- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-29
- Bylos Nr.
- 2S-37-252/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10665-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-927-252-2017
2017 m. lapkričio 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-16990-816/2017 pagal pareiškėjo S. V. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė V. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas S. V. skundu prašė: taikyti antstolės V. M. vykdomam išieškojimui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) senatį ir nutraukti išieškojimą; panaikinti areštą pareiškėjo sąskaitai, esančiai (duomenys neskelbtini) pataisos namuose; grąžinti jam visas iš minėtos sąskaitos bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuskaitytas pinigines lėšas. Nurodė, kad nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. antstolei neatlikus jokių vykdymo veiksmų jo atžvilgiu užvestoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra suėjęs 2 metų išieškojimo senaties terminas ir vykdomoji byla turi būti nutrauktina. Teigė, kad antstolės 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymo pagrindu į jos depozitinę sąskaitą 2016 m. vasario 22 d. buvo pervesta 1 433,62 Eur suma, kuri nuskaityta jau suėjus vykdymo senaties terminui, neatsižvelgus ir į tai, kad į šias lėšas išieškojimas negalėjo būti nukreiptas. Ši suma pareiškėjui turėjo būti išmokėta kaip neturtinė žala už sveikatai padarytas neigiamas pasekmes, kurias pareiškėjas patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. S. V. pažymėjo, kad jo sąskaitos, esančios Vilniaus pataisos namuose, areštas apriboja pareiškėjo teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas. Mano, kad turi būti laikomasi CPK 668 straipsnio reikalavimų ir išieškojimas į lėšas mažesnes nei viena minimali mėnesinė alga (toliau – 1 MMA) lėšas negali būti nukreipiamas. Antstolė 2017 m. kovo 9 d. Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas išieškojimas pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 433,62 Eur baudos išieškojimo iš skolininko S. V. išieškotojos Valstybės naudai. Teigė, kad vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus – siuntė skolininkui priimtus procesinius dokumentus, periodiškai tikrino jo turtinę padėtį, darbovietes, nagrinėjo skolininko aktyviai siunčiamus skundus ir prašymus. Patvarkyme antstolė detaliai išdėstė atliktus vykdymo veiksmus, jų apskundimo eigą ir pažymėjo, jog skolininkas ne tik žinojo apie vykdomą baudos išieškojimą, antstolės atliekamus veiksmus, tačiau aktyviai dalyvavo teikdamas prašymus, skundus, siekdamas išvengti įsipareigojimų vykdymo, taip paneigdamas pareigą bendradarbiauti su antstolė bei stengtis kuo greičiau padengti įsiskolinimą. Išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolės neveikimo, o dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Antstolė atkreipė dėmesį, kad ginčas dėl išieškojimo į skolininko priteistą neturtinę žalą jau išspręstas teisme, o skolininkas klaidingai nurodo, kad išieškotos piniginės lėšos jam buvo priteistos kaip neturtinė žala už sveikatai padarytas neigiamas pasekmes, kurias jis patyrė atlikdamas bausmę. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendime teismo buvo konstatuota, jog nėra jokių įrodymų apie netinkamą kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei ar psichinei būklei.Argumentus dėl negalėjimo nukreipti išieškojimą į sumą, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą pareiškėjas jau buvo išsakęs atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 6 d. nutarties. Jokių duomenų, kad skolininkas pataisos namuose dirba ir gauna darbo užmokestį nėra pateikta. Pareiškėjo teiginiai, jog nuskaičiuotos lėšos jam turėtų būti grąžintos, nes buvo nuskaičiuotos suėjus išieškojimo senaties terminui yra visiškai nepagrįsti. Suinteresuotas asmuo Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateiktu atsiliepimu prašė pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi S. V. skundą atmetė. Teismas pasisakė, jog įsiteisėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutarimas skirti skolininkui S. V. baudą buvo pateiktas antstoliui vykdyti nepažeidžiant ATPK įtvirtintų terminų. Vykdomojoje byloje nenustatytas nepertraukiamas ilgesnis laikotarpis kuomet nebuvo atliekami aktyvūs valstybės institucijų veiksmai išieškant baudą iš skolininko. Pagrindo konstatuoti antstolės aplaidumo ir pareigų nevykdymo vykdomojoje byloje nėra. Teismas konstatavo, kad skolininkas vengė vykdyti jam paskirtą administracinę nuobaudą, nes per visą laikotarpį nebendradarbiavo su antstole, nesiėmė jokių veiksmų, kad bauda būtų sumokėta, nors žinojo apie antstolės atliekamus veiksmus vykdant išieškojimą, kadangi juos skundė.Teismas atmetė skundo argumentus, jog vykdomoji byla Nr. 0015/11/02853 turėtų būti nutraukta, suėjus senaties terminui.