Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Viktorijai Melnikovai, dalyvaujant prokurorui Valdui Uždanavičiui, advokatams Zbignevui Jankovski, Žanai Timaškovai ir Zitai Malovai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajone, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini) " direktoriumi ir UAB "(duomenys neskelbtini) ", vadybininku, neteistas, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamojo kodekso) 182 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje;

A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, nedirbantis, teistas 10 kartų: 2008-04-29 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., Baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės; 2009-08-31 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės apribojimu šešiems mėnesiams; 2009-12-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. - 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda; 2010-06-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. - 45 parų arešto bausme; 2012-02-10 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. - 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2013-07-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams; 2014-04-07 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., pritaikius Baudžiamojo kodekso 64-1 str., 63 str. 3, 9 d., 65 str. 1 d. 1 p., subendrinus skiriamą sumažintą 20 parų arešto bausmę su 2013-07-15 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 9 mėnesiams ir 20 dienų; 2015-03-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d., pritaikius Baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį, sumažinta 30 parų arešto bausme; 2015-07-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., pritaikius Baudžiamojo kodekso 64-1 str. - sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2017-10-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., pritaikius Baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį, 30 parų arešto bausme (bausmę atliko), kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Baudžiamasis kodeksas) 300 straipsnio 1 dalyje,

ir L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, LR pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Olandijoje arba (duomenys neskelbtini), Utenoje, netekėjusi, laikinai emigravusi ir dirbanti Olandijoje, teista 2017-06-12 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., pritaikius Baudžiamojo kodekso 64-1 str., keturiems mėnesiams viešųjų darbų, kaltinama nusikalstamomis veikomis, numatytomis Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A., L. F. ir R. K., pastarajam organizavus, veikdami bendrininkų grupėje, pagamino, o A. A. ir panaudojo netikrus dokumentus:

2016 metais, nuo rugpjūčio mėnesio iki spalio 10-14 d. R. K. paruošė ir atspausdino UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje 2016-08-11, 2016-08-16, 2016-08-20, 2016-09-01 ir 2016-09-10 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, įrašydamas jose melagingus duomenis neva šios įmonės akcijas – kaskart po 20 akcijų - pirko A. A. ir kaskart mokėjo akcijų pardavėjai L. F. po 200 eurų (viso 1000 eurų). Taip pat R. K. paruošė 2016-09-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialinių vertybių perdavimo – priėmimo aktą su jame įrašyta melaginga informacija apie faktą, kurio iš tikrųjų nebuvo tai yra, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. F. perdavė, o A. A., kaip naujasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, priėmė minėtos bendrovės dokumentus bei įmonės kasoje esančius grynuosius pinigus - 16 800 eurų. Iš tikrųjų akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir materialinių vertybių perdavimo – priėmimo aktą pasirašęs A. A. realiai nebuvo ir neketino būti šios bendrovės direktoriumi ir akcininku, jis neperėmė perdavimo-priėmimo akte nurodytų bendrovės dokumentų, materialinių vertybių ir pinigų. A. A. ir L. F. pasirašius visus R. K. paruoštus paminėtus dokumentus, visų trijų kaltinamųjų pastangomis bei veiksmais buvo pagaminti netikri dokumentai - penkios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartys ir materialinių vertybių perdavimo–priėmimo aktas.

Be to, R. K. iniciatyva, jam veikiant per asmenį, vardu Viktoras, A. A. pasirašė 2016-09-10 melagingo turinio vienintelio akcininko sprendimą apie tai, kad jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų neva atleido L. F. ir direktoriaus pareigoms neva paskyrė save, nors iš tikrųjų nei L. F., nei A. A., vienas po kito būdami fiktyvūs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai ir direktoriai, jokių savo teisinį statusą įmonėje atitinkančių veiksmų neatliko. Šis suklastotas vienintelio akcininko sprendimas buvo panaudotas A. A. 2016-10-14 jį pateikus Valstybinei įmonei „Registrų centras“, esančiai Lvovo g. 25, Vilniuje.

Taip pat R. K. ir L. F., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą:

jie 2016 metų kovo mėnesį, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, žinodami, kad juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, realiai ūkinės-finansinės veiklos nevykdys ir, kad minėtos bendrovės akcijos R. K. iniciatyva L. F. vardu bei paskyrus ją šios įmonės direktore buvo įsigytos neteisėtai veiklai nuslėpti, L. F. pasirašius R. K. jai paduotą 2016-04-19 paraišką AB „Citadele“ bankas trumpalaikiam 20.000 eurų dydžio kreditui gauti ir AB „Citadele“ bankas priėmus sprendimą suteikti kreditą, L. F. 2016-04-19 AB „Citadele“ bankas patalpose, esančiose adresu K.Kalinausko g. 13, Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 20.000 eurų kredito suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tada iš AB „Citadele“ banke UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. K. ir L. F., būdami kartu, naudodamiesi elektroninės bankininkystės paslauga, pervedė 17 850 eurų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu UAB „Paysera LT“ banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir tą pačią dieną 14:50 val. UAB „Paysera“ klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Mėnulio g. 7, Vilniuje L. F. išgrynino 17 795 eurus, kuriuos išėjusi iš banko iškart perdavė jos laukusiam R. K., o šis jai atsilygino pagal jųdviejų išankstinį susitarimą sumokėjęs 1000 eurų. Likusią paskolos sumą -16 495 eurų R. K. pasisavino. Gautos paskolos L. F. ir R. K. negrąžino, palūkanų nemokėjo. Taip jie apgaule įgijo svetimą - AB „Citadele“ bankas didelės vertės turtą – 17 850 eurų.

R. K. taip pat vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti:

jis, turėdamas tikslą padaryti ne mažiau kaip vieną nusikalstamą veiką, tai yra apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – banko kreditą, ir šią veiką nuslėpti, per statytinius įsigijo ir faktiškai vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tuo tikslu jis surado L. F. ir A. A., kurie už piniginį atlygį sutiko būti fiktyviais juridinio asmens akcininkais ir direktoriais, nurodė L. F. pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sumokėjo UAB „Elmarket“ atstovui E. B. už perkamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir, veikdamas per L. F., VĮ „Registrų centras“ pateikė duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų pasikeitimą. Tada, statytinė L. F., vykdydama R. K. nurodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kaip įmonės direktorė, padavė AB „Citadele“ bankas paraišką dėl 20 000 eurų kredito suteikimo ir, kai 2016-04-19 bankas suteikė prašyto dydžio kreditą ir tą pačią dieną L. F. išgrynino likusią po mokesčių 17 795 eurų kredito sumą, R. K., sumokėjęs šiai už paslaugas 1000 eurų, likusią paskolos sumą pasisavino. Po to, ne vėliau kaip 2016-10-14, R. K. per pažįstamą, vardu Viktoras pasirūpino, šiam sumokėdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir vadovavimą įmonei perimtų pašalinis asmuo. Jis paruošė, o Viktoras su surado niekur nedirbantį, narkotikus vartojantį asmenį - A. A., kuris pasirašė fiktyvius dokumentus - UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-08-11, 2016-08-16, 2016-08-20, 2016-09-01 ir 2016-09-10 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis bei 2016-09-10 dokumentų ir piniginių lėšų priėmimo-perdavimo aktą, po ko, 2016-10-14 VĮ „Registrų centras“ pateikė prašymą įregistruoti jį (A. A.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Taip R. K. tyčiniais veiksmais bei pastangomis, prisidengus juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla su tikslu nuslėpti jo paties padarytą nusikalstamą veiką, buvo dokumentuoti fiktyvūs faktai neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą veiklą, dokumentus bei pinigines lėšas, įskaitant ir minėtą banko kreditą, tai reiškia, ir prievolę jį grąžinti, perėmė jos akcijas nusipirkęs A. A..

R. K. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą (dvi veikos):

jis, disponuodamas visais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais, kuri jo sumanymu buvo įsigyta specialiai nusikalstamai veiklai nuslėpti pašalinio asmens - L. F. vardu, t.y. disponuodamas 2016-04-11 – 2016-04-15 L. F. pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi bei iš akcijų pardavėjo perimtais bendrovės apskaitos dokumentais, buhalteriniais registrais ir įmonės anspaudu, visus turėtus dokumentais paslėpė nenustatytoje vietoje ir dėl to visiškai negalima nustatyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2016-03-24 iki 2017-03-24;

taip pat jis, nuo 2016-04-27 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje direktoriumi, po to, kai 2016-04-25 AB „Citadele“ bankas suteikė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri realiai nevykdė jokios ūkinės-komercinės veiklos ir nevedė buhalterinės apskaitos 20 000 eurų kreditą, nenustatytoje vietoje paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2016-04-27 iki 2017-04-27. R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, įpareigojančias ūkio subjekto vadovą apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugoti ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. R. K. taip pat pažeidė Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr. 13 ,,Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatas, įpareigojančias uždarąsias akcines bendroves 10 metų saugoti apskaitos dokumentus.

L. F. dar buvo kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje su R. K., pastarajam būnant nusikalstamos veikos organizatoriumi, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, tai yra, kad ji nuo 2016-04-18 iki 2016-10-18 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, todėl pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 11 straipsnio 1 dalies nuostatas būdama atsakinga už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, už buhalterinių įrašų teisingumą ir už bendrovės apskaitos organizavimą, be to, pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas privalėjusi savo, kaip ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka saugoti finansines ataskaitas, apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus po jų patvirtinimo, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios ūkinės-komercinės veiklos iš tikrųjų nevykdė ir, kad 2016-04-19 bendrovė gavo pinigines lėšas pagal kredito sutartį, vykdydama nusikalstamos veikos organizatoriaus R. K. nurodymus, pasirašiusi R. K. paruoštus dokumentus - 2016-08-11, 2016-08-16, 2016-08-20, 2016-09-01 ir 2016-09-10 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis bei 2016-09-10 dokumentų ir piniginių lėšų priėmimo-perdavimo aktą, imitavo, kad ji pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas A. A., taip pat, kad jam perdavė bendrovės dokumentus bei kasoje buvusius grynuosius pinigus - 16 800 eurų;

Apklaustas kaltinamuoju R. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad turi užsiima įvairiais verslais ir 2016 metais nutarė išvystyti dar ir skiedrų gaminimo verslą. Šią veiklą reikėjo perkelti į atskirą įmonę ir jis ketino tai daryti jo uošvės vardu atidarytoje įmonėje - UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo įsteigta dar 2000 metais, nors jokios veiklos nevykdė, ir kurios direktorius buvo jis pats. Verslo pradžiai reikėjo apie 60 000 eurų, kurių jis neturėjo, o dėl turimų kitų finansinių įsipareigojimų jis nebūtų gavęs banko kredito, todėl patarus pažįstamam konsultantui, nutarė banko paskolas gauti kitų įmonių vardu. Per pažįstamus rado UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo tvarkingai sustabdyta įmonė, bankui viskas tiko. Tada jis paklausė savo darbuotojo N. J., ar jo sugyventinė L. F. galėtų tapti įmonės akcininke-direktore tam, kad gauti kreditą. Ši sutiko. Jis su L. F. susitarė, kad L. paims kreditą, gaus grynuosius pinigus ir juos išgrynins. Buvo planuota gavus kreditą UAB „(duomenys neskelbtini)“ „paskandinti“, padaryti taip, kad įmonė bankrutuotų, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo reikalinga tam, kad gauti grynuosius pinigus ir jų negrąžinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį L. F. pasirašė kartu su juo atvykusi į Vilnių ir jiems susitikus su įmonės pardavėju. Susitikimas įvyko gatvėje. Tas žmogus jau viską buvo paruošęs, o L. F. reikėjo tik pasirašyti. Tada jis su L. nuvažiavo į Registrų centrą ir padėjo jai užpildyti reikalingas formas apie akcininko pasikeitimą ir naujo direktoriaus paskyrimą. Dokumentus, susijusius su L. F. paskyrimu į direktores, greičiausiai ruošė jis (R. K.). Paskui K. N. padėjo banke užpildyti reikiamus dokumentus kreditui gauti, bankas patikrino, viskas tiko ir buvo suteiktas kreditas. Į banką ėjo tik L. F. ir buhalterė. Buhalterė dalyvavo galutiniame procese, jai reikėjo kartu su L. nuvažiuoti į banką ir padėti L. pasirašyti 20 000 eurų paskolos sutartį. Visus kitus dokumentus jie užpildė internetu. Kai kreditas buvo gautas, jis kartu su L. nuvažiavo į „Paysera“ banką ir atidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sąskaitą ir L. nusiėmė gautus banko kredito pinigus. Išėjusi iš banko ji sau pasiėmė virš 1000 eurų, o kitus pinigus pasiėmė jis. Tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo perrašytos A. A., tai yra jis iš anksto paruošė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir įmonės dokumentų priėimo-perdavimo aktą, nuvažiavo pas L. F. į namus ir L. tuos dokumentus pasirašė. Akcijų pirkėją A. A. jam surado pažįstamas, vardu Viktoras, kuriam jis už tai davė 500 eurų ir daugiau tais reikalais nesidomėjo. Neužilgo Viktoras pasakė, kad perrašė akcijas A. A., tai yra jis matyt su A. A. važiavo į Registrų centrą. Dokumentų priėmimo-perdavimo akto tarp L. F. ir A. A. jis nei Viktorui, nei A. A. neperdavė ir neketino to daryti, nes, kaip minėjo, visa tai buvo fiktyvu.

Tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke ir direktore buvo L. F., įmonė jokios veiklos nevykdė ir nebuvo atlikta jokių finansinių, buhalterinių operacijų, buhalterės įmonėje taip pat nebuvo. Įmonės dokumentai – tiek, kiek jų buvo - visą tą laiką buvo pas jį. Tai buvo pora segtuvų, jie gal liko mašinoje, kurią pavogė ir galėjo sudegti arba jis galėjo dokumentus pamesti persikraustymo metu. Jis tų dokumentų nesaugojo, todėl galima teigti, kad juos prarado tyčia. Gauta banko paskola buvo įtraukta į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitą. Už savaitės ar dviejų savaičių po paskolos gavimo jis už paskolos pinigus pirko medieną. Už ją mokėjo kaip fizinis asmuo kitiems fiziniams asmenims grynais. Po sutarties sudarymo bendrovė kas mėnesį turėjo mokėti ir mokėjo palūkanas. Perrašius įmonę A. A., t.y. nuo 2016 metų rugsėjo - spalio mėnesio jis palūkanų nebemokėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojama kaip priedanga gauti ir pasisavinti kreditą, vadinasi, jis vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. L. F., kaip direktorė, neturėjo jokių įsipareigojimų, taip pat neturėjo jokių dokumentų, įmonės antspaudo. Ji suprato, kad bus atliktas vienas veiksmas, t.y. gautas kreditas ir paskui ji bus atleista iš direktorės pareigų, o įmonės akcijos bus perrašytos kitam žmogui. Už tai ji ir gavo atlygį. Su L. F. nebuvo pokalbio, kad jai būnant direktore ir prireikus, ji atstovaus įmonę banke, su antstoliais ar pan. Po paskolos gavimo L. F. pradėjo prašyti nuo jos nurašyti įmonę ir atleisti ją iš direktorės pareigų, kas vėliau ir buvo padaryta.

Tuo pat tikslu ir pagal tokį patį sumanymą, t.y. panaudoti įmonę kaip priedangą gauti ir pasisavinti kreditą, buvo pasielgta ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi laikinai buvo paskirtas N. J.. Jo (R. K.) uošvė surašė sprendimą paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi N. J., apie tai buvo pranešta Registrų centrui, jis su N. J. kartu važiavo į Registrų centrą. N. J. žinojo, dėl ko jis buvo skiriamas direktoriumi ir kokiam laikotarpiui, t.y. kredito paėmimui. Po to N. J. vardu jis paruošė dokumentus banko kreditui ir 2016-04-25 AB „Citadelė“ bankas UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 20 000 eurų kreditą. Tačiau išgryninęs „Paysera“ banke pinigus N. J. su jais pabėgo. Tada žlugo jo visas skiedrų verslo sumanymas. Tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė atleido N. J. iš direktoriaus pareigų, o jį (R. K.) vėl paskyrė direktoriumi. N. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo apie porą savaičių 2016 m. balandžio mėnesį, tai yra kol banke ir Registrų centre buvo sutvarkyti dokumentai ir jis iškart buvo atleistas, kai pavogė pinigus. Pavogtų pinigų suma yra apie 18 000 eurų. Visi dokumentai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ir liko pas jį (R. K.). Ši įmonė daug metų iki 2016 metų nevykdė jokios veikos, tačiau vis tiek buvo jos pirmieji dokumentai: steigimo sutartis, įstatai, buvo 4 ar 5 dokumentų segtuvai. Prieš kredito gavimą buvo sudarytas ir bankui pateiktas įmonės balansas. Po kredito gavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau finansinės atskaitomybės neteikė ir jokios veiklos nevystė. Jis įmonės dokumentų neišsaugojo – jie dingo. 2017 metais iš daugiabučio namo Vilniuje, Fabijoniškėse, kiemo buvo pavogtas ir vėliau rastas sudegęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Jame buvo saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų įmonių dokumentai, kai kurie jų sudegė. Dėl automobilio vagystės į teisėsaugos institucijas jis nesikreipė, nes jam pačiam paskambino iš policijos ir pranešė, kad rado sudegusį automobilį. Automobilio vertė buvo 100 ar 200 eurų. Realiai įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio turto neturėjo. Teikiant dokumentus bankui, balansuose buvo nurodyta, kad įmonė turi turtą, t.y. buvo nurodyti nevisai teisingi duomenys. Visi dokumentai buvo pas jį, o ne pas naują direktorių N. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo ant priekinės jo pagrobto automobilio sėdynės, jie sudegė. Jis neketino visą laiką laikyti dokumentų automobilyje, ten jie gulėjo gal savaitę. Nežino, ar tai apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas.

