3 mėn. stažas, įgytas dirbant savarankiškai. Stažas, įgytas dirbant savarankiškai, pasikeitė, nes VSDFV Vilniaus miesto skyrius Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nurodė naujus stažo, įgyto dirbant savarankiškai, laikotarpius, už kuriuos pareiškėjas sumokėjo įstatymo jam nustatytas privalomas valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas.
Pažymėjo, jog apskaičiuojant pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientą, nebuvo atsižvelgta į J. R. MGP firmos „Variantas“ išduotą pažymą (be datos ir registracijos numerio) apie pareiškėjo 1989, 1990, 1991, 1992 ir 1993 metų draudžiamąsias pajamas, kadangi ši pažyma yra be registracijos datos ir numerio, o joje esantys duomenys nesutampa su duomenimis, esančiais VSDFV Vilniaus skyriaus archyve saugomuose minėtos firmos dokumentuose. Apie J. R. MGP firmos „Variantas“ valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą draudžiamąsias pajamas 1991-1994 metais pareiškėjas buvo informuotas VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-05-17 raštu Nr. (10.20)3-32188 (I t. b. l. 194-195). Todėl apskaičiuojant 1991-1993 metų draudžiamųjų pajamų koeficientus, buvo remtasi VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-11-26 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 192-193) apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas, išduota remiantis skyriuje esančia įmonės savininko byla, mokėjimo pavedimais apie pareiškėjo sumokėtas socialinio draudimo įmokas už 1991-01-01 – 1993-12-31 laikotarpį, o 1989-09-27- 1989-12-31 laikotarpio ir 1990 m. draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuoti pagal nulines pajamas. Nurodė, kad Tarnyba kreipėsi į pareiškėją 2010-04-12 raštu Nr. SEU-10-4962 (I t b. l. 186) ir 2011-09-21 raštu Nr. (10.33)S2-23151, prašydama pateikti pirminius dokumentus, kurių pagrindu pateiktoje pažymoje priskaičiuotas darbo užmokestis pareiškėjui, tačiau iki 2011-10-10 atsakymo negavo.
Atkreipė dėmesį, jog Tarnyba 2011-03-29 ir 2011-06-28 J. R. išsiuntė pažymas atitinkamai Nr. Z-169 (I t. b. l. 164) ir Nr. Z-305 (I t. b. l. 174) apie pareiškėjo gaunamą pensiją, kurioje atsispindėjo pilnos apskaičiuotos pensijos dydis ir iš jos vykdomų išskaitymų pagal antstolių patvarkymus sumų dydžiai.
Dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, jog Tarnyba atlikdama jai pavestas funkcijas nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų, todėl valstybės civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju negalima.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimuose (I t. b. l. 177-181, II t. b. l. 67-68) nurodė, jog pareiškėjas yra įgijęs stažo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, todėl valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija jam paskirta, vadovaujantis Pensijų įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 toliau – Nuostatai), Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, persikeliantiems Bendrijoje, Tarybos reglamentu (EBB) Nr. 574/72 nustatančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką (nuo 2010-05-01 įsigaliojo naujieji šiuos reglamentus pakeitę reglamentai - Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 nustatančio Tarybos reglamento Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką nuostatomis.
Nurodė, jog kol iš Latvijos nebuvo gauta informacija apie šioje valstybėje pareiškėjo įgytą stažą, Tarnyba, remdamasi Reglamento Nr. 574/72 45 str. nuostatomis, pagal pareiškėjo 2010-02-05 prašymą dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo nuo 2009-11-26, t. y. nuo netekto darbingumo procentų nustatymo dienos, paskyrė pareiškėjui 600,97 Lt dydžio laikinąją išmoką tik už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą Lietuvoje. Ši išmoka buvo apskaičiuota atsižvelgiant į 31,4651 metų stažą (21,7667 metų - stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, 3,8083 metų - stažas, įgytas dirbant savarankiškai, ir 5,8901 metų- metų skaičius, trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus bei 1987-1991 ir 1994 metais turėtas draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientai atitinkamai yra 1,2652 ir 0,1852. Į stažą įtraukti visi pareiškėjo darbo Lietuvoje laikotarpiai, nurodyti jo darbo knygelėje ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, išskyrus darbo Latvijoje nuo 1979-12-14 iki 1980-11-
01 laikotarpį.
