Kauno apylinkės teismo sprendimas

veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės atsikirtimai ir argumentai

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, 2025 m. liepos 18 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešimu paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. Prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka šalys nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas pilnai.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė tiekia centralizuotai gaminamą šilumos energiją Druskininkų mieste, tame tarpe ir daugiabučiui namui, adresu(duomenys neskelbtini), Druskininkai. Kad minėtam daugiabučiam namui buvo tiekiama šiluma, t.y. ieškovė teikė paslaugas, ginčo byloje nėra. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkai Toliau -Butas). Ieškovė tiekė šilumos energiją ir į atsakovei nuosavybės teise priklausantį Butą, nes atsakovės Buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos ir karšto vandens sistemos, t.y. atsakovės Butas yra šildomas ieškovės centralizuotai tiekiama šilumos energija. Tačiau ieškovės pateiktų apyvartos žiniaraščių duomenimis, atsakovė laiku nesumoka už tiekiamą šilumos energiją, laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. atsakovė iki 2025 m. balandžio 30 d. atsakovei susidarė 391,83 Eur skola už patiektą šilumą.

5. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).

6. Atsakovė teigia, kad ji iš atsakovės paslaugų negavo, nuosavybės teise valdomu butu nesinaudoja, todėl jokių komunalinių paslaugų negauna, apie teikiamas paslaugas nežinojo.

6.1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Ieškovė yra šilumos tiekėja – pagal Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 41 punktą, asmuo, turintis šilumos tiekimo licenciją ir tiekiantis šilumą vartotojams pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčas, kad gyvenamajam namui, esančiam(duomenys neskelbtini), Druskininkai, ieškovė šiluma teikia. Atsakovė nėra sudariusi individualios šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove, todėl vadovaujantis LR energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 6 ir 7 punktais, jei šalys nėra sudariusios šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas (t.y. rašytinės sutarties), šilumos pirkimo-pardavimo sutartis yra laikoma sudaryta pagal šį Aprašą nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų dienos. Analogiškai nurodyta ir CK 1.71 straipsnyje (sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) bei 2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr.1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 36, 37 punktuose. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Buto (unikalus daikto Nr.:(duomenys neskelbtini)) šildymas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Todėl darytina išvada, kad Buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos ir karšto vandens sistemos, tad atsakovės Butas yra šildomas ieškovės centralizuotai tiekiama šilumos energija.

6.2. Vadovaujantis nurodytomis teisinėmis nuostatomis bei nustatytomis aplinkybėmis, atsakovės argumentai, kad jog ji nėra skolinga ieškovei, nes nėra sudariusi šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove, be to, bute niekas negyvena ir ieškovės paslaugomis nesinaudoja, teismas atmeta kaip nepagrįstus (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

6.3. Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad atsakovė už Buto šildymą per laikotarpį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. nemokėjo, todėl susidarė 391,83 Eur įsiskolinimas.

6.4. Atsakovė teigia, kad nėra aišku kaip paskaičiuotas prašomas priteisti įsiskolinimas. Su nurodytu argumentu teismas negali sutikti. Ieškovė į bylą pateikia skolos paskaičiavimo ataskaitą. Kaip paaiškino ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose, daugiabučio namo(duomenys neskelbtini), Druskininkai, butų ir kitų patalpų savininkai nėra pasirinkę šilumos paskirstymo metodo, todėl vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, daugiabučiame name suvartotas šilumos kiekis, skolos susidarymo laikotarpiu buvo paskirstomas pagal namo šildymo ir karšto vandens sistemas bei įrengtus apskaitos prietaisus, kas atitinka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-182 patvirtinto Šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodo Nr. 3 B variantą. Pažymėtina, kad atsakovė mokesčių skaičiavimo metodikos neginčija, metodika yra galiojanti, todėl ieškovė visiškai pagrįstai ir teisėtai ja naudojasi apskaičiuodama privalomus mokėti mokesčius už suteiktą šilimos energiją. Be to, kaip matyti iš ieškovės atsakovei teiktų PVM sąskaitų faktūrų, jose aiškiai detalizuota paslauga, jos kiekis, vieneto kaina ir mokėtina suma. Pažymėtina, kad atsakovei nesuprantant skolos susidarymo mechanizmo, ji, būdama atidi bei rūpestinga, turėjo teisę aiškintis dėl mokėjimų kreipdamasi tiesiogiai į ieškovę. Be to, kaip nurodė ieškovė, atsakovei teikiamos sąskaitos faktūros talpinamos UAB ,,Litesko" savitarnos svetainėje www.litesko.lt. Atsakovei pateiktose PVM sąskaitose faktūrose taip pat nurodyta, jog gali naudotis elektroniniu aptarnavimo centru, nurodytas prisijungimo slaptažodis. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė rūpinosi jos nuosavybės teise valdomam Butui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, kreipėsi į ieškovė, naudojosi savitarnos svetainės paslaugomis ar kitai kokiais būdais mėgino susisiekti su ieškove.