Apklausta kaltinamąja L. F. kalta prisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jos sugyventinio N. J. draugas, kuris dirbo pas R. K., pasiūlė jai užsidirbti pinigų – 1000 eurų. Jis tiksliai nepasakė ką reikės daryti, tik nurodė, kad reikės paso kopijos, nufotografavo jos pasą ir, kaip ji suprato, nuotrauką ir jos telefono numerį nusiuntė R. K.. Netrukus su ja susisiekė R. K. ir pasiūlė pabūti įmonės direktore. Ji galvojo, kad 1000 eurų gaus už tai, kad taps įmonės direktore. Apie paskolą nebuvo jokios kalbos. Sutiko, nes reikėjo pinigų. Įmonės akcijų pirkimo sutartį - 5 lapus pasirašė R. K. ją atvežus į Vilnių - pastarojo mašinoje. R. K. prie mašinos buvo susitikęs su kažkokiu vyru ir paskui atnešė jai į mašiną pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo sutartį. Po to neužilgo paskambinęs R. K. pasakė, kad reikės užpildyti paraišką banko paskolai gauti, atvežė dokumentus, ji juos pasirašė, tai buvo Utenoje. Dar po kažkiek laiko paskambinęs R. K. pasakė, kad reikės važiuoti į banką paimti paskolą. Ji sutiko už tą patį jai pažadėtą 1000 eurų atlygį paimti įmonės vardu banko paskolą. Tada jie abu atvažiavo į Vilnių prie „Citadelės“ banko (ją atvežė R. K.), susitiko su įmonės buhaltere. R. K. pasakė, kad jai su buhaltere reikės eiti į banką, nurodė, ką banke reikės sakyti, t.y. pasakė, kad jeigu banko darbuotoja paklaus, tai reikės pasakyti, kad įmonė užsiims konditerija. R. K. jai davė įmonės antspaudą, ji su buhaltere nuėjo į banką ir ten pasirašė paskolos sutartį, taip pat ji uždėjo įmonės anspaudą. Banke jos niekas nieko neklausinėjo, jai reikėjo tik pasirašyti. Ji suprato, kad gavo paskolą kaip įmonės direktorė, apie tai buvo kalbėta su R. K.. Išėjus iš banko jie visi nuvažiavo pas tą buhalterę į jos kabinetą, R. K. prisijungė prie el. bankininkystės ir pervedė paskolos pinigus į „Payserą“ banką. Tada ji su R. K. nuvažiavo į „Payserą“, ji išgrynino pinigus ir išėjusi juos atidavė R. K.. Kai banko darbuotoja jai mokėjo grynuosius pinigus R. K. buvo kartu. Ji banke gavo beveik 18 000 eurų. Iš šios sumos R. K. jai padavė 1000 eurų ir dar prieš tai buvo jai davęs 200 ar 300 eurų susimokėti skolas antstoliams, nes jis sakė, kad prieš imant paskolą ji neturi turėti jokių skolų. Po to ji ilgą laiką su R. K. nebendravo, šis žadėjo, kad tą įmonę jis nuo jos nurašys. Supratusi, kad banko paskola „kabės“ ant jos ir, kad R. K. neketina paskolos grąžinti, ji nuolat jam skambindavo ir prašydavo, kad jis nurašytų nuo jos tą įmonę. R. K. delsė, aiškino, kad negali persirašyti įmonės savo ar savo artimųjų vardu, nes turi įsipareigojimų ir skolų. Jis atvažiavo tik jai pagrasinus, kad kreipsis į policiją. Tąkart R. K. atvežė jau paruoštus dokumentus neva ji parduoda A. A. įmonės akcijas ir perduoda kasos ir kitus įmonės dokumentus, taip pat beveik 18 000 eurų grynaisiais pinigais. Registrų centre ji buvo du kartus – po kartą Vilniuje ir Utenoje, abu kartus buvo su R. K., kuris pats pildė reikiamus dokumentus ir mokėjo žyminius mokesčius, o ji tik pasirašė. Būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke ir direktore, ji neturėjo jokių įmonės dokumentų, nežinojo kaip buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, nežinojo, kad ji kaip direktorė turėjo tvarkyti apskaitą. Iš viso nebuvo jokios kalbos apie buhalterijos tvarkymą ar apskaitą. Ji niekada nelaikė savęs įmonės direktore. Ji žinojo, kad nei įmonė (UAB „(duomenys neskelbtini)“), nei ji kaip šios įmonės direktorė, nevykdys jokios veiklos. Ji buvo gavusi į elektroniniu paštu laišką iš VMI su nurodymu deklaruoti pajamas, tačiau nieko nedarė. Jokių kitų reikalavimų iš VMI nebuvo. Suprato, kad jai buvo atlyginta už kažkokius neteisėtus veiksmus, pripažįsta padariusi „Citadelė“ bankui turtinę žalą, bet tik 1000 eurų, t.y. tiek, kiek gavo pinigų iš suteikto banko kredito, o ne 1300 eurų, nes 300 eurų jai R. K. davė iš savo asmeninių pinigų.

Dėl N. J. veiksmų parodymų duoti atsisako, nes N. J. yra jos sugyventinis.

Apklaustas kaltinamuoju A. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad jo draugas, vardu Viktoras, jam pasiūlė užsidirbti 150 eurų, t.y. neilgam ant savęs „persirašyti“ įmonę. Kalba buvo apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. K. ir L. F. jis nė karto nematė, viską darė Viktoras (jau miręs). Viktoras sakė, kad tą įmonė kredito neims. Jis pasirašė kažkokius popierius, kad perka akcijas, taip pat pasirašė aktą, kad priima dokumentus Du kartus važiavo į Registrų centrą, nes pirmą kartą kažkas buvo blogai, todėl vėl reikėjo važiuoti. Dokumentus Registrų centrui surašė, taip pat žyminį mokestį sumokėjo Viktoras, o jis (A. A.) tik pasirašė. Jis suprato, kad tampa įmonės direktoriumi, bet buvo žadėta, kad tai bus neilgam - 2 mėnesiams. Realiai jis negavo nei jokių dokumentų, nei pinigų – tik pasirašė popierius. Nematė nei segtuvų, nei jokių sąskaitų. Kai pirko įmonės akcijas matė, kad kartu su įmone jis perima įmonės skolas, bet jam buvo pažadėta, kad skolų mokėti nereikės. Jis niekada neturėjo nei tos įmonės antspaudo, nei dokumentų, jam kaip direktoriui nieko nereikėjo daryti ir jis visiškai nieko nežinojo apie tai kuo vertėsi įmonė. Paskui jis sužinojo, kad tą įmonė ant jo „kabės“, o pradėjus ikiteisminį tyrimą sužinojo, kad įmonės vardu buvo paimta 20 000 eurų paskola. Apie tai, kad daro nusikaltimą jis nepagalvojo.

Esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Pažymėtina, kad visų kaltinamųjų nurodytos jų atliktų veiksmų aplinkybės yra nuoseklos ir aiškios – dėl jų nekyla abejonių. Be to, visi kaltinamieji prisipažino kaltais, nė vienas nepageidavo, kad kiti įrodymai būtų tiriami ir nė vienas iš jų nebuvo kaltinamas nusikaltamomis veikomis, priskiriamomis prie labai sunkių nusikaltimų. Visa tai sudarė pakankamą pagrindą teisme atlikti sutrumintą įrodymų tyrimą nepaisnant to, kad šiuo nuosprendžiu teismas išteisina L. F. dėl kaltinimo apgaulingu apskaitos tvarkymu pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį pripažindamas jį pertekliniu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų parodymų teisingumą patvirtina rašytiniai ikiteisminio tyrimo metu surinkti bylos duomenys:

liudytojas R. M. parodė, kad nuo 2016 m. vasario mėnesio dirbo R. K. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, skiedromis dengė stogus. R. K. norėjo plėstis su skiedrinių stogų verslu ir prašė surasti darbuotojų, todėl jis pasiūlė darbą savo pažįstamam N. J., šis sutiko ir toliau bendravo jau su pačiu R. K.. Po kurio laiko R. K. prašymu jis važiavo pas N. J., nufotografavo pastarojo ir jo sugyventinės L. F. pasus ir persiuntė nuotraukas R. K.. Iš N. J. pasakojimo suprato, kad yra tvarkomi tiek N., tiek ir L. F. įdarbinimo dokumentai. Neužilgo N. J. papasakojo, kad R. K. jam užrašė kažkokios įmonės akcijas, paskyrė įmonės direktoriumi ir paėmė jo vardu paskolą - apie 20 000 eurų, todėl supratęs, kad jo vardu banke yra paimta paskola, su paskolos pinigais pabėgo. Apie šią situaciją su R. K. jis nekalbėjo (3 t. 29-30);

liudytojas M. S. parodė, kad N. J. ir L. F. pažįsta nuo vaikystės. 2016 metų balandį N. jam pasakė, kad R. K., kuris Labanore turi kavinę, už 1000 eurų atlygį jam pasiūlė paimti banko paskolą, o pinigus atiduoti K.. 2016 metų balandžio mėnesį jam paskambinęs N. pasakė, kad R. K. jį nuvežė į VĮ "Registrų centras" Utenos filialą ir ten jis pasirašė kažkokius dokumentus. N. taip pat pasakė, kad kitą dieną važiuos į Vilnių į banką paimti paskolą ir pasiūlė jam (M. S.) padėti pabėgti su pinigais, nes N. neketino atiduoti paskolą R. K.. N. jau žinojo kaip viskas bus, nes prieš kurį laiką jo sugyventinė L. F. analogišku būdu už atlygį jau buvo paėmusi R. K. paskolą. Tada jis (M. S.) su N. nuvažiavo į Vilnių, N. jam parodė AB "Citadele" banką, kuriame bus paimta paskola ir banką Mėnulio gatvėje, kuriame bus gryninami pinigai, pasakė, kad išgryninęs pinigus jis pabėgs nuo R. K.. Po kelių dienų jis su L. F. ir N. J. pastarųjų automobiliu, nuvažiavo į Vilnių, N. nuėjo į susitikimą su R. K., o jis su L. nuvažiavo prie banko Mėnulio gatvėje. Matė, kaip atvažiavo N. ir R. K. ir nuėjo į kavinę. N. jam parašė SMS, kad kažkoks K. perveda pinigus, po to jie dviese - be to kito vyro išėjo iš kavinės ir nuėjo į banką. N. parašė SMS, kad išgrynino pinigus, tada jis privažiavo prie pat banko laiptų, N. išėjęs iš banko įsėdo į automobilį ir jie greitai išvažiavo. R. K. juos vijosi, bet nepavijo. Po to R. K. kreipėsi į policiją, kad N. J. pasisavino pinigus. Jis (M. S.) yra nuteistas už tai, kad padėjo N. J. pasisavinti UAB "(duomenys neskelbtini)" pinigus. Dėl L. F. paimtos paskolos UAB "(duomenys neskelbtini) " vardu žino tik tiek, kad paėmusi paskolą L. sakė, kad tapo direktore ir, kad pinigus ji paėmė R. K. prašymu už atlygį (b.l. 3 t. 67-70);

liudytojas N. J. parodė, kad 2016 metų kovą R. M. supažindino jį su R. K., pasakė, kad R. K. nori pirkti traktorių ir tam nori paimti paskolą, taip pat pasakė, kad jei jis paimtų R. K. paskolą savo vardu, šis jam sumokėtų. Neužilgo R. K. atvažiavo pas jį prie namų (duomenys neskelbtini) kaime, Saldutiškio seniūnijoje, Utenos rajone ir pasiūlė pas jį „padirbėti". Jis atsakė, kad gali. R. K. yra žinomas Labanore žmogus, turi ten kavinę. Nuo to laiko R. K. atvažiuodavo pas jį kartą per savaite ir vis paduodavo pasirašyti kokius nors dokumentus, parodydavo kur pasirašyti, vis sakydavo kad skuba, sakė, kad viskas gerai, kalbėjo labai maloniai, įtikinamai. Netrukus R. K. jam pasakė atvažiuoti į Utenoje esantį Registrų centrą. Važiuodamas į Utenos Registrų centrą, kur jo laukė R. K., galvojo, kad ten bus tvarkomi jo įdarbinimo dokumentai. Registrų centre jie užėjo į kabinetą pas darbuotoją ir R. K. jam pasakė pasirašyti kažkokius dokumentus, jis vis šypsojosi, buvo labai malonus. Jis (N. J.) pasirašė tuos dokumentus nežinodamas jų turinio, nes R. K. vis nukreipdavo jo dėmesį nuo dokumentų skaitymo. Registrų centro darbuotoja padavė R. K. kažkokį dokumentą. Po to jis grįžo namo nežinodamas ir nesuvokęs, kad tapo kažkokios bendrovės direktoriumi. Po to R. K. dar buvo atvažiavęs prie jo namo ir dar davė pasirašyti kažkokius dokumentus - tai galėjo būti ir kažkokios tai įmonės balansas. Dar pasakė, kad reikės paimti paskolą ir atiduoti pinigus jam (R. K.), už tai pažadėjo sumokėti 1000 eurų ir pasakė, kad jam (N. J.) tos paskolos išmokėti nereikės. 2016-04-25 apie 12-13 val. jam paskambinęs R. K. pasakė kad apie 14.00 val. reikia atvažiuoti į Vilnių prie „Akropolio“. Jis savo automobiliu VW PASSAT, kartu su sugyventine L. F. ir su draugu M. S. atvažiavo į Vilnių, ten jis susitiko su R. K. ir kartu su juo nuvažiavo į „Citadelė“ banką pokalbiui. R. K. pasakė, kad banke jis turi paaiškinti, kad paskola reikalinga įmonei pirkti skiedrų pjaustymo aparatą. Prie banko atvažiavo dar vienas vyriškis, vardu K., ir moteris - buhalterė. K. liko mašinoje. Jis su moterimi, kuri rankoje turėjo kažkokį spaudą, nuėjo į banką pokalbiui dėl paskolos. R. K. pasakė, kad ta moteris viską ką reikia pasakys, o jis turi tik sudalyvauti. Banke moteris aiškino, kad paskola reikalinga sumokėti žmonėms, kad bus kuriamos darbo vietos. Tada jis suprato, kad paraiška paskolai buvo pateikta 20 000 eurų. Po to banke jam buvo pateikti pasirašyti paskolos dokumentai, taip pat jis turėjo uždėti spaudą, kurį jam padavė buhalterė. Banko darbuotoja pasakė, kad duos įmonei 20 000 paskolą, pinigus perves į sąskaitą. Tada jis suprato, kad jį nori apgauti, t.y., kad jam bankas išduos paskolą, jis pinigus atiduos R. K. ir pats turės paskolą išmokėti. Banke davė kažkokius dokumentus, juos pasiėmė buhalterė ir išėjusi iš banko padavė R. K.. Tada jis su R. K. nuvažiavo išgryninti pinigų iki „Paysera“ banko, esančio Mėnulio gatvėje. Jis parašė žinutę L., kad ji su M. S. atvažiuotų prie „Paysera“ banko. Kavinėje prie banko „Paysera“ laukė tas pats K.. Pinigų pervedimo reikėjo laukti apie valandą, todėl R. K. kažkur išvažiavo. Kai pinigai buvo pervesti į įmonės sąskaitą, K., pasinaudodamas savo turėtu kompiuteriu pervedė pinigus iš „Citadeles“ banke esančios sąskaitos į sąskaitą „Paysera“ banke. Tada jis su R. K. nuėjo pasiimti pinigų. Matė, kad L. su M. S. jau buvo atvažiavę prie banko. Banke jam su R. K., buvo išmokėti pinigai - beveik 17 750 eurų. Pinigus banko darbuotoja padavė jam. R. K. pasakė atiduoti jam pinigus, tačiau jis su pinigais pabėgo. Tada R. K. kreipėsi į policiją ir tik iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jis yra UAB "(duomenys neskelbtini) " direktorius. Be to, jo buvusi sugyventinė L. F. maždaug prieš dvi savaites taip pat prašoma R. K. tapo įmonės direktore ar akcininke ir taip pat tos įmonės vardu buvo paimta paskola per „Cidalelė“ banką. L. F. tą paskolą perdavė R. K., o šis jai sumokėjo 1000 eurų. Jis yra įsitikinęs, kad UAB "(duomenys neskelbtini) " veiklos nevykdo, kad joje darbuotojai nedirba, jam darbo užmokestis mokamas nebuvo, jokie bendrovės dokumentai, registracijos liudijimas ar kiti dokumentai perduoti nebuvo. Jis, kaip UAB "(duomenys neskelbtini) " direktorius, apskritai jokio darbo neatliko, jokių šios įmonės dokumentų neturi ir niekada neturėjo. Pagal bendravimą galima tvirtai teigti kad R. K. ir K. yra draugai, susidarė įspūdis, kad K. puikiai žinojo, jog paimama paskola, jis tame dalyvavo, atvežė buhalterę. Jis (N. J.) UAB "(duomenys neskelbtini) " balanso nesudarinėjo, nors gal ir pasirašė jam R. K. paduotus dokumentus, tačiau visiškai nesuvokdamas dokumentų turinio. UAB "(duomenys neskelbtini) " elektroninės bankininkystės duomenų jis neturi, jis nebuvo atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitą ir dokumentų saugojimą, kasą. Dėl UAB "(duomenys neskelbtini) " išduoto kredito pasisavinimo jis nuteistas (3 t. 39-41b.l.);

