- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-15
- Bylos Nr.
- 1-104-549/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00574-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Kaltinamasis
- V. J., R. V.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalį;
R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą: jis, 2010-04-19, laikotarpiu nuo 09:00 val. iki 13:45 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, antstoliui A. S. atvykus vykdyti 2010-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-12045-79/2009 pagal „Microsoft Korporacijos ir Adobe Systems Incorporated“ pareiškimą dėl įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, kuria nurodyta išsamiai aprašyti kompiuterių programų, į kurias turtinės autoriaus teisės priklauso pareiškėjams, kopijų įdiegimo (atgaminimo ir (arba) saugojimo elektronine forma) į atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius kompiuterių kietuosius diskus, paimti šių kompiuterių programų kopijas ir su jomis susijusius dokumentus, V. J., susipažinęs su antstolio A. S. pateikta 2010-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, išėjo iš administracinės patalpos, palikęs antstolį šioje patalpoje, davė nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui R. V. bei visiems kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išjungti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose esančius kompiuterius, neleisti atlikti antstoliui veiksmus, uždraudė teikti antstoliui bet kokią informaciją, nurodė išprašyti antstolį A. S. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų ir pats išvyko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų.
R. V. trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą: jis, 2010-04-19, laikotarpiu nuo 09:00 val. iki 13:45 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, antstoliui A. S. atvykus vykdyti 2010-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-12045-79/2009 pagal „Microsoft Korporacijos ir Adobe Systems Incorporated“ pareiškimą dėl įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, kuria nurodyta išsamiai aprašyti kompiuterių programų, į kurias turtinės autoriaus teisės priklauso pareiškėjams, kopijų įdiegimo (atgaminimo ir (arba) saugojimo elektronine forma) į atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius kompiuterių kietuosius diskus, paimtų šių kompiuterių programų kopijas ir su jomis susijusius dokumentus, R. V. atsisakė vykdyti teisėtus antstolio reikalavimus bei trukdė atlikti vykdymo veiksmus, t.y. neleido apžiūrėti bei aprašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse bei parduotuvės patalpose esančius 6 kompiuterius, antstoliui juos siekiant įjungti, kompiuteriai neįsijungė, nesurinkus nustatytų slaptažodžių, kurių R. V. antstoliui neatskleidė, išjungė prekybos salėje esančius kompiuterius iš maitinimo lizdų, užrakino administracinę patalpą, kurioje buvo 4 kompiuteriai, neįleisdamas į ją antstolio.
Apklaustas kaltinamuoju V. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-04-19 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. 09:00 val. turėjo susitikimą su M. K.. Ruošiantis išeiti, vienas iš darbuotojų pasakė, kad atvyko kažkokie žmones, kurių nepažinojo, todėl pasiūlė atvykusiems asmenims prisėsti bei palaukti jo kabinete. Pats išėjo į susitikimą, prieš išeidamas R. V. sutikęs nebuvo, su juo nebendravo, nei vienam darbuotojui neliepė išjungti kompiuterio. Kaip vėliau paaiškėjo, atvykę asmenys buvo antstolis A. S. ir su juo buvęs vaikinas. Antstolis neprisistatė. Išėjus iš susitikimo, paskambino vienas „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų ir informavo, jog įmonėje tikrinami kompiuteriai, kad yra iškviesta policija, kad yra susidariusi sudėtinga situacija. Parodė, jog nežinojo, kad jo laukia antstolis. Tai sužinojęs nurodė, jog kreipėsi į advokatą Drobitko prašydamas kad jis išsiaiškintų situaciją dėl antstolio veiksmų ir vykdomos nutarties. Jam žinoma, kad adv. Drobitko vyko į teismą, kad sužinotų, kokia tai nutartis ir kokiu pagrindu atliekami antstolio veiksmai. Darbuotojui, kuris jam skambino ir pranešė apie tikrinimą, pasakė, kad grįš kai išsiaiškins situaciją, tikslaus grįžimo laiko nenurodė. Maždaug pietų metu sulaukė skambučio iš R. V., kuris perdavė telefoną antstoliui, kad galėtų pats su juo pakalbėti. Su A. S. sutarė, kad vykdymo veiksmus šis atidės rytojaus dienai 9:00 val. Antstolis informavo, kad tuomet turės užplombuoti kompiuterius. 2010-04-19 į darbą grįžo po pietų, bet antstolio jau nebebuvo. Iš įmonės darbuotojų buvo tik R. V.. Penki salėje buvę kompiuteriai buvo užplombuoti, taip pat buvo užplombuotos administracinės patalpos durys. Kitą dieną vykdymo veiksmuose dalyvavo pats.
Parodė, kad 2010-04-26 paaiškinime (1 t., b.l. 21-22) neteisingai nurodyta aplinkybė, kad davė darbuotojams nurodymą palikti patalpas ir jas užrakinti. Negali patvirtinti, kas surašė raštą, bet parašas po paaiškinimu yra jo. Neskaitė pasirašydamas, nes pasitiki darbuotojais. Tas, kas rašė paaiškinimą, sukūrė nurodytas aplinkybes. Parodė, kad ir 2010-10-08 pareiškime (1 t., b.l. 183-185) parašas yra jo, tačiau rašto nerengė, gal jį ruošė advokatė, tačiau kokia, nurodyti negali. Nurodytų pareiškime aplinkybių netvirtina. Nežino, iš kur advokatė galėjo žinoti nurodytas aplinkybes. Parodė, jog 2011-01-25 rašte (2 t., b.l. 67-68) jis pasirašė, tačiau rašte nurodytų nurodymų nedavė, nežino, kas parašė ir šį raštą.
Nurodė, kad 2010-04-22 vežė remontuoti kompiuterius, nes jie visi buvo sugedę. Administracinėje patalpoje buvę kompiuteriai nuolat gesdavo. Nežino, ar kompiuteriai veikė iki antstolio atliktų veiksmų. Peržiūrėjęs CD esančius įrašus, gali teigti , kad R. V. ištraukė ne kompiuterio laidą. Taip pat 2010-04-20 atvykęs į darbą, nepastebėjo, kad kompiuteriai prekybinėje salėje būtų buvę kaip nors traukyti ar stumdyti. Nurodė, kad darbuotojams teikti informacijos nedraudė ir neliepė jiems išprašyti antstolio iš patalpų. Žino, kad neturi teisės trukdyti antstoliui atlikti veiksmus. Prašė R. V. perduoti antstoliui, kad jo palauktų, nes prieš grįždamas norėjo išsiaiškinti situaciją.
