Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. I. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jo veiksmuose tikrai nebuvo tyčios. Jis neatsimena paties įvykio, kaip suprato, jam buvo sutrikusi sveikata. Atsimena, kaip važiavo nuo (duomenys neskelbtini). Po to atsimena, kaip žmogus priėjo ir klausė, kas darosi. Suprato, kad sąmonės netekimas buvo. Po pusės metų nuvažiavo pailsėti su šeima į Turkiją, buvo infarktas, užsikišusios kraujagyslės. Attsimena nuo to momento, kai žmogus pasakė, kad sudaužytos mašinos. Kai išlipo, nesuprato, kas darosi, po to policija paėmė kraują. Kaip jautėsi po to, kai atgavo sąmonę, neatsimena. Atsimena, kai ėjo apžiūrėti mašinas. Tėvas davė policijoje tabletę nuo širdies. Pas gydytoją po įvykio nesikreipė. Suprato, kad jis kaltas, kad tai jis sudaužė mašinas, kadangi važiavo ta kryptimi ir jo mašina buvo sudaužyta, visos mašinos apdaužytos pagal jo važiavimo trajektoriją. Paties proceso neatsimena. Po to pas tardytoją jam papasakojo kaip viskas maždaug buvo. Rašė pasiaiškinimą, tokį, ką padiktavo tardytoja. Nesupranta pakeistų kaltinimų. Jam, V. I. niekas nesakė, kad epilepsija ir negalima vairuoti. Apie 2008 m. pažymos gavimą iš poliklinikos nežino ką paaiškinti. Iš Centro poliklinikos pranešimo atvykti į komisiją negavo. Teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka pagarsinus rašytinį paaiškinimą, kuriame V. I. parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 17.15 val. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės link miesto centro. Kuria eismo juosta ir kokiu greičiu jis važiavo pasakyti negali, neprisimena. Bevažiuojant jam pasirodė, kad prieš jo automobilį išbėgo kažkoks gyvūnas (šuo arba katė) todėl jis staigiai suko vairą. Į kurią pusę suko vairą, pasakyti negali. Kitą momentą trenkėsi į ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį ir stūmė jį į priekį. Ar atsitrenkus į tą automobilį jis ėmėsi kažkokių saugos veiksmų, t.y. ar stabdė vairuojamą automobilį, pasakyti negali, neprisimena, greičiausiai dėl to, kad patyrė šoką ir nesuprato kas vyksta. Pamena, kad priekyje jo automobilio stumiamas kitas automobilis dingo. Kur jis nuvažiavo, nežino. Kai šios kliūties priekyje jo automobilio nebuvo, jo automobilis judėjo toliau tiesiai. Tada pamena, kad prieš jo automobilį atsirado (duomenys neskelbtini) automobilis. Kitą momentą tiesiog atsitrenkė dar į (duomenys neskelbtini) automobilį. Kas vyko toliau po šito susidūrimo su (duomenys neskelbtini) automobiliu, kaip buvo apgadinti visi kiti automobiliai, nieko neprisimena. Jo automobilis prieš susidūrimą su pirmuoju automobiliu buvo techniškai tvarkingas, problemų su juo nebuvo, techninę apžiūrą jis buvo praėjęs 2013 m. balandžio mėn. Ar po susidūrimo su pirmu automobiliu dingo jo vairuojamo automobilio stabdžiai, ar jis tiesiog vietoj stabdžio paminos paspaudė greičio paminą ir dėl to jo automobilis nesustojo iškart, o tęsė judėjimą į priekį, pasakyti negali, t.y. nežino priežasties kodėl nesustojo po pirmo susidūrimo (T. 1 b. l. 116); dar kartą patvirtino, kad jam čia tyrėja papasakojo kaip viskas maždaug buvo. Viską atsimena tarpais – kaip žmogus priėjo prie jo, po to narkologiniame. Teismui BPK nustatyta tvarka pagarsinus rašytinį paaiškinimą, tuoj pat po įvykio, kuriame jis parodė, kad (duomenys neskelbtini) maždaug 17.15 vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), priklausantį D. I.. Važiavo (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) link centro. Staiga jo automobilis tapo nevaldomas (nežino kodėl), galvoja kažkokia techninė priežastis, dėl to trenkėsi į tapačia kryptimi važiavusį automobilį (T. 1, b. l. 117); paaiškino, kad čia rašė, kai išlipo. Neatsimena viso to proceso, tik kaip važiavo link namų nuo (duomenys neskelbtini). Kokios procedūros buvo daromos narkologiniam, neatsimena. Susijaudinęs buvo. Tą pačią dieną nelabai buvo suvokęs, kas įvyko. Sakė tyrėjai, kad neatsimena. Ji sakė, kaip viskas galėjo būti. Jis sutiko su ja. Prieš tai vartojo vaistus nuo cukrinio diabeto. Greičio palaikymo sistema yra įmontuota į automobilį. Jis pastoviai važinėja su ja. Ji tuo metu ir dabar veikia. Kai stabdo, ji iš karto išsijungia. Pradeda važiuoti, vėl įsijungia. Kai važiavo iš (duomenys neskelbtini), įjungė sistemą. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) ir paspaudė, nes kelias buvo pustuštis. Šviesoforas buvo žalias. Greičio palaikymo kontrolė veikia visą laiką. Sustojimas prie šviesoforo neišjungia automatinės greičio ribos. Greičio kontrolė išsijungia, bet ji funkcionuoja. Ar įvykio metu ją aktyvavo, neatsimena. Visą laiką statydavo ant 50 km/h, kad neviršytų greičio. Gal automatiškai galėjo įjungti sistemą. Jei tik juda su automobiliu, tai nejungtų. Gali bet kada paspausti stabdį ir ji išsijungs. Su šituo automobiliu sunku pajusti, kad jau važiuoji 70 km/h, sistema saugojo nuo baudų. Gatves gerai žino. Dažnai ten važinėja. Leistinas greitis toje vietoje, kur pradėjo važiuoti 50 km/h, turbūt, neatsimena. Automatinė greičių dėžė pas jį. Kad pradėtų judėti, reikia paspausti gazo pedalą. Jis gali paleisti stabdį ir ji jau pradės judėti. Neatsimena, kaip pradėjo stumti kitus automobilius. Reiškia važiavo, spaudė greičio pedalą, jei automobilis įsibėgėjo iki 50 km/h. Pavažiuoja iki 50 km/h ir paspaudžia mygtuką, jam taip patogiau. Pirmą kartą girdi, kad draudžiama mieste naudoti sistemą. Jei negalima, gal toliau ir nenaudos. Kažkada naudojo vaistus nuo epilepsijos. Gal prieš 7 m. Santariškėse jį gydė. Jį gydė nuo kitos ligos. Kažkiek laiko pagėrė vaistus lyg tai nieko nebuvo. Tai vienintelis reiškinys, šis netikėtas sąmonės praradimas. Po įvykio darė širdies operaciją. Po pusės metų. Po įvykio viskas nurimo. Po įvykio nesitikrino sveikatos dėl vairuotojo pažymėjimo pratęsimo. Turbūt įjungė avarines šviesas po įvykio, neatsimena. Nuo kalno matosi degantis šviesoforas. 2005-08-12, 2006-07-03, 2007-05-13, 2010-01-29, 2010-04-14, 2012-01-24 Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Tokių įvykių neatsimena. Nepasirinko greičio.

Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas J. M. P. paaiškino, kad prieš įvykį dokumentų neturi. Turkijoje nustatyta, kad kraujo kupinos dvi arterijos – dešinioji ir kairioji. Turkai nustatė, kad kairiosios arterijos pradinė dalis užakus beveik pilnai, šakos apie 60 proc. užakę. Ar tai trombas, nėra aišku. Jį palaiko operuoja ir rugsėjo 9 išleidžia, ir grįžęs į Lietuvą spėja pabuvoti Santariškėse. Atsiranda skausmai. Diagnozė: atsiranda dar porą ligų – cukraligė 2 tipas ir epilepsija. Kada nustatyta, neaišku, gydantis ligoninėje priepuolių nebuvo. Sveikatos pažymėjimas sergant epilepsija neišduodamas. Apie padidėjusį kraujo spaudimą, nei Turkijoje, nei Lietuvoje nebuvo minima. Paguldžius į Santariškes, nustatytas padidėjimas iki 140. Tokiame amžiuje tai nepadidėjimas. Neturi nieko kas buvo tuo metu ir prieš tai. Šiuo atveju reikia surasti visus dokumentus. Galbūt tikslinga paskirti rimtesnį tyrimą. Per pusę metų gali viskas pasikeisti. Staiga ar trombas, ar plokštelė šokinėja. Apklausiamas papildomai paaiškino, kad po įvykio nesimato požymių, kad kas su V. I. būtų įvykę. Po to šis išvažiuoja į Turkiją ir atsiranda kardiologinės problemos. Didelė kraujagyslių patologija. Būtų galima stebėtis, kaip V. I. iki tol nesiskundė. Šakos visos susiaurėję iki 80 proc. Po to grįžta ir po poros dienų vėl jam negerai, ir kviečia gydytoją, ir įtariamas infarktas. Rašo, kad yra randas. Spaudimas arterinis po paguldymo į Santariškes labai žemas. Tai tas natūralu, jei yra išemija, ar gresia infarktas. Tai vienkartinis pakilimas. Vaistų greičiausiai nevartoja. Apie širdies patologiją nėra nė žodžio ligos istorijoje. Kalbama nuo 2009 m. apie epilepsiją, priepuolis buvęs 2007 m., jis, specialistas, negali pasakyti, kiek jų buvę. Įrašas lapkričio mėn., kad 2013 m. vasaryje nerekomenduotina dirbti aukštyje ir prašo atlikti tyrimą dėl galimybės vairuoti automobilį. Ar buvo sąmonės netekimo epizodas, kiek žino iš bendro išprusimo, turi būti tam tikra simptomatika epilepsijos priepuoliui. Pulsas normalus. Kaip paaiškinti arterinį kraujospūdį, tai nesiderina su kita būkle, spaudimas nenormalus, gal tai nuo emocinės įtampos. Kiti rodikliai nerodo įtampos. Tik spaudimas vienas. Spaudimas kertasi su kitais aprašymais. Gydytojas turi susirūpinti ir kažką daryti ar siųsti pas gydytoją. Paties epilepsijos priepuolio neprisimenama po priepuolio. Gali būti staigi trombozė, bet ten visos susiaurėjusiosios. Padidintas kraujospūdis gali sukelti galvos kraujotakos sutrikimus ir asmuo prarasti sąmonę. Jei spaudimas tiek kyla, tai asmuo turi jausti tai. Tai geriau kardiologai gali paaiškinti. Aprašyti duomenys labai prieštaringi, dėl epilepsijos geriau psichiatrai gali paaiškinti. Ar draudžiama vairuoti automobilį sergant epilepsija, dabar nežino, kiek teko dalyvauti ekspertizėje, tai jei pasakei, kad buvo priepuolis, nesitikėk gauti vairuotojo pažymėjimo.