analogiškai N. J. parodė ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.01-1-19855-16 apklaustas įtariamuoju (3 t. 34-36 b.l.);

liudytoja - buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios VšĮ "(duomenys neskelbtini) " direktorė parodė, kad 2016 m. balandžio mėn. viduryje jai paskambino R. K. prisistatęs vyras dėl buhalterinių paslaugų teikimo jo įmonei. Po kelių R. K. atvyko į jos ofisą, adresu (duomenys neskelbtini) kab., Vilniuje. Jis paaiškino, kad nori "atgaivinti" vieną seną savo įmonę, t.y. vėl pradėti vykdyti veiklą, pasakė, kad įmonėje ketina įdarbinti 5-6 darbuotojus bei naują direktorių. Jie sutarė dėl buhalterinių paslaugų tvarkymo, tačiau jokios sutarties nepasirašė - ketino tai padaryti artimiausiu laiku įmonei pradėjus veiklą. R. K. sakė, kad tai ne vienintelė jo įmonė, kiek suprato jis keitė įmonės direktorių, nes dažnai bankai nenori suteikti paskolų skirtingoms tų pačių asmenų vadovaujamoms įmonėms, jei tos įmonės įsiskolinusios bankams. Tai yra įprasta praktika. R. K. tą pačią dieną suteikė jai įgaliojimą veikti įmonės "(duomenys neskelbtini) " vardu Registrų centre ir Sodroje ir pateikė jai 2014-2015 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansus ir pelno - nuostolių deklaracijas su paaiškinamuoju raštu, kuriuos ji elektroniniu būdu pateikė Registrų centrui. Tai buvo ankstesnių metų atskaitomybė, už kurią nei buhalteris, nei įmonės vadovas neatsako, jai nebuvo pagrindo jos tikrinti. Taip pat R. K. nurodė jai įdarbinti direktorių N. J., sudiktavo jo duomenis: vardą, pavardę ir asmens kodą. Ji pateikė duomenis Sodrai apie N. J. įdarbinimą į UAB "(duomenys neskelbtini) " direktoriaus pareigas. 2016 balandžio pabaigoje jai vėl paskambino R. K. ir paprašė, kad ji atvažiuotu į Citadelės banką, esantį Kalinausko g., Vilniuje. Prie banko jos jau laukė R. K. ir dar vienas vyras, kaip suprato UAB „(duomenys neskelbtini).“ direktorius N. J.. Jie jau buvo susitarę su banko vadybininke dėl susitikimo ir ji kartu su N. J. nuėjo į banką, o R. K. pasiliko lauke. Banke N. J. pasirašė paskolos sutartį ir užpildė banko parašų kortelę. Ji banko parašų kortelėje pasirašė antruoju parašu kaip vyr. buhalterė. UAB "(duomenys neskelbtini) " suteiktos paskolos suma buvo 20000 eurų. Tada N. J. į rankas buvo išduoti banko sutartys, elektroninės sąskaitos aptarnavimo sutartys, banko sąskaitos generatorius. Išėjus iš banko ji su N. J. ir R. K. išsiskyrė. Ji suprato, kad paskola bus naudojama apyvartinėms įmonės lėšoms, gal atsiskaitymams su tiekėjais ir pan. Kad pinigai bus išgryninti nei vienas iš jų jai neminėjo, be to, tai būtų labai neracionalu, nes imamas labai didelis išgryninimo mokestis, todėl įmonės stengiasi kuo daugiau atsiskaitinėti pavedimais. Sekančią dieną po paskolos suteikimo jai paskambinęs R. K. pasakė jai suforminti N. J. atleidimą iš direktoriaus pareigų. Jis nieko tiksliai nepaaiškinęs pasakė, kad N. J. "prisidirbo". Ji perdavė Sodrai pranešimą apie N. J. atleidimą iš UAB "(duomenys neskelbtini) ". Dar po kelių dienų R. K. jai el. paštu atsiuntė akcininko sprendimą apie direktoriaus keitimą, kurį ji perdavė Registrų centrui. 2016 m. birželio mėnesį R. K. atvyko į jos ofisą ir labai aptakiai papasakojo, kad N. J. "dingo" su visa paskola, nusipirko traktorių ir automobilį M. B.. Ji tiksliai žino, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" turėjo AB "Citadelė" banko sąskaitą, tačiau asmeniškai neturėjo įgaliojimo atlikti jokių bankinių operacijų įmonės (duomenys neskelbtini) vardu. N. J. matė tą vienintelį kartą banke "Citadelė". Po šio įvykio jokių paslaugų UAB "(duomenys neskelbtini) " ji nebeteikė. Kitų nei anksčiau paminėtų ir Registrų centrui pateiktų buhalterinių dokumentų ji neturi, nes jų jai nei R. K., nei N. J. nepateikė (2 t. 105-107);

papildomai apklausta liudytoja V. D. paaiškino, kad 2016 metų balandžio mėnesį į ją kreipėsi R. K., kuris pasakė, kad planuoja 3-4 įmonėse plėsti veiklą ir norėtu, kad ji šioms bendrovėms teiktu buhalterinės apskaitos paslaugas. Ji sutiko paslaugas teikti. Po kelių dienų, tai galėjo būti 2016 metų balandžio mėnesio pirmomis dienomis, pas ją į ofisą (duomenys neskelbtini) kabinetą, atvažiavo R. K., jis atvežė UAB "(duomenys neskelbtini) ", į.k. (duomenys neskelbtini) ir UAB "(duomenys neskelbtini) " įmonės kodas (duomenys neskelbtini) balansus. UAB "(duomenys neskelbtini) " balansai buvo už 2015 ir 2014 metus, o už kokius metus buvo UAB "(duomenys neskelbtini) " balansai ji neatsimena. R. K. pasakė, kad norės kreiptis į AB "Citadele bankas" dėl paskolos šių dviejų įmonių vardu, paskola buvo reikalinga apyvartinėms lėšoms, taip pat pasakė, kad jis turi pats paėmęs paskolų, todėl šių įmonių direktoriais bus paskirti kiti asmenys. Su ja sutarčių dėl paslaugų teikimo jis nepasirašė, pasakė, kad tai padarys vėliau. Ji paruošė įgaliojimus, kad galėtų teikti duomenis Sodrai ir Registrų centrui, jis pasirašė UAB "(duomenys neskelbtini) " įgaliojimą o UAB "(duomenys neskelbtini) " įgaliojimą išsivežė, nes tuo metu UAB "(duomenys neskelbtini) " direktorė buvo L. F.. R. K. pasakė perduoti Sodrai duomenis, kad UAB "(duomenys neskelbtini) " direktore nuo 2016-04-18 skiriama L. F., padiktavo jos asmens kodą. Sutarties ir akcininko sprendimo jis jai nepateikė. Taip pat pasakė pateikti Sodrai duomenis, kad N. J. paskiriamas UAB "(duomenys neskelbtini) " direktoriumi, taip pat pasakė jo asmens kodą. Ji tuos duomenys perdavė Sodrai ir Registrų centrui per elektroninė sistemą. Sutarčių ir akcininko sprendimo dėl N. J. jai taip pat nepateikė. Tuo metu abejose bendrovėse dirbančių žmonių nebuvo, tačiau abiejų įmonių balansai buvo pakankami paskolai gauti. Bendrovių buhalteriniai dokumentai jai perduoti nebuvo, nors R. K. sakė, kad dokumentai yra ir jis juos atveš bei nurodė, kad tai jau veikiančios įmonės, jos turi pelno ir plės veiklą. 2016 metų balandžio 18 ar 19 d. jai paskambinės R. K. nurodė kitą dieną jai ateiti prie AB "Citadele bankas", kur UAB "(duomenys neskelbtini) " vardu bus paimta trumpalaikė apyvartinėms lėšoms paskola 1 metų laikotarpiui. Jai atėjus prie banko privažiavo R. K. su L. F., R. K. liko lauke, o ji su L. F. nuėjo į banką, kur UAB "(duomenys neskelbtini) " vardu buvo sudaryta 20.000 eurų trumpalaikė, apyvartinėms lėšoms paskola 1 metų laikotarpiui. Ji niekur nepasirašinėjo, nes to neprašė bankas. Sutartį pasiėmė L. F.. Išėję iš banko jie visi nuvažiavo pas ją į ofisą, ten atsigėrė kavos ir po to R. K. su L. F. išvažiavo, berods, į AB "Paysera" banką, kodėl - ji nežino. 2016 metų balandžio mėnesį – apie 21 ar 22 d. jai paskambino R. K. ir pasakė privažiuoti prie AB "Citadele bankas", Kalinausko gatvėje, Vilniuje, nes jis atveš UAB "(duomenys neskelbtini) " direktorių N. J., su kuriuo reikės nueiti į banką ir pasirašyti sutartį dėl paskolos paėmimo. Ji sutartu laiku nuėjo prie banko, kur privažiavo R. K. su N. J.. R. K. liko automobilyje, o ji su N. J. nuėjo į banką, kur UAB "(duomenys neskelbtini) " vardu buvo paimta 20.000 eurų trumpalaikė, apyvartinėms lėšoms paskola 1 metų laikotarpiui. Ji kaip buhalterė taip pat pasirašė sutarties parašų kortelėje. Išėjus iš banko jie išsiskyrė. 2016-04-25 jai R. K. atsiuntė sprendimą atleisti iš pareigų N. J., pasakė, kad jis prisidirbo. Tik vėliau ji sužinojo, kad N. J. pavogė minėtus UAB "(duomenys neskelbtini)" banko kaip paskolą išduotus pinigus. R. K. nurodymu ji pateikė Registrų centrui duomenis, kad R. K. yra įmones (duomenys neskelbtini) direktorius. Sodrai šių duomenų neperdavinėjo. Po to jai iš banko ateidavo pranešimai, kad vėluojama sumokėti įnašus, tai buvo paskolos pradžioje, ji tą informaciją perdavė R. K.. Po to pranešimų negaudavo. Su ja dėl paslaugų teikimo sutartis taip ir nebuvo pasirašyta bei už paslaugų teikimą R. K. jai nesumokėjo, ji atsisakė toliau teikti buhalterines paslaugas. Mano, kad abi tos įmonės veiklos nevykdė, jos nebuvo PVM mokėtojos (jų metinės apyvartinės lėšos buvo iki 45.000 eurų) ir mokesčių inspekciją tokių įmonių netikrina. R. K. sakė, kad UAB "(duomenys neskelbtini) " planuoja pirkti spurgų kepimo įrangą, o apie UAB "(duomenys neskelbtini) " nieko nesakė. Jai tvarkant abiejų įmonių buhalterinę apskaitą jokie sandoriai sudaryti nebuvo. Po to, iki 2016 metų spalio 3 d. ji vis skambino R. K. ir prašė, kad jis pateiktų duomenis apie darbuotojus, nes jai juos reikėjo pateikti Sodrai. Jis sakydavo, kad parašytu 12 valandų per mėnesį. Nei ataskaitų apie vykdomą veiklą, nei sąskaitų faktūrų, nei sutarčių R. K. jai nepateikė, ji apskritai neturi jokių nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB "(duomenys neskelbtini) " dokumentų. 2016-10-03 jai paskambinęs R. K. pasakė atleisti L. F. iš pareigų, prašymo atleisti iš pareigų jis nepateikė. Liudytoja prie apklausos protokolo pridėjo R. K. jai pateiktų UAB "(duomenys neskelbtini) " metinių finansinių ataskaitų duomenis už 2015 ir 2014 metus ir sprendimą atleisti N. J. iš direktoriaus pareigų (2 t. 110-112);