Apklaustas kaltinamuoju R. V. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2010-04-19 atvyko į darbą paprašyti trijų laisvų dienų. Besikalbant su V. C., telefonu paskambino N. B. bei pasakė, kad du pašaliniai asmenys landžioja po įmonės kompiuterius. Nežino, kas įleido pašalinius žmones į vadovo kabinetą. Pamatęs nepažįstamuosius, sureagavo uždarydamas vadovo kompiuterį. Jie neprisistatė, tik šaukė, kad yra antstolis, neparodė pažymėjimo, įgaliojimų. Žodžiu paaiškino, kad turi teismo sprendimą ir turi patikrinti kompiuterių programinę įrangą, tačiau teismo sprendimo nepateikė, jis to ir neprašė. Pasakė, kad be vadovo nieko negalima daryti. Kai patraukė vadovo kompiuterį, žmogus, prisistatęs antstoliu, iškvietė policiją. Policijos belaukiant, atvykę asmenys ėjo prie N. B. kompiuterio, kurį ji išjungė. Filmuotoje medžiagoje yra aiškiai matyti, kad N. B. išjungė savo kompiuterį. Apie susidariusią padėtį V. J. neinformavo, nes negalėjo su juo susisiekti. Atvykus policijai, pareigūnai ėmė aiškintis situaciją, o žmogus, prisistatęs antstoliu, pradėjo jiems sakyti, jog yra valstybės pareigūnas, prasidėjo psichologinis spaudimas, todėl buvo iškviesti kiti pareigūnai, gerai antstoliui pažįstami asmenys. Vėliau su vadovu pavyko susisiekti, todėl nurodė antstoliui ir specialistui laukti vadovo kol jis grįš t.y. apie 1 val., nes taip žadėjo vadovas. Salėje kompiuterių neišjungė, nes visą laiką buvo su pareigūnais. Taip pat nurodė, kad nematė, kokius veiksmus atliko antstolis salėje. Matė, kad salėje nukentėjusysis ir su juo buvęs asmuo atsisėdo prie kompiuterio, prie kurio yra kasos aparatas. Kadangi tai yra pagrindinis kompiuteris, kuriuo rengiamos ataskaitos ir pan., bandant atjungti kasos aparatą, kad būtų apsaugoti svarbiausi duomenys, išjungė iš galinės pusės kasos aparato laidą. Iš kitos pusės norėjo atjungti kortelių skaitytuvą, bet jo atjungti nepavyko. Parodė, kad prekybinėje salėje buvo pajungti visi, t.y. 4-5 kompiuteriai. Kompiuterių slaptažodžių jis nežinojo, kadangi jie kas 10 d. keičiami ir juos žino tik su kompiuteriu dirbantis asmuo. Ar įvykio metu dirbo žmonės prie kompiuterių, nepamena, o kai atėjo pažiūrėti kas vyksta, tai niekas iš darbuotojų kompiuteriais salėje nebedirbo. Pamena, kad kai jis atėjo į prekybinę salę, kompiuterių ekranai buvo juodi, bet nežino, ar kompiuteriai buvo išjungti ar veikė laukimo rėžimu. Nukentėjusysis kreipėsi dėl slaptažodžių, bet jis jų nežinojo. Išvykus antstoliui, sulaukė vadovo. Kitą dieną atvyko į darbą, nes išeiginės buvo atšauktos, kadangi reikėjo teikti deklaracijas. Kai buvo išvykęs antstolis, kompiuterių nejudino nei jis, nei kiti darbuotojai. Kompiuteriai 2010-04-19/20 nebuvo niekaip tvarkomi, nes jie buvo užplombuoti. Į administracines patalpas 2010-04-19/20 niekas nebuvo patekęs. Neatliko jokių veiksmų, kad neįsijungtų kompiuteriai. Visi kompiuteriai veikė.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusysis antstolis A. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vyko vykdyti 2010-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties. Kartu su juo važiavo informacinių technologijų specialistas L. L.. Nuvykę, prisistatė įmonės direktoriui V. J., pateikė jam vykdytiną teismo nutartį, vykdomąją bylą susipažinimui, parodė antstolio pažymėjimą. V. J. išėjo iš kabineto, jo grįžtant laukė apie 1 val., tačiau V. J. negrįžo, į kabinetą atėjo R. V., antstolis jam prisistatė, paaiškino, ko atvyko, tikėjosi, jog bus geranoriškai leista IT specialistui apžiūrėti, kokia programinė įranga naudojama kompiuteriuose bei tai užfiksuoti, todėl filmavimo kameros nejungė, tačiau neleidus, buvo nutarta įjungti kamerą ir pradėti priverstinį nutarties vykdymą. Atėjęs R. V., išjungė vadovo kompiuterį, po ko visi kiti darbuotojai ėmė išjunginėti savo kompiuterius ir iš patalpų pasišalino. R. V. liko patalpose, kai antstolis su IT specialistu bandė įjungti kompiuterius. Parodė, kad R. V. ištraukė vieno ar kelių kompiuterių laidus iš maitinimo lizdų. Bandant įjungti kitus kompiuterius, reikalavo slaptažodžių, kurių R. V. sakė nežinąs. Nepavykus įjungti kompiuterių, užplombavo juos ir paliko. Po to, kai R. V. ištraukė kompiuterių laidus, buvo iškviesti policijos pareigūnai, jie taip pat girdėjo kaip buvo pagarsinama teismo nutartis.
Nurodė, jog kitą dieną, gavus prašymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, atvyko užfiksuoti, kokia operacinė sistema diegta kompiuteriuose, tačiau dalis kompiuterių nebeįsijungė, matėsi plombų pažeidimai. IT specialistas paaiškino, kad kompiuteriai neįsijungia, nes nėra kietųjų diskų, kai kurie kompiuteriai įsijungė, bet neveikė, kadangi juose nebuvo vidinės įrangos. Atvykus antrą dieną, viskas buvo filmuojama, patalpose buvo R. V., V. J., kuris paaiškino, jog vakar turėjo skubiai išeiti į svarbų susitikimą. Parodė, kad nei su vienu iš kaltinamųjų anksčiau bendrų reikalų neturėjo, nebuvo susidūrę, nepažinojo jų. Parodė, kad nėra užfiksuotas antstolio prisistatymo faktas vaizdajuostėje, kadangi buvo tikėtasi, jog nutarties vykdymas vyks sklandžiai ir geranoriškai, kamera buvo įjungta tik atsiradus vykdymo kliūtims.