Tarnybai 2010-03-17 iš Latvijos gavus informaciją apie patvirtintą pareiškėjo Latvijoje įgytą stažą, nuo 2009-11-26 buvo apskaičiuotas netekto darbingumo pensijos dydis pagal Reglamento Nr. 1408/71 46 str. 2 d. Šiam dydžiui nustatyti buvo apskaičiuotas teorinis išmokos dydis pagal susumuotą (ir Lietuvoje, ir Latvijoje įgytą) pareiškėjo stažą (32,5874 metų, iš kurių 21,7667 metų - stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu Lietuvoje, 3,8083 metų - stažas, įgytas dirbant savarankiškai Lietuvoje, ir 6,1291 metų - metų skaičius, trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus, ir 0,8833 metų - stažas, įgytas Latvijoje) bei pirmiau minėtus draudžiamųjų pajamų koeficientus (1,2652 ir 0,1852). Pagal šiuos duomenis apskaičiuotas teorinės išmokos dydis - 609,62 Lt. Pagal Lietuvoje įgyto stažo (be metų skaičiaus, pensijos skyrimo dieną trūkstamo iki senatvės pensijos amžiaus) ir viso susumuoto stažo santykį (25,5750 metų : 26,4583 metų = 0,966615) apskaičiuotas faktinis pensijos dydis: 609,62 x 0,966615 = 589,27 Lt. Todėl pagal Reglamento Nr. 1408/71 46 str. 2 d. apskaičiuota netekto darbingumo pensija yra mažesnė nei pagal Reglamento Nr. 1408/71 46 str. 1 d. apskaičiuota netekto darbingumo pensija - 600,97 Lt. Todėl pareiškėjui paskirta netekto darbingumo pensija, kuri apskaičiuota vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais - Pensijų įstatymu, Nuostatais, atsižvelgiant į 31,4651 metų stažą.
Pažymėjo, jog 2010 metų gegužės mėnesį buvo koreguojami Registro duomenys apie pareiškėjo mokslinės-gamybinės prekybinės firmos „Variantas" įmokų mokėjimą. Šie duomenys buvo papildyt 1999-01-01 - 1999-04-27 laikotarpiu. Po pakeitimų buvo perskaičiuotas pareiškėjo stažas - 31,9818 metų, iš kurių 21,7667 metų - stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, 4,3250 metų - stažas, įgytas dirbant savarankiškai, ir 5,8901 metų - metų skaičius, trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus. Todėl pasikeitė duomenys apie pareiškėjo stažą įgytą dirbant savarankiškai. Į šį stažą yra atsižvelgiama apskaičiuojant pagrindinę pensijos dalį.
Nurodė, kad pareiškėjas yra įsigijęs jam nustatytą būtinąjį stažą ir jo netekto darbingumo pensijos pagrindinė dalis yra 110 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos (360 Lt x 110 procentų = 396 Lt), t. y. tokio dydžio, koks nustatytas asmenų, netekusių 60-70 procentų darbingumo, pensijoms, o duomenys apie pareiškėjo stažą įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ir tarnybos pagrindu, nuo kurio priklauso netekto darbingumo pensijos papildomos dalies dydis, nepasikeitė, todėl jo netekto darbingumo pensijos dydis, perskaičiuotas atsižvelgiant į papildomą stažą įgytą dirbant savarankiškai, nepasikeitė.