papildomai apklausta V. D. paaiškino, kad apie 2016-04-19, kai jai paskambinęs R. K. pasakė, kad UAB "(duomenys neskelbtini) " pradeda veiklą ir ji teiks šiai įmonei buhalterines paslaugas, ji su R. K. susitiko prie Citadele banko Kalinausko gatvėje, pastarasis atvažiavo krovininiu autobusiuku su L. F., kurią jai pristatė kaip UAB "(duomenys neskelbtini) " direktorę. Tada jos abi nuėjo į Citadelės banką, kur jų jau laukė banko darbuotoja, kuri patikrino L. F. asmens dokumentą. L. F. su savimi turėjo segtuvą, kuriame buvo UAB "(duomenys neskelbtini) " dokumentai ir antspaudas. Banko darbuotoja padavė sutartį, L. F. ją pasirašė neskaitydama ir uždėjo UAB "(duomenys neskelbtini) " antspaudą. Jai pasirašyti nereikėjo. Banko darbuotoja L. F. padavė sutartį, elektroninės bankininkystės duomenys, kodų generatorių ir pasakė, kad pinigai bus pervesti į bendrovės sąskaitą, o mokėjimo kortelę reikės atvažiuoti atsiimti po savaitės. Išėjus iš banko R. K. pasisiūlė ją pavežti ir jis visi trise nuvažiavo pas ją į darbą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ten R. K. jos paprašė patikrinti ar AB "Citadele" bankas jau pervedė paskolos pinigus. L. F. jai padavė prisijungimo prie UAB "(duomenys neskelbtini) " sąskaitos duomenys, ji iš savo darbinio kompiuterio prisijungė prie sąskaitos ir pamatė, kad yra pervesta paskolos suma - ne visa, nes bankas pirmą įmoką pasilieka sąskaitoje. Atsijungusi nuo sąskaitos ji elektroninės bankininkystės duomenis padėjo ant stalo, R. K. juos pasiėmė ir jie su L. F. išvažiavo. Kur jie nuvažiavo ir kaip toliau elgėsi su paskolos pinigais ji nežino. R. K. jai pasakė, kad pateiks dokumentus dėl UAB "(duomenys neskelbtini) " veiklos, kad turi šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau jų taip ir nepateikė. Maždaug po pusmečio paskambinęs R. K. pasakė atleisti iš pareigų L. F. ir ji pateikė duomenis Sodrai dėl atleidimo. UAB "(duomenys neskelbtini) " balansų jis nesudarinėjo, įmonės balansą už 2015 metus atvežė R. K., tai buvo užpildytas exel formos balanso blankas, kuriame buvo nurodyti veiklos rezultatai. Dokumentas buvo nepasirašytas ir ji neatsimena kas buvo nurodytas kaip įmones direktorius, ar L. F. ar kita direktorė, buvusi iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijimo. Ji, prisijungusi su savo duomenimis, tuos balanso duomenis suvedė į VĮ Registrų centro savitarnos sistemą. Jai buvo suteiktas įgaliojimas teikti UAB "(duomenys neskelbtini)“ ataskaitas, tačiau ji jo nematė, įgaliojimas buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ be jos. Be įgaliojimo ji negalėtu prisijungti prie sistemos. Ji tą pateiktą balansą atspausdino ir atidavė R. K., jo pati nepasirašinėjo. Teikdama balansą ji duomenis sutikrino su ankstesnių metų Registrų centrui pateiktomis ataskaitomis. Už kitus laikotarpius ji balanso nesuvedinėjo, ataskaitų neteikė, teikė tik už 2015 metus. UAB "(duomenys neskelbtini) " 2016-03-31 balanso už 2016 pirmą ketvirtį ji nesudarinėjo taigi ir niekam neteikė, nes išvis neturėjo ir niekada nematė jokių šios įmonės dokumentų. (duomenys neskelbtini) balansų bankui ji taip pat nepateikinėjo. 2016 metų balandžio mėnesį, apie 25 d., jai paskambino R. K. ir pasakė privažiuoti prie AB "Citadele bankas", Kalinausko gatvėje, sakė, kad atveš UAB "(duomenys neskelbtini) " direktorių N. J. , su kuriuo jai reikės nueiti į banką ir pasirašyti sutartį dėl paskolos paėmimo. Kaip ir UAB "(duomenys neskelbtini) " atveju ji nuėjo prie banko, tuo pačiu krovininiu autobusiuku privažiavo R. K. su N. J. ir ji su pastaruoju nuėjo į banką. N. J. turėjo segtuvą kuriame buvo UAB "(duomenys neskelbtini) " steigimo pažymėjimas ir antspaudas. Banko darbuotoja juos nusivedė į banko patalpą, kur N. J. padavė pasirašyti jau paruoštą sutartį, šis neskaitydamas ją pasirašė, apie paskolos paėmimo aplinkybes nebuvo kalbama. Ji kaip buhalterė pasirašė sutarties parašų kortelėje. Paskolos sutartį ir elektroninės bankininkystės duomenis paėmė N. J.. Išėjus iš banko N. J. išvažiavo su R. K.. 2016-04-25 R. K. jai atsiuntė sprendimą atleisti iš pareigų N. J. pasakęs, kad jis prisidirbo. Tik vėliau ji sužinojo, kad N. J. pavogė minėtus UAB "(duomenys neskelbtini) " banko kaip paskolą išduotus pinigus. R. K. jai pasakė pateikti duomenys Registrų centrui, kad jis yra direktorius, ji tuos duomenys perdavė Registrų centrui. Sodrai šių duomenų neperdavė. Paskolos pradžioje iš banko ateidavo pranešimai, kad vėluojama sumokėti įnašus, ji apie tai sakė R. K., po to pranešimų nebegavo. Dėl UAB "(duomenys neskelbtini) " balanso panašiai, kaip ir su UAB "(duomenys neskelbtini)“, R. K. jai žadėjo pateikti pirminius UAB "(duomenys neskelbtini) " dokumentus ir paprašė į Registrų centro savitarnos sistemą suvesti (duomenys neskelbtini) balansus. Jis ją užtikrino, kad visi dokumentai yra ir kad jie tvarkingi. R. K. jai pateikė UAB "(duomenys neskelbtini) ", berods, nepasirašytą balanso blanką su užpildytai duomenimis, neatsimena ar buvo nurodyti direktoriaus duomenys. Ji jo pateiktus skaičius suvedė į savitarnos sistemą. Kiek pamena ataskaitų Registrų centrui išvis pateiktų nebuvo, tačiau anksčiau nebuvo ir tokio griežto reikalavimo jas teikti. Suvedusi ir atspausdinusi pateiktus balanso duomenis už, berods, 2015 ir už 2014 metus, ji juos atidavė R. K.. Šių balansų ji pati nepasirašinėjo ir neteikė Citadele bankui, kas jas pateikė bankui nežino. Ji niekada nematė UAB "(duomenys neskelbtini) " pirminių dokumentų. Vėliau jai paskambinęs R. K. pasakė, kad sudegė UAB "(duomenys neskelbtini) " ir visi kiti dokumentai. Ji nežino kur buvo saugomi UAB "(duomenys neskelbtini) " ir UAB "(duomenys neskelbtini) " dokumentai, nežino ir niekada nematė jokių dokumentų susijusių su šių įmonių buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimu (3 t. 23-25);

liudytoja - AB "Citadelė bankas" verslo plėtros vadybininkė A. R. parodė, kad dirba su klientais, norinčias gauti paskolas iki 20 000 eurų, ji suruošia dokumentus ir paduoda kitam skyriui spręsti dėl lizingo išdavimo. AB "Citadele bankas" elektroniniame portale galima elektroniniu būdu pateikti paraišką paskolai gauti. 2016 balandžio mėnesį minėtoje elektroninėje sistemoje buvo gauta N. J. paraiška paskolai gauti UAB "(duomenys neskelbtini) " vardu. Paskola buvo atsiųsta iš elektroninio pašto, buvo nurodytas mobiliojo ryšio telefonas, tačiau tuo numeriu jai prisiskambinti nepavykdavo, prisiskambino tik vieną kartą. Su klijentu bendraudavo elektroniniu paštu. Ji nurodė UAB "(duomenys neskelbtini) " pateikti bendrovės balansą bei pelno ir nuostolio ataskaitą ir į savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) @citadele.lt gavo minėtus dokumentus, kuriuos pateikė savo vadovui vertinti. Priėmus sprendimą suteikti paskolą, ji apie tai elektroniniu paštu pranešė UAB "(duomenys neskelbtini) " direktoriui N. J., nors tai galėjo būti ir kitas žmogus, veikiantis UAB "(duomenys neskelbtini) " vardu. Nurodžius atvykti į banką pasirašyti sutartį atvyko UAB "(duomenys neskelbtini) " direktorius N. J. ir buhalterė V. D.. Jie kalbėjo, kad bendrovė nori plėstis, užpirkti medieną, daugiau kalbėjo buhalterė, tačiau jai tai nesukėlė įtarimų, paskola buvo nedidelė - 20000 eurų. Pasirašius sutartį jie atidarė sąskaitą AB "Citadelė bankas", šiai sąskaitai buvo sutiekta elektroninės bankininkystės paslauga, išduotas generatorius. Paskolos pinigai - 20000 eurų buvo pervesti į minėtą bendrovės atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini). 2016 metų gegužės mėnesį ji iš policijos pareigūnų sužinojo, kad į policiją kreipėsi R. K., kuris nurodė, kad N. J. pavogė minėtus paskolos pinigus ir, kad jis buvo statytinis UAB "(duomenys neskelbtini) " direktorius, o realiai paskolą turėjo gauti R. K.. Paimant minėtą paskolą UAB "(duomenys neskelbtini) " vardu R. K. į banką atvykęs nebuvo ir, ji nežinojo, kad jis susijęs su šia įmone. AB "Citadele bankas" yra išdavęs kreditą UAB "(duomenys neskelbtini) ", kurios direktorė yra R. K. žmona, ši paskola taip pat yra negrąžinama ir yra išieškoma per antstolius. Taip pat bankas yra išdavęs paskolą UAB "(duomenys neskelbtini) ", ši paskola taip pat neišmokėta. Bendraujant šiais klausimais su R. K. šis nurodė, kad pinigai pagrobti, atliekamas ikiteisminis tyrimas ir UAB "(duomenys neskelbtini) " neturi pinigų grąžinti paskolą (2 t. 84-87);

liudytoja - AB "Citadelė bankas" verslo plėtros projekto vadovė I. M. parodė, kad dirba su klientais, norinčias gauti paskolas iki 20 000 eurų, ji suruošia dokumentus ir perduoda kitam skyriui, sprendžiančiam dėl paskolos suteikimo. 2016 balandžio mėnesį elektroninėje banko sistemoje buvo gauta UAB "(duomenys neskelbtini) " paraiška 20000 eurų paskolai gauti. Paskola buvo atsiųsta iš bendrovės UAB "(duomenys neskelbtini) " elektroninio pašto (duomenys neskelbtini).lt., buvo nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Ji paskambino nurodytu telefonu, atsiliepusi moteris prisistatė L. F. vardu. Į užduotus klausimus moteris atsakė, kad įmonė (duomenys neskelbtini) veikia Utenoje ir užsiima bandelių kepimu, turi cechą, kad nori paimti paskolą įmonės veiklai. Tuomet ji nurodė, kad moteris pateiktų bendrovės balansą bei pelno ir nuostolio ataskaitą. Netrukus į savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) @citadele.lt gavo minėtus dokumentus ir pateikė kitam skyriui įvertinimui. Priėmus sprendimą suteikti paskolą, ji apie tai pranešė UAB "(duomenys neskelbtini) " direktorei L. F. telefonu. Pasirašyti sutartį atvyko UAB "(duomenys neskelbtini) " direktorė L. F. ir buhalterė V. D.. Buvo kalbama, kad bendrovė nori plėstis, buhalterė klausė ar reikės teikti atskaitas apie įmonės pelną. Kad tai fiktyvi įmonė ir vadovė ji neįtarė. Atidarius UAB "(duomenys neskelbtini) " vardu sąskaitą AB "Citadele bankas", šiai sąskaitai buvo suteikta elektroninės bankininkystės paslauga, išduotas generatorius, tada pasirašyta sutartis. L. F. pasiėmė elektroninės bankininkystės duomenis, o paskolos pinigai - 20000 eurų buvo pervesti į minėtos bendrovės atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini). L. F. ir buhalterė V. D. buvo atvažiavusios 9 vietų juodos spalvos automobiliu, kurį vairavo V. D., ant automobilio buvo užklijuoti lipdukai su konditerinių gaminių užrašais ir pavaizduotomis bandelėmis, keksiukais. Maždaug po trijų savaičių buvo pagaminta mokėjimo kortelė šiai sąskaitai, tačiau ji nurodytu telefonu L. F. jau neprisiskambino ir kortelė atsiimta nebuvo. UAB "(duomenys neskelbtini) " paskolos nemokėjo, todėl jos ieškojimas buvo perduotas vykdyti antstoliams vykdyti (2 t. 90-93);

liudytoju P. K. parodė, kad 14 metų nuo 1998 metų iki 2012 metų dirbo bankroto administratoriumi, apie 2002 metus buvo paskirtas bendrovės, kurios akcininku buvo R. K. bankroto administratoriumi, vykdė bankroto procedūras. Jis neatsimena, kad būtų UAB "(duomenys neskelbtini) " direktoriumi ar vykdytų šioje bendrovėje kokią nors veiklą, gautų atlyginimą, tvarkytų jos dokumentus. Tai, kad pagal registrų duomenis jis nuo 2006-12-07 iki 2009-11-06 buvo UAB "(duomenys neskelbtini) " direktorius gali paaiškinti tik taip, kad šios bendrovės akcininkas L. R. galbūt jo paprašė leisti jį paskirti neveikiančios įmonės direktoriumi, nes įmonė negali egzistuoti (būti registrų centro sistemoje) be direktoriaus, ir jis greičiausiai sutiko. Tikrai atsimena, kad jokios veiklos UAB "(duomenys neskelbtini) " nevykdė, jis neturėjo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, negaudavo darbo užmokesčio iš šios įmonės, todėl jis R. K. šios įmones dokumentų perduoti negalėjo, nes jų niekada neturėjo. Galbūt 2007 metais jis teikė VMI šios bendrovės deklaraciją už 2006 metus, tačiau ji greičiausiai buvo su nuliniais rodikliais. Kokią veiklą galėjo vykdyti šį bendrovė jis nežino. L. R. 2006 metais teikė verslo administravimo teisines paslaugas, tame tarpe ieškojo įsteigtų įmonių, kuriuos nevykdė veiklos, nupirkdavo ir vėliau parduodavo. 2006 metų spalio mėnesį jis iš A. V. nupirko UAB "(duomenys neskelbtini) " visas (100 procentų) akcijas. Bendrovė veiklos nevykdė, todėl jos dokumentai buvo tik steigimo dokumentai (įstatai, registracijos pažymėjimas, steigimo sutartis, galėjo būti direktoriaus skyrimo protokolas). Tuos dokumentus jam ir perdavė A. V.. Jis pažinojo R. K., kuris ir kreipėsi su prašymu įsigyti jau įsteigtą įmonę. L. R. ir pardavė R. K. UAB "(duomenys neskelbtini) " akcijas. Neatsimena, ar akcijos buvo nupirktos R. K. ar kito asmens vardu, tačiau už akcijas turėjo sumokėti R. K.. R. K. nesakė kokiam tikslui jam reikalinga įmonė, o jis UAB "(duomenys neskelbtini) " veikla ir nesidomėjo bei neturi jokių šios įmonės dokumentų (2 t. 131-134 l.);

liudytoja A. A. parodė, kad nuo 1999-04-22 iki 2016-04-15 jai priklausė UAB "(duomenys neskelbtini) ", ji buvo šios įmonės akcininkė ir direktorė, taip pat pati tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Tai buvo nedidelė konditerijos gaminių gamybos įmonė. Dėl sveikatos ji negalėjo toliau dirbti, todėl 2015-12-01 bendrovė nustojo vykdyti veiklą, gamybos procesas buvo sustabdytas ir ji nusprendė įmonę parduoti. "Alio reklama“ tinklapyje rado skelbimą apie superkamas įmones su PVM mokėtojų kodu ir gera mokumo istorija, nurodytas telefono numeris ir vardas Danius. Ji paskambino nurodytu telefonu - tai buvo jau 2016 metų kovo mėnuo – ir su atsiliepusiu vyriškiu telefonu aptarė įmonės pirkimo sąlygas. Vyriškis pasakė, kad galima nupirkti akcijas ir be notaro, tačiau ji pareikalavo dokumentus įforminti pas notarą. Sutarė, kad įmonę jis nupirks už 300 eurų, vyriškis sakė, kad įmonė vykdys veiklą, tačiau kokią nesakė, vyriškiui reikįjo, kad įmonė turėtų PVM mokėtojo statusą. 2016-03-24 notarės D. S. kontoroje buvo sudaryta akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, akcijų pirkėjas buvo E. B., jis su ja atsiskaitė ir jie išsiskyrė. Kažkuriuo metu bendraujant E. B. jos paprašė pasirašyti UAB "(duomenys neskelbtini) " vardu ant paraiškos paskolai gauti, tačiau ji iškart atsisakė tai daryti ir daugiau jis jai neskambino. Sprendžiant iš balso, skelbime nurodytas Danius, t.y. pagal skelbimą atsiliepęs telefonu asmuo ir E. B. yra tas pats asmuo. Daugiau UAB "(duomenys neskelbtini) " veikla ji nesidomėjo, buhalterinės apskaitos dokumentų įmonės pirkėjas jos neprašė, ji turi visus įmonės dokumentus už laikotarpį iki 2015-12-01. Liudytoja apklausos metu pateikė UAB "(duomenys neskelbtini) " akcijų pirkimo - pardavimo sutarties kopiją, 2014 metų finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą, metinę finansinę ataskaitą už 2013 metus (2 t. 147-148);

papildomai apklausta A. A. parodė, kad yra sudariusi UAB "(duomenys neskelbtini) " metinę finansinę ataskaitą, balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą už 2014 metus ir 2015-04-30 yra ją pateikusi VĮ Registrų centras. VMI pateikusi F-R052 metinę deklaraciją už 2015 metus. Iki 2015 metų gruodžio mėnesio ji kas mėnesį teikdavo valstybiniai mokesčių inspekcijai PVM deklaracijas, mėnesines pajamų mokesčių deklaracijas, nes yra pareiga jas teikti kas mėnesį. Nuo 2015 metų lapkričio 30 d. UAB "(duomenys neskelbtini) " veiklos nevykdė, todėl nuo šios datos minėtų deklaracijų neteikė. VĮ "Registrų centras" balansus teikdavo elektroniniu būdu per įstaigos elektroninę sistemą, ji duomenis užpildydavo ranka ir paprašydavo pažįstamos, vardu M. - ji dirbo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kažkokios įmonės buhaltere, kad ji jos užpildytus duomenis suvestų į elektroninę sistemą ir perduotų VĮ "Registrų centras". Valstybinei mokesčių inspekcijai ji deklaracijas teikdavo elektroniniu būdu, per VMI elektroninę sistemą, pasirašydavo elektroniniu parašu. UAB "(duomenys neskelbtini) " elektroninio pašto neturėjo. Už 2015 metus UAB "(duomenys neskelbtini) " balanso nesudarinėjo, E. B. kuriam ji pardavė UAB "(duomenys neskelbtini) " pasakė, kad jo buhalterė sudarys balansą už 2015 metus ir perduos duomenis VĮ "Registrų centras". Jau po akcijų pardavimo ji perdavė E. B. UAB "(duomenys neskelbtini) " didžiąją knygą už 2015 metus ir kažkokius buhalterinės apskaitos dokumentus pagal sudarytą sąrašą, tačiau E. B. ant jam paduoto lapo nepasirašė, nes pamiršo. Tą raštą ji turi namuose. 2015-12-31, 2016-02-22, 2016-03-31 UAB "(duomenys neskelbtini) " balansų ji nesudarinėjo, taip pat nepildė ir niekam neteikė 2015-12-31 ir 2016-03-31 pelno (nuostolių) ataskaitų (2 t. 173-174 l.);

