Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-06-01 · Civilinė byla Nr. 2A-233/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-01
Bylos Nr.
2A-233/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Vytas Milius, Donatas Šernas
Atsakovas
A. B., G. M., M. M.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „DnB NORD lizingas“
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-233/2012Procesinio sprendimo kategorijos 35.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2580-343/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „DnB NORD lizingas“ ieškinį atsakovėms G. M., A. B., M. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „DnB NORD lizingas“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis 2010 m. sausio 11 d. pirkimo - pardavimo sutartį, kuria atsakovė G. M. už 60 000 Lt pardavė jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savo motinai atsakovei A. B., pripažinti negaliojančia 2010 m. balandžio 19 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovė A. B. minėtą butą padovanojo savo anūkei, atsakovės G. M. dukrai atsakovei M. M., taikyti restituciją, grąžinti butą atsakovės G. M. nuosavybėn CK 1.80 str., 6.66 str., 6.67 str., 6.145 str., 6.146 str. pagrindu. Ieškovas nurodė, jog Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. įsakymu nutarta ieškovo naudai iš atsakovės G. M. išieškoti 70 098,93 Lt sumas, susijusias su atsakovės įsipareigojimų pagal šalių pasirašytą lizingo sutartį nevykdymu, procesines palūkanas ir 526 Lt žyminį mokestį, t.y. ieškovas turi neginčijamą reikalavimą šios atsakovės atžvilgiu. Po teismo įsakymo išdavimo ieškovui tapo žinomos aplinkybės, susijusios su ginčijamų sutarčių sudarymu, kurios padarė neigiamą įtaką atsakovės G. M. turtinei padėčiai. Atsakovė jai priklausiusį vertingą daiktą perleido už neįprastai mažą kainą – 60 000 Lt, nors šio turto rinkos vertė sudaro 134 000 Lt. Ginčo sandoriai buvo sudaryti tarp artimų giminaičių, todėl preziumuojamas sandorio šalių nesąžiningumas. Perleisti atsakovei G. M. priklausiusį turtą nebuvo būtinybės, ginčijamais sandoriais buvo iš esmės pažeisti ieškovo interesai, taigi egzistuoja visi pagrindai reikšti actio Pauliana ieškinį.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad svarbi yra ta aplinkybė, kad lizingo sutartis yra nutraukta nuo 2009 m. lapkričio 27 d. Nurodė, kad atsakovės G.M. brolis buvo parašęs pasižadėjimą, kad skolą sumokės. Ji savo turtą sumažino iki minimumo, nebuvo imperatyvo ginčo butą parduoti, todėl tokio sandorio ji neprivalėjo sudaryti. G.M. iš ginčo buto neišsikėlė, naujos gyvenamosios vietos nedeklaravo. Parduodama butą, ji žinojo, kad nebeturės galimybės atsiskaityti su ieškovu. Nei vienas litas, gautas pardavus butą, nebuvo panaudotas lizingo įmokoms. Nesąžiningumas preziumuojamas, nes sandorių šalys yra giminės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovės prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad atsakovės G. M. įsiskolinimas ieškovui atsirado dėl to, jog ją savo vardu sudaryti automobilio lizingo sutartį įkalbėjęs atsakovės brolis neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Neturėdama jokių kitų galimybių patenkinti ieškovo reikalavimus, atsakovė G. M. nusprendė parduoti jai priklausantį butą, tačiau pirkėjo, galinčio pasiūlyti tinkamą kainą, neatsirado. Apie lizingo sutarties sudarymą kitos atsakovės nieko nežinojo, atsakovė G. M. nurodė joms butą parduodanti dėl to, jog jis jai nereikalingas, jo išlaikymas brangus. Sužinojusi apie dukters siekį parduoti butą, atsakovė A. B. šį butą nutarė nupirkti savo anūkei atsakovei M. M. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės A. B. ir M. M. laikytinos sąžiningomis įgijėjomis. Teismo posėdžio metu atsakovė G.M. parodė, kad ji buvusi apgauta brolio. Jos nuomone, lizingas gali pasiimti automobilį, nes ji automobiliu nesinaudojo. Atkreipė dėmesį, kad yra ir ieškovo kaltės, nes jis neįvertino jos turtinės padėties. Atsakovė nurodė, kad ji turi sūnų, kuris sėdi kalėjime, ir jai yra reikalingi pinigai. Teismo posėdžio metu atsakovė A. B. parodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ji pagailėjo anūkės ir nupirko butą. Atsakovė M. M. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes, jos nuomone, butas priklauso jai, sutartį patvirtino notaras ir viskas yra teisinga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. sausio 11 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį, kuria atsakovė G. M. už 60 000 Lt pardavė jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savo motinai atsakovei A. B.; pripažino negaliojančia 2010 m. balandžio 19 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovė A. B. padovanojo jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savo anūkei, atsakovės G. M. dukrai, atsakovei M. M.; taikė restituciją - grąžino butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės G. M. nuosavybėn, o iš atsakovės G. M. priteisė atsakovei A. B. 60 000 Lt, sumokėtų už butą; išieškojimą pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. įsakymą nukreipė į atsakovei G. M. grąžintą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Nustatė, kad actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį sandorį, buvo nesąžiningas.

