Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „DL logistika“ ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankui dėl neteisėto sutarčių nutraukimo ginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje uždraudė atsakovui vienašališkai nutraukti 2010-03-25 kreditavimo sutartį Nr.PRD-2010.03.25, 2005-05-05 kreditavimo sutartį Nr.2541-05IV ir 2006-04-25 kreditavimo sutartį Nr.1323-06IV atsakovo 2010-09-14 rašte Nr.30.58.37/1848 „Dėl sutarčių sąlygų nevykdymo ir sutarčių nutraukimo“ nurodytais motyvais ir pagrindais. Nustatė, kad atsakovas 2010-09-14 raštu Nr.30.58.37/1848 „Dėl sutarčių sąlygų nevykdymo ir sutarčių nutraukimo“ pranešė ieškovui, kad praėjus 10 dienų terminui nuo šio rašto išsiuntimo dienos ir ieškovui neįvykdžius įsipareigojimų, tai yra, pagal sutartį Nr.PRD-2010.03.25 neįkeitus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)j., ir susitarimą Nr.PRD-2010.03.25/1 (3.3 p.) neatlikus hipotekos lakštų pakeitimų, bankas vienašališkai nutraukia 2010-03-25 kreditavimo sutartį Nr.PRD-2010.03.25, 2005-05-05 kreditavimo sutartį Nr.2541-05IV ir 2006-04-25 kreditavimo sutartį Nr.1323-06IV (remiantis bendrosios dalies 41.9 p.), pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka iš bankui įkeisto ir kito ieškovui ir laiduotojams priklausančio turto ir lėšų.

Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad laikinai, iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, neuždraudus atsakovui atlikti 2010-09-14 rašte nurodytų veiksmų, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra kredito įstaiga, ir kad ginčo objektu yra atsakovo veiksmai, susiję su paskolos sutarčių, kurios turi esminę įtaką ieškovo vykdomai komercinei veiklai, vykdymu, konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės nepritaikymas sukeltų ieškovui neproporcingas pasekmes. Nurodė, kad byloje kilusio ginčo objektu yra realūs atsakovo veiksmai, kuriuos atsakovas atliks pasibaigus 2010-09-14 rašte Nr.30.58.37/1848 numatytam terminui, todėl teismas ieškovo prašymą patenkino iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Pagal LR CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t.y. jos turi garantuoti teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.

Pažymėtina, jog teismui, sprendžiančiam klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakanka įsitikinti tuo, kad yra grėsmė, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai prašančiajam palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, tačiau nėra būtina turėti prašymą pagrindžiančių įrodymų (LR CPK 144 str. 1 d.).

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, jog teismas nepagrįstai pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis išsprendė teisminį ginčą – ieškovo prevencinio ieškinio reikalavimą. Pažymėtina, jog prevencinis ieškinys yra vienas iš civilinių teisių gynybos būdų. Tokio ieškinio dalykas yra reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos (CK 6.255). Taigi prevencinio ieškinio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai. Tuo tarpu CPK numatytos laikinosios apsaugos priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynybos būdai, tačiau jos padeda geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą. Viena iš tokių priemonių yra draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 str. 1 d. 6 p.).

Ieškovas UAB „DL logistika“ prevenciniu ieškiniu prašo uždrausti atsakovui nutraukti kreditavimo sutartis Nr.PRD-2010.03.25, Nr.2541-05IV, Nr.1323-06IV. Ieškinio užtikrinimui prašomos taikyti iš esmės ir analogiškos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 str.), o laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, įvertinus realią grėsmę, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Taigi, akivaizdu, kad vien dėl to, jog ieškinio reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra analogiško turinio, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiu atveju galimas palankus ieškovui teismo sprendimas nepasieks CPK 2 str. numatytų tikslų arba gali sukelti negrįžtamas pasekmes, t.y., atsakovui nutraukus kredito sutartis, ieškovas bus privestas grąžinti visus kreditus iš karto, kas gali sąlygoti ieškovo ūkinės-komercinės veiklos sutrikdymą ar bankrotą, o vėlesnis teismo sprendimo vykdymas būtų neįmanomas. Todėl skundžiama nutartis priimta atsižvelgiant į prevencinio ieškinio esmę, kuriuo siekiama uždrausti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, ir laikytina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas ne tik pasidarytų neįmanomas, bet ir pats savaime prarastų esmę. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios ir proporcingos susidariusioje situacijoje.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nepagrįstai suvaržomos banko teisės imtis teisėtų ir įstatymų numatytų priemonių atgauti suteiktus kreditus. Atsakovui vienašališkai nutraukti kredito sutartis uždrausta laikinai, t.y. iki sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje. Atmetus ieškinio reikalavimus laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos, o atsakovas galės toliau naudotis jam Civilinio kodekso suteiktomis teisėmis. Be to, CPK numato teisę atsakovui kreiptis į teismą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Esama situacija leidžia manyti, kad leidžiant atsakovui vienašališkai nutraukti kredito sutartis, galėtų iškilti reali grėsmė neįvykdyti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad ieškinio užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams ir neprieštarauja ekonomiškumo, teisingumo bei šalių interesų pusiausvyros principams.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas. Dėl nurodytų motyvų atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimo išlaidos – 8,40 Lt (b.l. 124) (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo AB DnB NORD banko 8,40 Lt (aštuonis litus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.