liudytojas E. B. (E. B.) parodė, kad 2016 metų kovo mėnesį buvo UAB "(duomenys neskelbtini) " direktorius. Ši įmonė užsiėmė pirkimu ir pardavimu. Pažįsta K. N., kuris į jį kelis kartus kreipėsi dėl įmonių pirkimo. Vienu iš atveju jis kreipėsi 2016 metų kovo mėnesį nurodęs, kad jam reikia įmonės su PVM mokėtojo kodu. Jis (E. B.) tuo metu turėjo nusipirkęs iš A. A. tokią įmonę - tai galėjo būti UAB "(duomenys neskelbtini) ", todėl ją pardavė K. N. atvežtam pirkėjui. Buvusi UAB "(duomenys neskelbtini) " savininkė A. A. jam perdavė įmonės dokumentus už 2015 metus. Tai buvo vienas dokumentų segtuvas. Šią įmonę jis perpardavė greičiausiai prie namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. K. N. atvažiavo pilkos spalvos minivenu kartu su dar vienu vyriškiu ir moterimi, kurių vardų jis neatsimena. Tąkart K. N. pirko iš jo tris įmones, todėl negali nurodyti kas mokėjo už UAB "(duomenys neskelbtini) ", tačiau pamena, kad moteris už įmonę nemokėjo. K. N. buvo paruošęs pirkimo pardavimo sutartį, kurią pasirašė jis (E. B.) ir ta moteris. Jis moteriai perdavė įmonės dokumentus, tačiau nepamena kaip šis perdavimas buvo įformintas. Vėliau K. N. jam pasakojo, kad įmonės vardu paėmė Citadele banke paskolą ir įmonės direktorius su paskolos pinigais pabėgo, sakė, kad tas vyras pinigus pavogęs vyriškis yra moters, kuri pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyras, kad jie yra iš Ukmergės (2 t. 181-184 l.);

liudytojas K. N. parodė, kad 2016 metų balandžio mėnesį - iki balandžio 18 d. - į jį kreipėsi jo pažįstamas R. K. su prašymu padėti jam paimti paskolą, nes ketino kažkokiai savo įmonei pirkti įrangą, tačiau dėl turimų skolų bankui savo vardu paskolos paimti negalėjo. Pasakė, kad jam reikia 60000 eurų sumos ir, kad jis turi įmonę UAB "(duomenys neskelbtini) ". Trumpalaikiam kreditui gauti bankas duodavo tik 20000 eurų paskolą, todėl R. K. reikėjo dar vienos įmonės, kad galėtų gauti paskolą. Spręsdamas dėl kreditavimo bankas vertina ne tik įmonės balansus, bet ir direktoriaus finansinę padėtį. Šiuo atveju bankas paskolos neduotų, o R. K. savo įmonėje turėjo įsiskolinimų. R. K. paprašė pagalbos užpildant paraišką bankui ir nuperkant įmonę, kuriai bankas išduotu paskolą, nes jis pats net kompiuteriu naudotis nemoka. Jis R. K. pasakė, kad šis turi pateikti įmonių balansus už du paskutinius metus. Tada jis (K. N.) dėl įmonės pirkimo kreipėsi į pažįstamą E. B., šis pasakė, kad turi parduodamą įmonę ir jis šiuo klausimu supažindino R. K. ir E. B.. Tai buvo įmonė (duomenys neskelbtini), kurios veikla buvo susijusi su kepiniais, tačiau įmonė kurį laiką veiklos nevykdė. Toliau su E. B. bendravo R. K., o jis su E. susirašinėjo tik dėl sutarties surašymo. Pats įmonės pirkimas, mokėjimas už įmonę, sutarties pasirašymas vyko jam (K. N.) nedalyvaujant. Po kurio laiko R. K. jam atvežė ar atsiuntė elektroniniu paštu UAB "(duomenys neskelbtini) " ir UAB "(duomenys neskelbtini) " dokumentus, registracijos liudijimą, balansus. Žino, kad tose įmonėse buvo įdarbinti direktoriaus pareigoms kažkokie žmonės iš R. K. gyvenvietės: UAB "(duomenys neskelbtini) " direktloriumi buvo įdarbintas vyras, vardu N., o UAB "(duomenys neskelbtini) " moteris - L. F., tačiau jie direktorių darbo neatlikinėjo, o buvo reikalingi tik paskoloms gauti. Jis nežino ar R. K. ketino grąžinti paskolas, jis tik sakė, kad nori nupirkti įrangą ir tiek. Pagal R. K. pateiktus dokumentus jis užpildė paraiškas paskolai gauti UAB "Citadele bankas" abejų įmonių - UAB "(duomenys neskelbtini) " ir UAB "(duomenys neskelbtini) " vardu. UAB "(duomenys neskelbtini) " vardu pildė dvi paraiškas, vieną buvusios direktorės, nes įmonė dar nebuvo perregistruota, o kitą jau naujos direktorės vardu, tokius duomenys jam buvo pateikęs R. K.. Paruoštus dokumentus jis perdavė R. K. ir šis jau pats kreipėsi į banką. Po kurio laiko paskambinęs R. K. paprašė padėti per elektroninę bankininkystę pervesti pinigus. Jie susitiko gal PC "Panorama“, susitikime dalyvavo ir UAB "(duomenys neskelbtini) " direktorius N.. R. K. jam (K. N.) pasakė prisijungimo prie sąskaitos duomenis, į kurią buvo pervesti paskolos metu gauti pinigai, jis prisijungęs prie sąskaitos R. K. akivaizdoje atliko mokėjimą pervesdamas pinigus į R. K. nurodytą Paysera sąskaitą, tada atsijungė nuo elektroninės bankininkystės. Vėliau R. K. jam sakė, kad N. paėmęs pinigus pabėgo ir jis kreipėsi į policiją. Kiek pamena, panašiai buvo ir su UAB "(duomenys neskelbtini) ". N. ir L. buvo sugyventiniai ir jie kartu su R. K. vyko atidaryti sąskaitą Paysera banke. Tolesniuose veiksmuose jis nedalyvavo (3 t. 16-19 l.);

liudytoja J. M. parodė, kad nėra pirkusi UAB "(duomenys neskelbtini) ", į.k. (duomenys neskelbtini) akcijų nei iš L. R., nei iš kito asmens, nėra registravusi šios įmonės VĮ "Registrų centras", nežino kokią veiklą vykdo šį įmonė, kam ji priklauso, kas yra šios įmonės direktorius, apie tai, kad ji yra šios įmonės akcininkė taip pat nieko nežino, niekada nėra priėmusi jokio sprendimo dėl UAB "(duomenys neskelbtini) " veiklos vykdymo, nėra gavusi jokių ataskaitų apie jos veiklą, nepriėmė nė vieno sprendimo dėl UAB "(duomenys neskelbtini) " direktoriaus skyrimo. Ant jai parodyto UAB "(duomenys neskelbtini) " vienintelio akcininko sprendimo ties užrašu J. M. esantis parašas panašus į jos parašą, tačiau tokio dokumento ji nepasirašinėjo. Taip pat ant UAB "(duomenys neskelbtini) " vienintelio akcininko sprendimas 2016-04-14 ties užrašu J. M. yra panašus į jos parašas, tačiau ji tokio dokumento nesudarinėjo ir jo nepasirašinėjo. Tame dokumente nuodyta, kad ji atleidžia iš pareigų R. K. ir skiria N. J., tačiau ji tokio sprendimo nepriiminėjo, N. J. nepažįsta. UAB "(duomenys neskelbtini) " buhalterinės apskaitos dokumentų niekada nebuvo jos bute ir ji neturi šios bendrovės antspaudo, nežino, kad prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje stovėtų koks nors automobilis, kuriame gulėtų UAB "(duomenys neskelbtini) " buhalterinės apskaitos dokumentai, jai nežinoma, kad būtų pagrobtas automobilis ir jame sudegtų ar UAB "(duomenys neskelbtini) " ar kitokios kokios įmonės dokumentai. Nuo 2012 metų jos sveikata yra labai pablogėjusi, prieš 4 metus buvo operuota, ji jau apie tris metus praktiškai nevaikšto, guli lovoje. Jokių dokumentų nepasirašinėjo ir į VĮ "Registrų centras" nevyko. Jai nėra žinoma, kad R. K. yra UAB "(duomenys neskelbtini) " direktorius (3 t. 126-129 l.);

liudytojas – policijos tyrėjas M. P. parodė, kad 2017-09-18 apie 15 val. iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie miškelio stovi sudegęs automobilis, įtariamas tyčinis padegimas. Nuvykęs į įvykio vietą ant neasfaltuoto kelio, vedančio į miškelį, rado automobilį DAEWOO Lanos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo be langų stiklų, salonas priekinėje ir galinėje dalyje buvo pilnai sudegęs. Automobilio bagažinė vidinėje dalyje apdegusi, joje gulėjo apdegę sulieti vandeniu segtuvai su dokumentais, ant kai kurių dokumentų bei segtuvų matėsi užrašas UAB "(duomenys neskelbtini) ", užrašų su kitų įmonių pavadinimais nematė. Jis dokumentų neapžiūrinėjo, nes jie buvo apdegę bei šlapi, be to, siekiant nepažeisti jų turinio buvo tikslinga juos surinkti ir išdžiovinus pateikti tolesnei apžiūrai. Segtuvų skaičius ir kita informacija buvo užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelėje. Pagal valstybinį numerį nustatęs automobilio savininką (automobilis buvo registruotas UAB "(duomenys neskelbtini) " vardu) susisiekė su direktore, kurį pasakė, kad dėl automobilio turi kalbėti su jos vyru. Tada jis telefonu kalbėjo su vyriškiu, kuris prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkės vyru ir nurodė, kad automobilis turėtų būti Fabijoniškių mikrorajone prie jo tėvų namų, kad automobilis be techninės apžiūros, bet tvarkingas ir buvo paruoštas praeiti techninę apžiūrą. Raktai nuo automobilio yra pas jį, o kur yra automobilio dokumentai nurodė, kad neatsimena. Vyriškis dėl rastų dokumentų paaiškino, kad dokumentus paėmė iš kažkokios tai vietos, gal iš buhalterės ir turėjo pervežti į kitą vietą, kurios neįvardijo. Pasakęs vyriškiui, kad automobilis sudegęs ir apdegę dokumentai pastarojo balse susijaudinimo ar pergyvenimo dėl to nepajuto. Vyriškis nurodė, kad tą dieną atvykti negali, pasakė, kad atvyks kitą dieną, o automobilį greičiausiai atvažiuos paimti jo brolis. Po įvykio vietos apžiūros prie apžiūros protokolo jis pridėjo apdegusius dokumentus, supakuotus į dvi popierines pakuotes (3 t. 95-98 l.);

iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad E. B. iš jam pateiktų keturių asmenų nuotraukų atpažino asmenį 3-oje nuotraukoje, tai yra R. K., kaip tą asmenį, su kuriuo buvo atvažiavęs K. N. ir pirko įmonę - UAB "(duomenys neskelbtini) " (2 t. 185-190 l.);

asmens parodymo atpažinti pagal pateiktas nuotraukas metu A. A. atpažino K. N. kaip asmenį, kuris asmuo labai panašus į vyrą, kuris prie Registrų centro, 2016 metų spalio mėnesį padavė jį (A. A.) į Registrų centrą vežusiam vairuotojui pinigus bei bendrovės, kurios direktoriumi jis tapo dokumentus (5 t. 6-7 l.);

byloje buvo atlikta ir apžiūros protokolu įforminta tyrimui reikšmingų dokumentų apžiūra: AB „Šiaulių bankas“ pateiktas UAB "(duomenys neskelbtini) " sąskaitų išrašas, dokumentų kopijos, UAB "Paysera LT" pateikti UAB "(duomenys neskelbtini) " ir UAB "(duomenys neskelbtini) " sąskaitų išrašai ir AB "Citadele" bankas pateiktas UAB "(duomenys neskelbtini) " sąskaitos išrašas:

AB "Šiaulių bankas" pateikti duomenys apie UAB "(duomenys neskelbtini) " įrašyti į kompaktinio disko plokštelę, joje Adode Acrobat formatu įkelti dokumentai su pavadinimais "Asmens dokumento kopija", "Parašų PVZ kortelė", "Vadovo skyrimas" bei EXEL formatu dokumentas su UAB "(duomenys neskelbtini) " sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu už laikotarpį 2016.04.19 - 2017.06.27, kuriame nurodyta, kad sąskaitos naudotojas UAB (duomenys neskelbtini) ", Vilnius, (duomenys neskelbtini), Įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), likutis 0,00 eurų; sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodytos finansinės operacijos: pradžios likutis 5,04 eurų, 2016.04.30., mokėjimo paskirtis - Banko sąskaitos administravimo mokestis, laikotarpiui 2016.04.01-2016.04.30, debetas 0,38 eur., 2016.05.30., banko sąskaitos administravimo mokestis, laikotarpiui 2016.05.01-2016.05.31, 0,38 eurų, 2016.06.30., banko sąskaitos administravimo mokestis, laikotarpiui 2016.06.01-2016.06.30,, 0,38 eurų, 2016.07.30., banko sąskaitos administravimo mokestis, laikotarpiui 2016.07.01-2016.07.31, 0,38 eurų, likutis 3,52 eurų. Rašte nurodoma, kad siunčiamos dokumentų kopijos rodo sąskaita galinčius disponuoti asmenis. Kompaktinėje plokštelės įkelta tai asmens tapatybės kortelės, išduotos A. A. vardu kopija, sąskaitos savininko parašo pavyzdys, jame nurodyta, kad sąskaitos savininkas - UAB "(duomenys neskelbtini) ", direktorė A. A. (parašas), 2013 m. kovo 12 d., uždėtas UAB "(duomenys neskelbtini) " spaudas. Kitas dokumentas - A. A. įmonės savininko sprendimas, 2011 m. sausio 25 d., kur nurodyta, kad A. A. nutarė A. A. įmonę pertvarkyti į UAB "(duomenys neskelbtini) ";

UAB "Paysera LT" pateiktuose UAB "(duomenys neskelbtini) " ir UAB "(duomenys neskelbtini) " sąskaitų išrašuose užfiksuota informacija: UAB "(duomenys neskelbtini) " sąskaitų išraše už laikotarpį nuo 2016-04-19 iki 2017-06-27 nurodyta: "klientas (duomenys neskelbtini), kliento kodas (duomenys neskelbtini), sąskaita (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kliento adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva.", atliktos banko operacijos: pervedimo mokestis (išgryninimas) 2016-04-19 14:50:01 val., EVP International - 53,39 EUR, komisinis mokestis už pinigų išgryninimą; grynųjų pinigų operacija (išgryninimas), 2016-04-19 14:50:01 val., EVP International (duomenys neskelbtini) - 17795,00 EUR, pinigų išgryninimas; Paysera klientų aptarnavimo skyrius Mėnulio g. 7, Vilnius, aptarnavo: Juliana S.. pervedimas (sąskaitos papildymas), 2016-04-19 14:23:05 val. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) - 17850,00 EUR, (duomenys neskelbtini), likutis pradžioje 0.00 EUR, likutis pabaigoje 1.61 EUR, debeto apyvarta - 17848.39 EUR, kredito apyvarta - 17850.00 EUR;