Nurodė, jog, kaip minėta, actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Nustatė, jog UAB „DnB NORD lizingas“ nuo 2008 m. lapkričio 10 d., t. y. nuo lizingo sutarties sudarymo, turėjo ir turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkei G. M., nes ji nuo pat sutarties sudarymo nevykdė savo įsipareigojimų pagal ją. Vertino, kad nagrinėjamos bylos kontekste neturi reikšmės atsakovės ir jos brolio santykiai.

Taip pat nurodė, kad actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. Pažymėjo, kad ginčijamais sandoriais atsakovė G.M. perleido turtą, iš kurio ieškovas galėjo patenkinti savo reikalavimus, už turtą gautų lėšų atsakovė nepanaudojo atsiskaitymui su ieškovu, atsakovė pripažino, kad negali vykdyti finansinių įsipareigojimų ieškovo atžvilgiu, o duomenų, kurie patvirtintų faktą, kad atsakovė G.M. yra moki, į bylą nėra pateikta. Tai, teismo nuomone, suponuoja išvadą, kad ginčijamų sandorių sudarymu buvo pažeistos ieškovo, kaip atsakovės kreditoriaus, teisės ir teisėti interesai. Atkreipė dėmesį į tai, jog ginčo butas buvo perleistas už 60 000 Lt, nors jo rinkos vertė pagal Registrų įmonės pažymą yra 134 000 Lt. Dėl šios priežasties vertino, jog ši aplinkybė, kai turtas perleistas už dvigubai mažesnę sumą, sudaro pagrindą teigti, kad ir šiuo požiūriu buvo pažeistos kreditoriaus, t.y. ieškovo, teisės. Dovanojimo sandoris, teismo vertinimu, taip pat pažeidžia kreditoriaus teises, nes apsunkina ir/ar padaro negalimu išieškojimą iš skolininko turto.

Konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes ginčijami sandoriai šioje byloje buvo sudaryti atitinkamai 2010 m. sausio 11 d. ir 2010 m. balandžio 19 d., o ieškinys teisme pareikštas 2010 m. birželio 10 d.

Teismas, vertindamas, ar egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos, nurodė, kad ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Nustatė, kad nei atsakovė G.M., nei atsakovė A. B. nenurodė argumentų, dėl kurių jos būtų privalėję sudaryti ginčijamus sandorius. Pažymėjo, kad atsakovė A. B. nurodė, jog ginčijamą dovanojimo sandorį sudarė dėl to, kad ji rūpinosi anūkės gerove, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovė A.B. privalėjo ginčo butą padovanoti anūkei, nes ji galėjo anūkei butą nupirkti ne iš savo dukros, o iš svetimo asmens.