Apklausta teisme specialistė I. B. paaiškino, kad pagal dokumentaciją įvykis buvo (duomenys neskelbtini), o infarktas V. I. įvyko po (duomenys neskelbtini) mėn. iki įvykio, jokių įrašų apie širdies kraujagyslių ligas nėra, arterinis spaudimas normalus ir širdies veikla ritmiška. Apie ligas jokių įrašų nėra. Lankėsi pas endokrinologus, bet sutrikimais nesiskundė. Galėjo būti, kad įvykis pats sukėlė didesnį kraujo spaudimą, nemano, kad galėjo sukelti atminties sutrikimus. Sunku paaiškinti kuo pagrįstas širdies priepuolis, nei dusulio, nei skausmų nebuvo atžymėta. Nebuvo nei skausmo, nei dusulio, nei aritmijos ir kitos simptomatikos, nei pykinimo. Nebuvo kitų klinikinių požymių, rodančių arterinės hipertenzijos krizę. Pasak I. B., KVA 99 proc. tai osteporozė, susiaurėjimas kraujagyslės, kuri sukėlė infarktą. Negali pasakyti, kad tai šitas atsitikimas galėjo įvykti tą pačią dieną. 99 proc. jie mato duomenis iš duomenų Turkijoje, nemato pačios chronografijos. Negali teigti, kad galėjo užsikimšti (duomenys neskelbtini) mėn. Virš 75 proc. tada yra indikacijos intervencinei procedūrai pagal rugsėjo mėn. įrašą negali teigti, kad toks susiaurėjimas buvo prieš (duomenys neskelbtini) mėn., gali teigti, kad tuo metu nebuvo simptomatikos. Kairio skilvelio išvarymo frakcija 33 proc. Būna, kad asmenys nesikreipia į medikus po infarkto. Kiek asmuo lankėsi pas gydytojus, 2014 m. nerado įrašo apie skausmus krūtinėje ir dusulį įvykio metu apie pakitimus. Po atliktos ekspertizės specialistė parodė, kad ji yra medicinos mokslų daktarė, kardiologė. Ekspertizės akte atsakinėjo į klausimus apie tai, ar galėjo širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimas būti prielaida įvykdyti avariją. Jos turimais objektyviais duomenimis, ūmaus kardiovaskulinio susirgimo tuo metu negalėjo būti, kadangi kliniškai tai nebuvo panašu nei į nestabilią krūtinės anginą, nei į ritmo sutrikimus, nei į laidumo sutrikimus, nei į kažkokią nekontroliuojamą arterinės hipertenzijos variantą. Teoriškai gali būti, kad kažkokį epizodą alpimo ar trumpalaikio sąmonės netekimo gali duoti tokie kardiovaskuliniai susirgimai, t.y. tokie, kaip AV laidumo susirgimai, AV jungties laidumo sutrikimai, grėsmingi rimto sutrikimai, tačiau objektyviais turimais duomenimis konkrečiu V. I. atveju tokių duomenų neturi. Jis yra persirgęs miokardo infarktą, jis yra šuntuotas, tačiau pakartotiniai krūvio testai, net ir vėlesniu laikotarpiu atlikti, kuomet asmuo kreipėsi į gydytojus, neparodė esant jokios miokardo išemijos, jo šuntuotos kraujagyslės aprūpina miokardą pakankamai gerai. Apie spazmines būkles koronarinio nepakankamumo duomenų neturi, krūtinės anginos skausmais gydytojų duomenimis nesiskundė, kiek yra kreipęsis, nėra buvę. Dėl arterinės hipertenzijos, tai didžiuliai arteriniai kraujo spaudimai taip pat teoriškai galėtų būti, jei staiga kyla iki didelių skaičių, tačiau konkrečiu atveju tokių duomenų neturi. Byloje yra įrašas, kad jis po to nuvyko į kažkokį medicinos punktą ir buvo rastas didelis spaudimas, taip gali būti, bet didžiausia tikimybė, kad spaudimas buvo padidėjęs dėl streso. Apie didelį spaudimą duomenų neturi, todėl, kad visur, kiek jis kreipėsi pas gydytojus, buvo apie 120/80, 110/70, didžiausias buvo 150/90. Širdies nepakankamumas taip pat nėra išreikštas, nors ir turi po miokardo infarkto išreikštą kairio skilvelio susitraukimo jėgą, skaičiai, kurie rodo širdies nepakankamumą, yra tikrai nedideli. Žodžiu, neturi jokių prielaidų teigti, kad šis epizodas galėtų būti sukeltas širdies kraujagyslių ligų, nors ir yra šuntuotas, ir patyręs miokardo infarktą, tačiau miokardo perfūzija yra pakankama. Net tyrimo metu, kuomet buvo atliekami testai dėl krūvio, ritmo sutrikimų nebuvo išprovokuota, todėl galvoti apie galimus grėsmingus ritmo sutrikimus neturi pagrindo. Kita vertus, jei darytų prielaidą, kad tai buvo epizodas nekontroliuojamos arterinės hipertenzijos arba grėsmingų ritmo sutrikimų, arba spazminio koronarinio nepakankamumo, tai tokiu atveju Santariškių gydytojai apie tai nežino, tokių duomenų nėra, o tokiais atvejais leidimas vairuoti nėra išduodamas. Matomai, apie tokius atvejus gydytojai, kurie kažkada davė leidimą vairuoti, nežinojo. Kiek hipertoninė krizė gali laikytis, priklauso nuo klinikinės situacijos. Paprastai ji nepraeina per porą minučių, ji gali užsitęsti iki valandos kitos. Jei užeina tokia krizė streso metu ar yra išprovokuota, tai gali būti visokių situacijų, tai priklauso nuo kūno ir kt. Žmogui, kuriam išreikšta simpatinė vegetacinė nervų sistema, krizė gali greitai padidėti ir sumažėti. Lygiai taip pat ir spaudimas, t.y. jis gali greitai padidėti streso metu, gali ir greitai sumažėti, gali ir užtrukti. Tai labai individualu. Dėl sąmonės netekimo, tai jis gali būti labai trumpalaikis. O išėjimas iš tokios būsenos priklauso nuo to, kaip reguliuojasi spaudimas. Žmogus gali be medikų išeiti iš tokios būsenos, t.y. susitvarko spaudimas, epizodas praeina, kai epizodas būna nedažnai pasikartojantis, kadangi nežino, gal vaistą paėmė ar ką. Mediko pagalba nėra būtina, bet dėl kiekvieno alpimo žmogus turi kreiptis į gydytoją. Žinoma, kad žmogus po tokios situacijos suvokia, kas buvo. To epizodo, kai jis netenka sąmonės, aišku, kad jis nepamena to. Po to gali svaigti galva, gali jausti silpnumą, bet gali būti, kad ir nieko nejausi, nes kiekvienas kitaip reaguoja į spaudimą, tai individualios reakcijos. Kalbant apie trumpalaikius rimto sutrikimus, tai jei ritmo sutrikimai užtrunka daugiau nei pusę minutės, tai gali pereiti į grėsmingą skilvelių virpėjimą, tai žmogus turi būti reanimuojamas. Tai ilgai negali trukti. Asmeniškai asmens netyrė, bet tas galėjimas atsistoti ar negalėjimas atsistoti nebūtinai bus susijęs su kraujagyslių sistemos problemomis. Tik nori pridėti, kad net krūvio metu nebuvo išprovokuoti grėsmingi ritmo sutrikimai. Kūnas eismo įvykio metu patiria pasekmes. Žmogus gali patirti ir šoką. Stenokardinis skausmas paprastai yra toks, kad jis pats gali iššaukti šoką. O dėl šoko, tai adrenalinas gali būti, bet žmogus jaus skausmą, bet stenokardinį skausmą jau tuo metu turėjo jausti. Šoko klinikos tame nemato. Akivaizdu, kad liudytojui V. vairuotojas nenurodė skausmų, nesusiėmė už krūtinės, nejuto dusulio, kvėpavo normaliai, tad akivaizdu, kad širdies kraujagyslių klinikos simptomų nėra. Stenokardinis skausmas nepraeina per akimirką. Negali būti, kad įvyko spazmas ir staiga nieko nejaučia. Specialistė I. B. papildomai paaiškino kad toje situacijoje, kurioje žmogus buvo, kalbėti apie kardiologinę situaciją negalėtų, nors ir turi didelę patirtį, kadangi remiasi simptomatika. Žmogus tuoj po įvykio nejaučia jokio stenokardinio skausmo, dusulio ar silpnumo. Jei jam būtų prieš 5 min. įvykęs kardiologinis epizodas, t.y. jam suspaudė krūtinę, tokiu atveju žmogus suspėtų nuvažiuoti į šalikelę, nes yra sąmoningas. Jei yra staigi mirtis, kad tai būna avarijos priežastis, tokiu atveju yra skilvelinis virpėjimas, tai akivaizdu, kad žmogus po tokio virpėjimo nesėdės ir neims cigaretės. Kalbėti apie kardiologinį variantą, nemato klinikos toje situacijoje. Gali teoriškai apie tai kalbėti, sakyti, kad gali būti, kad žmogus pirmą kartą pajuto skausmą širdies plote, stenokardiją, pirmą kartą įvyko infarktas ar kažkas, bet tuoj nuvykus jam pas gydytoją jokių pakitimų nebuvo dokumentuota, lygiai taip pat ir klinikinio vaizdo nebuvo.