AB "Citadele" bankas pateiktas UAB "(duomenys neskelbtini) " sąskaitos išraše užfiksuota informacija: klientas (duomenys neskelbtini) UAB, sąskaita (duomenys neskelbtini) EUR., 2016-04-19 nurašytas sutarties sudarymo mokestis pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) - 150 eurų, 2016-04-19 atlikta banko operacija (duomenys neskelbtini), siuntėjas AB "Citadele bankas", (duomenys neskelbtini), debetas - 17.850 Eur, likutis - 18.000 eurų, 2016-05-01 paslaugų plano mokestis už 2016.04 m., AB "Citadele bankas", 2,20 eurų, likutis - 18.002,20 eurų, 2016-05-02 sukauptų palūkanų nurašymas sandoriui Nr. OS-20160419-200109 - 112.13 eurų, likutis -18.114,33 eurų, 2016-06-01 nurašytos 291.46 eurų palūkanos, 2016-07-01 nurašytos 286.78 eurų palūkanos, 2016-08-01 nurašytos 301.07 eurų palūkanos, 2016-09-01 nurašytos 306.03 eurų palūkanos, 2016-10-03 nurašytos 301.03 eurų palūkanos, 2016-11-02 nurašytos 315.70 eurų palūkanos, 2016-12-01 nurašytos 28.24 eurų palūkanos, 2016-12-02 nurašytos 7.02 eurų palūkanos. Pabaigos balansas -20.000 eurų (b.l. 2 t. 78-80 l.);

byloje atlikta ir apžiūros protokolu užfiksuota AB "Citadele" bankas pateiktų dokumentų, susijusių su UAB "(duomenys neskelbtini) " kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Dokumente, pavadintame "Paraiška trumplaiakiam kreditui gauti" nurodyta, kad 2016 metų balandžio mėnesį, datos nesimato, pareiškėjas UAB "(duomenys neskelbtini) ", į.k. (duomenys neskelbtini), įmonės vadovas L. F., telefono numeris (duomenys neskelbtini), el.p. (duomenys neskelbtini) @inbox.lt, įmonės akcininkas L. F., turintį 100 procentų akcijų, prašo trumpalaikio 20000 eurų kredito 12 mėnesių laikotarpiui. Šiame dokumente pažymėti langeliai, kad prie paraiškos pridedami dokumentai: balansai už 2 paskutinius metus ir einamųjų metų 3,6 arba 9 mėn. laikotarpį, pelno (nuostolių) ataskaitos/ pajamų deklaracijos už paskutinius metus ir einamųjų metų 3,6 arba 9 mėn. laikotarpį; nusidėvėjimas/amortizacija už 2 paskutinius metus ir einamųjų metų 3,6 arba 9 mėn. laikotarpį; vadovo paso/asmens tapatybės kortelės kopija; registracijos pažymėjimas; įstatai/steigimo sutartis; vadovo paskyrimo dokumentas. Grafoje „Mokėjimo kortelės informacija“ ties grafos „vardas ir pavardė, kurie bus įspausti kortelėje“ nurodyta L. F., grafoje „Įmonės pavadinimas, kuris bus įspaustas kortelėje“ nurodyta UAB "(duomenys neskelbtini) " grafoje „Kortelės slaptažodis, reikalingas bendraujant telefonu“ nurodyta L.. Lapo, apačioje yra parašas. Kitoje paraiškoje trumpalaikiam kreditui gauti, sudarytoje 2016-04-12 įmonės UAB "(duomenys neskelbtini) " vardu, nurodytas įmonės vadovas A. A., telefono numeris (duomenys neskelbtini), el.paštas (duomenys neskelbtini) @inbox.lt, įmonės akcininkas A. A., akcijų dalis 100 procentų, prašomos trumpalaikio kredito sąlygos 19000 eurų 12 mėnesių laikotarpiui. Grafoje „Mokėjimo kortelės informacija“ ties grafa „Vardas ir pavardė, kurie bus įspausti kortelėje“ nurodyta A. A. (uždėta varnelė), grafoje „Įmonės pavadinimas, kuris bus įspaustas kortelėje“ nurodyta UAB "(duomenys neskelbtini) ", grafoje „Kortelės slaptažodis, reikalingas bendraujant telefonu“ nurodyta Alina. Kitoje lapo pusėje grafoje „Pareiškėjo atstovas“ ties užrašu „Pareigos, direktorė, vardas, pavardė“ nurodyta A. A., parašo nėra. Kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2016 m. balandžio 19 d. grafoje „Kredito gavėjas“ nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam atstovauja direktorius, veikiantis pagal įmonės įstatus, juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini), Buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius, 11114, Lietuva, grafoje „Overdrafto limitas“ nurodyta 20000 ( dvidešimt tūkstančių) eurų, grafoje „Overdrafto galiojimo terminas“ nurodyta data 2017 m. balandžio 19 d., grafoje „Palūkanos“ - 19 proc., grafoje „Įsipareigojimo mokestis“ - 1 procentas. grafoje „Sutarties administravimo mokestis“ - 150 (šimtas penkiasdešimt) eurų. grafoje „Sąskaita, kurioje Bankas suteikia Overdrafto limitą“ - Nr. (duomenys neskelbtini). Kituose sutarties lapuose aprašytos bendrosios sutarties sąlygos, grafoje „Šalių parašai“ ties užrašu „Kredito gavėjas“ yra parašas L. F. ir apvalus UAB "(duomenys neskelbtini) " spaudas. Dokumente – „Sąskaitos išrašas“ ties grafa „Klientas“ yra užrašas (duomenys neskelbtini) UAB, Sąskaita : (duomenys neskelbtini) EUR. Sąskaitos išraše yra informacija: 2016-04-19 nurašytas 150 eurų sutarties sudarymo mokestis pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-04-19 atlikta vidaus banko operacija SERA (mokama) (duomenys neskelbtini), gavėjas EVP International sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-05-02 nurašytos palūkanos 112,13 eurų; 2016-06-01 nurašytos 291.46 eurų palūkanos; 2016-07-01 nurašytos 286.78 eurų palūkanos; 2016-08-01 nurašytos 301.07 eurų palūkanos; 2016-09-01 nurašytos 306.03 eurų palūkanos; 2016-10-03 nurašytos 301.03 eurų palūkanos; 2016-11-02 nurašytos 315.70 eurų palūkanos; 2016-12-01 nurašytos 28.24 eurų palūkanos; 2016-12-02 nurašytos 7.02 eurų palūkanos. Dokumentas - 2017-02-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas dėl skolos 20012 eurų, 940.86 eurų palūkanų, 25.72 Eurų delspinigių, 157 eurų bylinėjimosi išlaidų, 19 procentų metinių sutarties palūkanų, 6 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo iš UAB "(duomenys neskelbtini) " AB "Citadele" bankas naudai (b.l. 2 t. 168-170 l.);

2018-02-14 VĮ "Registrų centras" pateikė UAB "(duomenys neskelbtini) " ir UAB "(duomenys neskelbtini) " dokumentus. Jų apžiūros metu užfiksuota, kad: 2016-04-15 "UAB (duomenys neskelbtini) ", (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius pateikė VĮ "Registrų centras" Utenos filialui prašymą išduoti elektroninį sertifikuotą registro išrašą. Jame yra rankraštiniai įrašai – prašymas išduoti elektroninį sertifikuotą registro išrašą ir prieigos raktą prie išrašo, po tekstu yra rankraštinis užrašas „Direktorius (parašas) N. J.“. Dokumente – „Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ar atstovybės kontaktiniai duomenys“ yra ranka surašyti UAB "(duomenys neskelbtini) " telefonas, elektroninio pašto adresas, po tekstu nurodytas direktorius N. J., yra parašas. Dokumente „Prašymas registruoti juridinių asmenų registre“ yra rankraštiniai įrašai ir prašoma įregistruoti UAB "(duomenys neskelbtini) " direktoriumi N. J.. Dokumentas „Vienintelio valdymo organo blankas“ yra rankraštiniai įrašai nurodant, kad N. J. yra vienasmenis UAB "(duomenys neskelbtini) " organas. Dokumente „Prašymas registruoti juridinių asmenų registre“ matyti, kad jis surašytas 2016-04-15 data, jame yra rankraštiniai įrašai, kad L. F. yra UAB "(duomenys neskelbtini) " direktorė ir vienintelė akcininkė. Dokumente „Vienasmenis valdymo organas“ yra rankraštiniai įrašai apie tai, kad L. F. yra UAB "(duomenys neskelbtini) " vienintelis valdymo organas. Dokumente „Akcininkas“ nurodyta, kad L. F. yra vienintelė UAB "(duomenys neskelbtini) " akcininkė. Dokumentas „Vienintelio akcininko sprendimas“ surašytas ranka, jame parašyta, kad iš UAB "(duomenys neskelbtini) " direktorės pareigų atleidžiama A. A. ir UAB "(duomenys neskelbtini) " direktorės pareigoms skiriama L. F.. Dokumente - 2016-09-10 „Prašyme registruoti juridinių asmenų registre“ yra atspausdinti užrašai, kad UAB "(duomenys neskelbtini) " direktorius yra A. A.. Dokumente „Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ar atstovybės kontaktiniai duomenys“ nurodytas mobiliojo ryšio telefonas bei elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) @inbox.lt, A. A., parašas. Dokumente „Vienintelio akcininko sprendimas“ atspausdintas tekstas, kad vienintelis UAB "(duomenys neskelbtini) " akcininkas A. A. nusprendžia, kad nuo 2016-09-10 iš UAB "(duomenys neskelbtini) " direktorės pareigų atleidžia L. F. ir nuo 2016-19-10 direktoriaus pareigoms skiria A. A., ties užrašu „Akcininkas A. A.“ yra parašas (3 t. 183-185 l.);

2018-02-23 L. F. savanoriškai pateikė su UAB "(duomenys neskelbtini) " susijusius dokumentus: UAB "(duomenys neskelbtini) " 2016-09-10 dokumentų perdavimo aktą, 2016-09-10, 2016-09-16, 2016-09-01, 2016-08-11, 2016-08-20 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriuose yra pasiraršę L. F. ir A. A. (3 t., 174-182 l.);

atliktus pastarųjų dokumentų apžiūrą apžiūros protokole užfiksuota: UAB "(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-10 dokumentų perdavimo akte urodoma, kad UAB "(duomenys neskelbtini) " direktorė L. F. perduoda naujam UAB "(duomenys neskelbtini) " direktoriui A. A. įmonės dokumentus ir pinigus: UAB "(duomenys neskelbtini) " registravimo pažymėjimą, -3 lapai, UAB "(duomenys neskelbtini) " įstatus - 9 lapai, UAB "(duomenys neskelbtini) " apvalų antspaudą - 1 vnt., buhalterinius dokumentus - 22 bylas, kitus dokumentus - 1 bylą, AB "Citadele bankas" generatorių - 1 vnt., grynais kasoje esančius 16800,00 eurų (šešiolika tūkstančių aštuoni šimtai eurų), po ko yra įrašai "pasirašydamas šį aktą patvirtina, kad visą akto 7 punkte nurodytą sumą yra gavęs, o dokumentai tinkamai perduoti", „dokumentus ir pinigus perdavė UAB "(duomenys neskelbtini) " atstovaujama direktorės L. F. (parašas). Ties užrašu „Dokumentus ir pinigus gavo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius“ yra parašas. Dokumentai „Akcijų pirkimo pardavimo sutartis“ yra skirtingomis datomis surašyti penki dokumentai: 2016-08-11, 2016-08-16, 2016-08-20, 2016-09-01, 2016-09-10, kuriose užfiksuota, kad akcijas perkantis asmuo A. A., akcijas parduodantis asmuo L. F. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kad vienos akcijos nominalo vertė 28,96 eurai, pardavimo vertė 10 eurų ir kad kiekvienos sutarties metu pirkėjas, sumokėdamas po 200 eurų, perka po 20 akcijų. Ties užrašu „Pardavėjas A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilnius“ yra parašas, ties užrašu „Pirkėjas“ yra užrašas L. F., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini) km., Utenos raj., yra parašas (b.l. 3 t. 183-185 l.);

iš 2017-12-20 specialisto išvados Nr. 5-1/150 dėl UAB "(duomenys neskelbtini) " ūkinės finansinės veiklos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2016-04-27 iki 2017-04-27 apskaitos registrai ir apskaitos dokumentai apie tiriamuoju laikotarpiu vykdytą veikią, tyrimui negauti. Užduotyje nurodyta, kad "Ikiteisminio tyrimo metu UAB "(duomenys neskelbtini) " buhalterinės apskaitos dokumentai ikiteisminiam tyrimui nepateikti ir tyrimo metu nerasti"; pagal AB "Citadeie bankas" suteiktą informaciją 2016-04-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas kreditas (overdrafto limitas) - 20 000 eurų, kreditas nėra grąžintas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė vieną įmoką - 2016-06-02, sumokėdama 400 eurų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikus tiriamojo laikotarpio apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų nustatyti, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo atvaizduoti įsipareigojimai AB "Citadele bankas", nėra galimybės; jeigu UAB „(duomenys neskelbtini) " neišsaugojo 2016-04-27 - 2017-04-27 laikotarpio apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, įmonė nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau-Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis". Dėl to, kad UAB "(duomenys neskelbtini) " tyrimui nepateikė ir neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų, visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016-04-27 iki2017-04-27. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas" ir pagal 21 straipsnio 2 dalies nuostatą „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas". Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatą " Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą" (b.l. 4 t. 59-71);

iš 2017-12-20 specialisto išvados Nr. 5-1/106 dėl UAB "(duomenys neskelbtini) " ūkinės - finansinės veiklos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-03-24 - 2017-03-24 laikotarpio apskaitos registrai ir apskaitos dokumentai apie tiriamuoju laikotarpiu vykdytą veikią, tyrimui negauti – įmonė jų nepateikė. Pagal AB "Citadelė bankas" suteiktą informaciją, 2016-04-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas kreditas (overdrafto limitas) - 20 000 eurų, kreditas nėra grąžintas. Pagal AB "Citadele bankas” suteiktą informacija UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokų pagal kreditinius įsipareigojimus nedarė. Kadangi tyrimui nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, todėl nustatyti, kaip UAB „(duomenys neskelbtini) " apskaitoje buvo atvaizduoti įsipareigojimai AB "Citadele bankas" nėra galimybės; jeigu UAB „(duomenys neskelbtini) " neišsaugojo laikotarpio nuo 2016-03-24 iki 2017-03-24 apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, ji nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau-Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis"; UAB "(duomenys neskelbtini) " tyrimui nepateikus ir neišsaugojus laikotarpio nuo 2016-03-24 iki 2017-03-24 buhalterinės apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų visiškai negalima nustatyti šios įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už minėtą laikotarpį nuo 2016-03-24 iki 2017-03-24. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas" ir pagal 21 straipsnio 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas",o pagal 11 straipsnio 1 dalies nuostatą "už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą" (b.l. 4 t. 77-80);

2018-03-29 rašysenos specialisto išvada Nr. 140-(1297)-IS1-1805 patvirtina: 1. Rankraštinius įrašus (išskyrus rankraštinį įrašą - „N. J.“), esančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. J. 2016-04-15 prašyme VĮ Registrų centro Utenos filialui išduoti elektroninį sertifikuotą registro įrašą (ESI), parašė R. K.; atsakyti, ar rankraštinį įrašą „N. J.“, esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. J. 2016-04-15 prašyme VĮ Registrų centro Utenos filialui išduoti elektroninį sertifikuotą registro įrašą (ESI), parašė R. K., ar kitas asmuo, nėra galimybės; atsakyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. J. 2016-04-15 prašymo VĮ Registrų centro Utenos filialui išduoti elektroninį sertifikuotą registro įrašą (ESI) eilutėje „(parašas)“ pasirašė R. K., ar kitas asmuo, nėra galimybės; 2. Rankraštinius įrašus (išskyrus rankraštinį įrašą - „N. J.“), esančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-15 Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ar atstovybės „Kontaktiniai duomenys“ blanke parašė R. K.. Atsakyti, ar rankraštinį įrašą - „N. J.“, esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-15 „Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ar atstovybės Kontaktiniai duomenys“ blanke parašė R. K., ar kitas asmuo, nėra galimybės. Atsakyti į, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-15 Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ar atstovybės Kontaktiniai duomenys blanko eilutėje „(parašas)“ pasirašė R. K., ar kitas asmuo, nėra galimybės; 3. Rankraštinius įrašus (išskyrus rankraštinį įrašą - „N. J.“), esančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-15 Prašyme registruoti juridinių asmenų registre, parašė R. K.. Atsakyti, ar rankraštinį įrašą „N. J.“, esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-15 Prašyme registruoti juridinių asmenų registre, parašė R. K., ar kitas asmuo, nėra galimybės. Atsakyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-15 Prašyme registruoti juridinių asmenų registre eilutėje „(parašas)“ pasirašė R. K., ar kitas asmuo, nėra galimybės; 4. Rankraštinius įrašus, esančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-15 Vienasmenis (N. J.) valdymo organas blanke parašė R. K.; 5. Atsakyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-14 Vienintelio akcininko (J. M.) sprendime, pasirašytą J. M. vardu, pasirašė R. K., ar kitas asmuo, nėra galimybės; 6. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. F. 2016-04-15 Prašymo registruoti juridinių asmenų registre, pirmame lape esančius rankraštinius įrašus ir ketvirtame lape esantį datą žymintį rankraštinį įrašą „2016-04-15“ parašė R. K.; rankraštinį įrašą „Direktorė“, esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. F. 2016-04-15 Prašymo registruoti juridinių asmenų registre trečiame lape ir ketvirtame lape esančius rankraštinius įrašus „Vienintelio akcininko sprendimas“ ir „L. F.“ parašė bei eilutėje „(parašas)“ pasirašė L. F.; 7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-15 Vienasmenio (L. F.) valdymo organo blanke įrašus parašė R. K.; 8. UAB „(duomenys neskelbtini) 2016-04-15 blanką „Akcininkas“ (L. F.) surašė R. K.; 9. Rankraštinius įrašus: „(duomenys neskelbtini)“, „UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, esančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-15 Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ar atstovybės Kontaktiniai duomenys blanke, parašė R. K.; rankraštinius įrašus „(duomenys neskelbtini) @gmail.com“, „2016-04-15“, „Direktorė L. F.“, esančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-15 Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ar atstovybės Kontaktiniai duomenys blanke, parašė L. F.; 10. Visus rankraštinius įrašus (išskyrus rankraštinį įrašą – „L. F.“), esančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-15 Vienintelio akcininko (L. F.) sprendime, parašė R. K.; rankraštinį įrašą - „L. F.“, esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-15 Vienintelio akcininko (L. F.) sprendime, parašė ir parašą pasirašė L. F.; 11. Rankraštinį įrašą „Direktorius“, esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-10 direktoriaus A. A. Prašyme registruoti juridinių asmenų registre parašė ir pasirašė A. A.; 12. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-10 Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ar atstovybės Kontaktiniai duomenys blanke pasirašė A. A.; 13. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-10 Vienintelio akcininko (A. A.) sprendime pasirašė A. A.; 14. 2016-09-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo akto grafoje „Dokumentus ir pinigus perdavė:“, pasirašė L. F., o grafoje „Dokumentus ir pinigus gavo“ pasirašė A. A.; 15. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse 2016-08-11, 2016-08-16, 2016-08-20, 2016-09-01 ir 2016-09-10 grafose „Pirkėjas“ pasirašė L. F., o grafose „Pardavėjas“ pasirašė pasirašė A. A. ( 4 t. 39-53).