Liudytojas V. Š. parodė, kad 2010 metų balandžio mėnesį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėju-konsultantu. Įvykio metu buvo pardavimų salėje, kai į salę įėjo du vyrai. Vienas iš jų - nukentėjusysis, pasakė, jog atėjo pas V., iš to suprato, kad vyrai yra direktoriaus draugai, todėl palydėjo juos iki direktoriaus kabineto. Po kurio laiko V. C. pranešė, kad galima vykti į servisą – įmonę, kuri atlieka remontus, todėl išvyko ten kartu su V. K.. Nepamena, kas liko prekybinėje salėje, tačiau turėjo kažkas likti, nes buvo darbo diena. Kitą dieną lankė klientus, todėl į darbą atvykęs nebuvo. Kad vienas iš tų vyrų buvo antstolis, sužinojo gerokai vėliau. Parodė, jog jeigu V. C. nebūtų davusi nurodymų vykti į servisą, jie nebūtų ten vykę. Nurodė, jog kiekvienas kompiuteris turi slaptažodį, jį keičia patys darbuotojai, maždaug kas savaitę.
Liudytojas M. V., Klaipėdos apskrities VPK patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyr. patrulis, parodė, kad įvykio dieną gavo antstolio iškvietimą, kartu su M. K. nuvyko, juos pasitiko nukentėjusysis, kuris iš karto prisistatė esąs antstolis ir nurodė, kad jam trukdoma vykdyti teismo nutartį, parodė ją. Patalpoje, be antstolio, dar buvo kaltinamasis V. J., mergina ir vaikinas. Vėliau, duodamas parodymus, patikslino, jog patalpoje buvo ne V. J., o R. V.. Nutartyje pastebėjus, jog nurodytas ne toks adresas, buvo iškviesti policijos pareigūnai, pareigūnų belaukiant antstolis jokių vykdymo veiksmų neatlikinėjo, tačiau aiškino ir kaltinamajam, ir kitiems buvusiems patalpoje, ką konkrečiai jis privalo padaryti. Nepastebėjo patalpoje veikiančių kompiuterių. Atvykus policijos pareigūnams, išdėstė jiems situaciją ir išvažiavo. Parodė, jog atvykę nustatė antstolio tapatybę, R. V. tapatybę, kadangi tokie duomenys būtini vėliau rašant tarnybinius pranešimus.
Liudytojas M. K. parodė, kad 2010 m. balandžio mėnesį dirbo patrulių rinktinėje patruliu, parodė analogiškai M. V. duotiems parodymams.
Liudytojas D. A., FNTT nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas, parodė, kad tyrėja kreipėsi dėl specialisto apklausos, buvo parodyta filmuota medžiaga, daryta antstoliui atliekant veiksmus, kurioje matėsi, kokiu būdu buvo išjungiami kompiuteriai, bei kitos dienos filmuota medžiaga, kur nufilmuoti plombavimo pažeidimai ir tai, kaip kai kurie kompiuteriai nebeįsijungia. Nurodė, kad retai kompiuteriai turi tokią funkciją, kurios pagalba įmanoma užfiksuoti gedimus, atsiradusius iki operacinės sistemos paleidimo. Tokia informacija būtų fiksuojama per kompiuteryje esančio BIOS sistemos įvykių žurnalą. Kompiuterio korpusas yra tvirtinamas varžtais. Kompiuteris nesaugo informacijos apie kompiuterio korpuso atidarymą, nėra sistemoje tokių daviklių. Iš praktikos žinoma, jog kompiuterio korpusą galima atidaryti ir nepažeidus plombos, tereikia atsukti varžtus ir nuimti visą korpusą, tada galima lengvai naudotis visomis kompiuterio galimybėmis nepaliekant jokių sistemos keitimo pėdsakų. Nurodė, kad tokiu būdu kaip antstolis įjungė ir išjungė kompiuterius, tai ką jis darė, kas yra užfiksuota filmuotoje medžiagoje, maitinimo bloko gedimas negalėjo atsirasti, operacinė sistema gali dingti tik tiesiogiai veikiant kietąjį diską, ji formatuojant ar keičiant dalmenis, t.y. fiziškai veikiant – pašalinant jos įdiegimo šaltinį. Parodė, kad kompiuterio operacinę sistemą gali sunaikinti ir virusai, jeigu kompiuteriai sujungti į bendrą tinklą. Teismo nutartyje nurodytus veiksmus galima atlikti ištraukiant iš kompiuterio kietąjį diską, jį prijungiant prie kito įrenginio ar kompiuterio ir tokiu būdu padarant kietojo disko kopiją, tik tokiu būdu užtikrinamas pilnas kietojo disko nukopijavimas. Patvirtino, jog nedarant kietojo disko kopijų, galima lengvai sužinoti, kokią operacinė sistemą naudoja kompiuteris, t.y. tekstinė informacija, kiekviena prieinama, ją galima nukopijuoti ir išsaugoti USB atmintinėje. Parodė, kad iš filmuotoje medžiagoje užfiksuotų IT specialisto L. L. veiksmų, nematė nei vieno, kuris galėtų daryti pakeitimus.
Peržiūrėjus antstolio A. S. filmuotą medžiagą (1 t., b. l. 16), liudytojas D. A. parodė, kad negalima prie veikiančio kompiuterio prijungus USB jungtį, perkelti buvusią registrų kopiją į kompiuterį. IT specialisto atliktais veiksmais neįmanoma pakeisti kompiuterio operacinės sistemos. USB jungtį jis įdėjo jau kompiuteriui esant įjungtam. Kai specialistas prieš plombuojant kompiuterius buvo paklaustas ar galima kaip nors identifikuoti kompiuterius, jis tai padarė peržiūrėdamas 4 kompiuterių BIOS parametrus (tai matyti, kai kompiuteriuose atidaromas mėlynas langas). BIOS‘e yra saugoma pradinė informacija apie kompiuterių įrenginius. Peržiūrėjus informaciją, buvo matyti, jog visuose kompiuteriuose yra kietieji diskai. Peržiūrėjus įrašą, matyti, kad jokie parametrai nebuvo keičiami, nebuvo atlikti jokie naujų parametrų išsaugojimo veiksmai, todėl specialistas, peržiūrėdamas BIOS duomenis, neatliko jokių veiksmų, kurie pakeistų ar sugadintų kompiuterius.
