Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė viešame teismo posėdyje sekretoriaujant Editai Tamulaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „DnB NORD lizingas” ieškinį atsakovėms G. M., A. B., M. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas parodė, kad palaiko ieškinyje nurodytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad svarbi yra ta aplinkybė, kad lizingo sutartis yra nutraukta nuo 2009 11 27. Atsakovės G. M. brolis buvo parašęs pasižadėjimą, kad skolą sumokės. Ji turtą sumažino iki minimumo. Nebuvo imperatyvo ginčo butą parduoti, todėl tokio sandorio ji neprivalėjo sudaryti. G. M. iš ginčo buto neišsikėlė, naujos gyvenamosios vietos nedeklaravo. Parduodama butą, ji žinojo, kad nebeturės galimybė atsiskaityti su ieškove. Nei vienas litas, gautas pardavus butą, nebuvo panaudotas lizingo įmokoms. Nesąžiningumas preziumuojamas, nes jos yra giminės. Mama butą galėjo padovanoti dukrai ir be vingrybių. Jų pasakymai yra prieštaraujantys vieni kitiems.

Teismo posėdžio metu atsakovė G. M. parodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ji buvusi apgauta. Ją apgavo jos brolis. Jos nuomone, lizingas gali pasiimti automobilį. Ji automobiliu nesinaudojo. Pats lizingas kaltas, nes neįvertino jos turtinės padėties. Ji turi sūnų, kuris sėdi kalėjime ir jai reikalingi pinigai.

Teismo posėdžio metu atsakovė A. B. parodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ji pagailėjo anūkės ir nupirko butą.

Ieškinys patenkintinas.

2010 m. sausio 11 d. pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovė G. M. už 60 000Lt pardavė jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savo motinai atsakovei A. B., kuri 2010 m. balandžio 19 d. dovanojimo sutartimi tą butą padovanojo savo anūkei, atsakovės G. M. dukrai, atsakovei M. M.. Šiuos sandorius ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais, kadangi atsakovė G. M. tokiu būdu stengiasi išvengti materialinės atsakomybės pagal lizingo sutartį.

LR CK 6.66 str. 1 d. suteikia teisę kreditoriui ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Visų pirma sprendžiant dėl actio Pauliana taikymo byloje, actio Pauliana siekiamų tikslų bei CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana taikymo sąlygų viseto kontekste būtina įvertinti, ar šis institutas taikytinas ginčo santykiams.

Actio Pauliana - tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad actio Pauliana institutas skirtas kreditoriaus teisėms apginti nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliano ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Atkūrus pažeistą skolininko mokumą, padidėja kreditoriaus šansai, kad skolininkas visiškai arba bent iš dalies įvykdys savo prievolę. CK 6.66str. 3d. nustato, kad šio straipsnio 1d. numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį sandorį, buvo nesąžiningas.

1. Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai.

Ieškovė UAB DnB NORD lizingas su atsakove G. M. 2008 11 10 sudarė lizingo sutartį, pagal kurią atsakovė G. M. įsigijo automobilį Mersedes – Benz S320 (b.l.8-11). Atsakovė G. M. nevykdė lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė UAB DnB NORD lizingas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. 2010m. vasario 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismas priėmė įsakymą, kuriuo ieškovės UAB DnB NORD lizingas naudai priteisė iš atsakovės G. M. 70 624,93 Lt ir 5 % metines palūkanas (b.l. 17). Ieškovės atstovas nurodė, kad, vykdant išieškojimą, buvo nustatyta, jog atsakovė G. M. turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Atsakovė G. M. šių aplinkybių nepaneigė. Jos argumentus, kad lizingo sutartį ji sudarė apgaulės būdu, nes ją apgavo brolis, teismas vertina kaip gynybinę poziciją, nes šiam teiginiui patvirtinti nepateikti įrodymai, lizingo sutartis nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka.

Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, būtina turėti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudoti actio Pauliano ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi tik tie sandoriai, kurie yra sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje, E. N. v. I. D., R. D., Nr. 3K-3-575/2004). Tačiau sprendžiant dėl to, kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui, taip pat būtina įvertinti tai, kad pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą. Tai kreditoriui suteikia galimybę operatyviai reaguoti į skolininko nesąžiningus veiksmus, kai dėl su trečiuoju asmeniu sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, bankrutuoja ar sumažina (sunaikina) prievolės įvykdymo užtikrinimą, nes dėl tokių veiksmų skolininkas netenka termino teikiamų lengvatų. Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad terminai pagal bendrą prezumpciją yra nustatomi skolininko naudai, todėl, skolininkui elgiantis nesąžiningai, jis neturėtų būti ginamas terminu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti iš skolininko nedelsiant įvykdyti prievolę, t. y. įgyja teisę pasinaudoti Actio Pauliana kaip specialiu gynybos būdu.

Lizingo sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2008 11 10. Iš į bylą pateiktų rašto, pretenzijos (b.l. 12,13) matyti, kad nuo 2009 09 21 ieškovė UAB DnB NORD lizingas pradėjo reikalauti, kad atsakovė G. M. vykdytų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t.y. mokėti įmokas. 2009 11 26 sutartis buvo nutraukta ieškovės iniciatyva (b.l. 14). Nuo to laiko ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad G. M. sumokėtų ieškovei priklausančias pinigines sumas. Tačiau atsakovė G. M. pinigų ieškovei nemokėjo, o 2010 01 11 savo butą pardavė savo motinai. Nors už butą kaip ji teigia gavo 60 000 Lt, tačiau jokių sumų ieškovei nesumokėjo. Teismo posėdžio metu nurodė, kad pinigai jai pačiai buvo reikalingi ir jie tiems tikslams ir išleisti.

Iš nurodyto, yra akivaizdu, kad ieškovė UAB DnB NORD lizingas nuo 2008 11 10 (lizingo sutarties sudarymo data) turėjo ir turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkei G. M..

2. Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus:

jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Tai reiškia, kad šioje byloje teismas turi vertinti, ar atsakovė dėl sudarytų nekilnojamojo turto perleidimo sandorių nebeturi realios galimybės atsiskaityti su ieškove.

Atsakovė G. M. pripažino, kad įmokų ieškovei UAB DnB NORD lizingas nemokėjo dėl to, kad įmokas turėjo mokėti jos brolis. Pirma, jos susitarimai su kitais asmenimis yra jos ir tų asmenų reikalas, ieškovė tuose susitarimuose nedalyvavo, todėl teismas sprendžiam, kad ši aplinkybė nėra įrodyta. Antra, teismas šiuos jos paaiškinimus vertina kaip gynybinę poziciją, atsakovė G. M. nenurodė turto, į kurį būtų galima nukeipti išieškojimą, įsiskolinimo nepadengia, įsiskolinimą patvirtina galiojantis Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. įsakymas (b.l. 17), todėl sprendžia, kad atsakovė G.M. pripažino, jog negali sumokėti priteistų sumų ir nėra turto, į kurį tokį išieškojimą būtų galima nukreipti. T.y. atsakovė G. M. pripažino, kad negali vykdyti finansinių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu. Duomenų, kurie patvirtintų faktą, kad atsakovė G. M. yra moki į bylą nėra pateikta.

Pažymėtina ta aplinkybė, kad ginčo butas buvo perleistas už 60 000 Lt, nors jo rinkos vertė pagal Registrų įmonės pažymą yra 134 000 Lt . Kitokių įrodymų atsakovės nepateikė. Todėl ši aplinkybė, kai turtas perleistas už dvigubai mažesnę sumą, sudaro pagrindą teigti, kad ir šiuo požiūriu buvo pažeistos kreditoriaus, t.y. ieškovės, teisės. Dovanojimo sandoris taip pat pažeidžia kreditoriaus teises, nes apsunkina ir/ar padaro negalimu išieškojimą iš skolininko turto.

3. Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Ginčijami sandoriai šioje byloje buvo sudaryti atitinkamai 2010 m. sausio 11 d. ir 2010 m. balandžio 19 d. . Ieškinys teisme pareikštas 2010 m. birželio 10 d. (t.1, b.l. 3-7). Akivaizdu, kad nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, terminą skaičiuojant nuo sandorių sudarymo dienos.

4. Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei skolininkas jo neprivalėjo sudaryti.

Privalėjimas sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas privalėjimą sudaryti sandorį traktuoja kaip vieną iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje, V. B. v. G. B., E. B., Nr. 3K-3-425/2002).