Kaip paskutinę sąlygą būtiną taikyti actio Pauliana institutui teismas įvardino tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumą, jei sandoris atlygintinis. Išaiškino, jog pagal CK 6.67 straipsnio, kuris nustato atvejus, kai yra preziumuojama, kad trečiasis asmuo buvo nesąžiningas, 1 dalies 1punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Konstatavo, kad šioje byloje sandoriai yra sudaryti tarp šeimos narių. Dėl šios priežasties vertino, jog ginčo sandorių šalys, o konkrečiai atsakovės, buvo nesąžiningos. Atkreipė dėmesį, jog pagal CK 6.66 str. 2 d. neatlygintinis sandoris, o šiuo atveju dovanojimo sutartis, sudaryta tarp atsakovių M. M. ir A. B., negaliojančiu pripažįstamas nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Nustačius visas būtinas sąlygas ginčo sandoriams pagal CK 6.66 straipsnį pripažinti negaliojančiais, teismas ieškinį tenkino: sandorius pripažino negaliojančiais ir atitinkamai taikė sandorių pripažinimo negaliojančiais pasekmes - restituciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė A. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Vien ta aplinkybė, kad šiuo metu atsakovė G. M. negali sumokėti ieškovui, nėra pagrindas pripažinti, kad 2010 m. sausio 11 d. pirkimo - pardavimo sutartis pažeidžia kreditoriaus (ieškovo) interesus. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė A. B. atsakovei G. M. sumokėjo 60 000 Lt už butą. Ieškovas nepateikė duomenų, jog sandorių sudarymo metu atsakovė G. M. turėjo kitų kreditorių, o jos skolos viršijo už butą gautą sumą, todėl akivaizdu, jog po ginčijamo pirkimo – pardavimo sandorio atsakovė G. M. netapo nemoki. Ta aplinkybė, kad atsakovė G. M. netinkamai panaudojo už butą gautus pinigus, nesudaro faktinio pagrindo teigti, jog atsakovė G. M. būtent po ginčijamo pirkimo – pardavimo sandorio tapo nemoki, atėmė galimybę ieškovui patenkinti savo reikalavimą iš ginčo turto ir tuo pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus, teises bei teisėtus interesus. Atitinkamai nesant šios sąlygos nėra pagrindo tenkinti actio Pauliana ieškinio.

2. Taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ginčo turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę nei rinkos kainą ir kad tuo buvo pažeistos ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės bei teisėti interesai. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kokia yra reali ginčo turto vertė, teismas taip pat jos nenustatinėjo, nors šiuo tikslu turėjo skirti ekspertizę. Dėl šios priežasties minėta teismo išvada yra vertintina kaip nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais.

3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo pirkimo – pardavimo sutarties šalys buvo nesąžiningos. Pažymėtina, kad teismo taikyta nesąžiningumo prezumpcija yra taikoma tik tada, kai sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Nagrinėjamu atveju apeliantė įrodė, kad minėta pirkimo – pardavimo sutartis nepažeidė kreditoriaus teisių, o tai atitinkamai lemia, jog nėra pagrindo atsakoves pripažinti nesąžiningomis. Atitinkamai nesant šios sąlygos nėra pagrindo tenkinti actio Pauliana ieškinio.

4. Ieškovas neturi teisės ginčyti ginčo dovanojimo sutarties, nes jis neturi neabejotinos reikalavimo teisės nei į atsakovę A. B., nei į atsakovę M. M. Atitinkamai nesant šios sąlygos nėra pagrindo tenkinti actio Pauliana ieškinio dovanojimo sutarties atžvilgiu.