Pažymėjo, jog 2010 metų lapkričio mėnesį Registro duomenys apie J. R. mokslinės-gamybinės prekybinės firmos „Variantas“ įmokų mokėjimą 1999 metais vėl buvo pakoreguoti. Registro duomenimis, ši firma įmokas 1999 metais mokėjo tik už 1999-01-01 - 1999-03-31 laikotarpį. Atsižvelgdama į šiuos pakeitimus, Tarnyba perskaičiavo pareiškėjo stažą - 31,9068 metų, iš kurių 21,7667 metų - stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, 4,2500 metų - stažas, įgytas dirbant savarankiškai, ir 5,8901 metų - metų skaičius, trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus ir 2010-12-22 priėmė sprendimą Nr. D-10-8471, kuriame nurodytas 26,0167 metų stažas (o ne 26,0917 metų stažas, kaip nurodyta pareiškėjo skunde). Šiame sprendime nurodytas 26,0167 metų stažas susideda iš stažo įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ir tarnybos pagrindu (21,7667 metų), ir stažo, įgyto dirbant savarankiškai (4,2500 metų), be metų skaičiaus, trūkstamo iki senatvės pensijos amžiaus (5,8901 metų). Šiuo atveju pasikeitė duomenys tik apie stažą įgytą dirbant savarankiškai, o pareiškėjo netekto darbingumo pensijos dydis nepasikeitė.
Nurodė, jog 2011 metų kovo mėnesį duomenys Registre apie J. R. mokslinės-gamybinės prekybinės firmos „Variantas" įmokų mokėjimą buvo koreguojami trečią kartą. Po paskutinio koregavimo Registre atsirado duomenys, kad J. R. mokslinė-gamybinė prekybinė firma „Variantas“ įmokas mokėjo 1999-01-01 - 2000-09-30 laikotarpiu. Pagal naujus duomenis apskaičiuotas pareiškėjo stažas - 33,4068 metų, iš kurių 21,7667 metų - stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, 5,7500 metų- stažas, įgytas dirbant savarankiškai, ir 5,8901 metų- metų skaičius, trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus. Perskaičiavusi pareiškėjo įgytą stažą Tarnyba 2011-05-03 sprendime Nr. PS-3383 (b. l. 189) nurodė, kad nurodytas 27,5167 metų stažas susideda iš stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ir tarnybos pagrindu (21,7667 metų), ir stažo, įgyto dirbant savarankiškai (5,7500 metų), be metų skaičiaus, trūkstamo iki senatvės pensijos amžiaus (5,8901 metų). Todėl nuo 2009-11-26, t. y. nuo pareiškėjo teisės į netekto darbingumo pensiją atsiradimo dienos, duomenys apie jo iki 2009-11-26 įgytą stažą buvo papildyti tik stažu, įgytu dirbant savarankiškai 1999-01-01 - 2000-09-30 laikotarpiu, kuris, įtakos pareiškėjo netekto darbingumo pensijos dydžiui neturėjo.
Pažymėjo, jog apskaičiuojant pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientą iki 1994-01-01, pagal VSDF valdybos Vilniaus skyriaus archyve saugomus J. R. mokslinės-gamybinės prekybinės firmos „Variantas" dokumentus apie įmokų mokėjimą už įmonės savininką tuo laikotarpiu, pareiškėjo 1991 metų pajamos - 120 Lt, 1992 metų pajamos - 168 Lt, 1993-01-01 - 1993-05-31 laikotarpio pajamos - 129,30 Lt, o J. R. mokslinės-gamybinės prekybinės firmos „Variantas“ pažymoje 1991 metų pajamos -83 Lt, 1992 metų pajamos - 180,26 Lt, 1993-01-01 - 1993-05-31 laikotarpio pajamos - 190,33 Lt. Šios aplinkybės sukėlė pagrįstas abejones dėl J. R. mokslinės-gamybinės prekybinės firmos „Variantas“ išduotoje pažymoje (be datos ir numerio) nurodytų 1989-09-27 - 1990-12-31 laikotarpio sumų teisingumo. Todėl buvo priimtas sprendimas nesiremti minėta pažyma bei 1989-09-27 - 1989-12-31 laikotarpio ir 1990 metų draudžiamųjų pajamų koeficientus apskaičiuoti pagal nulines pajamas, o 1991-1993 metų draudžiamųjų pajamų koeficientus apskaičiuoti remiantis VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 2009-11-26 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie pareiškėjo pajamas, išduota remiantis šiame skyriuje esančia įmonės savininko byla ir mokėjimo pavedimais apie pareiškėjo sumokėtas įmokas už 1991-01-01 - 1993-12-31 laikotarpį. Apie visas šias aplinkybes bei apie galimybę pateikti dokumentus, įrodančius jo 1989-09-27 - 1990-12-31 laikotarpiu turėtas pajamas, pareiškėjas buvo informuotas 2010-04-12 Tarnybos raštu Nr. SEU-10-4962 (b. l. 186) ir VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 2010-05-17 raštu Nr. (10.20) 3-32188 (b. l. 194-195). Todėl pareiškėjo skundo argumentas, jog jis apie galimybę pateikti dokumentus, įrodančius jo stažą ir pajamas, informuotas tik dabartiniu metu, neatitinka tikrovės.
