Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.3; 1.2.23.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

2025 m. rugpjūčio 1 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Dyburienės ir Algirdo Giedraičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (narkotinių medžiagų platinimas M. Š.) – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (narkotinių medžiagų platinimas A. L.) – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. V. paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. V. paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 23 d., 13.53 val. iki 2023 m. birželio 23 d., 17.30 val. (viena para).

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo tos dienos, kai V. V. savarankiškai prisistatęs pradės atlikinėti bausmę arba nuo faktinio V. V. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti, o pradėjus vykdyti bausmes, nuspręsta panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir M. Š., A. L., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu V. V. nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 2023 m. gegužės 11 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,331 g narkotinių medžiagų – kokaino, kurį 2023 m. gegužės 11 d. neteisėtai atgabeno iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kur apie 16.45 val., už 80 eurų neteisėtai pardavė M. Š.,

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 2023 m. birželio 23 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,100 g narkotinių medžiagų – kokaino, kurį 2023 m. birželio 23 d. automobiliu „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno iki pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur apie 13.50 val. už 100 eurų neteisėtai pardavė A. L..

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. prašo pakeisti Kauno rūmų 2025 m. balandžio 23 d. nuosprendį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu ar nustatyti trumpesnės trukmės nei sankcijos minimumas laisvės atėmimo bausmę, arba pakeisti bausmių bendrinimą – vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 4 dalimi, paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į bausmės laiką vieną parą, išbūtą sulaikyme. Savo skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Nuosprendis neteisingas, neteisėtas, nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes nebuvo pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, kai buvo galima taikyti. Teismas nepakankamai įvertino, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, jis nuoširdžiai paaiškino, kad nėra platintojas, tačiau retsykiais vartojo kokainą, nes dėl sunkios sveikatos būklės pastoviai jaučia skausmus. Jis turėjo truputį kokaino sau vartojimui ir kratos metu pas jį policija nerado daugiau kokaino ar kitokių draudžiamų medžiagų. Yra pažįstami su kaimynu M. Š., žinojo, kad jis retsykiais vartoja draudžiamas medžiagas, kai jis paprašė perleisti pavartoti, davė, nes iš patirties žino, kaip sunku nevartojus. Taip pat ir pažįstamas statybų ir remonto verslininkas A. L. prašė „pataisyti sveikatą“, todėl perleido turėtus miltelius. Duoti kokaino kiekiai itin minimalūs, davė pažįstamiems asmenims, jų prašymu. Jis nėra platintojas, nesiskelbia socialiniuose tinkluose ar kitaip dėl pardavinėjimų.

2.2. Taip pat nepakankamai atsižvelgta į sunkią jo sveikatos būklę. Yra patyręs stuburo traumą, išgyvena didelius skausmus nugaroje ir strėnose, dažnai net nepajėgia atsikelti iš lovos, nepaeina. Taip pat turi sudėtingas psichologines problemas, kelis kartus gydytas stacionaruose (duomenys neskelbtini). Jis vartoja raminančius, nuskausminančius vaistus. Prie bylos pateikė medicininius dokumentus dėl savo sunkios sveikatos būklės, kad atlikti laisvės atėmimo bausmę būtų labai sudėtinga. Buvo patikėjęs skleidžiama informacija, kad kokainas natūralus gamtos narkotikas, kuriam priklausomybės nėra arba priklausomybė minimali, kad nekenkia sveikatai.

2.3. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. atlikti pakeitimai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio taikymo. Prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti švelnesnę bausmės rūšį be laisvės atėmimo ar trumpesnę bausmę nei minimali sankcijos riba. Taip pat prašo pakeisti nuosprendį dalyje dėl bausmių bendrinimo. Subendrina bausmė aiškiai per griežta, nes nepakankamai įvertintos faktinės aplinkybės: kad prašė pažįstami asmenys, kad minimalūs kiekiai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad sunki jo sveikatos būklė.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – apeliacinį skundą atmesti.

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde prašoma vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, sušvelninti paskirtą bausmę, paskiriant kitą bausmės rūšį nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba paskirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, bei paskirti švelnesnę subendrintą bausmę.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 dalis).

6. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs V. V. kaltu dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, skyrė jam po 2 (dvejus) metus terminuoto laisvės atėmimo už kiekvieną nusikalstamą veiką, t. y. švelniausią sankcijoje numatytą bausmę. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį, kadangi galėjo skirti švelnesnę nei numatyta įstatymo sankcijoje bausmę, t. y. nesusijusią su laisvės atėmimu arba trumpesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. V. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistajam paskirta teisingai.

7. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti V. V. laisvės atėmimo bausmę grindė ne tik su padaryta nusikalstama veika susijusiomis, bet ir su nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarė ir teisingai įvertino. Nuteistasis V. V. padarė du tyčinius, sunkius (BK 11 straipsnio 5 dalis), baigtus nusikaltimus. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad V. V. teisiamas jau dvyliktą kartą. Naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Pažymėtina ir tai, kad po šioje byloje inkriminuotų nusikaltimų padarymo, jo atžvilgiu buvo priimti dar net keturi apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 281¹straipsnio 1 dalyje. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Šioje byloje inkriminuoti nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Be to, matyti, kad V. V. nusikalstamas elgesys pasunkėjo, jis jau nuteistas už sunkius nusikaltimus. Šie duomenys neigiamai charakterizuoja asmenį, rodo, kad anksčiau taikytos švelnesnės bausmės (bauda, laisvės apribojimas) neturėjo įtakos jo elgesiui, jis ir toliau vykdė nusikalstamas veikas. Asmeniui darant nusikaltimus pakartotinai ir valstybės taikomos bausmės turi griežtėti.

8. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas V. V. skyrė teisingą bausmę. Įvertinus V. V. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

9. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad dėl sunkios sveikatos būklės, jam gali būti sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų ir argumentų individualizuojant bausmę V. V. matyti, kad teismas įvertino apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į V. V. sveikatos būklę, teisiamojo posėdžio metu išklausė ekspertų paaiškinimus dėl galimybės atlikti laisvės atėmimo bausmę, esant tokiai nuteistojo sveikatos būklei, taigi šios aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmę. Šių aplinkybių pagrindu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nuteistojo atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo.

10. BK 54 straipsnio 3 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai ar iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2011, 2K-633/2011, 2K-447/2014).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo yra nepagrįsti. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo stuburo trauma, psichine sveikata, pateikti duomenys apie tai, kad nuteistasis gydėsi (duomenys neskelbtini)stacionare, nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės. Minėtos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, suteikiančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenybę, šeimines ir asmenines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, įvertinęs V. V. sveikatos būklę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, skyrė jam minimalias laisvės atėmimo bausmes. Dar labiau švelninti ir taip švelnias bausmes, nėra teisinio pagrindo. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir pirmos instancijos teismas, patirta stuburo trauma ir sunki psichologinė sveikata, nesutrukdė jam toliau daryti nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas vėlesniais teismo nuosprendžiais, o šios nusikalstamos veikos susijusios su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu (nuteistas už vairavimą esant neblaiviam).

12. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Dėl bausmių bendrinimo

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino ir paskyrė galutinę 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę. Bendrindamas bausmes, teismas vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir prie vienos iš bausmių pridėjo dalį kitos bausmės.

14. Bausmių skyrimą už kelias nusikalstamas veikas reglamentuoja BK 63 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai sudėti ar iš dalies sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmių dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (BK 63 straipsnio 4 dalis).

15. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvų, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su parinktos bausmės dalimi – pridėti 1 (vieneri) metai. V. V. nuteistas už du sunkius nusikaltimus, ankščiau ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, tarp abiejų nusikaltimų kiek ilgesnis nei vieno mėnesio laiko tarpas, todėl mažinti pridedamos bausmės dalį, nėra objektyvaus pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, parinko V. V. palankesnį bendrinimo būdą – dalinį bausmių bendrinimą, nors įstatymas numato galimybę bausmes ir visiškai sudėti. Subendrintą bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino vienu trečdaliu, nes byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tvarka ir V. V. pripažino padaręs nusikalstamas veikas (BK 64¹ straipsnio 1 dalis), taip pat pagrįstai į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas (BK 66 straipsnis).

16. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. V. paskirta subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtos subendrintos bausmės dydį ar taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, objektyvaus pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.