6.5. Taip pat, teismas atmeta atsakovės argumentą, kad ji negaudavusi sąskaitų, todėl nežinojusi kiek turi mokėti. Pažymėtina, kad, kaip nurodyta aukščiau, atsakovė, būdama rūpestinga ir negaudama sąskaitų, privalėjo kreiptis į ieškovę, aktyviai domėtis mokėtinais mokesčiai ir taip nesudaryti prielaidų įsiskolinimui susidaryti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ieškovei teikusi pretenzijas dėl negaunamų sąskaitų. Be to, ta aplinkybė, kad galimai atsakovei nebuvo pateikiamos sąskaitos, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė neprivalo atsiskaityti su ieškove už tiektą šilumos energiją.

6.6. Teismų praktikoje pasisakoma, jog vertinant vartotojų elgesį mokesčių mokėjimo atžvilgiu, taikytinas protingumo kriterijus, protingumo principas reiškia, kad asmenys patys turi rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Sąžiningumo principas neatskiriamas nuo teisingumo ir protingumo principų. Preziumuojama, kad sąžiningas asmuo civiliniuose santykiuose elgiasi protingai, atidžiai ir rūpestingai, savo subjektines teises įgydamas ir įgyvendindamas teisėtais būdais ir naudodamasis ekonomiškomis, mažiausiai finansinių ir žmogiškų sąnaudų reikalaujančiomis priemonėmis. Tais atvejais, kai asmens veiksmai neatitinka protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens veiksmų standarto, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar jis tikrai veikia skatinamas tų motyvų, kuriuos išviešina, ar turi kitokių, sąžiningumui prieštaraujančių tikslų. Įvertinus atsakovės elgesį, spręstina, kad atsakovė elgėsi pasyviai, neapdairiai, nebendradarbiavo su ieškove, nesirūpino ir nesidomėjo savo nekilnojamuoju turtu, todėl atmestini atsakovės argumentai, kad jai nekyla pareiga atsiskaityti su ieškove. Teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė savo teiginių pagrįstumo, tuo tarpu ieškovės reikalavimai yra pagristi ir įrodyti, todėl tenkintini pilnai (CPK 176 - 179 straipsniai).

7. Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

8. Ieškovė už vėlavimą atsiskaityti prašo priteisti iš atsakovės delspinigius.

8.1.Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku nesumokėjo mokesčių už suteiktas paslaugas, kad delspinigiai paskaičiuoti neviršijant įstatyme nustatyto termino (180 dienų), ieškovei iš atsakovės priteistini jos paskaičiuoti delspinigiai – 4,17 Eur (CK 6.71 straipsnis).

9. Ieškovė iš atsakovės taip pat prašo priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

9.1 CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (396,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

10. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

10.1. Ieškovė, pateikdama ieškinį teisme, turėjo sumokėti žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 23,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

10.2. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, nesusidarė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 284 straipsniu, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“, juridinio asmens kodas 110818317, atstovaujamai uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“, filialo kodas 110896312, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 391,83 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt vieno euro 83 ct) įsiskolinimą už patiektą šilumą, 4,17 Eur (keturių eurų 17 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų metinės palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 396,00 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2025 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23,00 Eur (dvidešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.