Nurodė, jog nors VSDF valdybos Vilniaus skyrius ir vykdo įmokų, priskaičiuotų už individualios įmonės savininką skolos išieškojimą iš J. R. mokslinės-gamybinės prekybinės firmos „Variantas“, tačiau 2011-10-07 šios įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 20216,53 Lt (iš jų 2169,10 Lt įmokų už apdraustuosius, 10935,97 Lt įmokų už savininką už laikotarpį nuo 2000-12-22 iki 2008-12-31 ir nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30, 72 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2011-09-30 bei 7039,46 Lt delspinigių).
Atkreipė dėmesį, kad VSDF valdybos Vilniaus skyriaus vykdomas skolos išieškojimas, kol skola nėra išieškota, negali būti prilyginamas individualios įmonės savininko įmokų sumokėjimui, todėl pareiškėjo teiginys, kad stažas jam turėtų būti įskaitytas, kai jis buvo individualios įmonės savininkas, yra nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, jog pareiškėjui netekto darbingumo pensija pagal Pensijų įstatymo, Nuostatų ir Reglamentų nuostatas yra paskirta ir mokama teisingai, Tarnybos darbuotojų veiksmai bei skundžiami šio skyriaus bei Valdybos sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat yra nepagrįstas.
Pažymėjo, jog pareiškėjo patikslintame skunde minėtoje civilinėje byloje (2-13616-864/2010) buvo nagrinėjama dėl antstolio veiksmų vykdant VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka. Byloje nebuvo nustatyti VSDF Vilniaus skyriaus neteisėti veiksmai, todėl nėra civilinės atsakomybės pagrindų o pareiškėjo prašymas atlyginti žalą yra neteisėtas. Dėl neteisėtai išskaičiuoto 72 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokos nurodė, jog nėra pagrindo spręsti dėl VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų išieškant įmokas, nes pareiškėjas neišnaudojo privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
1. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR ABTĮ IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.).
Negali būti įrodymo šaltinis tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę (t.y. pareiškėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes turi pagrįsti rašytiniais įrodymais bei, esant būtinybei, nurodyti ABTĮ 58 str. – neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai).
1.1. Pareiškėjas skunde nurodytais motyvais ir prie jo pridedamais dokumentais neįrodė, jog skundžiami sprendimai yra ydingi teisės aktų taikymo ar įrodymų vertinimo prasme; ar turtinė ir neturtinė žalos atlyginimas, nagrinėjamu atveju, yra galimas.
1.2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjo rūpimais klausimais priimti sprendimai yra pagrįsti sprendžiamo klausimo tiriamąja medžiaga, sprendimuose nurodytų teisės aktų argumentacija. Institucijų sprendimų motyvacija yra adekvati paminėtų teisės aktų nuostatoms.
2. Dėl pareiškėjo skundžiamo 2010-12-22 sprendimo Nr. D-10-8471.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba 2010-12-22 sprendimą Nr. D-10-8471 (I t b.l. 9) priėmė vadovaudamasi Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1408/71, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu, valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.
