Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-744-557/14

Teisėja I. Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00258-2013-8

2014 m. lapkričio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Reginos Bertašienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. A. gynėjo advokato I. Motužio apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo N. A. nuteistas pagal BK 201 str. 2 d. 300 MGL (39000 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. A. nuteistas už tai, kad turėdamas bendrą tyčią pasigaminti naminės degtinės, turėdamas tikslą ją realizuoti, Plungės r. (duomenys neskelbtini) ., nenaudojamose fermose, 2013-05-17 pagamino 292 litrus naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 28,6–33,3 proc., o iš likusio 7610 litrų raugalo, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 8,2–10,3 proc., panaudodamas pagamintus aparatus degtinei gaminti, gamino 718,80 litro absoliutaus etilo alkoholio, tokiu būdu jis, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino daugiau kaip penkiasdešimt litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl N. A. nuteisimo pagal BK 201 str. 2 d. pagrįstumo

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą nuteistojo N. A. kaltės klausimu bei įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad nuteistasis N. A. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 53) parodė, kad 2013-05-16 apie 17 val. pas jį į namus atvažiavo V. N., kuris paprašė Plungės r. (duomenys neskelbtini) išvirti naminės degtinės, už tai pasiūlė 100 Lt. Jam sutikus, jis kitą dieną apie 6 val. atvyko į nurodytą fermą, ten rado 10 talpyklų su raugu, pradėjo jį kaitinti. Baigęs gaminti, turėjo užraugti naują raugą. Pradėjus bėgti degtinei, jį sulaikė atvykę policijos pareigūnai.

Nors nuteistasis N. A. teisiamojo posėdžio metu (b. l. 107–108) neigė fermose gaminęs naminę degtinę, tačiau jo parodymai visiškai paneigti liudytojų D. G., A. P. ir A. Ž. parodymais, įvykio vietos apžiūra ir kita bylos medžiaga.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog nusikalstamų veiksmų subjektyviuosius kriterijus dažniausiai nulemia byloje nustatyti objektyvieji požymiai, todėl subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę reikia analizuoti ir vertinti ne tik pagal paties kaltininko poziciją, bet ir pagal objektyviuosius bylos duomenis.

Liudytojas D. G. teisiamojo posėdžio metu (b. l. 120) parodė, kad tikrinant informaciją, jog minėtame kaime verdama naminė degtinė, tą dieną nuvyko prie fermų, kurias stebėjo apie 30–40 min., matėsi, kad rūksta dūmai, suprato, kad galbūt verdama naminė degtinė, todėl užėjo į vidų. Viduje prie krosnies stovėjo N. A., daugiau asmenų viduje nebuvo, vyko naminės degtinės gamyba, nes kūrenosi ugnis, iš aparato bėgo naminė degtinė.

Liudytojas A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įėjus į pastatą - fermą (duomenys neskelbtini) Plungės rajone, ten rado tris asmenis: N. A., A. Ž. ir Brasą. N. A. ten dirbo ir nurodė, kad įranga jo ir naudoja savo reikmėms, o A. Ž. ir Brasas pasakė, jog atėjo paprašyti rūkalų. Kol įėjo į pastatų vidų, pastatą stebėjo apie 2 val.

Netikėti anksčiau aptartais liudytojų A. P. ir D. G. parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Liudytojų parodymuose yra tam tikrų nesutapimų dėl pastatų stebėjimo laiko, pastate buvusių asmenų skaičiaus, kurie, kaip teisingai pastebima apeliaciniame skunde, gali būti paaiškinami dideliu laiko tarpu, praėjusiu nuo įvykio iki liudytojų apklausos. Vienok dėl esminės reikšmingos bylai aplinkybės – jog naminę degtinę gamino būtent N. A. – šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir tarpusavyje sutampa. Nenustatyta aplinkybių, kurios duotų pagrindą įtarti, kad liudytojai melagingai apkalba nuteistąjį N. A., tokių aplinkybių nenurodo ir pats nuteistasis. Pažymėtina, kad šiuos liudytojų parodymus visiškai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti N. A. parodymai, kurie teisiamajame posėdyje buvo perskaityti byloje surinktiems įrodymams patikrinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka. Apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas, nuosprendyje nurodydamas liudytojų D. G. ir A. P. parodymus, neva nutylėjo šių liudytojų parodymus apie tai, kad nė vienas iš šių liudytojų negalėjo kategoriškai paneigti N. A. nurodytos aplinkybės, kad prieš jo sulaikymą maždaug iki pusės valandos laikotarpiu iš fermos, kur buvo darykla, išvyko daryklos šeimininkai V. N. ir jo pažįstamas, nėra esminiai vertinant nuteistojo kaltės klausimą, kadangi tokie liudytojų parodymai nei patvirtina, nei paneigia nuteistojo kaltės.

Liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 43) parodė, kad 2014-05-17 apie 11 val. užėjo į fermas, esančias Plungės r. (duomenys neskelbtini), S. B. paprašyti cigarečių. Fermoje jos nebuvo, tačiau sutiko N. A., kuris ten gamino naminę degtinę. Teisiamojo posėdžio metu A. Ž. nurodė, jog sutikus N. A. fermoje, šis paklausė, ar jis nenorėtų jam padėti gaminti naminę degtinę. Apelianto argumentas, jog apylinkės teismas taip pat pernelyg sureikšmino liudytojo A. Ž. išsakytą frazę apie tai, kad N. A. norėjo, kad jis padėtų gaminti naminę degtinę, ir negretino šių liudytojo parodymų su kitais jo paties parodymais, yra nepagrįstas, kadangi šie parodymai būtent ir buvo gretinami, nes teisiamojo posėdžio metu A. Ž. aiškiai nurodė, kad N. A. norėjo, jog jis (A. Ž.) N. A. padėtų darbuotis, o ikiteisminio tyrimo metu tik nurodė, kad fermoje sutiko N. A., kuris ten gamino naminę degtinę. Taigi iš šių parodymų matyti, kad tiek apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu A. Ž. nurodė, kad N. A. būdamas fermoje gamino naminę degtinę.

N. A. kaltę kartu su kitais įrodymais patvirtina ir liudytojų K. D., D. G. parodymai, kurie apeliaciniame skunde netgi nėra kvestionuojami.

Apelianto argumentas, kad apylinkės teismas nuosprendyje nepasisakė dėl liudytojos S. B. parodymų reikšmės ir jų niekaip nevertino, nes ši liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teisme nuosekliai tvirtino, jog elektros laidą iš jos namų į fermoje esančią naminės daryklą atsivedė du pagyvenę vyrai, o N. A. ji net nebuvo mačiusi, taip pat nėra esminis vertinant nuteistojo kaltės klausimą, kadangi tokie liudytos parodymai nei patvirtina, nei paneigia nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nėra įrodymų, jog būtent N. A. pagamino 292 litrus naminės degtinės, o iš 7610 litrų raugalo gamino 718,80 litrų naminės degtinės, yra nepagrįstas. Kaip jau minėta anksčiau, surinkti įrodymai patvirtina, kad būtent N. A. buvo fermose ir ten jis gamino naminę degtinę. N. A. parodymai, kad naminę degtinę gaminti jam pasiūlė V. N., kuris jį (N. A.) paliko fermose gaminti naminę degtinę, o pats išvyko, leistų manyti, kad šį nusikaltimą N. A. padarė, galimai veikdamas bendrininkų grupe. Tokiu atveju, inkriminavus, kad N. A. nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, būtų pabloginta nuteistojo padėtis. Pabloginti padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BPK 320 str.). Šiuo atveju tokio skundo nėra, be to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, kurie galimai veikė kartu su N. A. kaip bendrininkai, taigi apeliacinės instancijos teismas neturi procesinio pagrindo remtis N. A. parodymais šioje dalyje. Laikantis BPK 255 str. 1 d. nuostatų, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų asmenų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Baudžiamajame įstatyme (BK 201 str.) uždraustos veikos objektyvusis požymis reiškiasi bet kuriais straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais. Kelių alternatyvių veiksmų atlikimas kvalifikuotinas kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jeigu jas jungia vieningas kaltininko sumanymas. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis apibūdinamas tiesiogine tyčia: ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal BK 201 str. 2 d. atsako tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt arba daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruotą, denatūruotą ar techninį etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) ar aparatus jiems gaminti arba juos realizavo. Kvalifikuojantis požymis yra namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų kiekis.