Peržiūrėjus UAB “(duomenys neskelbtini)” filmuotą medžiagą (2 t., b.l. 31), liudytojas D. A. parodė, kad tokios plombos tikrai nebuvo kliūtis nuimti viso kompiuterio korpuso jų nepažeidus. IT specialistas pasakė, kad nešiojamame kompiuteryje šviežiai instaliuota operacinė sistema, nes iš vakaro, kai antstolis tikrino šį kompiuterį, jame buvo įdiegta ir užfiksuota Windows 7 operacinė sistema, o kitos dienos ryte matyti, kad kompiuteris paleidžia Windows Vista operacinę sistemą, kurios registravimas nėra baigtas. Prieš tai buvo matyti, kad Windows 7 operacinė sistema funkcionavo. Antstolio ir IT specialisto veiksmai, kurie užfiksuoti vaizdo įraše, kompiuteriams ar jų informacinėms sistemoms pakenkti negalėjo, tai neįmanoma, nes matyti, jog kompiuteriai buvo saugiai, programiškai įjungti ir išjungti. Toks įjungimo/išjungimo būdas negalėjo įtakoti sistemos veikimo. Net nerekomenduotinas kompiuterių išjungimas iš elektros tinklo ar elektros sutrikimai nesukelia pasekmių. Priverstinis nešiojamo kompiuterio dangčio uždarymas operacinės sistemos pakeisti negali, nes tada operacinė sistema pereina į laukimo būseną arba saugiai išsijungia. Parodė, kad atliekant kompiuterio diagnostiką virusinė gedimo kilmė matoma, jei naudojama spec. programinė įranga. Virusinį pažeidimą paprastai galima nesunkiai atkurti.
Liudytoja V. C., dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore, įvykio dieną kartu su kolega R. V. pastebėjo du nepažįstamus vyrus. Tuo metu direktoriaus nebuvo, nematė kada ir kaip direktorius išėjo. Vienas iš vyriškių žodžiu prisistatė, jog yra antstolis ir atvyko vykdyti teismo nutarties, tačiau nei pažymėjimo, nei nutarties nepateikė. Kadangi kabinete direktoriaus nebuvo, R. V. paėmė pastarojo nešiojamą kompiuterį, po ko, nieko nepaaiškinęs, antstoliu prisistatęs vyras iškvietė policiją. R. V. taip pat kvietė direktorių. Policijai atvykus, antstolis įjungė filmavimo kameras, vieną - direktoriaus kabinete, kitą prekybinėje salėje. Nepamena, ar tą dieną atėjusi į darbą įsijungė savo kompiuterį. Kai per pietus išėjo iš darbo, antstolis liko patalpose. Kitą dieną atvykus į darbą, kabinetas ir kompiuteriai buvo užplombuoti, atvykus antstoliui, direktoriaus V. J. nurodymu, taip pat filmavo ką daro antstolis. Antstolis nuėmė kabineto plombas, įjungė kompiuterius.
Liudytoja N. B. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadove. Įvykio smulkmenų nepamena, negali pasakyti, ar atvykę vyrai kalbėjosi su direktoriumi, ar direktorius davė nurodymus darbuotojams išeiti, prisimena tik tai, kad atvykusiam vyrui pradėjus filmuoti labai išsigando, todėl susidėjo daiktus, išjungė kompiuterį ir išvyko į servisą, kitą dieną į darbą neatėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jos parodymus formulavo tyrėja, todėl neatsimena, ar viskas buvo tiksliai taip, kaip tada nurodė, šiuo metu nieko tiksliau pasakyti negali.
Liudytojas V. K. parodė, kad dirba UAB “(duomenys neskelbtini)“ pardavėju-konsultantu. Įvykio dieną matė nukentėjusįjį po pietų. Iki pietų vežė N. B. į servisą, kadangi darbe atlieka ir vairuotojo funkciją, kai to prireikia, kartu vyko ir M. Š., nežino, ar kas nors liko prekybinėse ir administracinėse patalpose, galėjo likti V. C.. Po pietų grįžęs patalpose rado R. V., kelis vyrus ir policininkus. Nukentėjusysis filmavo. Savo kompiuterio nebejungė, jį buvo išjungęs prieš išvykdamas į servisą. Kitą dieną, atvykus į darbą buvo pasakyta, jog kompiuterių įjungti negalima, kadangi jie užplombuoti, atvyko nukentėjusysis, kad tai antstolis, sužinojo tik po kelių dienų.
Liudytojas M. K. parodė, kad dirba UAB „Klaipėdos kartonas“ vyr. mechaniku, pažįsta kaltinamąjį V. J., jo įmonė teikdavo tuo metu įrenginių serviso paslaugas pagal pasirašytą sutartį. 2012-04-19 turėjo susitikimą su V. J., jis atvyko lygiai 09:00 val., užtruko apie 15-20 min., atvyko vienas savo automobiliu.
Liudytojas K. M. parodė, kad 2010 m. balandžio mėn. dirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kuri užsiima kompiuterių priežiūra, aptarnavimu, pardavimu. 2010 m. balandį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi su prašymu diagnozuoti 10 kompiuterių, kuriuos atvežė į jų biurą, „(duomenys neskelbtini). Kompiuterių diagnostiką atvyko vizualiai, kai kurie kompiuteriai įsijungė, kai kurie ne. Gedimai buvo nustatyti ir preliminariai aprašyti. Pamena, jog kai kurie buvo mechaninio pobūdžio, kurie galėjo atsirasti nuo naudojimo, kritimo ir pan., dėl elektros maitinimo šaltinio pakeitimo tokie gedimai negali atsirasti. Kompiuterių viduje nieko nelietė, kietųjų diskų nekeitė. Parodė, jog matė filmuotą medžiagą, ten užfiksuotas grubus elgesys su kompiuteriais, kurie buvo labai seni, tokie seni kompiuteriai gali sugesti vien juos pajudinus. Nurodė, jog galima užkrėsti visus kompiuterius per USB jungtį, tik reikia žinoti, kaip tai padaryti.