Dėl kaltinimo dokumentų klastojimu ir jų panaudojimu (Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalis)

Šioje byloje A. A., L. F. ir R. K. kaltinami, kad pastarajam organizavus, jie, veikdami bendrininkų grupėje pagamino, o A. A. ir panaudojo netikrus dokumentus. Tai veika, atitinkanti nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius, nes pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Visų kaltinamųjų kaltė įrodyta jų pačių kaltės prisipažinimu ir duotais parodymais bei rašytiniais bylos duomenimis (2018-03-29 rašysenos specialisto išvada Nr. 140-(1297)-IS1-18052018-02-14, VĮ "Registrų centras" pateikti UAB „(duomenys neskelbtini) " dokumentai). Visi šie duomenys tarpusavyje neprieštaringi.

Nustatyta, kad 2016 metais - iki spalio 10-14 d. - R. K. paruošė ir atspausdino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-08-11, 2016-08-16, 2016-08-20, 2016-09-01 ir 2016-09-10 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, įrašydamas jose melagingus duomenis apie įvykius, kurių iš tikrųjų nebuvo, tai yra, kad šios įmonės akcijas kaskart po 20 akcijų - neva pirko A. A. ir kaskart mokėjo akcijų pardavėjai L. F. po 200 eurų (viso 1000 eurų). Be to, R. K. paruošė 2016-09-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialinių vertybių perdavimo – priėmimo aktą su jame įrašyta melaginga informacija apie faktą, kurio iš tikrųjų nebuvo tai yra, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. F. neva perdavė, o A. A., kaip naujasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, neva priėmė minėtos bendrovės dokumentus bei įmonės kasoje esančius grynuosius pinigus - 16 800 eurų.

Visi kaltinamieji teisme patvirtino, kad tiek L. F., tiek A. A. tikrai pasirašė minėtus dokumentus, tačiau tokių įvykių, apie kuriuos nurodoma dokumentuose, iš tikrųjų nebuvo. L. F. nurodė, kad ji buvo tik fiktyvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir direktorė ir jokiais įmonės dokumentais ar juolab pinigais nedisponavo. A. A. taip pat nurodė, kad minėtus dokumentus jis pasirašė, maža, to jis pasirašė 2016-09-10 vienintelio akcininko sprendimą neva jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų atleido L. F. ir direktoriaus pareigoms neva pasiskyrė save ir šį dokumentą 2016-10-14 pateikė Valstybinei įmonei „Registrų centras“, tačiau iš tikrųjų jis neketino būti įmonės direktoriumi, jokių pinigų L. F. už akcijas nemokėjo ir apskritai nei jos, nei R. K. jis nepažįsta, įmonės apskaitos dokumentų, anspaudo ir grynųjų pinigų negavo.

Kaltinamieji, veikdami kaip bendrininkai sukūrė (pagamino) netikrus dokumentus, tai yra jų veiksmais buvo sukurti dokumentai, kurių turinys liudijo apie nebūtus faktus, t.y. jie buvo netikri. Vienas iš šių dokumentų - 2016-09-10 vienintelio akcininko sprendimas apie tai, kad L. F. atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų ir direktoriaus pareigoms paskirtas A. A. pateko į teisinę apyvartą, t.y. jis buvo panaudotas 2016-10-14 A. A. jį pateikus Valstybinei įmonei „Registrų centras“.

Kaltinamųjų veikos teisingai kvalifikuojamos pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį kaltinamojo R. K. kaip bendrininkų grupės organizatoriaus veiką papildomai kvalifikuojant pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, nes tai jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įvykdyto sukčiavimo ir su tuo susijusio dokumentų klastojimo sumanytojas ir kitiems bendrininkams vadovavęs asmuo. Šiuo atveju aplinkybė, kad A. A. minėtus dokumentus pasirašė net nepažinodamas kitų bendrininkų nešalina bendrininkavimo požymio, tad, neturi įtakos veikos kvalifikavimui, nes nustatyta, kad įmonės (duomenys neskelbtini) akcijos A. A. buvo perrašytos per tiek A. A., tiek R. K. pažįstamą asmenį, vardu Viktoras.

Dėl kaltinimo didelės vertės svetimo turto užvaldymu apgaule (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalis)

Pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (Sukčiavimas) atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės (daugiau kaip 250 MGL) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimo atveju kaltininkas, įsipareigodamas kitiems asmenims pagal sutartis arba tiesiog susitarimus, iš tiesų neketina vykdyti iš to jam kylančių pareigų, o tik siekia šiuos suklaidinti – apgauti dėl savo tikslų ir, pasinaudodamas šių patiklumu, neteisėtai įgyti jų turtą. Būtent tai yra esminis kriterijus, atribojantis kaltininko (skolininko) baudžiamąją atsakomybę nuo civilinės. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę nusikalstamą pobūdį ir nori būtent apgaulės būdu gauti turtą ar turtinę naudą.

Šioje byloje kaltinamųjų R. K. ir L. F. parodymais bei rašytiniais bylos duomenimis patvirtinta, kad R. K. sumanymu ir jo iniciatyva, L. F. vardu buvo nupirkta UAB „(duomenys neskelbtini)“ su tikslu ją panaudoti nusikalstamam sukčiavimui. Jis rado parduodamą UAB „(duomenys neskelbtini)“, susitarė su L. F. už 1000 Eur atlygį, kad bendrovė būtų registruota šios vardu ir ji fiktyviai paskirta įmonės direktore, kas netrukus ir buvo padaryta. L. F. parodė, jog iš pradžių su R. K. ji tarėsi dėl atlygio tik už tai, kad ji taps fiktyvia įmonės direktore, tačiau vėliau už sutartą 1000 Eur sumą ji sutiko dalyvauti šios įmonės finansiniame sandoryje imant banko paskolą. L. F., nuosekliai vykdydama R. K. parengtą svetimo turto įgijimo apgaule planą, 2016 m. balandžio 11-15 d. pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo akcijas ir jau 2016-04-19, veikdama kaip šios įmonės vadovė, pasirašė paraišką AB „Citadele bankas“ bei kitus būtinus dokumentus dėl 20 000 Eur kredito įmonei suteikimo, po to banke pasirašė paskolos sutartį ir tą pačią dieną UAB „Paysera“ klientų aptarnavimo skyriuje gautą paskolą išgrynino grynuosius pinigus, kaip buvo sutarta, iškart perdavė jos prie banko jos laukusiam ir jos veiksmus koordinavusiam R. K., o šis čia pat jai už tai sumokėjo 1000 Eur. Taip R. K. ir L. F., veikdami kaip bendrininkai, sukčiaudami įgijo 17 795 eurų, t.y. didelės vertės - svetimą turtą. Byloje nėra jokių objektyvių faktinių duomenų apie tai, kad gautoji banko paskola būtų naudojama kokiam nors verslui pradėti ar pradėtam plėtoti ir/ar, kad kreditas nebuvo grąžintas dėl nepasisekusio verslo. Priešingai, visa suteikto kredito suma iškart buvo išgryninta ir bendrininkų pasidalinta, kas, greta to, kad įmonė (duomenys neskelbtini) apskritai buvo įsigyta neketinusios vykdyti jokios veikos L. F. vardu rodo, jog kredito nebuvo ketinama grąžinti. Tai veika, atitinkanti nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje sudėties požymius, esant kvalifikuojančiam didelės vertės – daugiau kaip 250 MGL turto požymiui. Veikos kvalifikacija teisinga.

Kaltinamosios L. F. parodymus dalyje, neva ji iš pradžių nesuprato, kad banko paskola buvo imama neketinant jos grąžinti, teismas vertina kaip interpretaciją siekiant palengvinti savo padėtį. Pati L. F. parodė suvokusi, kad bus fiktyvi įmonės direktorė ir, kad įmonės vardu bus imama banko paskola, ji baiminosi, kad paskola „kabės ant jos“, todėl reikalavo R. K., kad šis perrašytų įmonę kitam asmeniui. Už visas „paslaugas“ L. F., žvelgiant į jos turtinę padėtį bei gyvenimo būdą ( ji priklausoma nuo narkotikų), gavo jai reikšmingą paskolos sumą - 1000 Eur. Tai aplinkybės, rodančios, kad L. F. suprato nusikalstamą minėtų savo veiksmų pobūdį ir, siekdama sau finansinės naudos, norėjo taip elgtis. Tai tiesioginės tyčios požymiai.

Dėl kaltinimo neteisėta juridinio asmens veikla (Baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalis)

Nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalyje įstatymo saugoma vertybė – vertimosi ekonomine veikla tvarka. Baudžiamoji atsakomybė kyla tiek įsteigus juridinį asmenį ir jį naudojant neteisėtai veiklai nuslėpti, tiek vadovaujant tokiam juridiniam asmeniui ir po jo iškaba organizuojant neteisėtą veiklą. Veika laikoma baigta nuo tokio juridinio asmens įsteigimo arba vadovavimo jam pradžios, kaltės forma yra tik tiesioginė tyčia, t.y. kaltininkas supranta, kad steigia juridinį asmenį, kuris bus naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti, arba vadovauja tokiam juridiniam asmeniui, ir nori taip veikti. Pagal Baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalį atsako tik juridinio asmens steigėjai ir vadovai – tiek oficialūs, tiek ir neoficialūs. Kartu jie atsako ir už tas nusikalstamas veikas, už kurias numatyta atsakomybė už neteisėtą veiklą, šiuo atveju - už didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule.

Kaip matyti iš bylos medžiagos bei paties kaltinamojo R. K. parodymų, sumanymas įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilo būtent jam, jis pats aktyviai tvarkė visus įmonės įsigijimo reikalus. R. K. prisipažino, kad minėtą bendrovę jis nusipirko ne savo, o kito asmens – L. F. - vardu su tikslu paimti banko paskolą ir po to jos negrąžinus bendrovę „paskandinti“, tai reiškia – nuslėpti nusikaltimą. Bylos medžiaga visiškai patvirtina, kad tokį savo sumanymą R. K. pilnai įvykdė. Be kaltinamojo R. K. parodymų bei rašytinių bylos duomenų, kiti kaltinamieji – L. F. ir A. A. patvirtino, kad už pažadėtą užmokestį pasirašinėjo dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo. L. F., vykdydama R. K. nurodymus, dėl akių pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, po to, veikdama kaip statytinė direktorė, šios įmonės vardu pasirašinėjo banko paskolos dokumentus, išgrynino įmonei suteiktą paskolą ir atidavė ją R. K., už tai gavo iš R. K. dalį paimtos banko paskolos - 1000 Eur. R. K. neužilgo inicijavo bei savo pažįstamam, vardu Viktoras, pavedė už užmokestį perregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitam asmeniui. Tai ir buvo padaryta, kuomet A. A., pasirašęs eilę netikrų dokumentų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, antspaudo bei grynųjų pinigų paėmimo bei pateikęs Registrų centrui vienintelio akcininko sprendimą dėl įmonės vadovo pasikeitimo, kaip R. K. ir buvo sumanyta, imitavo įmonės reikalų perėmimą savo vardu. Nustatyta, kad R. K., siekdamas apgaule įmonės vardu įgyti banko kreditą tyčia nusipirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne savo vardu, o veikdamas per L. F., tapusią bendrovės direktore bei akcininke. Akcentuotina, kad tokiu būdu, būtent R. K. tapo faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. L. F. patvirtino, kad ji neturėjo jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, taip pat anspaudo, nemokėjo už perkamas įmonės akcijas. Nustatyta, kad laikotarpiu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintele akcininke ir direktore buvo L. F. (2016 m. kovo – spalio men.), ši įmonė jokios veiklos nevykdė. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigyta tam, kad jos vardu ir registracijos duomenimis būtų pasinaudota nusikalstamai veikai, t. y. didelės vertės svetimo turto įgijimui apgaule. Būtent R. K. vadovavo realiai ūkinės veiklos nevykdžiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ su tikslu panaudoti ją nusikalstamai veikai padaryti ir po to ją nuslėpti. Tai požymiai, atitinkantys nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalyje sudėties požymius. Veikos kvalifiakcija teisinga.

Dėl kaltinimo apgaulingu apskaitos tvarkymu (Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalis)

Pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia minėtame straipsnyje numatytus alternatyvius vieną, kelis ar visus padarinius, t.y., kai dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Šios nusikalstamos veikos subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius. Už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo, t.y. nebūtinai asmuo, kuris pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą arba paslėpdamas, sunaikindamas ar sugadindamas apskaitos dokumentus numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių norėjo. Taigi apgaulingas apskaitos tvarkymas pasireiškia tik tiesiogine tyčia.

Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015) apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose (Baudžiamojo kodekso 222, 223 straipsnių taikymas) yra išaiškinta, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia – Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio prasme – nusikalstamų padarinių buvimą. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

Šioje byloje R. K. yra kaltinamas apgaulingu dviejų įmonių apskaitos tvarkymu, t.y. abiejų įmonių apskaitos dokumentų paslėpimu. R. K. buvo vienos iš šių įmonių, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, t.y. jis buvo asmuo, kuris pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas buvo atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą. Kitą įmonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“, ką teismas konstatuoja šiuo nuosprendžiu, R. K. nusipirko ir jai vadovavo per statytinę L. F. specialiai nusikalstamai veikai padaryti ir po to ją nuslėpti, kas tuo pat metu reiškia, kad šioje įmonėje nebuvo planuojama jokia reali ūkinė veikla, taigi jau nuo įmonės įsigijimo nebuvo ketinama vesti buhalterinę apskaitą bei teikti finansinę atskaitomybę. Jau vien tai yra apgaulingo apskaitos tvarkymo tiesioginės tyčios požymis. Pastaruoju atveju baudžiamoji atsakomybė už apskaitos dokumentų paslėpimą R. K. kyla ne kaip įmonės vadovui pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes jis oficialiai juo ir nebuvo, o kaip specialaus subjekto požymio neturinčiam asmeniui, kuris tyčia paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus.

R. K. parodė, kad abiejų minėtų įmonių buhalterinės apskaitos dokumentai buvo jo žinioje ir jis juos laikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame automobilyje DAEWOO Lanos, kuris stovėjo daugiabučio namo kieme Fabijoniškėse, Vilniuje, tačiau 2017 metais automobilis iš kiemo buvo pagrobtas ir rastas sudegęs, todėl sudegė ir įmonių apskaitos dokumentai.

Liudytojas – policijos pareigūnas M. P. parodė, kad 2017-09-18 atvykęs pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie miškelio rado sudegusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį DAEWOO Lanos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo salone ir bagažinėje rado apdegusių buhalterinių dokumentų, įtarė tyčinį padegimą. Šią faktinę situaciją jis užfiksavo įvykio vietos apžiūros protokolu.