5. Pirmosios instancijos teismas, net ir pripažinęs, kad ieškovas turi teisę į reikalavimo, pareikšto actio Pauliana pagrindu patenkinimą, o butą įvertinęs 134 000 Lt, turėjo būti nuoseklus ir pripažinti negaliojančiomis tik dalį pirkimo – pardavimo ir dovanojimo sutarties bei nukreipti ieškovo išieškojimą tik į buto dalį. Dėl šios priežasties vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas restituciją, nesilaikė CK 6.66 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės A. B. apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atsiliepime iš esmės pakartoja argumentus nurodytus ieškinyje ir pirmosios instancijos teismo sprendime. Papildomai nurodo šiuos argumentus:

Šalies argumentai

1. Apeliantės teiginys, kad byloje nėra ginčo dėl 60 000 Lt sumokėjimo, yra nepagrįstas. Ieškovas visos bylos nagrinėjimo metu laikėsi vieningos pozicijos, jog nepripažįsta minėtų pinigų sumokėjimo fakto. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog minėta suma buvo sumokėta.

2. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad po buto pardavimo atsakovė G. M. turėjo pakankamai turto atsiskaityti su ieškovu. Apeliantė teigia, kad už butą atsakovei G. M. buvo sumokėta 60 000 Lt, o ieškovo reikalavimas yra 70 624,93 Lt, pridedant 5 proc. procesines palūkanas. Akivaizdu, kad atsakovės G. M. neva tai gautos sumos už butą neužtenka ieškovo reikalavimams patenkinti.

3. Visa atsakovės G. M. veiksmų seka patvirtina, kad tariamas buto pardavimas buvo skolininkės būdas išvengti atsiskaitymo su ieškovu. Akivaizdžiai šį faktą patvirtina ta aplinkybė, kad skolininkė iki šios dienos gyvena neva parduotame bute.

4. Apeliantė mėgina nuneigti buto vertę motyvuodama individualiomis buto savybėmis, į kurias nebuvo atsižvelgta, tačiau konkrečiai minėtų savybių neįvardija ir nepagrindė jų jokiais byloje esančiais įrodymais.

5. Apeliantė teigia, kad ieškovas neturėjo teisės ginčyti dovanojimo sutarties, nes apeliantė ir atsakovė M. M. nėra skolingos ieškovui. Šis teiginys yra nepagrįstas, nes ieškovo teisė ginčyti kyla iš pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo neteisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad UAB „DnB NORD lizingas“ su atsakove G. M. 2008 m. lapkričio 10 d. sudarė lizingo sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsigijo automobilį Mersedec-Benz S320. Kadangi G. M. nevykdė įsipareigojimų, prisiimtų pagal lizingo sutartį, ieškovas šią sutartį nutraukė 2010 m. vasario 5 d. Teismo įsakymu iš atsakovės G. M. buvo priteista 70 624,93 Lt ir 5 procentų metinės palūkanos.

Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas šių nurodytų sąlygų visetas.

Apeliantė A. B. sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turi neabejotiną reikalavimo teisę į skolininkę G. M., kad nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas ir kad 2010 m. sausio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties šalys sudaryti neprivalėjo. Apeliantė nesutinka su tuo, kad ginčo sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus. Apeliantė teigia, kad po buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovės G. M. finansinė padėtis nepablogėjo ir nesumažėjo turimo turto apimtis.

Kreditoriaus interesai laikomi pažeistais ir tuo atveju, kada skolininko turtas gerokai sumažėjo ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Apygardos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijama buto vidutinė rinkos kaina yra žymiai aukštesnė negu nurodė atsakovė. VĮ Registrų centro 2010 m. kovo 31 d. pažymoje nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina yra 134 000 Lt (b. l. 19). Tokia pati buto vertė nurodyta 2010 m. sausio 11 d. pirkimo - pardavimo sutartyje (b. l. 72-75) bei 2010 m. balandžio 19 d. buto dovanojimo sutartyje (b. l. 78-80). Buto pardavimas už 60 tūkst. litų akivaizdžiai mažina atsakovės G. M. turimo turto masę, o tuo pačiu sumažėja ir galimybė visiškai atsiskaityti su ieškovu UAB „DnB NORD lizingas“, vykdant Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. įsakymą (b. l. 17).