Liudytojas L. L. parodė, kad vyko su antstoliu A. S. kaip IT specialistas padėti įvykdyti teismo nutartį, nustatyti kokia operacinė sistema įdiegta kompiuteriuose. Įėjus į įmonę, prie kompiuterių dirbo žmonės. Įėjus, jis prisistatė, parodė savo darbo pažymėjimą, antstolis pateikė teismo nutartį, paaiškino, kokiu tikslu atvyko, tuomet buvo palydėti į tarnybines patalpas. Ten buvo direktorius ir kitas kaltinamasis. Pradėjus tikrinti pirmąjį kompiuterį, direktorius V. J., perskaitęs jam pateiktą teismo nutartį, kažkur išėjo. Pradėjus tikrinti direktoriaus nešiojamą kompiuterį, konstatuota, jog naudojama Windows 7 operacinė sistema, tuomet įėjo R. V., ištraukė direktoriaus kompiuterio laidus, kompiuterį paėmė, o juos išprašė iš administracinių patalpų, kitų kompiuterių tikrinti nebeleido. Jie buvo išjungti, o įjungus reikalavo slaptažodžių, kurių R. V. nepasakė bei pradėjo ištraukinėti jų laidus. Tuomet jis tvarkingai išjungė kompiuterius ir juos užplombavo. Buvo atvykę ir policijos pareigūnai, kurie ramino R. V. ir liepė netrukdyti antstoliui vykdyti teismo nutartį. V. J. taip ir negrįžo, nors jo laukė kažkur iki 14:00 val. Parodė, kad atvykus kitą dieną ir įjungus kompiuterius, jie metė lenteles, kad nėra sisteminio bloko arba operacinės sistemos. Suprato, kad per naktį su kompiuteriais buvo kažkas padaryta, kadangi išjungiant kompiuterį neįmanoma ištrinti operacinės sistemos. Gali patvirtinti, kad pirmąją dieną visi kompiuteriai veikė, nes jie įsijungė, prašė įvesti slaptažodį, tuo tarpu kitą dieną iš karto metė lenteles, kad nėra sisteminio disko arba operacinės sistemos. Visi veiksmai buvo atliekami tinkamai, kompiuteriai išjungiami naudojant „shut down“ funkciją, ištraukti iš maitinimo lizdų ir tik tada užplombuoti, plombavimas nebuvo patikima kompiuterių apsaugos funkcija, su jais buvo galima atlikti veiksmus. Turto aprašą darė jis, pirmąjį nešiojamą kompiuterį aprašė, nes spėjo tai padaryti iki R. V. jį atimant, kitus tik įtraukė į aprašą. Jo buvo prašoma konstatuoti, ar kompiuteriuose yra instaliuota Microsoft programinė įranga. Kadangi jam nebuvo leista to padaryti, tai norėdamas nurodyti kiek ir kokių kompiuterių yra, turto aprašo akte parašė tam tikrą informaciją iš BIOS, nes nežinojo kaip kitaip identifikuoti kompiuterius.
Liudytojas V. P.- dirbantis Klaipėdos miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus tyrėju, parodė, kad kai vyko pagal iškvietimą dėl trukdymo antstoliui A. S. atlikti vykdymo veiksmus, į įvykio vietą atvyko kartu su kitais dviem tyrėjais – J. L. ir S. D.. Jis pasiliko lauke, o kiti du tyrėjai užėjo į patalpas, antstolis paaiškino, jog R. V. trukdo patikrinti kompiuterius, išjunginėja juos, užrakino administracines patapas. Norėjo išsivežti R. V. į policijos komisariatą, tačiau patalpose nebuvo daugiau atsakingų asmenų, su R. V. bendravo lauke, viduje buvęs S. D. vėliau sakė, kad trukdymas tikrai buvo. Vieną kartą buvo užėjęs į vidų, kai S. D. jį pakvietė, nes R. V. išjunginėjo kompiuterius. J. L. perskaitė teismo nutartį ir patvirtino, kad antstolio veiksmai teisėti, tačiau R. V. vis tiek nenorėjo, kad antstolis vykdytų nutartį.
Liudytojas J. L. parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities VPK 1 PK tyrėju, parodė analogiškai liudytojo V. P. duotiems parodymams ir papildė, kad atvykus antstolis paaiškino, jog R. V. administracinėse patalpose užrakino bylą, teismo nutartį, jo filmavimo kamerą. Patekus į patalpas, antstolis savo daiktus pasiėmė ir pradėjo nutarties vykdymą. Parodė, kad antstolis prisistatydamas parodė pažymėjimą, todėl nekilo jokių abejonių, kad tas asmuo yra antstolis, iš bendro konteksto buvo akivaizdu, kad ir R. V. tai žino. Parodė, jog matė, kaip vieną kartą R. V. ištraukė laidus iš kompiuterio lizdo, R. V. veismai nebuvo padedantys antstoliui. Jis akivaizdžiai trukdė, nes jo pagalbos niekas neprašė, jis nuolat kartojo, kad antstolio ir policininkų veiksmai yra neteisėti. Pamena, kad ginčas buvo kilęs dėl įmonės buveinės adreso, nurodyto nutartyje, tačiau viršininkas telefonu patikslino, kad antstolis pagal tokią teismo nutartį turi teisę atlikti veiksmus visuose įmonės filialuose.
Liudytojas S. D. - dirbantis Klaipėdos apskrities VPK 1 PK tyrėju parodė analogiškai liudytojų V. P. ir J. L. duotiems parodymams ir papildė, kad R. V. prisistatė įmonės direktoriumi, o V. J. pristatė įmonės savininku. Prekybos salėje atvykus dar buvo vaikinas ir mergina, kaip suprato, įmonės darbuotojai, vėliau matė, kaip R. V. pradėjo ištraukinėti kompiuterių laidus iš tinklo, kai antstolis prisėdo prie vieno iš kompiuterių. Tokiu būdu, R. V. išjungė 2 ar 3 kompiuterius, tuos prie kurių buvo priėjęs antstolis. Su antstoliu dar buvo vienas asmuo, kuris į kalbas nesileido, kaip suprato, buvo atvykęs kartu su antstoliu jam padėti įvykdyti nutartį. R. V. sakė, kad savininkas grįš už 1-2 valandų, pralaukė 2-3 val., tačiau V. J. nepasirodė. Parodė, kad bejonių dėl antstolio veiksmų nekilo. Girdėjo, kaip antstolis prašė R. V. pasakyti kompiuterių slaptažodžius, tačiau pastarasis atsakydavo, jog be V. J. to daryti negali.
Iš 2010-04-19 antstolio A. S. pareiškimų matyti, kad 2010-04-19 vykdant Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartį UAB „(duomenys neskelbtini)” patalpose „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojai trukdė atlikti antstolio veiksmus, kad darbuotojas R. V. atjungė kompiuterių maitinimo laidus, neleido įjungti kompiuterių (t. l, b.l. 3, 5).
Iš 2010-04-28 antstolio A. S. pareiškimų, rašytų 2010-04-19, papildymo matyti, kad 2010-04-19 vykdant 2010-04-06 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartį, R. V. neleido ir trukdė apžiūrėti kompiuterius, buvo atimtas nešiojamas kompiuteris, atjungti kompiuterių maitinimo laidai (t. l, b.l. 6).
Iš 2010-04-06 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutarties, matyti, kad ja tenkintas Microsoft Korporacijos ir Adobe Systems Incorporated atstovų advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai” advokatės J. K. prašymas dėl įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo ir nutarta užtikrinti įrodymus: išsamiai aprašyti kompiuterių programų, į kurias turtinės autoriaus teisės priklauso pareiškėjoms Microsoft Korporacijos ir Adobe Systems Incorporated, kopijų įdiegimo (atgaminimo ir (arba) saugojimo elektronine forma) į atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)”, į.k. „(duomenys neskelbtini), reg. „(duomenys neskelbtini), priklausančius kompiuterių kietuosius diskus datas, paimti šių kompiuterių programų kopijas ir su jomis susijusius dokumentus. Nutarties vykdymas pavestas antstolių kontorai pagal sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą tvarką (t. l, b.l. 7-8).