2.1. Valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos apskaičiavimas ir dydis yra numatytas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 32 str. Valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija turintiems teisę gauti šią pensiją asmenims apskaičiuojama sudedant pagrindinę ir papildomą netekto darbingumo pensijos dalis bei priedą už stažo metus (Įstatymo 1 d.). Papildoma netekto darbingumo pensijos dalis apskaičiuojama asmenims, turintiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, taip pat kaip ir papildoma valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis (24 straipsnis), įskaitant į stažą:
1) visą asmens turimą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (8 straipsnio 2 ir 3 dalys bei 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1–9 punktai);
2) asmeniui trūkstamą iki jam nustatyto senatvės pensijos amžiaus (21 ir 57 straipsniai) metų skaičių. Jei asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, mažesnis už būtinąjį netekto darbingumo pensijai stažą (31 straipsnis), į stažą įskaitomas ne visas trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičius, o proporcingai mažesnė jo dalis, kuri gaunama dauginant trūkstamą iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičių iš asmens turimo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir dalijant iš būtinojo netekto darbingumo pensijai stažo Įstatymo 3 d.).
2.2. Pareiškėjas 2010-02-05 pateikė prašymą dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo , t.y. netekto darbingumo pensijos skyrimo (I t. b.l. 81; rašytinė medžiaga - I t. b.l. 80-177).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2010-04-12 sprendimu Nr. D-3186 (I t. b.l. 130), vadovaujantis sprendime nurodytais teisės aktais ir pareiškėjo pateiktais dokumentais (I t. b.l. 80-177) nuo 2009-11-26 iki 2010-11-3 skirta 600,97 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija.
Netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuotas pagal 2009 m. lapkričio mėnesio valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį (360 Lt) ir einamųjų metų draudžiamąsias (1488 Lt) pajamas. Pareiškėjui aptariamame sprendime išaiškinta, jog pensijos dydis bus didinamas kiekvieną kartą Vyriausybei patvirtinus naują valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir/ar naujas einamųjų metų draudžiamąsias pajamas.
2.3. Laikotarpiai, prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui yra numatyti Įstatymo 54 str. 1 d., 2 d.:
1. Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai:
1) visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas;
2) rašytojų sąjungos, dailininkų sąjungos, kompozitorių sąjungos, kinematografininkų sąjungos narių bei kitų kūrybinių darbuotojų, kurie nebuvo šių kūrybinių sąjungų nariai, bet kuriuos jungė šių kūrybinių sąjungų profesiniai komitetai, kūrybinės veiklos laikas neatsižvelgiant į socialinio draudimo įmokų mokėjimą;
3) tarnybos sukarintoje apsaugoje, specialaus ryšio institucijose ir specialiose gelbėjimo dalyse laikas neatsižvelgiant į žinybinį pavaldumą ir specialų arba karinį laipsnį.
2. Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvę šie laikotarpiai:
1) asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas;
2) asmenų, savanoriškai apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo įstaigose, draudimo įmokų mokėjimo laikas;
3) apdraustų (dirbančių) asmenų, nurodytų šios dalies 1 punkte, ligos (laikinojo nedarbingumo) bei motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpų gavimo laikas;
4) mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje);
5) faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis, su sąlyga, kad šie asmenys bendradarbiavo ir po 1990 m. kovo 11 d.;
6) prisiekusių Lietuvos Respublikai (perėjusių tarnauti Lietuvos Respublikai) valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpiai;
7) reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių kalinimo ir tremties faktinis laikas, jei šis laikas neįskaitytas pagal 1 punktą;
8) asmenų, išvežtų Antrojo pasaulinio karo metais priverstiniams darbams už buvusios SSRS ribų, darbo laikas, taip pat buvimo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose Antrojo pasaulinio karo metais laikas;
9) ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių faktinis laikas, išbūtas laisvės kovotojų struktūrose, jei šis laikas neįskaitytas kitaip. Straipsnyje minimi laikotarpiai įrodomi darbo knygelėje esančiais įrašais ir iki 1994-01-01 įskaitomi į stažą pagal faktinę jų trukmę.
Iš bylos medžiagos darytina išvada, jog pareiškėjui skiriant netekto darbingumo pensiją, stažas buvo apskaičiuotas asmens darbo knygelės įrašų duomenimis (darbo knygelė išduota 1971-09-20) ir į darbo stažą įskaičiuotas faktinis darbo laikotarpis nuo 1971-09-14 iki 1993-12-31 (20 m.9 mėn. 6 d.).