Apklausta teisme specialistė B. T. parodė, kad kaip suprato, pacientas buvo šuntuotas po to, t.y. įvykis buvo iki operacijos. Jis serga diabetu, turi blogas kraujagysles, kaip taisyklė, taip būna diabetikams, jam ta liga progresavo ir baigėsi tuo, kad jį reikėjo šuntuoti dėl kritinių stenozių. Diabetikai turi padidintą pulsą, dėl ko galėjo būti trumpalaikis spazmas, jam galėjo pasvaigti galva, jis galėjo nualpti, o tai galėjo sukelti neadekvačią situaciją. Tokia jos nuomonė, kad jis nebuvo sveikas. Po to išsirutuliavo, kad jis buvo šuntuotas dėl keturių stenozių, žinoma, dabar jo būklė šiek tiek geresnė. Sunku pasakyti, kas ten buvo, kas dabar tai gali pasakyti. Gali būti ir dėl epilepsijos, ir dėl širdies veiklos sutrikimo. Neneigia ir epilepsijos, nes epilepsijos priepuolių yra visokių atmainų. Kas krito į akis, tai paprastai asmuo po epilepsijos traukulių užmiega, bent taip buvo jos, kaip gydytojos praktikoje. Asmuo būna mieguistas. Ji turėjo pačią ekspertizę, teikdama konsultacinę išvadą. Pagal paskelbtus liudytojo V. parodymus supranta, kad vairuotojas buvo apsvaigęs tuo momentu po kažkokio smegenų kraujotakos sutrikimo. Tai susiję su kraujotaka, galėjo būti kraujagyslių spazmas. Jei tai būtų miokardo infarktas, tai jam skaudėtų, jis nevaikščiotų. Tai yra daugiau smegenų kraujotakos problema, kolopsas, kai staiga pakyla spaudimas arba jis krenta, tada sutrinka orientacija, ji prarandama.

Apklausta teisme specialistė R. M. paaiškino, kad epilepsijos priepuolių yra visokių ir po vienų priepuolių asmuo jaučiasi blogai, asmuo būna neorientuotas, po kitų viską prisimena. Galima prarasti sąmonę ir asmuo neatsimena, retais atvejais būna kai asmuo prisimena, bet savęs negali kontroliuoti. Dažniau neprisimena. Įrašą matant gali pasakyti, kad ne visada gali atskirti veiksmą nuo priepuolio, asmuo gali atlikti judesius, kurie panašūs į priepuolinę veiklą. Yra 2010 m. ministro įsakymas, kad gydytojas privalo informuoti institucijas, jog asmuo negali vairuoti. Informuoja tas gydytojas, kuris diagnozuoja susirgimą, čia diagnozuota 2004 m., todėl gydytojas tuo metu neprivalėjo informuoti. Vienų priepuolių metu asmuo gali tęsti tą veiklą, kurią darė iki to, kitų priepuolių metu jis gali atlikti automatinius judesius, kaip, kad koja spaudyti pedalą ir trečia, kai yra įsitempimas rankų ir kojų ir tada būna pilnas sąmonės netekimas. Pasak R. M., priepuolis trunka 2 min. Gali būti, kad asmuo spaudžia ,,gazą", po to stabdį, gali atlikinėti judesius viena koja, vienu dažniu. Tai priklauso kur vyksta smegenų audra. Ta koja ar ranka atlieka automatinius judesius. Jei kalba apie priepuolius, kurie atlieka automatizmą, tada neturėtų veikti. Gali asmuo atlikti automatizmus ir sutrikti sąmonė. Gali būti kelių rūšių priepuoliai. Išskyros iš burnos būdingos kai asmuo nukrenta. Jie medikai sako, kad jei žmogui po to nustatomas padidintas spaudimas, gali įtarti, kad buvo epilepsijos priepuolis. Negali pasakyti, kad tai traukuliai iš įrašo, gali būti atsijungimai su automatizmais, pvz: žmonės gali nueiti ir sutvarkyti stalą priepuolio metu. Jei asmuo vartoja vaistus priepuoliai gali būti. Pasak R. M., epilepsija klinikinė diagnozė, remiasi dažniausiai paciento pasakojimu. Objektyvizuoti kas buvo negali. Tiriant atlieka elektroencefalogramą. Jei pagauna tyrimo metu priepuolį, tada gali diagnozuoti 100 proc. Yra atliekamos ekspertizės ar buvo priepuolis. Negali nustatyti, kad tiksliai tada ir tada buvo tikrai priepuolis. Gali būti epizodas iki vienos min., kai asmuo nesupranta ką daro. Įvykus priepuoliui žmogus gali rašyti ar valdyti automobilį, ar virti, gali kišti rankas į verdantį puodą. Tokių veiksmų, kurie primena sąmojingą veiklą, daug. Žmogus atlieka ir jaučia ką žmonės jaučia neturėdami priepuolio. Žmogus gali nesuprasti, kad įvyko priepuolis, dalis asmenų prisimena, kad būna priepuolis. Ne visi asmenys jaučia, kad buvo priepuolis. Kiekvienas pacientas įspėjamas, kad negalima vairuoti. Nebūtų įmanoma po kelių dienų ekspertizę daryti, jei asmuo kitokių nebūtų turėjęs susirgimų. Jei būtų atlikti med. tyrimai kas buvo tuo metu, nebūtų įmanoma nustatyti. Pasak R. M., nebūdinga, kad asmeniui po 4 valandų trūksta ir oro, žmogus gali nualpti šiaip sau. Ji, R. M. yra gydžiusi šitą pacientą, 2004 m. jis buvo po pirmo priepuolio, ji 2013 m. konsultavo pati asmenį, rekomendavo asmeniui nevairuoti. Gali prasidėjus priepuoliui asmuo įspėti kitus apie priepuolį. Ar galima šiai dienai nustatyti, kad V. I. (duomenys neskelbtini) patyrė epilepsijos priepuolį, mano, kad ekspertų komisija padarytų išvadą, tai teismo ekspertizė. 2013-02-04 buvo rekomenduota nevairuoti automobilio dėl epilepsijos.