Iš 2010-07-22 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas antstolio A. S., kur užfiksuotos 2010-04-19 ir 2010-04-20 teismo nutarties vykdymo aplinkybės UAB „(duomenys neskelbtini)” patalpose, esančiose „(duomenys neskelbtini), antstolio veiksmai, atliekami su UAB „(duomenys neskelbtini)” kompiuteriais, taip pat R. V. veiksmai, antstoliui vykdant teismo nutarti (t. l, 11-15).
Iš 2010-04-26 UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus V. J. paaiškinimo, rašyto Klaipėdos AVPK 1-ajam policijos komisariatui, matyti, kad 2010-04-19 į UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus kabinetą buvo atvesti du vyrai. Vienas iš atvykusių vyrų prisistatė kaip antstolis A. S., pasakė, kad atvyko kažką patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančiuose kompiuteriuose. Kadangi antstolis savo atvykimo nebuvo iš anksto suderinęs, pasiūlė prisėsti ir palaukti, nes skubėjo į svarbų, anksčiau numatytą, susitikimą su AB „„(duomenys neskelbtini)” vyr. mechaniku M. K.. Po kurio laiko darbuotojai telefonu informavo apie antstolio savavaldžiavimą bandant prisijungti su savo įranga prie UAB „(duomenys neskelbtini)” kompiuterių. Jis davė darbuotojams nurodymą visiems palikti patalpas ir užrakinti jas, kad šie įvykiai negadintų įmonės įvaizdžio (t. l, b.l. 21-22).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)” prie bylos pateikto 2010-04-22 darbų atlikimo akto Nr. 100422-1 matyti, kad UAB „Divarta”, atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)” pateiktų 7 kompiuterių diagnostiką, pateikė išvadą: kompiuteris „Intel Pentium 4/1.7” (Nr. 1) įsijungia ne visada, gedimo priežastis - dažno arba neatsargaus naudojimo maitinimo kabeliu išjudintas maitinimo lizdas; kompiuteris „Intel Pentium Dual Core E5200/2.5” (Nr. 2) neįsijungia, priežastis perdegęs maitinimo blokas, galima to priežastis - įtampos šuoliai, neatsargus naudojimas; kompiuteris „Intel Pentium 4/2.6” (Nr. 3) įsijungia ne visada, priežastis pagrindinės plokštės gedimas, kurio priežastis ant pagrindinės plokštės išsipūtę kondensatoriai; kompiuteris „Intel Celeron 1.8” (Nr. 4) neįsijungia, kadang perdegusi pagrindinė plokštė, brokuotas maitinimo blokas, ko priežastis brokuotas maitinimo blokas, kuris paduoda per didelę srovę į pagrindinę plokštę; kompiuteris „AMD Athlon 64 Du Core” (Nr. 5) įsijungia ne visada, priežastis išdžiūvusi sutepimo medžiaga tarp procesoriaus ventiliatoriaus; kompiuteris „Digital l” (Nr. 6) ir kompiuteris „Intel 2” (Nr. 7) yra veikiantis, galima neįsijungimo priežastis didelis dulkių kiekis kompiuterio viduje (t. l, b.l. 24-31).
Iš antstolio A. S. nutarties vykdymo 2010-04-28 akto Nr. S-18164 matyti, kad 2010-04-19 UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojams neleidus antstoliui vykdyti nutarties reikalavimų, t.y. išjungus kompiuterius, nenurodžius jų įjungimo slaptažodžių bei uždarius administracinių patalpų duris, kuriose buvo kompiuteriai, bei 2010-04-20 atvykus tęsti vykdymo veiksmų, kompiuteriams neįsijungus, 2010-04-06 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutarties reikalavimai, susiję su išsamiu kompiuterinių programų, į kurias turtinės autoriaus teisės priklauso pareiškėjoms Microsoft Korporacijos ir Adobe Systems Incorporated, kopijų įdiegimo (atgaminimo ir (arba) saugojimo elektronine forma) į atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)”, į.k. „(duomenys neskelbtini), reg. „(duomenys neskelbtini), priklausančius kompiuterių kietuosius diskus datas, aprašymu neįvykdyti (t. l, b.l. 101).
Iš antstolio A. S. turto aprašo vykdomojoje byloje 0010/10/02517 Nr. S16391, vykdant Klaipėdos m. apylinkės teismo 2010-04-06 nutartį, matyti, kad aprašyto turto savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)”, vykdant Klaipėdos m. apylinkės teismo 2010-04-06- nutartį buvo rašomas turto aprašas, kuriame nurodyta, koks kompiuteris tikrinamas, kokia programa kompiuteryje instaliuota. Iš šio turto aprašo matyti, kad antstolis A. S. 2010-04-19 tikrino 6 UAB „(duomenys neskelbtini)” kompiuterius: 1) nešiojamą kompiuterį „NRV 003 NB”, registracijos Nr. 00426-OEM-8992662-00497 (į jį 2009-11-26 15.30 val. instaliuota programa Microsoft Windows 7 Ultimate); 2) „Intel Pentium 4 264" (į jį instaliuota programa Windows XP Profesional); 3) „AMD Athlon 64 Dual Core” (į jį instaliuota programa Windows XP Profesional); 4) „Intel Pentium 1.7641z” (į jį instaliuota programa Windows XP Profesional); 5) „Intel Celeron CPU 1.8” (į jį instaliuota programa Windows 7 Ultimate); 6) „Pentium Dual Core CPU ES200 (į jį instaliuota programa Microsoft Windows XP Profesional), nurodyta, kad kompiuteriai užplombuoti. Taip pat turto apraše nurodyta, kad užplombuotos patalpos, kuriose yra 4 kompiuteriai. Nurodyta, kad dalyvavo surašant šį aktą ir jį pasirašė antstolis A. S., vyr. buhalteris R. V., A. T., S. Š., L. L., V. K., kuris atsisakė pasirašyti apie dokumentų gavimą (t. l, b.l. 117-119).
Iš 2010-09-14 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jame užfiksuota, kaip įtariamasis R. V. UAB „(duomenys neskelbtini)” patalpose, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, prekybos salėje parodė kur atjungė elektros maitinimą 2010-04-19, dalyvaujant asmeniui, prisistačiusiam antstoliu A. S., taip pat toje pačioje prekybos salėje parodė darbo stalą, kur atjungė elektros maitinimą nuo tinklinio šakotuvo, kuris gali perduoti komandą kasos aparatui ir gali būti atspausdintas čekis, dalyvaujant asmeniui, prisistačiusiam antstoliu A. S., R. V. teigimu, jo atlikti veiksmai jokios įtakos kompiuterių darbui ir jų patikrinimui neturėjo (t. l, b.l. 131-137).