Byloje nustatyta, kad N. A. nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas bendrą tikslą – pagaminti ir realizuoti naminę degtinę (akivaizdu, jog toks kiekis naminės degtinės nebuvo gaminamas asmeniniam vartojimui). Tai, kad jis pagamino tik dalį naminės degtinės, kurios kiekis yra pakankamas veikai kvalifikuoti pagal BK 201 str. 2 d., o kitą dalį tik gamino ir buvo sulaikytas gamybos proceso metu įrodo, kad jis turėjo bendrą tikslą pagaminti ir realizuoti daugiau kaip 50 litrų naminės degtinės, todėl jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama kaip vieningas baigtas nusikaltimas.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl N. A. kaltės pagal BK 201 str. 2 d. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog N. A. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, o apelianto versija, kad N. A. šio nusikaltimo nepadarė, neatitinka tikrovės, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize ir jų viseto įvertinimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų, todėl išteisinti nuteistąjį dėl minėto nusikaltimo padarymo ar keisti veikos kvalifikaciją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kaip galima spręsti iš apeliacinio skundo turinio, N. A. nekaltumu nėra įsitikinęs ir pats apeliantas, kuris apeliaciniame skunde neatmeta galimybės laikyti įrodytu, jog N. A. padarė inkriminuotą nusikaltimą, ir kelia alternatyvų reikalavimą sušvelninti paskirtą bausmę, o šio reikalavimo pagrindimui dėsto aplinkybes apie atsitiktinį nusikaltimo pobūdį, sunkią nuteistojo turtinę padėtį, pastūmėjusią jį nusikalsti, taip pat antraeilį nuteistojo vaidmenį galimai bendrininkų padarytame nusikaltime.

Dėl nuteistajam N. A. skirtos bausmės

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas, skirdamas N. A. bausmę, nors ir deklaravo vadovavęsis BK 41 str. numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. 1 ir 2 d., ir nurodė atsižvelgiantis į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, į neteisėtai pagamintos ir gaminamos naminės degtinės tūrį, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių, į jo asmenybę, kad nėra teistas, nėra duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka, seniūnija, kurioje kaltinamasis yra deklaravęs gyvenamąją vietą, nėra gavusi nusiskundimų dėl netinkamo kaltinamojo elgesio, tai rodo, kad ši jo veika yra atsitiktinio pobūdžio, vienkartinė, tačiau pakankamai neįvertino, ar paskyrus bausmę bus pasiekti bausmės tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad teisinga ir protinga laikytina tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri vertinant nusikaltimo pobūdį, aplinkybes, asmenybę, nėra per griežta. Paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, tai yra tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.

N. A. anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši jo veika yra atsitiktinio pobūdžio, vienkartinė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo N. A. jauną amžių, jo finansinę padėtį (nuteistasis jokio turto neturi, gyvena su tėvais motinai priklausančiame name, nedirba, registruotas darbo biržoje), į tai, kad nekilo neigiamų pasekmių pašaliniams asmenims, nes naminė degtinė nebuvo realizuota, kas rodo mažesnį veikos pavojingumo laipsnį, į bausmės paskirtį, kolegija daro išvadą, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmė –300 MGL dydžio bauda - yra aiškiai per griežta, todėl yra mažintina. Pažymėtina, jog valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė baigiamųjų kalbų metu pirmosios instancijos teisme taip pat prašė skirti N. A. ženkliai mažesnę – 100 MGL dydžio – baudą. Kolegijos manymu, aiškiai per trumpas, nesudarantis galimybių realiai įvykdyti paskirtą bausmę, yra ir nuteistajam N. A. paskirtas 2 mėnesių terminas, per kurį nurodyta sumokėti baudą. Be to, apylinkės teismas į paskirtą bausmę neįskaitė sulaikyme išbūtą laiko, todėl, vadovaujantis BK 66 str., N. A. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-05-17 iki 2013-05-18 įskaitomas į paskirtą bausmę.

Apygardos teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes mano, kad BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta, paskyrus nuteistajam N. A. mažesnę sankcijoje numatytą baudą ir nustačius ilgesnį (realų) jos sumokėjimo terminą, todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., BPK 328 str. 1 p. ir 2 p., kolegija

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendį pakeisti.

N. A. pagal BK 201 str. 2 d. nubausti 100 MGL (13000 litų, kas atitinka 3765 eurus) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką 2013-05-17 iki 2013-05-18 ir nustatyti, kad baudos dydis, kurį nuteistasis per dvylika mėnesių nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, yra 96 MGL (12480 litų, kas sudaro 3614 eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.