Apklaustas teisme specialistas R. Š. parodė, kad daugybę metų dirba, daug metų operavo epilepsiją, neneigdamas to visa tai peržiūrėjo. 2013 m., t.y. metus prieš įvykį, buvo rašyta EEG – epileptiforminio aktyvumo nėra, gauna vaistus, priepuoliai kooperuoti, o tai nuteikė pasižiūrėti, kas yra kita. Pasižiūrėjo, kad po pusės metų žmogui 80-99 % užsikišusios kraujagyslės. Nesvarbu, kad kažkurie šeimos gydytojai dirbo nekokybiškai, neištyrė, ko reikia, nepadarė įrašų, bet negalima aukštos kvalifikacijos kardiologui nesuprasti, kokia tuo metu buvo širdies kraujagyslių būklė, tai ne apendicitas. Tie difuziniai pakitimai vyksta metų metais, kad keturios kraujagyslės taip užsikištų. Nesupranta tokios kardiologo išvados, juk reikia žiūrėti retrospektyviai. Mano, kad šiuo atveju buvo pas jį kardiogeniniai dalykai, bet kaip jie buvo dokumentuoti yra kitas klausimas, juk žino, kaip dauguma gydytojų dirba. Yra visokių momentų, tačiau yra dvi versijos ir jie kalba apie antrą versiją. Negali atmesti ir epilepsijos, tačiau negali paneigti, kad tai nebuvo kardiogeniniai dalykai. Viską galima „išfilosofuoti“, negali paneigti nei to, nei to. Tas paskatino peržiūrėjus pateikti antrą versiją, kad reikalai galėjo būti susiję su širdimi. Žmogus galėjo ir numirti Turkijoje, bet neblogi turkai kardiochirurgai šuntavo 4 kraujagysles. Vertinti, kad po to gerai, tai taip, bet reikia vertinti iki to. Toks procesas vyksta metų metais. Negali pasakyti, kad jam tikrai įvyko epilepsijos priepuolis. Pati epileptologė rašė, kad priepuoliai kooperuoti, epileptiforminio aktyvumo smegenyse neužregistruota, tad kaip reikia galvoti. Specialistas R. Š. paaiškino, kad visų pirma, jam niekas nerašė EKG, spaudimas buvo didelis. Iškėlė antrą versiją dėl priepuolių, kažkoks priepuolis įvyko, bando tai paaiškinti, gydytoja teigia savo, nors asmuo negalėjo būti sveikas su besikemšančiomis kraujagyslėmis. Sąmonės netekimas galėjo būti ir dėl širdies ligų, ir dėl epilepsijos. Po širdies ligų pašalinimo turėtų pagerėti hipodinamika. Kai kraujotaka atstatyta, žmogus dalinai sveikas. Kažkoks sutrikimas įvyko, bet dabar specialistai ginčijasi koks. Vaizdo įraše nieko įtikinamo nemato, visokių sutrikimo atmainų būna. O dėl vaizdo įrašo, padaryto po šuntavimo, tai čia oho. Jei dėl pirmo vaizdo įrašo, galima apie jį įvairiai kalbėti, o dėl antro – jau nebe.

Apklausta teisme ekspertė J. G.-D. parodė, kad savo išvadą patvirtina, nurodė, kad pagrindas išvadai buvo visa medicininė dokumentacija vertinant visas būkles. Ekspertė parodė, kad ji abejoja, kai vairuoji automobilį ar galima staiga keisti kūno padėtį. Iš esmės automobilyje pilnai atsistoti negalima, kam stovinėti staiga, tai nėra įprastinio vairavimo manevras, tai nebuvo nagrinėjama, nes judesiai absurdiški. Toks staigus judesys, kai reikia kažką pakelti, nėra vertinamas. Aukštą spaudimą kaip suprato kaltinamasis turi, pagal medicininius dokumentus jis serga pirmine arterine hipertenzija, turi aukštą spaudimą, bet jis su vaistais yra koreguojamas, pagal medicininius dokumentus nėra jokių duomenų, kad būtų aukštos krizės dėl spaudimo. Jeigu dėl kraujotakos sutrikimų buvo bloga būklė, tai tokių duomenų jie neturi ir žmogus netekęs sąmonės, pats neatsigauna. Atmetant visas galimybes, kurios buvo įvardintos, tiek peržiūrint visą medicininę dokumentaciją atmetimo būdu, žiūrint kokia būklė, kad buvo praradęs sąmonę. Atsigavęs niekur nesikreipė, nieko neliko kaip konstatuoti, kad tai buvo epilepsijos priepuolis. V. I. buvo pristatytas į Nepriklausomybės ligų dispancerį, ten apžiūrėjo gydytojai, nustatė aukštą spaudimą, komisijos nuomone, tai buvo dėl streso, nes kitokio paaiškinimo nerado. Eismo įvykis tai yra stresogeninis įvykis ir dėl streso gali padidėti aukštas spaudimas, kai žmogus ir taip serga aukšto kraujospūdžio liga. Kitokio paaiškinimo jie nerado, apsinuodijimo nebuvo, kitokių ligų, kurios paaiškintų tą aukštą spaudimą nebuvo, apart to, kad jis ir taip turėjo aukštą spaudimą. Negali atsakyti ar žmogus supranta tuos priepuolius. Būna tokioje situacijose, kad dingsta atmintis.

Apklaustas teisme ekspertas T. B. paaiškino, kad norėtų papildyti ekspertę J. G. –D., kad dėl aukšto kraujo spaudimo, tai nenuostabu, kad atsigavęs iš epilepsinės būklės, pamatęs kiek mašinų sudaužė, didžiulis adrenalino kiekis buvo, didelis stresas. Žmogus susinervino, kai suprato kas nutiko. Literatūroje aprašoma, kad žmogus nejaučia priepuolių, žmogus gali nejausti paties epilepsijos priepuolio, nesuprasti kas atsitiko. Būna tokioje situacijoje, kad dingsta atmintis. Jis buvo sėdimoje padėtyje, nieko gali nejausti. Kai žmogus eina, tada gali kilti kitokių pasekmių. Gali griūti, susitrenkti, susižaloti. Sėdimoje padėtyje gali būti įėjo į priepuolį, vėl atsigavo, viskas tas pats.

Apklaustas teisiamajame posėdyje ekspertas V. V. paaiškino, jog yra įtrauktas į ekspertų sąrašą, savo išvadą tvirtina. Trenkėsi išilginėmis ašimis. Nuo (duomenys neskelbtini) g. trajektorija pasisuka šiek tiek į kairę. Kas būtų įvykę, jei nebūtų užkirtęs kelio, jis numatyti negali. Galima tvirtinti, kad po kontakto tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pakeitė judėjimo trajektorijas automobiliai, bent jau (duomenys neskelbtini) trenkėsi į tuo metu stovėjusius automobilius. O automobilis (duomenys neskelbtini) toliau judėjo, ir toliau pats trenkėsi. Sunku pasakyti, kodėl jis atsitrenkė į automobilius, ar dėl to, kad neturėjo galimybės suvaldyti, ar dėl to, kad jo nevaldė. Tai, kad (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į minėtus automobilius, tai paseka to susidūrimo. Kliūtis atsirado 2.4 s. Kad sureaguoti į situaciją, reikia mažiausia 1 s. Lieka 1 s., kad pradėti daryti išskaičiavimus, per 2 s. žmogus ką gali dar paskaičiuoti. Tokios buvo trajektorijos ir jos susidūrė. Nebuvo, taip, kad prieš susidūrimą su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) būtų dirbtini veiksmai. Tiesiog kaip važiavo taip ir atsitiko. Įvertinus vairuotojo veiksmus, ką jis privalo daryti kelyje, atsitrenkus į (duomenys neskelbtini) automobilį, (duomenys neskelbtini) vairuotojas pirma turėjo nedelsiant stabdyti, bet iš filmuotos medžiagos matyti, kad net nestabdė, atsilaisvinus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) toliau judėjo. Po eismo įvykio automobiliai turi nedelsiant sustoti. Jei reikalauti iš (duomenys neskelbtini) vairuotojo, kaip jis turi elgtis kelyje, kad praleistų, įsitikintų, tai ir (duomenys neskelbtini) vairuotojui tie patys reikalavimai. Jei yra greičio palaikymo sistema, ji nusimuša paspaudus stabdžių pedalą. Nėra tyrimo metodų dėl greičio palaikymo sistemos, jei vairuotojas parranda sąmonę, ar tai realios ar nerealios aplinkybės, gali pasakyti iš savo patirties, kas prie vairo praranda sąmonę, tai dažniausia nuvažiuoja nuo kelio. Plius kelio vingis yra, nevaldomas automobilis taip nesisuka. Greitis su automatine greičio kontrole, tai variklio apsukos tokios, kaip palaikyti greitį tokį koks užfiksuotas, tai reiškia 50 km/h, jei minama per stabdžių pedalą, tai nusimeta sistema. Nieko nedarant su sistema važiuojama tokiu greičiu koks užfiksuotas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis T. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) d., po darbo, po 5 val. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, link centro. Buvo prieblanda, šiek tiek dulksna. Šviesoforas su (duomenys neskelbtini) gatve neseniai buvo užsidegę žalias. Jis važiavo nedideliu greičiu. Važiavo pirma eismo juosta, jokių manevrų nedarė. Jo manymu, jo vairavimas kitiems netrukdė. Mirksėjimo ar signalinio garso nebuvo. Pravažiavus šviesoforą pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Nuo smūgio automobilį pradėjo mesti į šoną. Jis bandė išvengti išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, bandė automobilį įsivaldyti ir išvengti susidūrimo su kitais automobiliais. Nedaug likus iki šviesoforo, metėsi į kairę pusę ir privažiavo sustojimą. Matė kaip automobilis kirto sankryžą ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) automobilį. Išlipęs iš automobilio, jį apžiūrėjo ir paskambino 112. Pranešė apie įvykį ir laukė atvykstant specialiųjų tarnybų. Matė (duomenys neskelbtini) smūgį į (duomenys neskelbtini) automobilį. Išlipęs iš automobilio nuėjo pažiūrėti ant tilto kokia situacija. Pareigūno buvo paprašytas palaukti automobilyje. Iš automobilio nematė kas vairavo. Matė, kad tai (duomenys neskelbtini). Buvo apgadintas jo automobilio galinis bamperis ir bagažinės dangtis sulakstytas, sudužusios galinės lempos. Taip pat jam buvo lengvai patempta kaklo sritis, dėl ko jis kreipėsi į medikus, buvo išrašyti vaistai, teko nešioti kaklo įtvarą, jautė skausmus, buvo sunku pasukti galvą. Po visų procedūrų namuose buvo puse pirmos nakties. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas nepastebėjo priešais esančio srauto. Jis nematė nei pėsčiųjų, nei gyvūnų kurie kirstų gatvę. Jo manymu, pagrindo trenktis nebuvo. Dėl viso šio įvykio patyrė nepatogumų, turėjo rūpintis automobilio remontu. Kol buvo remontuojamas jo automobilis, teko skolintis kitą automobilį. Taip pat teko gaišti laiką gydantis, patyrė išlaidų perkant vaistus. Jam niekas neminėjo, kad kaltinamasis dėl prarastos sąmonės sukėlė eismo įvykį. Apklausos protokolą jis tyrėjui diktavo, o šis rašė. Nežino, ar kaltinamasis tyčia padarė įvykį ar ne, bet faktas, kad padarė. Teismui BPK nustatyta tvarka pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 17.10 val., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį žmonai J. S., važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) g. pirma eismo juosta apie 40 km/h greičiu. Buvo sutemos ir dulksna. Važiuojamoji dalis buvo šlapia. Važiavo su įjungtais artimųjų šviesų žibintais. Pravažiavęs (duomenys neskelbtini) g. reguliuojamą sankryžą, staiga, pajuto stiprų smūgį į savo automobilio galinę dalį. Paspaudė stabdžio pedalą ir koją visą laiką laikė ant stabdžio paminos, tačiau jo vairuojamas automobilis ir toliau buvo stumiamas į priekį. Labai išsigando, nesuprato kas vyksta. Jo automobilį pradėjo mėtyti per abi tos pačios krypties eismo juostas. Visą laiką jautė ir pro galinio matymo veidrodėlį matė, kad yra iš galo stumiamas visureigio (duomenys neskelbtini). Mano, kad visureigio vairuotojas tai darė tyčia, nes jis net nebandė stabdyti, nemažino važiavimo greičio, tiesiog stūmė jo automobilį į priekį. Visureigio vairuotojo veiksmai buvo akivaizdžiai agresyvūs. T. S. buvo labai šokiruotas ir išsigandęs, nežinojo kas toliau vyks, kuo viskas pasibaigs. Išsukinėdamas vairą, jis bandė išvengti „išstūmimo“ į priešingos krypties eismo dalį, kur važiavo transporto priemonės, su kuriomis galėjo susidurti, o taip pat manevruodamas bandė išvengti susidūrimo ir su transporto priemonėmis, kurios važiavo ta pačia kryptimi, kaip ir jis, pirma ir antra eismo juostomis. Anot T. S., visureigio (duomenys neskelbtini) vairuotojas savo neleistinais, akivaizdžiai agresyviais ir šokiruojančiais veiksmais sukėlė pavojų ne tik jam, bet ir kitiems eismo dalyviams. Taip judant: T. S. spaudžiant stabdžio paminą, o visureigiui stumiant jo automobilį iš galo, jie pravažiavo apie 200 m kryptimi link (duomenys neskelbtini) g. Likus iki (duomenys neskelbtini) g.- (duomenys neskelbtini) g.- (duomenys neskelbtini) g. sankryžos apie 50 m, kaip priešpriešais važiuojančioms transporto priemonėms užsidegė raudonas šviesoforo signalas ir jos sustojo prieš minėtą sankryžą, T. S., pasinaudodamas proga, jog atsilaisvino priešpriešinė kelio dalis, staigiai pasuko vairą į kairę ir išsilaisvino nuo jį stumiančio visureigio. Jo automobilis sustojo prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto visuomeninio transporto sustojime. O visureigis (duomenys neskelbtini), nesustodamas ir net nemažindamas greičio, kirto (duomenys neskelbtini) g.- (duomenys neskelbtini) g.- (duomenys neskelbtini) g. sankryžą. Pro savo automobilio šoninio lango stiklą T. S. matė, kaip už minėtos sankryžos (duomenys neskelbtini) susidūrė su (duomenys neskelbtini) automobiliu, kuris, kaip jam atrodo, įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Po šito visureigis (duomenys neskelbtini) važiavo toliau ir dar atsitrenkė į kažkokį automobilį, bet į kokį jau nematė. T. S. išlipo iš savo automobilio ir paskambino 112, pranešė apie įvykį. Pareigūnai ir medikai atvažiavo labai greitai. Policininkai sustojo ant viaduko. T. S. nuėjo ant viaduko ir kreipėsi į vieną iš pareigūnų, pranešė jam, kad taip pat dalyvavo šiame eismo įvykyje, papasakojo kas įvyko ir ką matė. Atėjęs ant viaduko T. S. pamatė 8 sudaužytus automobilius. Automobilis (duomenys neskelbtini) stovėjo viaduko pabaigoje atsitrenkęs, atrodo, į (duomenys neskelbtini) automobilį. T. S. matė, kad įvykio vietoje kilo sumaištis, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, eismo įvykio dalyviai, taip pat kaip ir pats T. S., buvo šokiruoti, išsigandę ir pasimetę. Visureigio (duomenys neskelbtini) vairuotojo T. S. nematė ir su juo nebendravo. Be neigiamų emocijų (didelis išgąstis, stresas, šokas) T. S. dar patyrė ir kitokių neigiamų padarinių: buvo sudaužytas jo automobilis, teko sugaišti daug laiko įvykio vietoje, po to Kelių policijoje forminant eismo įvykį (namo grįžo apie 01.00 val nakties), todėl teko atkeisti visus to vakaro planus. Be to patyrė stresą ir jo artimieji, kurie sužinojo apie šį įvykį, tai jo žmona, tėvai, broliai ir seserys (T. 1, b.l. 146-148); patvirtino, jog tokie jo parodymai teisingi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) d. važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve suko į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Važiavo dviese. Pajuto smūgį į galą, kiek pamena jį išmetė į priekį, po to prarado sąmonę, tačiau kodėl prarado sąmonę – nežino. Po smūgio jis nieko neprisimena. Nuo smūgio atlaužė abi sėdynes. Jį nuvežė į ligoninę. Buvo uždėtas įtvaras, keletą savaičių buvo sutrikusi koordinacija. Iš automobilio nieko neliko. Draudimas jam pasiūlė 2500 Lt, po to pridėjo dar 500 Lt. Gavo 3040 Lt. Jis tris mėnesius nedirbo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis T. R. parodė, kad visų detalių neprisimena. Jis stovėjo ant (duomenys neskelbtini) viaduko, ketino sukti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Degė raudonas šviesoforo signalas. Jo automobilis stovėjo antras ar trečias nuo šviesoforo. Pajuto kai į jo automobilio galinę kairę pusę trenkėsi kitas automobilis. Paties automobilio (duomenys neskelbtini) smūgio nematė. Matė, kaip skrieja automobilis ir trenkiasi. Išlipęs pamatė du apgadintus automobilius. Greta stovėjęs (duomenys neskelbtini) buvo stipriai apgadintas. Buvo apgadinta jo automobilio kairioji galinė dalis, sparnas, tiltas, ratlankio, bamperio dalis. Kad vairuotojas buvo praradęs sąmonę, to niekas neminėjo. Po eismo įvykio vaikščiojančio vairuotojo nematė. Vėliau, narkologiniame ir duodamas parodymus, matė vairuotoją, kuris atrodė sveikas ir sąmoningas. Nesimatė ligos požymių. Nebendravo. Matė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) priekinė dalis sumaitota. Ar degė avarinis signalas, neprisimena. Jis buvo šokiruotas tokio vairuotojo elgesio, jo manymu, tai buvo tyčinis veiksmas. Teismui BPK nustatyta tvarka pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) apie 17.15 val., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) g. kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės kairiąja (trečia) savo važiavimo krypties eismo juosta, kadangi (duomenys neskelbtini) g.- (duomenys neskelbtini) g.- (duomenys neskelbtini) g. reguliuojamojoje sankryžoje ketino sukti į kairę. Važiavo vienas. Buvo sutemos, dulksna. Važiuojamoji dalis buvo drėgna, bet ne slidi. Matomumas buvo geras. Pravažiavęs prie (duomenys neskelbtini) g.- (duomenys neskelbtini) g.- (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, sustojo juostoje skirtoje sukti į kairę, su įjungtu kairiojo posūkio signalu. Priekyje jo stovėjo kiti automobiliai. Jis stovėjo trečias ketvirtas nuo sankryžos pradžios. Kaip ir visi, laukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Belaukiant leidžiamojo šviesoforo signalo, o tiksliau kol užsidegs sekcija su žaliąja rodykle į kairę, buvo nuleidęs akis ir spaudinėjo grotuvo mygtukus. Kai pakėlė akis nuo grotuvo, staiga, pamatė link jo „atskrendantį“ skersą (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini). Kitą momentą minėtas automobilis priekine dalimi trenkėsi į T. R. automobilio galinę dalį. Po to girdėjo dar kitus atsitrenkimo garsus į už jo stovėjusį automobilį. Visas pasekmes to, kas vyko toliau, jis pamatė tik išlipęs iš savo automobilio. Pirmiausiai pagalvojo, kad (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas pats nesuvaldė vairuojamo automobilio, įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį. Automobilio (duomenys neskelbtini), kuris, kaip vėliau paaiškėjo, trenkėsi į (duomenys neskelbtini) automobilį, T. R. nematė, t.y. net nepastebėjo, kaip jis po susidūrimo su (duomenys neskelbtini) automobiliu pravažiavo pro jį. T. R. matė, kad toliau viaduko gale taip pat stovi keli sudaužyti automobiliai. Pamanė, kad ten įvyko dar vienas eismo įvykis. Tačiau, kad visa tai yra vienas įvykis net nepagalvojo tuo momentu. Įvykio vietoje buvo kilusi sumaištis, eismo įvykio dalyviai buvo šokiruoti ir išsigandę dėl to kas įvyko. Po kurio laiko, kai įvykio vietoje jau buvo policijos pareigūnai, T. R. nuėjo į viaduko galą, kur stovėjo (duomenys neskelbtini) automobilis. Jo vairuotojas jau buvo įsodintas į policijos automobilį. Su juo T. R. susitiko vėliau Priklausomybės ligų centre. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo labai ramus, nepanikavo, nesinervino, tiesiog ramiai elgėsi, lyg jo kaltės dėl šio eismo įvykio visiškai nebūtų, lyg jis būtų nekaltas, o atvirkščiai nukentėjęs dėl kito žmogaus veiksmų. T. R. jis pasirodė per daug ramus. (duomenys neskelbtini) vairuotojas taip pat visiškai ramiai elgėsi ir kelių policijoje, kur jie važiavo po Priklausomybės ligų centro forminti eismo įvykį. T. R. teigimu, tokie automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo neleistini, šokiruojantys veiksmai, sukėlė pavojų ne tik jam, bet ir kitiems eismo dalyviams. T. R. patyrė didelį išgąstį ir stresą. Be šių neigiamų emocijų patyrė ir kitokių neigiamų padarinių: buvo sudaužytas jo automobilis, teko sugaišti daug laiko įvykio vietoje, po to Priklausomybės ligų centre ir Kelių policijoje forminant eismo įvykį. Eismo įvykio metu jam buvo padaryta ir moralinė ir turtinė žala (T. 1, b.l. 166-168); patvirtino, kad šie parodymai teisingi.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. N. parodė, kad važiavo su dukromis iš darželio. Sustojo, norėdama pasukti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pastebėjo, kad kažkas darosi kitoje pusėje. Pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) išvažiavo ir trenkėsi į stotelę, pagalvojo, kad vairuotojui kažkas negerai, ar bloga pasidarė. Pradėjo rėkti, kad vaikai laikytųsi. Trenkėsi į jos automobilio priekį, po to į galą. Kas trenkėsi ji nematė. Išlipusi pastebėjo, kad trenkėsi (duomenys neskelbtini) automobilis. Matė, kad po jos dar dvi ar trys mašinos perlėkė ir po to vėl trenkėsi. Jai išlipus priėjo vyras ir paprašė iškvieti medikus. (duomenys neskelbtini) gulėjo be sąmonės. Nepamena, ar matė automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Kad vairuotojas buvo praradęs sąmonę, niekas neminėjo. Įvykio vietoje jai vairuotojas pasirodė keistas, kažkoks ne toks. Tyrėjai ji viską diktavo, dabar nelabai ką pamena, po įvykio viską normaliai pasakė apklausiama. Po šio įvykio ji ir jos vaikas patyrė stresą.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. N. parodė, kad atsimena kaip automobilis (duomenys neskelbtini) išvažiavo į kitą juostą ir atsitrenkė į kitą stotelę. Išgirdo triukšmą, atsisukusi pamatė, kaip į juos lekia (duomenys neskelbtini), kuris trenkėsi į automobilio priekį ir į galą. Išlipus pastebėjo sudaužytus automobilius. Matė, kad lekiant automobiliui (duomenys neskelbtini), buvo raudona šviesa. Visi stovėjo, o ta mašina važiavo. (duomenys neskelbtini) vairuotojo nematė. Girdėjo, kaip kiti žmonės sako, kad automobilio vairuotojui niekas nerūpi. Kad vairuotojas prarado sąmonę – negirdėjo. Neatsimena, kad jos tėvas būtų priėjęs prie (duomenys neskelbtini) vairuotojo ir klausęs ar šiam bloga. Teismui BPK nustatyta tvarka pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai ji parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 17.15 val., važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jos mama A. N.. Sėdėjo priekinėje keleivio vietoje ir buvo prisisegusi saugos diržą. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) g. kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės kairiąja savo važiavimo krypties eismo juosta. Be jos ir mamos automobilyje važiavo jaunesnioji sesuo 6 metų amžiaus. Ji sėdėjo galinėje keleivio vietoje už J. N., vaikiškoje kėdutėje. Privažiavus prie (duomenys neskelbtini) g.- (duomenys neskelbtini) g.- (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, sustojo juostoje skirtoje sukti į kairę, su įjungtu kairiojo posūkio signalu. Laukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Belaukiant staiga, išgirdo staigų automobilio ratų cypimą. Garsas sklido iš priekio, todėl pradėjo įsižiūrinėti į priekį, norėdama pamatyti kas vyksta už sankryžos. Pamatė, kaip už sankryžos nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės važiavęs lengvasis automobilis kirto dvigubą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo dalį ir, atsitrenkęs į kairįjį šaligatvio bortelį (žiūrint jo važiavimo kryptimi), lėtai šiek tiek pavažiavo atgal ir sustojo. Staiga, išgirdo stipraus smūgio garsą ir pasižiūrėjo garso link, pamatė link jų „atskrendantį“ (duomenys neskelbtini)automobilį. Norėdama atkreipti mamos dėmesį dar surėkė: „Mama!“, daugiau nieko pasakyti nespėjo. Kitą momentą pamatė, kaip (duomenys neskelbtini) automobilis atsitrenkė į baltąjį automobilį, stovėjusį prieš jų ir iškart po to į jų automobilio priekinę dalį, po to besisukdamas (duomenys neskelbtini) automobilis dar trenkėsi į jų automobilio galinę dalį. Tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) automobilis trenkėsi į baltąjį automobilį, pastebėjo iš kairės pro juos dideliu greičiu pravažiuojantį visureigį. Vėliau suprato, kad tai buvo automobilis (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu J. N. išsigando ir patyrė stresą. Pirmiausiai pagalvojo apie jaunesnę sesę, kuri sėdėjo gale, todėl atsisuko ir pasižiūrėjo kaip ji. Ji sėdėjo išsigandusi, po to atėjo pas J. N. ant kelių. Mama paskambino tėvui ir pasakė jam atvažiuoti į įvykio vietą, po ko išlipo iš automobilio ir nuėjo apsižiūrėti. Vėliau J. N. taip pat išlipo. Apžiūrėjo savo automobilį ir prieš juos stovintį sudaužytą baltąjį automobilį. Jo vairuotojas buvo šoke, negalėjo suprasti kaip viskas įvyko ir klausinėjo jų kas buvo. Tuo metu J. N. ir jos mama žinojo, kad eismo įvykį sukėlė automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas, nes visi eismo įvykio dalyviai ateidinėjo ir pasakojo kas ką matė. Įvykio vietoje buvo sumaištį, žmonės – kitų automobilių vairuotojai ir keleiviai, kaip ir ji su mama, buvo šokiruoti, kai kurie išsigandę. Mama iškvietė medikus, nes (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas buvo be sąmonės, o kažkas kitas iškvietė policijos pareigūnus. Į įvykio vietą atvažiavo tėvas ir teta. Tėvas liko su mumis įvykio vietoje, o teta paėmė sesę ir išvažiavo. Eismo įvykio vietoje J. N. matė automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoją, jis buvo priėjęs prie jų automobilio. Jis man pasirodė kažkoks keistas, elgėsi taip, lyg jis būtų nieko nekaltas, buvo ramus. Asmeniškai J. N. su juo nebendravo. Vėliau jį matė jį Kelių policijos valdyboje, kai buvo forminamas eismo įvykis. Ir Kelių policijoje (duomenys neskelbtini) vairuotojas elgėsi ramiai, į nieką nekreipė dėmesio, žaidė telefonu, šypsojosi. Tačiau po kurio laiko, pabendravęs su budinčiu pareigūnu eismo įvykio forminimo kabinete, išėjęs iš kabineto apsiverkė. Tada sėdo prie stalo, buvo pradėjęs vėl žaisti telefonu, tačiau po to atidėjo telefoną ir pradėjo seiliotis. J. N. tėvas priėjo prie jo ir paklausė ar jam bloga. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kažką atsakė tėvui, po ko tėvas padėjo jam pasikelti ir išvedė į lauką. Kai jie grįžo, automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas atrodė geriau, prisėdo prie stalo ir laukė savo eilės. J. N. mano, kad tokie visureigio (duomenys neskelbtini) vairuotojo neleistini, šokiruojantys veiksmai, sukėlę pavojų ne tik jai, jos šeimos nariams, bet ir kitiems eismo dalyviams, dėl tokių veiksmų ji patyrė išgąstį ir stresą. Po šio eismo įvykio kurį laiką jos jaunesnioji sesuo bijojo sėstis į automobilį, iki šiol negali pamiršti šio eismo įvykio ir kai važiuoja pro tą vietą, visada prisimena, kad čia buvo sudaužytas mamos automobilis. Be to po eismo įvykio sesuo pradėjo dažniau naktimis ateidinėti pas tėvus į lovą miegoti (T. 1, b.l. 182-183); nurodė, jog tokie jos parodymai teisingi.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) d. važiuodama per viaduką priekyje pamatė įvykusią avariją. Po kelių minučių pamatė, kaip mašina atsitrenkė į vieną mašiną ir ta, kita mašina, atsitrenkė į jos automobilį. Prasidėjo sumaištis, išlipęs vairuotojas pasakė, kad nieko čia tokio, sudaužė tris automobilius, jis atrodė apsvaigęs, akys neaiškios, ji pagalvojo, kad kažkas ne taip, normalus žmogus sustotų. Jos automobiliui (duomenys neskelbtini), buvo sudaužytas priekis. Negirdėjo, kad automobilio vairuotojas buvo paradęs sąmonę.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. N. parodė, kad (duomenys neskelbtini) po darbo su sūnumi R. važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ namo. Ruošėsi sukti į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pamatė automobilį. Pamatė, kaip automobilis „(duomenys neskelbtini)“ pračiuožė šonu, ir trenkėsi į jo automobilį. Smūgis buvo į priekinį kairį ratą. Jis buvo trumpam praradęs sąmonę. Bandė išlipti iš automobilio. Girdėjo, kaip vienas iš praeivių sakė, žiūrėti, kad nepabėgtų. Matė kito automobilio vairuotoją, jo sveikatos sutrikimų nepastebėjo. Asmuo elgėsi kaip po avarijos. Dėl šio įvykio patyrė žalą, neteko automobilio. Turtinė žala jam atlyginta, tačiau, jo manymu, per mažai. Taip pat dėl šio įvykio patyrė stresą, kreipėsi į medikus, buvo kaklo skausmas, gydėsi dvi savaites. Neteko girdėti, kad kaltinamasis būtų netekęs sąmonės. Kaltinamojo automobilis buvo nevaldomas.