Iš 2010-11-04 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė su užrašu “Kompiuterių apžiūra” 2010-04-20 V. J. (2 t., b.l. 30-35).
Iš Klaipėdos m. apylinkės teismo 2010-12-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6481 792/2010 pagal ieškovės Microsoft Korporacijos ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)” dėl autorių teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo, matyti, kad byloje nustatyta, jog 2010-04-19 9.30 val. antstoliui A. S. atvykus, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vykdyti nutarties, atsakovės darbuotojai atsisakė vykdyti teisėtus antstolio reikalavimus - nedelsiant išjungė kompiuterius, antstoliui juos siekiant įjungti, kompiuteriai neįsijungė nesurinkus nustatytų slaptažodžių, kurių atsakovo darbuotojai antstoliui neatskleidė, išjungė, uždarė administracinę patalpą, kurioje buvo 4 kompiuteriai, neįleisdami į ją antstolio. Antstolis kartu su atvykusiais policijos pareigūnais užplombavo atsakovės kompiuterių lizdus, administracinės patalpos, kurioje buvo 4 kompiuteriai ir į kurią antstolis nebuvo įleistas, duris. 2010-04-20 9.00 val. antstoliui atvykus tęsti vykdymo veiksmus, antstolis, pasitelkęs kompetentingą specialistą, nustatė, kad dalies kompiuterių operacinė sistema nepasileidžia, dalis kompiuterių neįsijungia. Viename nešiojamame kompiuteryje Nr. NRV 003NB pasileido operacinė sistema Microsoft Windows XP Home Edition, o 2010-04-19 šiame kompiuteryje buvo operacinė sistema Microsoft Windows Vista 7 Ultimate 00426-OEM-8992662-00497, 2009-11-26, 15:30 (t. 2, b.l. 42-49).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius V. J. 2011-01-25 rašto matyti, kad kompiuterių, kurių diagnostika atlikta 2010-04-22, neremontavo, juos pakeitė naujais (t. 2, b.l. 57).
Iš 2010-10-22 tarnybinio patikrinimo išvados dėl R. V. prašymo matyti, kad atlikus tarnybinį pateikrinimą, pripažinta, jog Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 1 PK tyrėjai S. D., J. L., V. P. tarnybinio nusižengimo nepadarė (2 t., b.l./ 60-66).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius V. J. 2011-01-25 rašto matyti, kad jis patvirtino, jog R. V. 2010-04-19 veikė vykdydamas įmonėje nustatytą tvarką bei jo nurodymus (2 t., b.l. 67-68).
Iš Lietuvos antstolių rūmų 2011-04-14 rašto Nr. S-8219-9357 matyti, kad antstolis A. S. vykdė antstolio profesinę veiklą 2010-04-19-20 dienomis ir jo įgaliojimai nebuvo sustabdyti (2 t., b.l. 164).
Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet kokiu būdu trukdė teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokatui arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitos tarptautinės teisminės institucijos pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės arba tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas arba trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą.
Asmens veika pagal BK 231 str. 1 d. gali būti kvalifikuojama, jei ja kėsinamasi į normalią teisingumą vykdančių institucijų – teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio – veiklą. Kaltininkas paprastai visiškai suvokia daromos veikos aplinkybes, jos prasmę ir bet kokios formos poveikiu siekia sukliudyti minėtų subjektų veiklai. Kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, veikos tikslas - sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą.
Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. dispozicijoje numatyti objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai apima mėginimą bet kokia forma (aktyvia ar pasyvia) paveikti pareigūnus, norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti tyrimą, teisingai išnagrinėti bylą teisme, įvykdyti teismo sprendimą. Įstatymo dispozicijoje numatytas trukdymas atlikti tam tikras pareigas apima bet kokios formos poveikį arba neveikimą - prašymus, reikalavimus, nurodymus ir kt. veiksmus, arba teisėtų pareigūno reikalavimų nevykdymą, kliudančius išvardintiems asmenims atlikti pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis V. J. savo kaltės nepripažįsta, tačiau neneigia, jog įvykio dieną 2010-04-19 UAB “(duomenys neskelbtini)” patalpose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atvykus nukentėjusiajam antstoliui A. S., paliko jį savo kabinete. Kaltinamojo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kad atvykęs antstolis neprisistatė, neparodė pažymėjimo ir nepaaiškino, ko atvyko, vertintini kritiškai, tokius jo parodymus paneigia nukentėjusiojo antstolio A. S. bei liudytojo L. L. duoti parodymai, kad V. J. prisistatė, pateikė susipažinimui vykdytiną teismo nutartį bei visą vykdomąją bylą. Bylos duomenimis nustatyta, kad perskaitęs nutartį V. J. pasišalino iš kabineto, palikdamas juos vienus. Tokiais nukentėjusiojo bei liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi jie logiški, atitinka nustatytoms bylos aplinkybėms, viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoskelūs ir vienodi. Be to, akivaizdu, jog palikti nepažįstamus asmenis savo darbo kabinete, kur laikomi dokumentai, kompiuteris ir kiti daiktai, nesiaiškinus, kas jie ir kokiu tikslu atvyko, nelogiška. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog susitikime su M. K. užtruko tik apie 30 min., tokias aplinkybes paliudijo ir liudytoju apklaustas M. K., tai yra 09:30 val. V. J. jau buvo laisvas, tačiau į UAB “(duomenys neskelbtini)” patalpas grįžo tik apie 14:00 val., t.y. žinodamas ir suprasdamas, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” patalpose laukia antstolis su tikslu įvykdyti teismo nutartį, V. J. sąmoningai į jas negrįžo. Kad V. J. žinojo, jog antstolis A. S. laukia jo UAB “(duomenys neskelbtini)” patalpose siekdamas įvykdyti teismo nutartį, patvirtina ir kito kaltinamojo R. V. teisimojo posėdžio metu duoti parodymai, kad su V. J. bendravo telefonu, pastarasis vis žadėjo grįžti už valandos. Apklaustas liudytoju V. J. ikiteisminio tyrimo metu bei raštu teikdamas informaciją apie įvykio aplinkybes nurodė - “vienas iš atvykusių vyrų prisistatė kaip antstolis A. S.”, “daviau darbuotojams nurodymą visiems palikti patalpas ir užrakinti jas” (1 t., b.l. 21-22), “UAB “(duomenys neskelbtini)” vyr. buhalteris R. V. 2010-04-19 veikė vadovaudamasis įmonėje nustatyta tvarka bei mano tiesioginiais nurodymais” (2 t., b.l. 67-68). Kai V. J. buvo pareikšti įtarimai, jis parodymus duoti atsisakė, o apklaustas kaltinamuoju teisiamojo posėdžio metu aptartuose raštuose nurodytus savo teiginius neigė, parodydamas, jog ant raštų yra jo parašai, tačiau tekstus rengė ne jis, jog nurodymų nei R. V., nei kitiems darbuotojams nedavė, kodėl pasirašė dokumentų, kuriuose parašytas tikrovės neatitinkantis tekstas, V. J. logiškai paaiškinti negalėjo. Tokią kaltinamojo poziciją teismas vertina kaip siekimą, bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės už jam inkriminuojamą nusikalstmą veiką. Kad darbuotojai antstoliui pradėjus vykdyti teismo nutartį ėmė išjunginėti savo kompiuterius, patvirtina filmuota medžiaga (1 t., b.l. 16), iš kurio akivaizdžiai matosi, kaip N. B. išjungia savo kompiuterį, nors darbo diena dar tik buvo prasidėjusi.
