- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-30
- Bylos Nr.
- 1-2061-966/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33044-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Nukentėjusysis
- N. S.
- Kaltinamasis
- D. B.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, neįgalus, nustatytas 55 procentų darbingumas, nedirbantis, neregistruotas Darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., neteistas, 2016-05-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 38 straipsniu susitaikius su nukentėjusiu asmeniu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B. 2016 m. liepos 14 d. apie 16.45 val., būdamas neblaivus, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas savo sugyventinės N. S. atžvilgiu fizinį smurtą – abejomis rankomis sugriebdamas nukentėjusiajai už kaklo ir jį suspausdamas, sukėlė nukentėjusiajai Redai Sadauskienei fizinį skausmą.
Be to, D. B. 2016-05-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, pagal BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nustatyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. 2016-05-05 apie 19.50 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtaką nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę N. S., tai yra tyčia sugriebęs už plaukų tąsė, po to suėmęs kaklą smaugė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai N. S. sukėlė fizinį skausmą.
Dėl 2016 m. liepos 14 d. veikos
Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad namuose (duomenys neskelbtini), buvo smarkiai neblaivus. Tikslios datos neprisimena, tačiau tai gali būti 2016-07-14 apie 16.00 val. Tarp jo ir sugyventinės N. S. kilo žodinis ginčas, N. S. norėjo D. B. suduoti, pakėlė ranką, tada jis gindamasis suėmė jai už kaklo, bet nesmaugė, nes neliko žymių, o tik norėjo atstumti nuo savęs. Tą dieną buvo vartojęs alkoholį, dėl to ir kilo konfliktas. Sugyventinė iškvietė policiją, nes jis buvo neramus, triukšmavo. Nurodo, kad tyčia nukentėjusios nesmaugė, jis tik stūmė ją, o jo ranka nuslydo jai prie kaklo, todėl už kaklo suėmė tik stumdamas ją nuo savęs. Mano, kad viską atsimena gerai, tačiau buvo labai neblaivus, jo koordinacija dėl to buvo bloga, todėl jis suėmė už kaklo netyčia. Anksčiu ji pati yra smurtavusi prieš jį, tačiau jis į policiją nesikreipė. Šiuo metu kartu su N. S. negyvena, tačiau bendrauja. Nukentėjusios atsiprašė ir labai gailisi. Anksčiau 2016-05-12 buvo pripažintas kaltu už panašią veiką, kaltę pripažino, bet buvo atleistas nuo atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. B. tik iš dalies pripažino kaltę, tačiau kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais.
Nukentėjusioji N. S. parodė, kad su kaltinamuoju D. B. susituokę nebuvo, buvo sugyventiniai, kartu gyveno apie 5 metus, tačiau po paskutinio įvykio kartu nebegyvena. 2016-07-14 apie 11.00 val. ryto kaltinamasis jau buvo girtas, atėjo į virtuvę ir viską išvartė, vėliau užmigo, atsikėlęs išbėrė jos dukters valgytas saulėgrąžas ir liepė jas rinkti. Atvažiavus jos mamai, jos kartu su dukra ketino išvažiuoti, bet nenorėjo D. B. palikti namie girto vieno, todėl iškvietė policiją. Kol nukentėjusios mama su dukra išėjusios laukė policijos, D. B. griebė jai už gerklės ir pervertė ant lovos. Jis buvo neblaivus ir piktas, nes ji pasakė, kad iškvietė policiją. Ji pati buvo blaivi. Ant kaklo po įvykio matėsi dryžis, šiek tiek skaudėjo. Jai tyrėja sakė važiuoti ekspertizei, bet jau buvo praėję kelios dienos, todėl ji nevažiavo. Įvykio niekas nematė, raudoną žymę ant kaklo matė pareigūnai, kurie atvažiavo po iškvietimo. Su kaltinamuoju toliau gyventi nenori. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu sakė, kad kaltinamasis spaudė kaklą dviem rankomis, tačiau mano, kad galėjo ir viena ranka suimti. Tvirtina ikteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes tuomet sakė, tiesą, o dabar tiksliai neatsimena. Kaltinamasis jos atsiprašė, tačiau jie kartu nebegyvena.
Įvykio registracijos kortelėje iš policijos duomenų bazės užfiksuotas nukentėjusiosios N. S. skambutis apie įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje (2 t., b. l. 5).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji, kreipdamasi į policiją, nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, t. y. kad sugyventinis D. B., parvertęs ją ant lovos, abejomis rankomis paėmęs ją už kaklo smaugė, tuo sukėlė fizinį skausmą (2 t., b. l. 2-3).
2016-07-14 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad policiją į įvykio vietą kvietė nukentėjusioji N. S.. Nurodyta, kad įvykio vietoje nustatyta, kad sugyventinis pranešėją stumdė ir smaugė tuo sukeldamas fizinį skausmą, užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai - nubrozdinimas kaklo srityje (2 t., b. l. 6-9).