Laikytina pagrįsta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos argumentacija, jog apskaičiuojant pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientą, nebuvo atsižvelgta į J. R. MGP firmos „Variantas“ išduotą pažymą (be datos, be registracijos numerio) apie asmens 1989 m., 1990 m., 1991 m., 1992 m., 1993 m. draudžiamąsias pajamas (I t. b.l. 106 - 110), kadangi ši pažyma yra be registracijos datos ir numerio, o joje esantys duomenys nesutampa su duomenimis, esančiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus archyve saugomose minėtos firmos dokumentuose. Pareiškėjas neteikė pirminių dokumentų (dokumentų originalus) apie J. R. aptariamojoje pažymoje priskaičiuotą darbo užmokestį (2010-04-12 raštas Nr. SEU-10-4962 (I t. b.l. 131), 2011-09-21 raštas Nr. (10.32)S2-23151 (I t. b.l. 176).
2.4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2010-12-22 sprendimas Nr. D-10-8471 yra adekvatus aptartų teisės aktų ir rašytinių įrodymų visumai, todėl jį naikinti pareiškėjo teiginiais nėra įstatyminio pagrindo.
3. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-08-19 sprendimą Nr. (6.5)1-5157 pareiškėjo teiginiais: kad jo nuomone neteisingai suskaičiuotas darbo stažas, kad neatsižvelgta į 1989 m.-1993 m. jo draudžiamąsias pajamas, kad neatsižvelgta į tai, jog nuo 1993 m. buvo daug vagysčių ir dėl šios priežasties negali pateikti institucijų prašomų dokumentų ir kt., negalima.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendime, atsiliepime į skundą pareiškėjo rūpimu klausimu yra išsamiai išaiškintos netekto darbingumo pensijos – 600,97 Lt apskaičiavimo aplinkybės.
Konstatuota, jog pagal šiame sprendime nurodytus teisės aktus, pensija gali būti apskaičiuojama dviem būdais: pirma - tik pagal nacionalinių teisės aktų nuostatas, t.y. neatsižvelgiant į kitose valstybėse narėse įgytą stažą; antra – susumuojant visose valstybėse narėse įgytą stažą ir apskaičiuojant teorinį pensijos dydį pagal nacionalinius teisės aktus, tarytum visas stažas būtų įgytas Lietuvoje, o po to nustatant faktinį pensijos dydį (faktinis išmokos dydis apskaičiuojamas pagal santykį tarp asmens stažo, įskaitytino pagal nacionalinius teisės aktus ir bendros stažo trukmės).
Sprendime paminėta, jog pareiškėjui netekto darbingumo pensija paskaičiuota pirmuoju būdu ir pagal penkerių paeiliui einančių palankiausių metų (1987 m.-1991 m.) draudžiamąsias pajamas.
Sprendime paminėta argumentacija, jog apskaičiuojant pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientą, nebuvo atsižvelgta į J. R. MGP firmos „Variantas“ išduotą pažymą (I t. b.l. 191; be registracijos datos ir numerio) apie 1989 m.-1993 m. draudžiamąsias pajamas, yra teisinga, nes pareiškėjo apie tai teikiami duomenys nesutampa su duomenimis, esančiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus archyve saugomuose minėtos firmos dokumentuose. Pagrįstai išaiškinta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai pateikus J. R. MGP firmos „Variantas“ pirminius dokumentus (originalus) apie 1989-1993 m. draudžiamąsias pajamas, būtų įstatyminis pagrindas dėl netekto darbingumo pensijos perskaičiavimo.
Sprendimai pareiškėjo skundo motyvais nenaikintini.
4. Antrojo patikslinto 2012-01-12 skundo reikalavimai (5 p. - 8 p. reikalavimai priimti teismo 2012-01-17 nutartimi – II t. b.l. 56; II t. b.l. 23) yra išvestiniai ir susiję su pareiškėjo skundžiamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2010-12-22 Nr. D-10-8471, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-08-19 Nr. (6.5)1-5157 sprendimais.
4.1. Dėl šio patikslinto skundo atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicija išreikšta atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (II t. b.l. 62, 67). Pagrįstai akcentuota, jog visi išskaitymai yra vykdomi įstatymo nustatyta tvarka iki kol nėra priimtas kitoks sprendimas.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Pareiškėjas neįrodė kokia byloje esanti rašytinių įrodymų visuma patvirtina šių sąlygų buvimo faktą.