Nei atsakovė G. M., nei atsakovė A. B. nenurodė argumentų, dėl kurių jos būtų privalėję sudaryti ginčijamus sandorius.

Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad atsakovė A. B. nurodė, jog ginčijamą dovanojimo sandorį sudarė dėl to, kad ji rūpinosi anūkės gerove. Teismo vertinimu tai nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovė A. B. privalėjo ginčo butą padovanoti anūkei. Akivaizdu, kad ji galėjo anūkei butą nupirkti ne iš savo dukros, o iš svetimo asmens.

5. Kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jei sandoris atlygintinis.

CK yra įtvirtinta, jog ginčijamas atlygintinis dvišalis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu sandorio kita šalis (trečiasis asmuo) buvo nesąžininga. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Taikant CK 6.66 straipsnį svarbu laikytis kreditoriaus ir skolininko interesų balanso principo, todėl kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu. Dėl šios priežasties CK ir yra įtvirtinta imperatyvioji nuostata dėl trečiojo asmens nesąžiningumo.

Šioje byloje sandoriai yra sudaryti tarp šeimos narių. Atsakovė G. M. butą pardavė savo motinai A. M.. Pagal CK 6.67 straipsnio, kuris nustato atvejus, kai yra preziumuojama, kad trečiasis asmuo buvo nesąžiningas, 1 dalies 1punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Šioje byloje sandoriai yra sudaryti tarp šeimos narių. Atsakovė G. M. – asmuo, kuris yra skolininkas ieškovės atžvilgiu; butą pardavė savo motinai A. M.. Todėl trečiojo asmens – A. B. nesąžiningumas yra preziumuojamas. Atsakovė M. M. yra atsakovės A. B. anūkė. Todėl pagal tą pačią teisės normą yra preziumuojamas ir atsakovės M. M. nesąžiningumas, nes močiutė ir anūkė sutinkamai su CK 3.135 str. yra artimi giminaičiai. Be to, sutinkami su CK 6.66str. 2d. neatlygintinis sandoris, o tokiu ir buvo dovanojimo sutartis, sudaryta tarp atsakovių M. M. ir A. B., negaliojančiu pripažįstamas nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Teismui nustačius visas būtinas sąlygas ginčo sandoriams pagal CK 6.66 straipsnį pripažinti negaliojančiais. Sandorius pripažinus negaliojančiais, nustačius, kad tretieji asmenys buvo nesąžiningi, taikytina restitucija ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintinas atsakovei G. M., iš atsakovės G. M. atsakovei A. B. priteistina 60 000 Lt CK 6.145 – 6.146 str.,str. pagrindu.

Ieškinį patenkinus iš atsakovių ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos CPK 93str. pagrindu. Bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro žyminis mokestis, kuris yra 3680 Lt ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė UAB DnB NORD lizingas prašo priteisti 4235 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 45-46). Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatas paruošė ieškinį, dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurių trukmė buvo ne daugiau trys valandos. Todėl priteistinas atlyginimas už advokato paslaugas mažintinas iki 2770 Lt vadovaujantis Teisingumo ministro patvirtintomis rekomendacijomis advokato paslaugoms atlyginti. Viso iš atsakovių ieškovei priteistina 6450 Lt, t.y. po 2150 Lt iš kiekvienos atsakovės, bei valstybei pašto išlaidos iš kiekvienos atsakovės po 12,70 Lt CPK 96 str. pagrindu (b.l. 2).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. sausio 11 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį, kuria atsakovė G. M. už 60 000 Lt pardavė jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savo motinai atsakovei A. B..

Pripažinti negaliojančia 2010 m. balandžio 19 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovė A. B. padovanojo jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savo anūkei, atsakovės G. M. dukrai, atsakovei M. M..

Taikyti restituciją, grąžinti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės G. M. nuosavybėn. Iš atsakovės G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60 000 Lt, sumokėtų už butą.

Išieškojimą pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 02 05 įsakymą nukreipti į atsakovei G. M. grąžintą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovių G. M. (asmens kodas 4601021130), A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 2150 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB DnB NORD lizingas (įmonės kodas 124385737).

Priteisti iš atsakovių G. M. (asmens kodas 4601021130), A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 12,70 Lt pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.