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas M. Š. parodė, kad važiavo iš darbo pro „Maximą“, pradėjus važiuoti jam brūkštelėjo veidrodėlį. Atsisukęs pamatė, kad (duomenys neskelbtini) automobilis stumia kitą mašiną. Ir jis stumia jį nuo kalno. Slydo mašinos ratai. Po to sugebėjo nusukti. Kitas įvykis buvo, kai (duomenys neskelbtini) užvažiavo, išlindo ir tada (duomenys neskelbtini) bakstelėjo jam. Matosi, kad atsitrenkė į atitvarą nuo (duomenys neskelbtini) automobilio. (duomenys neskelbtini) vairuotojo jis nepastebėjo. Pagalvojo, kad kažkas atsitiko greičio pedalui, ar važiuojant užmigo, ar sveikata sutriko. Teismui BPK nustatyta tvarka pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 17.15 val., vairuodamas automobilį, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta. Važiavo su įjungtu vaizdo registratoriumi. Ties troleibusų žiedu (maždaug ties (duomenys neskelbtini) g. bei (duomenys neskelbtini) g. susikirtimu) išgirdo smūgio garsą. Pasuko galvą atgal pasižiūrėti kas vyksta, bet nieko įtartino nepamatė, todėl ramiai važiavo toliau tiesiai. Staiga, pamatė, kaip pirma eismo juosta pro jį skersai pračiuožia automobilis (duomenys neskelbtini) stumiamas kito automobilio (duomenys neskelbtini). Abu automobiliai pradėjo mėtytis per abi jų važiavimo krypties eismo juostas. Automobilis (duomenys neskelbtini) net nebandė stabdyti („STOP“ žibintai neužsidegė), net didino važiavimo greitį. Matėsi, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas elgėsi agresyviai, įžūliai, visi jo veiksmai buvo akivaizdžiai tyčiniai ir tokiais savo veiksmais jis sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Pats M. Š. vos nenukentėjo tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) su stumiamu priekyje jo (duomenys neskelbtini) pravažinėjo pro jo automobilį, kažkas iš jų užkabino jo automobilio dešinės pusės šoninio matymo veidrodėlį ir užlenkė jį, bet neapgadino. Stumiamas į priekį automobilis (duomenys neskelbtini) priartėjęs prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve kažkaip sugebėjo išsilaisvinti nuo jį stumiančio automobilio (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo į priešingos krypties eismo dalį. Automobilis (duomenys neskelbtini), nesustodamas ir nemažindamas greičio, kirto sankryžą ir už sankryžos ant tilto susidūrė su (duomenys neskelbtini) automobiliu, kuris į (duomenys neskelbtini) g. įsuko iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Automobilis (duomenys neskelbtini) po susidūrimo su (duomenys neskelbtini) automobiliu atsitrenkė į dešinį atitvarą ir, nuvažiavęs dar į priekį, tilto gale susidūrė dar su kitais automobiliais. (duomenys neskelbtini) automobilis po susidūrimo su (duomenys neskelbtini), nuvažiavo kairiau ir atsitrenkė į priešingos krypties trečioje eismo juostoje stovėjusius ir žalios rodyklės laukusius automobilius. (duomenys neskelbtini) kirto sankryžą, degant jam žaliam šviesoforo signalui. Bet kai M. Š. priartėjo prie sankryžos, jam jau degė raudonas, todėl jis sustojo ir laukė žaliojo signalo. Tuo metu stebėjo (duomenys neskelbtini) automobilį. Matė, kaip automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir vaikšto prie jo, suprato, kad jis sveikas. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojo veiksmai buvo akivaizdžiai agresyvūs, moralės požiūriu nepriimtini, šokiruojantys ir keliantys pavojų eismo dalyviams. Jis sustojo už tilto, sulaukė policijos pareigūnų ir savo duomenis paliko jiems. Vaizdo įrašą, padaryta jo registratoriumi, pateikė tyrėjai atliekančiai tyrimą pirmą kartą atvykęs į apklausą. (T. 2, b.l. 24-25); tokius savo parodymus patvirtino. Tyrėja labai techniškai surašė. Tarp kitų transporto priemonių incidentų nebuvo. Jis pats nematė jokios kliūties kelyje. Jo manymu, įvykio metu turėjo būti vairo sukinėjimas. Neteko girdėti, kad vairuotojas būtų praradęs sąmonę.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja D. I. parodė, kad ji gyvena kartu su sūnumi V. I.. Paskambinęs sūnus pasakė, kad pateko į avariją, krūva mašinų ir nieko nesupranta. Ji pagalvojo, kad jam kažkas nutiko su sveikata. Ji nuvyko į įvykio vietą, vyras nuvažiavo į kelių policiją. Vyras pasakė, kad reikėjo vežti į ligoninę kad patikrintų sveikatą. V. I. buvo bloga kelių policijoje. Apie įvykį sūnus pasakojo, kad nesupranta pats kaip viskas įvyko, neatsimena. Automobilis (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Automobilį ji dovanojo sūnui. Automobilis įvykio metu buvo labai sugadintas. Draudimas nemokėjo. Sūnus serga cukriniu diabetu. Turkijoje buvo infarktas. Jį vos spėjo išgelbėti. Buvo daryta operacija. Gydytojai pasakė, kad diabeto pasekmė – širdies priepuolis. Nebūna, kad sūnus ką padarytų ir neatsimintų. Jis neserga epilepsija. Prieš 8 m. buvo epilepsijos priepuolis. Gydėsi Santariškių ligoninėje. Buvo nustatinėjama liga. Dėl psichikos sveikatos sutrikimų nieko nežinoma. Neseniai naktį buvo apgintas automobilis. Bylas tyrė viena ir ta pati tyrėja. Jai toks jausmas, kad pastaroji jaučia sūnui antipatiją. Įtariama, kad automobilį apgadino kita transporto priemonė. Sūnui po įvykio labai skaudėjo širdies plote ir svaigo galva. Apklausiama papildomai paaiškino, kad pardavė automobilį (duomenys neskelbtini) sesei.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. V. parodė, jog tai buvo (duomenys neskelbtini) pavakarys, vyko namo, jo kryptis į (duomenys neskelbtini) g. pusės, buvo užsiėmęs kairę pusę, kad galėtų pasukti. Prieš jį buvo apie 10 transporto priemonių. Jis buvo tilte, kuris yra tarp (duomenys neskelbtini), jau antroje jo pusėje. Degė raudonas šviesoforas. Jis stebėjo eismo kryptį ir iš priešingos pusės, teko matyti, kada (duomenys neskelbtini) nebūdingu būdu atlikinėjo manevrus. Buvo prietema, matė, kaip iš priešpriešinio eismo automobilis važiuoja link dešinės pusės krašto. Galvojo, kad automobilis turi sustoti. Nesiėmė jokių priemonių. Matėsi, kad jis tolygiai važiuoja - nei greitėja, nei lėtėja, ir pasižiūrėjo, kad atsitrauktų atgal. Jis nutarė laukti, nes už jo buvo automobilių. Automobilis praslydo ir trenkėsi. Apgadino visą šoną. Du automobiliai, kurie buvo priekyje, iš karto parodė posūkius ir išvažiavo. Buvo suformuota nuo smūgio važiavimo kryptis, kai atsitrenkė vyko išlyginamasis veiksmas. Pagal šviesas matė, kad automobilio kryptis keičiasi į kairę pusę. Jis važiavo su žmona, tai lipo iš mašinos, žiūrėjo situaciją. (duomenys neskelbtini) automobilyje už vairo sėdėjo vairuotojas. Žmonai sakė, kad ši kviestų kitus, nes gali ir pabėgti vairuotojas, stebėjo vairuotojo veiksmus, vairuotojas ramiai sėdėjo, žvilgsnis buvo tiesus, jokių judesių nedarė. Pradarė duris, klausė, ar smarkiai nukentėjo, o vairuotojas tylėjo. Paklausė dar kartą, o (duomenys neskelbtini) vairuotojas jo paklausė, kas čia įvyko. Jis pasakė (duomenys neskelbtini) vairuotojui, kad padarė avariją. Tada (duomenys neskelbtini) vairuotojas pasilenkė prie dėžutės ir iš ten pasiėmė cigaretes, ir pasakė, kad eis, kad apsižiūrės kas ten įvyko. (duomenys neskelbtini) vairuotojas išlipęs pasakė, kad tai menkniekis. Jis, D. V. pasakė, kad pažeistos mašinos. Vairuotojas rūkė, jo eisena buvo koordinuota ir tiesi. Vairuotojas pasakė, kad tikriausiai sužeistų nėra. Jis jam atsakė, kad vienas vairuotojas nukentėjęs. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pasakė, kad reikia nueiti pasižiūrėti. Tada abu grįžo prie automobilio ir (duomenys neskelbtini) vairuotojas pateikinėjo dokumentus pareigūnams. Automobilio (duomenys neskelbtini), sukėlusio autoįvykį, vairuotojas šiuo metu salėje. Apie sveikatos sutrikimus (duomenys neskelbtini) vairuotojas neminėjo. Jis stovėjo iš vairuotojo pusės ir stebėjo (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmus. (duomenys neskelbtini) vairuotojas ramiai, tiesiai sėdėjo, nei pasviręs buvo, nei galvą nulenkęs. Jo, D. V. automobilis buvo apgadintas. Nukentėjusiuoju nebuvo pripažintas. Automobilio būklė atstatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. I. kaltu dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad jo veiksmuose tikrai nebuvo tyčios. Jis neatsimena paties įvykio, kaip suprato, jam buvo sutrikusi sveikata. Atsimena, kaip važiavo nuo (duomenys neskelbtini). Po to atsimena, kaip žmogus priėjo ir klausė kas darosi. Suprato, kad sąmonės netekimas buvo. Po pusės metų nuvažiavo pailsėti su šeima į Turkiją, buvo infarktas, užsikišusios kraujagyslės. Atsimena nuo to momento, kai žmogus pasakė, kad sudaužytos mašinos. Kai išlipo, nesuprato, kas darosi, po to policija paėmė kraują. Kaip jautėsi po to, kai atgavo sąmonę, neatsimena. Atsimena, kai ėjo apžiūrėti mašinas. Tėvas davė policijoje tabletę nuo širdies. Pas gydytoją po įvykio nesikreipė. Suprato, kad jis kaltas, kad tai jis sudaužė mašinas, kadangi važiavo ta kryptimi ir jo mašina buvo sudaužyta, visos mašinos apdaužytos pagal jo važiavimo trajektoriją. Paties proceso neatsimena. Po to pas tardytoją jam papasakojo kaip viskas maždaug buvo. Rašė pasiaiškinimą, tokį, ką padiktavo tardytoja. Nesupranta pakeistų kaltinimų. Jam, V. I. niekas nesakė, kad epilepsija ir negalima vairuoti. Apie 2008 m. pažymos gavimą iš poliklinikos nežino ką paaiškinti. Iš Centro poliklinikos pranešimo atvykti į komisiją negavo. Teismui BPK nustatyta tvarka pagarsinus rašytinį paaiškinimą kuriame jis parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 17.15 val. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės link miesto centro. Kuria eismo juosta ir kokiu greičiu jis važiavo pasakyti negali, neprisimena. Bevažiuojant jam pasirodė, kad prieš jo automobilį išbėgo kažkoks gyvūnas (šuo arba katė) todėl jis staigiai suko vairą. Į kurią pusę suko vairą, pasakyti negali. Kitą momentą trenkėsi į ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį ir stūmė jį į priekį. Ar atsitrenkus į tą automobilį jis ėmėsi kažkokių saugos veiksmų, t.y. ar stabdė vairuojamą automobilį, pasakyti negali, neprisimena, greičiausiai dėl to, kad patyrė šoką ir nesuprato kas vyksta. Pamena, kad priekyje jo automobilio stumiamas kitas automobilis dingo. Kur jis nuvažiavo, nežino. Kai šios kliūties priekyje jo automobilio nebuvo, jo automobilis judėjo toliau tiesiai. Tada pamena, kad prieš jo automobilį atsirado (duomenys neskelbtini) automobilis. Kitą momentą tiesiog atsitrenkė dar į (duomenys neskelbtini) automobilį. Kas vyko toliau po šito susidūrimo su (duomenys neskelbtini) automobiliu, kaip buvo apgadinti visi kiti automobiliai, nieko neprisimena. Jo automobilis prieš susidūrimą su pirmuoju automobiliu buvo techniškai tvarkingas, problemų su juo nebuvo, techninę apžiūrą jis buvo praėjęs 2013 m. balandžio mėn. Ar po susidūrimo su pirmu automobiliu dingo jo vairuojamo automobilio stabdžiai, ar jis tiesiog vietoj stabdžio paminos paspaudė greičio paminą ir dėl to jo automobilis nesustojo iškart, o tęsė judėjimą į priekį, pasakyti negali, t.y. nežino priežasties kodėl nesustojo po pirmo susidūrimo (T. 1 b. l. 116); dar kartą patvirtino, kad jam čia tyrėja papasakojo kaip viskas maždaug buvo. Viską atsimena tarpais – kaip žmogus priėjo prie jo, po to narkologiniame. Teismui BPK nustatyta tvarka pagarsinus rašytinį paaiškinimą, tuoj pat po įvykio, kuriame jis parodė, kad (duomenys neskelbtini) maždaug 17.15 vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), priklausantį D. I.. Važiavo (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) link centro. Staiga jo automobilis tapo nevaldomas (nežino kodėl) galvoja kažkokia techninė priežastis, dėl to trenkėsi į tapačia kryptimi važiavusį automobilį (T. 1, b. l. 117); paaiškino, kad čia rašė, kai išlipo. Neatsimena viso to proceso, tik kaip važiavo link namų nuo (duomenys neskelbtini). Kokios procedūros buvo daromos narkologiniam, neatsimena. Susijaudinęs buvo. Tą pačią dieną nelabai buvo suvokęs, kas įvyko. Sakė tyrėjai, kad neatsimena. Ji sakė, kaip viskas galėjo būti. Jis sutiko su ja. Prieš tai vartojo vaistus nuo cukrinio diabeto. Greičio palaikymo sistema yra įmontuota į automobilį. Jis pastoviai važinėja su ja. Ji tuo metu ir dabar veikia. Kai stabdo, ji iš karto išsijungia. Pradeda važiuoti, vėl įsijungia. Kai važiavo iš (duomenys neskelbtini), įjungė sistemą. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) ir paspaudė, nes kelias buvo pustuštis. Šviesoforas buvo žalias. Greičio palaikymo kontrolė veikia visą laiką. Sustojimas prie šviesoforo neišjungia automatinės greičio ribos. Greičio kontrolė išsijungia, bet ji funkcionuoja. Ar įvykio metu ją aktyvavo, neatsimena. Visą laiką statydavo ant 50 km/h, kad neviršytų greičio. Gal automatiškai galėjo įjungti sistemą. Jei tik juda su automobiliu, tai nejungtų. Gali bet kada paspausti stabdį ir ji išsijungs. Su šituo automobiliu sunku pajusti, kad jau važiuoji 70 km/h, sistema saugojo nuo baudų. Gatves gerai žino. Dažnai ten važinėja. Leistinas greitis toje vietoje, kur pradėjo važiuoti 50 km/h, turbūt, neatsimena. Automatinė greičių dėžė pas jį. Kad pradėtų judėti, reikia paspausti gazo pedalą. Jis gali paleisti stabdį ir ji jau pradės judėti. Neatsimena, kaip pradėjo stumti kitus automobilius. Reiškia važiavo, spaudė greičio pedalą, jei automobilis įsibėgėjo iki 50 km/h. Pavažiuoja iki 50 km/h ir paspaudžia mygtuką, jam taip patogiau. Pirmą kartą girdi, kad draudžiama mieste naudoti sistemą. Jei negalima, gal toliau ir nenaudos. Kažkada naudojo vaistus nuo epilepsijos. Gal prieš 7 m. Santariškėse jį gydė. Jį gydė nuo kitos ligos. Kažkiek laiko pagėrė vaistus lyg tai nieko nebuvo. Tai vienintelis reiškinys, šis netikėtas sąmonės praradimas. Po įvykio darė širdies operaciją. Po pusės metų. Po įvykio viskas nurimo. Po įvykio nesitikrino sveikatos dėl vairuotojo pažymėjimo pratęsimo. Turbūt įjungė avarines šviesas po įvykio, neatsimena. Nuo kalno matosi degantis šviesoforas. 2005-08-12, 2006-07-03, 2007-05-13, 2010-01-29, 2010-04-14, 2012-01-24 Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Tokių įvykių neatsimena. Nepasirinko greičio.