Veikos kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Aukščiau aptartais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais – paties kaltinamojo daliniu prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, pareiškime bei tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuotais duomenimis, neginčijamai nustatyta, jog D. B. tyčia menkaverčio konflikto metu, 2016-07-14 apie 16.45 val., (duomenys neskelbtini), savo sugyventinei N. S. laikė rankomis suėmęs kaklą ir spaudė, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies - jis nurodė, kad buvo neblaivus, kad tarp jo ir nukentėjusiosios buvo konfliktas, kad buvo suėmęs už kaklo nukentėjusiajai ir stūmė ją, tačiau neigė, kad už kaklo suėmė tyčia. Nukentėjusioji, viso bylos tyrimo metu nuosekliai teisgė, kad kaltinamasis konflikto metu, supykęs dėl to, kad ji iškvietė policijos pareigūnus, suėmė jai už kaklo ir ją stūmė. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, nes jie nuoseklūs viso bylos nagrinėjimo metu, t. y. tiek duodant parodymus ikiteisminiu tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu, be to jie iš dalies sutampa ir su kaltinamojo parodymais bei kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais – pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, įvykio registracijos kertele iš policijos duomenų bazės. Nukentėjusioji aplinkybę, kad kaltinamasis prieš ją smurtavo smaugdamas rankomis kaklą, nurodė ir į įvykio vietą atvykusiam pareigūnui, kuris užfiksavo smurtą galintį rodyti požymį – nubrozdinimą ant nukentėjusiosios kaklo. Nors nukentėjusioji teisme nurodė, kad tiksliai neprisimena, ar kaltinamasis jos kaklą laikė suėmęs viena ar dviem rankomis, tačiau ji patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad teisme nelabai gerai atsimena įvykio aplinkybes, todėl teismas vadovaujasi jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l. 15), patvirtino, kad dėl kaltinamojo veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to aplinkybė, ar dviem rankomis ar viena buvo spaudžiamas kaklas, nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nes nukentėjusiam asmeniui tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Tai, kad D. B. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad būdamas neblaivus iš pykčio griebė nukentėjusiajai už kaklo ir jį spaudė, kas rodo, kad kaltinamasis turėjo tikslą smurtauti, sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai. Tai rodo, kad jis suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl BK 38 straipsnio 4 dalies taikymo
2016-05-12 priimtame Kauno apylinkės teismo nuosprendyje kaltinamajam D. B. buvo išaiškinta, kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis). Byloje nustatyta, kad D. B. po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, ankstesnis sprendimas D. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Bausmės skyrimas
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2016-05-05, yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2016-07-14, nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad abi nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 1754 nurodyta, kad 2016-07-14 17.43 val. D. B. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,94 promilių) (2 t., b. l. 27).
D. B. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos smurtinės, padarytos prieš šeimos narį, baigtos, turtinės ar neturtinės žalos nukentėjusioji atlyginti nereikalauja. Jis nekartą baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje, viešosios tvarkos pažeidimus (2 t., b. l. 34-45), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b. l. 54), VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto ir Marių sektoriuose stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (2 t., b. l. 51-52), nedirba, Darbo biržoje neregistruotas (2 t., b. l. 48-49).
Kaltinamasis nusikalto būdamas neteistas, tačiau du kartus padarė tokio pat pobūdžio nusikalstamas veikas, vieną kurių padarė būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja, tačiau jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, vėl nusikalto. Nurodytos aplinkybės apibūdina kaltinamąjį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti moralės, dorovės nuostatų, smurtauti prieš šeimos narį. Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis gailėjosi ir nukentėjusiosios atsiprašė. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės apribojimas, jo terminą nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį (už 2016-05-05 atliktą nusikalstamą veiką) ir laisvės apribojimą, jo terminą nustatant artimą sankcijos vidurkiui (už 2016-07-14 atliktą nusikalstamą veiką). Bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintinos, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės. Kaltinamajam skirtini įstatymo numatyti įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonė, kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, tokiu būdu užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 30), pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina. Jis buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-07-14 17.10 val. iki 2016-07-15 13.30 val. (vieną parą) (2 t., b. l. 28-29), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 straipsnis).
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir skirti jam bausmes:
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už 2016-05-05 atliktą nusikalstamą veiką) – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo. Įpareigoti D. B. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kas mėnesį dirbant ne mažiau nei po 10 (dešimt) valandų neatlygintinų darbų.pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už 2016-07-14 atliktą nusikalstamą veiką) – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo. Įpareigoti D. B. per šešis (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kas mėnesį dirbant ne mažiau nei po 10 (dešimt) valandų neatlygintinų darbų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo. Įpareigoti D. B. per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kas mėnesį dirbant ne mažiau nei po 10 (dešimt) valandų neatlygintinų darbų.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, D. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-07-14 17.10 val. iki 2016-07-15 13.30 val. – vieną parą, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.
Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti D. B., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.