Įvertinęs tai, kad dėl antstolės 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymo, kuriuo buvo areštuotos pareiškėjui priklausančios turtinės teisės į jam Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išmokėtinas pinigines lėšas 1 711,89 Eur sumai ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 1 433,62 Eur yra priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai – 2016 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2017 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartys, šioje skundo dalyje procesą nutraukė.Teismas pasisakė, kad kasacinio teismo praktika ir galiojantis teisinis reglamentavimas dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pareiškėjas, būdamas laisvės atėmimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jo iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai), o apelianto cituojamos CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Teismas sprendė, kad antstolės 2017 m. vasario 20 d. patvarkymai, kuriais ji areštavo skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje ir nustatė areštuotų kitų gaunamų pajamų išskaitymo procentinius dydžius (70 proc. nuo pajamų dalies, viršijančios 1 MMA, bei 20 proc. nuo dalies, neviršijančios 1 MMA), yra teisėti ir pagrįsti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu S. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį. Teigia, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta suėjus išieškojimo senaties terminui, kadangi išieškojimas vykdomas dėl administracinės nuobaudos dėl kurios išieškojimas vykdytinas tik dvejus metus. Sumokėti paskirtos baudos negalėjo dėl to, kad nuo 2011 m. yra įkalinimo įstaigoje ir jokių pajamų negauna, yra nemokus. Pagrindo išvadai, kad jis vengė baudos sumokėjimo nėra.Tvirtina, kad antstolė nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. jokių vykdymo veiksmų neatliko, o jei ir atliko apie tai skolininko neinformavo. Mano, kad į jam priteistą sumą dėl blogų kalinimo sąlygų pakenkimo sveikatos būklei išieškojimas negalėjo būti nukreiptas. Nurodo, kad įsidarbinti įkalinimo įstaigoje dėl darbo vietų stygiaus jis neturi galimybių, todėl įsigyti būtiniausių prekių jam reikalingos papildomos lėšos, kurios gaunamos tik artimiesiems pervedus pinigus į jo sąskaitą, tačiau dėl antstolės patvarkymu uždėto arešto jo sąskaitai, jis to padaryti negali. Mano, kad vykdant išieškojimą pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį ir Vykdymo instrukcijos 93.6 punktą iš fizinių asmenų išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Prašo grąžinti nurašytas lėšas, nes lėšų nuskaitymas atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir suėjus išieškojimo senaties terminui. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė prašo jo netenkinti. Nurodo, kad taikyti išieškojimo senaties terminą šiuo atveju nėra pagrindo. Vykdomosios bylos medžiaga paneigia apelianto teiginius, kad jis nebuvo tinkami informuotas apie atliekamus vykdymo veiksmus. Apeliantas nesiėmė aktyvių veiksmų kuo skubiau padengti įsiskolinimą. Tai, kad jis atlieka bausmę ar neturi tam pajamų, nepanaikina baudos ir neeliminuoja apelianto pareigos atsiskaityti su išieškotoju. Ginčas dėl išieškojimo nukreipimo į apeliantui priteistą neturtinę žalą jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, tačiau apeliantas teikia tapačius argumentus šiuo klausimu ir melagingus duomenis apie priteistos neturtinės žalos pobūdį. Kas rodo jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Iš atskirojo skundo turinio galima suprasti, kad apeliantas be reikalavimo taikyti išieškojimo senaties terminą ir spręsti išieškojimo iš neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą, nesutinka ir su antstolės V. M. 2017 m. vasario 20 d. Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo vadovaujantis CPK 688 straipsniu, antstolė areštavo 256 Eur skolos ir 40,99 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) pataiso namų įstaigos sąskaitoje bei tos pačios dienos Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo, adresuoto (duomenys neskelbtini) pataisos namams, kuriuo vadovaujantis CPK 611 straipsniu, 733-743 straipsniais reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA. Iki šiol analogiškose bylose dėl arešto taikymo ir išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje skundai buvo atmetami (pvz. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2S-1024-280/2016; 2017 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2S-91-278/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-527-212/2017 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismui tapo žinoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja kasacinį skundą (civilinė byla Nr. 3K-3-315-421/2017), kuriame keliami klausimai dėl CPK 668 bei 736 straipsnių nuostatų aiškinimo, t. y. dėl išieškojimo iš pervedamų į įkalinimo įstaigos sąskaitas lėšų ribojimų (neribojimų).Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teisme iki šiol formuota praktika yra nevienoda, kad vienodos teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tikslinga sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. 3K-3-315-421/2017, pateiks teisės, taikytinos nagrinėjimo atveju, išaiškinimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 164 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, 302 straipsniu, teismas
nutaria:
sustabdyti civilinės bylos Nr. 2S-927-252-2017 nagrinėjimą apeliacine tvarka iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. 3K-3-315-421/2017.