Minėto automobilio vagystės ir jo sudegimo ar tyčinio padegimo aplinkybės iki šiol neištirtos.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. K. apgaule, prisidengdamas bendrininke L. F., įgijo didelės vertės svetimą turtą – AB „Citadele bankas“ suteiktą 20 000 Eur kreditą. Netrukus, vos po kelių dienų, analogišku būdu ir aplinkybėmis, per kitą įmonę (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir per kitą asmenį - N. J., tas pats AB „Citadele bankas“ suteikė dar vieną 20 000 Eur kreditą, kurį pasisavino su išgrynintais pinigais nuo banko pabėgęs N. J..

Atlikus ūkinės–finansinės veiklos tyrimus buvo nustatyta, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų tyrimui nepateikė ir, net atlikus priešpriešinius patikrinimus, nebuvo galima nustatyti šių įmonių realios veiklos, jų ūkinės, komercinės, finansinės būklės, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: UAB „(duomenys neskelbtini)“ - už laikotarpį nuo 2016-04-27 iki 2017-04-27, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ - už laikotarpį nuo 2016-03-24 iki 2017-03-24. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas" ir pagal 21 straipsnio 2 dalies nuostatą „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas" (b.l. 4 t. 59-71).

Bylos duomenys patvirtina, kad abi minimos įmonės 2016 metų balandžio mėnesį buvo panaudotos gaunant AB „Citadele bankas“ kreditus – kiekvienai jų bankas suteikė po 20 000 Eur kreditą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo specialiai įsigyta šiam sandoriui su tikslu jo nevykdyti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki kredito suteikimo taip pat eilę metų nevykdė jokios veiklos. Abiem atvejais banko kreditų gavimo iniciatorius buvo R. K., kaskart veikęs per kitus asmenis – L. F. ir N. J.. Abiem atvejais banko kreditai, juos gavus, buvo iškart išgryninti, kreditai nebuvo grąžinti, duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gauto kredito panaudojimą kaltinamasis R. K. neteikė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą kreditą, apgaudamas R. K., iškart pasisavino pinigus išgryninęs N. J.. Tai aplinkybės, rodančios, kad kaltinamasis R. K. neketino oficialiai deklaruoti nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikos, taigi ir šių įmonių apskaitos, bei paaiškina kaltinamojo poreikį paslėpti šių įmonių apskaitos dokumentus. R. K. veikos abiem atvejais kvalifikuotinos pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo L. F. dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį išteisintina, nes ji nepadarė šios nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos. Nustatyta, kad L. F. už 1000 Eur užmokestį kaltinamojo R. K. buvo pasitelkta apgaule įgyjant AB „Citadele bankas“ bendrovei (duomenys neskelbtini) suteiktą kreditą 20 000 Eur sumoje. Būtent tuo tikslu ji tapo fiktyvia minėtos įmonės vienintele akcininke ir direktore. Tiek L. F., tiek ir R. K. proceso metu tvirtino nebuvus jokių ketinimų, kad L. F. bus tikrąja įmonės vadove. Ji neišmanė įmonės valdymo, nežinojo, kuo įmonė užsiimtų, niekada neturėjo jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, išskyrus vienintelį atvejį, kai būtini dokumentai ir įmonės anspaudas jai buvo duoti einant į banką pasirašyti kredito sutarties ir po to vėl paimti. Minėta, kad Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkui, visų pirma, suvokiant jo prievolę tvarkyti įmonės apskaitą ir tą daryti teisingai, antra, tyčia to nedarant arba paslepiant, sunaikinant ar sugadinant apskaitos dokumentus, trečia, numatant, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir tokių padarinių norint. Kaltinamosios L. F. veikoje nėra šiai veikai būtinojo subjektyvinei pusei tiesioginės tyčios požymio, taigi nusikaltimo sudėties. Ji išteisintina, todėl kaltinamojo R. K. veika, pašalinus jam inkriminuojamą nusikalstamos veikos organizatoriaus bendrininkų grupėje požymį, kvalifikuojama kaip vykdytojo pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.

Bausmių skyrimas A. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje ir, kad jis yra recidyvistas.

A. A. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų.

A. A. praeityje 10 kartų teistas, taip pat jis daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis – daugiausia už narkotikų vartojimą (5 t. 141 l. ). Kaltinamasis niekur nedirba, vartoja narkotikus.

A. A. nuo 2009-09-18 yra Priklausomybės ligų centro įkaitoje, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas. (t. 5, b.l. 156-158), tačiau pagal specialisto išvada Nr. 89TPK-158/2018, jis neserga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu buvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. A. A. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (5 t. 162 l.) Kaltinamajam A. A. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

L. F. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino nusikaltusi ir nuoširdžiai gailisi, o jos atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalto bendrininkų grupėje

L. F. padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus, sukčiavimu padarytos žalos neatlygino.

L. F. šios nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teista, ji buvo daug kartų bausta administracinėmis nuobaudomis, ne kartą už narkotikų vartojimą be gydytojo paskyrimo. L. F. yra Priklausomybės ligų centro įskaitoje, du kartus buvo gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą nuo 2016-09-28 iki 2016-09-30, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opiatus, abstinencijos būklė, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opiatus, priklausomybės sindromas, tačiau iš specialisto išvados Nr. 89TPK-159/2018 seka, kad ji neserga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 5, b.l 94, 114, 116, 120).

L. F. turi savarankišką pragyvenimo šaltinį – šiuo metu ji uždarbiauja Olandijoje.

L. F. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tai vienintelė bausmės rūšis, kuri yra numatyta už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje padarymą. Nustatant bausmės trukmę teismas vertina tai, kad L. F. vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis – ji buvo R. K. pasitelkta nusikaltimų darymui kaip statytinė, - tad, skiria mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei sunkiausio jai inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

R. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, taip pat jis iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą – teisminio bylos nagrinėjimo metu atlygino 2030 Eur UAB „Citadele bankas“. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje.

R. K. padarė sunkų, apysunkį ir tris nesunkius nusikaltimus.

R. K. neteistas, tačiau už administracinius teisės pažeidimus baustas 45 kartus, paskutinį kartą pagal 2018-03-15 ATPK 187 str. 2 d. – nuobauda galioja (b.l. 5 t. 80-81 l.)

Kaltinamasis R. K. turi daug veiklų, iš kurių gauna pajamas - jis verslininkas.

R. K. priklausomybių, asmenybės ar psichikos sutrikimai nediagnozuoti – jis niekada nebuvo gydytas šio profilio sveikatos priežiūros įstaigose (t. 5, b.l. 90- 92).

Apibendrinant, kaltinamajam R. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tai vienintelė bausmės rūšis, kuri yra numatyta už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje padarymą.

Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Šiuo nuosprendžiu R. K. ir L. F. pripažįstami kaltais dėl sunkaus nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį padarymo, tai yra dėl didėles vertės svetimo turto įgijimo apgaule. Veika padaryta 2016-04-19.

Veikos padarymo metu galiojusi Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies redakcija numatė galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam už tyčinį – taip pat ir sunkų nusikaltimą ne daugiau kaip ketveriems metams (2015-03-19 Įst. Nr. XII-1554 red.). Nuo 2017-10-05 ir šiuo metu galiojanti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies redakcija nebenumato galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą už sunkų nusikaltimą nuteisiamam asmeniui (2017-09-28 Įst. Nr. XIII-653 red.), taigi pastarasis įstatymas sunkina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl R. K. ir L. F. atveju taikytinas grįžtamąją galią turintis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas.

R. K. ir L. F. Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu, taikant 2015-03-19 Įstatymo Nr. XII-1554 redakciją, atidėtinas skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas bei skirtinas įpareigojimas įvykdyti turtinę prievolę R. G..

Dėl civilinio ieškinio

AB „Citadele“ bankas pareiškė civilinį ieškinį 26801,08 euro sumai dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią, ieškinio duomenimis, sudaro pagal 2016-04-19 kredito sutartį Nr. OS-20160419-200109 išmokėtos lėšos, sutartinės palūkanos nei netesybos; ieškinyje atsakovais yra nurodyti nagrinėjamos baudžiamosios bylos kaltinamieji L. F., R. K. ir A. A.. (2 tomas, b. l. 95-97)

Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinimas dėl sukčiavimo, kuriuo ieškovui ir padaryta žala, yra pareikštas tik R. K. ir L. F., A. A. šio nusikaltimo padarymu nėra kaltinamas.

Civilinio ieškovo atstovui buvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje pabaigą, taip pat atstovas buvo kviečiamas dalyvauti teisiamajame posėdyje nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, tačiau į posėdį neatvyko, 2018-07-02 pateikdamas prašymą Dėl civilinio ieškovo pakeitimo, pridėdamas reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 18-124. Tačiau iš pastarosios sutarties matyti, jog reikalavimo perleidimo sutarties objektas yra reikalavimo teisės, kylančios iš šios sutarties 1 priede nurodytų kreditavimo sutarčių, perleidimas naujajam kreditoriui. Tuo tarpu 1 priede yra nurodyta, kad yra perleidžiama reikalavimo teisė, kuri nors ir susijusi su baudžiamojoje byloje nagrinėjama 2016-04-19 kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau skolininkas yra UAB (duomenys neskelbtini) (1 priedo 13 eilės numeris) (7 tomas, b. l. 84). Teismas pažymi, kad pastaroji aplinkybė yra reikšminga dėl to, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-24 civilinėje byloje Nr. L2-14200-936/2017 išdavė teismo įsakymą dėl 20012 eurų skolos, 940,86 euro palūkanų, 25,72 euro delspinigių, 19 procentų metinių sutartinių palūkanų už negrąžintą kreditą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 6 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 157 eurus bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš UAB (duomenys neskelbtini), taigi UAB Intrum Lietuva yra perėmusi reikalavimo teisę būtent vykdymo procese dėl skolos išieškojimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-24 išduotą įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-14200-936/2017. Dėl šios priežasties nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje 2018-07-03 teisiamajame posėdyje teismas, vadovaudamasis CPK 596 straipsniu, netenkino prašymo dėl civilinio ieškovo pakeitimo. Teisiamuosiuose posėdžiuose nagrinėjant bylą civilinis ieškovas AB „Citadele“ banko (jo atstovas) nedalyvavo, nepateikė teismui duomenų apie tai, kad reikalavimo teisę pagal šioje byloje kaltinamiesiems (fiziniams asmenims) pareikštą civilinį ieškinį jis būtų perleidęs kitam asmeniui, neįrodinėjo jo apskaičiuotų palūkanų bei netesybų dydžio pagrįstumo. Be to, kaip minėta, UAB „Citadele“ bankui jos yra priteistos 2017-02-24 teismo įsakymu civilinėje byloje.

Kadangi baudžiamajame procese atlyginama tik tokia žala, kuri yra kaltininko nusikalstamos veikos padarinys (LAT nutartys 2K-99-648/2016, Nr. 2K-501-222/2015 ir kt.), tai yra, baudžiamojoje byloje yra priteisiama tik tiesioginė nusikalstama veika padaryta žala, tai reiškia, kad kaltinamieji šioje byloje atsako tik už tą apgaule įgyto turto dalį, kurios neketino grąžinti ar dėl kurios jie neketino vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Kiti civilinio ieškovo turtiniai reikalavimai yra civilinio pobūdžio, todėl baudžiamajame procese nenagrinėtini, nes kaltininko civilinė atsakomybė baudžiamajame procese yra ne sutartinė, o deliktinė.

Byloje nustatyta, kad R. K. ir L. F. sukčiaudami įgijo UAB „Citadele“ banko turtą – 17850 eurų. Ši suteikto kredito suma ir yra tiesiogiai padaryta žala, kuri iš abiejų kaltinamųjų turėtų būti priteista pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą.

Kaltinamasis R. K. iki nuosprendžio priėmimo pats vienas atlygino dalį (2030 eurų) žalos. Pažymėtina, kad minėtą sumą jis sumokėjo būtent AB „Citadele“ bankui, o ne reikalavimo teisių pagal minėtą 2016-04-19 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perėmėjai UAB Intrum Lietuva, todėl pareikštas ieškinys šia suma mažinamas (17850-2030=15820).

Nustatyta, kad R. K. ir L. F. sieja bendri nusikalstami veiksmai, todėl už žalą jie turėtų atsakyti solidariai. Tačiau teismas šiuo atveju mano esant tikslinga taikyti dalinės atsakomybės principą, esant konstitucinei teismo priedermei teisingai išspręsti bylą. Dalinė atsakomybė gali būti taikoma, be kitų, ir tais atvejais, jeigu yra tam tikros kelių asmenų veiksmų bendrumo aplinkybės, bet vieno iš asmenų vaidmuo juos padarant ar jo veiksmų dalis yra aiškiai apibrėžti, lemia tam tikrą žalos ar neigiamų padarinių dalį ar ta dalis yra nedidelė, kad solidariai žalos priteisimas neužtikrintų proporcingumo tarp neteisėtų veiksmų pobūdžio ir reikšmės neigiamiems padariniams.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. K. organizavo juridinio asmens – UAB (duomenys neskelbtini), – įgijimą su tikslu gauti banko paskolą, kurios savo vardu jis gauti negalėjo, nes jau turėjo skolos išieškojimo bylų; pats R. K. pripažino, jog paruošė visus paskolai gauti reikalingus dokumentus, jis už įmonės pirkimą mokėjo pinigus, po to registravo bendrovę Registrų centre. Kaltinamoji L. F. atliko R. K. nurodytus veiksmus, kaip bendrovės direktorė pasirašė atitinkamus dokumentus, o kai buvo suteikta paskola – banke abu pinigus išsigrynino. L. F. gavo 1000 eurų, likusi suma atiteko R. K.. Šios aplinkybės rodo, kad be L. F. veiksmų R. K. nebūtų galėjęs įgyti paskolos, tačiau L. F. iš esmės sutiko atlikti statisto vaidmenį. Atsižvelgdamas į L. F. antraeilį vaidmenį nusikaltime ir į R. K. lemiamą vaidmenį kilti padariniams, į jo tyčinį, suplanuotą, savanaudišką veiksmų pobūdį, teismas nustato tokį dalinės atsakomybės taikymo santykį – AB „Citadele“ banko žalai atlyginti iš L. F. priteistina 1000 eurų, iš R. K. – 14820 eurų.

Dėl proceso išlaidų

Byloje buvo atliktas rašysenos yrimas (2018-03-29 Specialisto išvada Nr. 140-(1297)-IS1-1805) ir teikiamas raštas, kad tyrimo kaina yra 846.03 eurų (4 t. 38 l.). Baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio (Proceso išlaidos) 3 punkte nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Šioje byloje specialisto tyrimą atliko valstybės biudžeto lėšomis išlaikomos valstybinės įstaigos – Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistai kaip tarnybinę užduotį. Tokio tyrimo kaina, kaip minėta, nepriskiriama proceso išlaidoms, todėl klausimas dėl jos atlyginimo ar išieškojimo iš kaltinamųjų nėra svarstomas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, kitų išlaidų, pripažintų proceso išlaidomis, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendė:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dviem metams

pagal Baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams metams;

pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo apskaitos tvarkymo - laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Paskirtąsias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir nustatyti subendrintą trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę (Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį (2015-03-19 Įst. Nr. XII-1554 red.) ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Įpareigoti R. K. visą šio nuosprendžio vykdymo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat per pirmuosius 12 šio nuosprendžio vykdymo mėnesių pilnai atlyginti šiuo nuosprendžiu iš jo priteisiamą žalos atlyginimo sumą AB „Citadele“ bankas.

Kardomąją priemonę nuteistajam R. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

L. F. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Paskirtąsias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir nustatyti subendrintą dviejų metų laisvės atėmimo bausmę (Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalys)

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį (2015-03-19 Įst. Nr. XII-1554 red.) ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

Įpareigoti L. F. visą šio nuosprendžio vykdymo laiką dirbti, o darbo praradimo atveju registruotis darbo biržoje ir per pirmus 10 šio nuosprendžio vykdymo mėnesių pilnai atlyginti iš jos šiuo nuosprendžiu priteisiamą turtinę žalą AB „Citadele“ bankas sumokant ne mažiau kaip po 100 Eur kiekvieną mėnesį.

L. F. pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes ji nepadarė šios nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos (Baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsnio 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę nuteistajai L. F. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki keturių mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią A. A. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaityti A. A. laikinojo sulaikymo ir suėmimo trukmę nuo 2018-10-13 iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomąją priemonę A. A. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą. Tuo atveju, jei šis teismo nuosprendis įsiteisėtų vėliau, nei A. A. bausmės pabaiga, kardomąją priemonę – suėmimą, jam taikyti iki bausmės pabaigos.

Išieškoti iš R. K. 14820 eurų (keturiolika tūkstančių aštuoni šimtai dvidešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą AB „Citadele“ bankas naudai.

Išieškoti iš L. F. 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) turtinės žalos atlyginimą AB „Citadele“ bankas naudai.

Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajam A. A. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.