Įvertinus aukščiau ištirtų įrodymų visumą, išdėstytus argumentus, liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, kad yra įrodyta, jog V. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d., t.y. jis sąmoningai, tyčia, turėdamas tikslą sutrukdyti antstoliui A. S. įvykdyti 2010-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, 2010-04-19 apie 09:00 val. pasišalino iš UAB “(duomenys neskelbtini)” administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir negrįžo į jas iki kol antstolis ten buvo, davė nurodymus įmonės darbuotojams išjungti kompiuterius, neteikti antstoliui jokios ifnormacijos bei išprašyti antstolį iš patalpų.
Iš teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis R. V. savo kaltę neigia, tačiau pripažino, kad įėjęs į direktoriaus V. J. kabinetą ir pamatęs su antstoliu A. S. kartu atėjusį vyrą prie V. J. nešiojamojo kompiuterio, jį uždarė ir paėmė, neleido antstoliui juo atlikti teismo nutartyje nurodytų veiksmų. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir nukentėjusojo, liudytojų L. L., V. C. parodymai, antstolio A. S. filmuota medžiaga (1 t., b.l. 16). Kaltinamojo argumentą, kad antstolis jam neprisistatė, paneigia filmuota medžiaga, kurioje antstolis ne kartą kartojo, kas yra ir kokiu tikslu atvyko, be to, nustatyta, kad atvykęs antstolis jau buvo prisistatęs įmonės direktoriui V. J.. Teismas pažymi, jog iškvietus patrulius, vėliau tyrėjus, antstolio tapatybė buvo nustatyta, tai patvirtino M. V. bei M. K., buvo pagarsinta teismo nutartis, tyrėjas J. L. susipažinęs su teismo nutartimi patvirtino, kad antstolio veiksmai yra teisėti. Tačiau A. V. ir toliau piktybiškai trukdė antstoliui vykdyti teismo nutartį. Kad antstolio veiksmai buvo teisėti, nenusikalstami, nepažeidžiantys įstatymų nuostatų, patvirtina ir į bylą pateikta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-19 nutartis, kuria atsisakyti panaikinti prokuroro V. Gulenkovo nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą antstolio A. S. atžvilgiu pagal R. V. skundą (5 t., b.l. 3-6). R. V. aktyvūs veiksmai trukdant antstoliui vykdyti teismo nutartį pasireiškė ir kompiuterių laidų ištraukimu iš maitinimo lizdų, nors šias aplinkybes kaltinamasis neigia, parodydamas, jog siekė ištraukti tik kasos aparato laidą, tačiau jo parodymus paneigia išsamūs, nuoseklūs ir vienodi liudytojų J. L., S. D., L. L. parodymai, kurie patvirtino, jog matė, kaip R. V. išraukia kompiuterių laidus, taip pat nukentėjusiojo parodymai. Kad antstoliui nepasakė kompiuterių slaptažodžių, neneigė ir pats kaltinamasis R. V., parodydamas, jog jis jų nesakys be vadovo leidimo, be to, paminėjo, jog šalia buvusi V. C. slaptažodžius žinojo, teismas konstatuoja, kad šis faktas taip pat laikytinas trukdymu antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Liudytojai J. L., S. D. parodė, kad jiems atvykus administracinė patalpa buvo užrakinta, A. V. turėjo raktus, atrakino ją dalyvaujant tyrėjui J. L., iš atrakintos patalpos antstolis pasiėmė savo daiktus. Užrakindamas patalpą A. V. sąmoningai neleido antstoliui atlikti kompiuterių patikrinimų – įvykdyti teismo nutarties. Kaltinamojo argumentą, kad su juo yra siekiama susidoroti, teismas vertina kaip gynybinę poziciją, kadangi duomenų apie tai, kad su antstoliu A. S. turėjo priešiškų santykių, ar apskritai kokių nors bendrų reikalų, nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir pats R. V..
Įvertinus aukščiau ištirtų įrodymų visumą, išdėstytus argumentus, liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, kad yra įrodyta, jog R. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d., t.y. jis sąmoningai, tyčia, turėdamas tikslą sutrukdyti antstoliui A. S. įvykdyti 2010-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, 2010-04-19 nuo 09:00 val. iki 13:45 val. UAB “(duomenys neskelbtini)” patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atsisakė vykdyti teisėtus antstolio A. S. reikalavimus, neleido patikrinti įmonėje buvusių kompiuterių, ištraukdamas iš maitinimo lizdų jų laidus, paimdamas iš antstolio nešiojamąjį kompiuterį, užrakindamas administracines patalpas bei į jas neįleisdamas antstolio, nepasakydamas antsoliui prašant kompiuterių slaptažodžių.
Kaltinamųjų V. J. ir R. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmes, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
Kaltinamasis V. J. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 231 str. 1 d. bausmę - baudą.
Kaltinamasis R. V. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 231 str. 1 d. bausmę - baudą.
Bausmės dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamuosius charakterizuojanti medžiaga.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys kompaktiniai diskai, esantys byloje vokuose (1 t., b.l. 16, 120; 2 t., b.l. 31), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais
nusprendė:
V. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 25 MGL t.y. 3250 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 25 MGL t.y. 3250 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą.
Iki nuosprendis įsiteisės, R. V. paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –tris kompaktinius diskus, esančius byloje vokuose (1 t., b.l. 16, 120; 2 t., b.l. 31), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.