4.2. Pareiškėjas reikalaudamas atlyginti turtinę žalą teigia, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius kiekvieną mėnesį neteisėtai išskaičiuoja po 72 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, atsiranda rūpimų klausimų administravimo išlaidos (t.y. bendra suma 11160.75 Lt; kelionės išlaidos, dokumentų ruošimo išlaidos, įvairūs ginčo klausimų administravimo mokesčiai ir kt.).
Atsakant į tai, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 171-6295) 37 straipsnio 1 dalį draudėjai, apdraustieji asmenys bei kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmus ir sprendimus. Fondo valdyba yra ikiteisminio nagrinėjimo institucija. Fondo valdyba, kaip privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, nėra nagrinėjusi Fondo valdybos Vilniaus skyriaus veiksmų dėl išieškomų privalomojo sveikatos draudimo įmokų teisėtumo ir iš to pareiškėjui nėra pagrindo kildinti žalą.
Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 123-5512) 17 str. 1 d. 3 p., 17 str. 2 d., 18 str. 2 d. nuostatas nuo 2010-01-01 už individualių įmonių savininkus privalomojo sveikatos draudimo įmokos mokamos nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, o privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Sveikatos draudimo įstatymo 18 str. 3 d. numato, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokos mokamos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Pareiškėjas yra J. R. mokslinės-gamybinės prekybinės firmos „Variantas“ (įmonės registracijos kodas 120241383), savininkas. Nėra duomenų, jog J. R. mokslinė-gamybinė prekybinė firma „Variantas“ turi likviduojamos įmonės statusą, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka būtų deklaravusi laikino veiklos nevykdymo faktą, todėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 individualios įmonės savininko privalomojo sveikatos draudimo įmokos (po 72 Lt per mėnesį, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos; II t. b.l. 81-95) turėjo būti mokamos.
Pagrįsta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus nuostata, jog pasikeitus teisės aktams (2012-01-01), reglamentuojantiems individualių įmonių savininkų privalomąjį sveikatos draudimą, J. R., kaip individualios įmonės savininkas, gaunantis netekto darbingumo pensiją ir draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, neturi prievolės kiekvieną mėnesį mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų, jei neišsiima asmeniniams poreikiams lėšų sumos, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos.
5. Dėl 30000 Lt neturtinės žalos. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala siejama su skundžiamais sprendimais. Nepanaikinus pareiškėjo ginčijamus sprendimus, netenkinamas pašymas priteisti neturtinę žalą.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo kuris kreipėsi teisminės gynybos tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
„Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Pareiškėjo išsakyti argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo (I t. b.l. 1, b.l. 59) ir nenurodžius įrodymų šaltinį: pablogėjo reputacija, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus kt. neatitinka teismų praktikos ir šio klausimo išsprendimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė jo patirti nepatogumai, nepateikė įrodymų, patvirtinančių minėtus faktus, apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais. Pareiškėjui nedetalizavus patirtų nepatogumų, neįmanoma įvertinti tokių neturtinę žalą lėmusių veiksnių pobūdžio ir jų poveikio subjektinėms teisėms. Vien tik pareiškėjo abstrakčiai suformuluoti argumentai dėl sugaišto laiko ir nepatogumų, sprendžiant rūpimus klausimus, nepatvirtina, kad konkrečiu atveju pareiškėjo patirti sunkumai peržengė įprastas iškilusio socialinio konflikto aiškinimosi ribas ir turėjo itin neigiamą destrukcinį poveikį pareiškėjo kasdienei veiklai, todėl pripažintini nepakankamais neturtinės žalos faktui konstatuoti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimai su kuriais pareiškėjas nesutiko, nedarė įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimti aktai), nes aptariami sprendimai buvo priimti pagal pareiškėjo teikiamus rašytinius įrodymus ir tuo metu galiojančius teisės aktus. Konkrečiu atveju valstybei prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nekyla, nes neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Išdėstytais motyvais, patvirtinama, jog pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
atmesti pareiškėjo J. R. (J. R.) skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.