Atsakovė G. M. pripažįsta, kad negali sumokėti skolos pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Pirmosios instancijos teisme pateiktuose dokumentuose ji nuosekliai aiškino, kad butą pardavė siekdama mokėti lizingo įmokas, tačiau byloje nėra duomenų, kad 60 tūkst. litų pateko į atsakovės G. M. sąskaitą banke. Akivaizdu, kad jokia suma nebuvo pervesta ieškovui pagal atsakovės G. M. įsipareigojimus jam. Be to, ši suma nėra pakankama atsiskaityti su ieškovu, žinant, kad išieškoma suma viršija 70 tūkst. litų.

Pažymėtina, kad dėl nemokumo ji neturi galimybės įvykdyti AB DnB NORD bankui ir kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2008-422 (b. l. 22), kas paneigia, kad atsakovė yra pajėgi įvykdyti įsipareigojimus pagal lizingo sutartį.

Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčijamu pirkimo – pardavimo sandoriu buvo pažeistos ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės bei teisėti interesai.

Lietuvos Respublikos CK 6.67 str. nustato nesąžiningumo prezumpciją. Šio straipsnio 1 d. numato, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Byloje nustatyta, kad atsakovė G. M. butą pardavė savo motinai A. B., kuri minėtą butą padovanojo anūkei M. M. Šių giminystės ryšių jos neneigia. Taigi nagrinėjamo ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino 2010 m. sausio 11 d. pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento ir tokiu būdu atkūrė atsakovės G. M. mokumą.

Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti problemų dėl įgyjamo turto ir dėl to siekia apsisaugoti, kad jis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai buto pirkimo - pardavimo ir buto dovanojimo sandorius vertino kaip visumą veiksmų, kuriais skolininkė G. M. siekė išvengti teismo įsakymo įvykdymo. Pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančia lemia, kad apeliantė A. B. neturėjo teisės dovanoti giminaitei M. M. buto, kurį įgijo neteisėtai, dovanojimo sutartis negali eliminuoti ieškovo UAB „DnB NORD lizingas“ galimybės atkurti atsakovės G. M. mokumą.

Akivaizdu, kad toks susitarimas pažeidžia ieškovo interesus, prieštarauja viešąjai tvarkai ir gerai moralei. Lietuvos Respublikos CK 1.81 str. nustato, kad viešąjai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006). Taigi viena iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – kreditoriaus reikalavimo nukreipimas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė restituciją (CK 6.145 str., 6.146 str.), rezoliucinėje dalyje nustatydamas išieškojimo nukreipimą į atsakovei G. M. nuosavybėn grąžintą butą. Byloje nebuvo ginčo, kad butas egzistuoja natūroje. Apie buto pagerinimus nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde įrodinėta nebuvo.

Kaip minėta, atsakovės sudarydamos buto pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sandorius deklaravo, kad buto vidutinė rinkos vertė yra 134 tūkst. litų. Turto vertės klausimas gali būti tikslinamas jį realizuojant vykdymo proceso nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas skolininko mokumo atkūrimo klausimas. Atkūrus pažeistą skolininko mokumą padidėja kreditoriaus galimybė atgauti visiškai ar iš dalies tai, ko pagal prievolę neįvykdė skolininkas.

Atsakovės G. M. bei M. M. neneigė, jog tiek po buto pirkimo-pardavimo sutarties, tiek po buto dovanojimo sutarties sudarymo realiai niekas nepasikeitė, t. y. minėtos atsakovės gyveno ir gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties egzistuoja visos sąlygos restitucijos taikymui natūra. Nepritaikius restitucijos, ieškovo teisės teismine tvarka nebūtų realiai apgintos, o teismo sprendimas prarastų prasmę.

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju netenkinus apeliacinio skundo, bylos rezultatas yra palankus ieškovui. Ieškovas teismui pateikė mokėjimo pavedimą liudijantį dokumentą (b. l. 142), iš kurio matyti, kad ieškovas patyrė 1 815 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Remiantis minėtomis CPK taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktu, ieškovui iš atsakovių yra priteistina po 400 Lt, t. y. iš viso 1 200 Lt, bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovių G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „DnB NORD lizingas“ (įmonės kodas 124385737).

Teisėjai Konstantinas GurinasVytas MiliusDonatas Šernas