Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 parų arešto.

APB „Apranga“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. K. APB „Apranga“ priteista 179,90 eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. K. 2022 m. gegužės 20 d., apie 12.42 val., būdamas prekybos centre „Akropolis“, esančiame Vilniuje, Ozo g. 25, parduotuvėje „Tommy Hilfiger“, iš prekybos salės paėmė vyrišką liemenę „Tommy Hilfiger“, kurios vertė 179,90 eurų, įsidėjo ją į su savimi turėtą rankinę ir išėjo pro kasas už prekę nesumokėjęs, tokiu būdu pagrobė nedidelės 179,90 eurų vertės svetimą, APB „Apranga“ priklausantį, turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo bei kaltės neginčija, nesutinka tik su jam paskirta bausme. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

6. Skirdamas nuteistajam R. K. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, nusikalstama veika padarytą žalą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

7. Skundžiamu nuosprendžiu R. K. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už vieno baudžiamojo nusižengimo (BK 12 straipsnis) nuosavybei padarymą, pagrobtas turtas savininkui negrąžintas, veika padaryta 179,90 eurų dydžio turtinė žala, kuri nėra atlyginta. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nei R. K. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, bylos medžiagos, apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, kad gailisi. Tai, kad gailisi dėl šio įvykio, apeliantas nurodo ir apeliaciniame skunde. Visgi, kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog R. K. gailėjimasis yra nuoširdus. Pažymėtina, kad teismas, norėdamas konstatuoti kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, turi nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-140-511/2018, 2K-345-511/2018 ir kt.). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo (b. l. 95–114) matyti, kad R. K. ne vieną kartą teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 84–94) matyti, kad jis sistemingai daro ir administracinius nusižengimus, kuriais kėsinamasi į nuosavybę. Be to, šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad net ir padaręs nusikalstamą veiką, už kurią jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn šioje byloje (veika padaryta 2022 m. gegužės 20 d.), R. K. 2022 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais vėl įvykdė ne vieną smulkią vagystę, už kurių padarymą jis buvo nubaustas administracine tvarka, taip pat jo atžvilgiu buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad R. K. teigiamų išvadų dėl savo ankstesnio nusikalstamo elgesio nedaro, o jo pakartotinis traukimas teisinėn atsakomybėn, taip pat naujų ikiteisminių tyrimų pradėjimas ne tik patvirtina jo polinkį nusikalsti, bet tuo pačiu ir paneigia jo šio baudžiamojo proceso metu išsakytus teiginius apie nuoširdų gailėjimąsi. Šiuo atveju R. K. šios bylos proceso metu deklaruotas nuoširdus gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką gali būti vertinamas tik kaip formalus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai nenustatė R. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos, R. K. anksčiau daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) už nusikalstamų veikų nuosavybei, taip pat ir analogiškų nagrinėjamai šioje byloje, padarymą, taip pat yra teistas ir užsienio valstybėse, nemažai kartų baustas administracine tvarka, tarp jų ir ne vieną kartą už smulkią vagystę, paskirtų baudų nemoka, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Baudžiamąjį nusižengimą, už kurį jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn skundžiamu nuosprendžiu, R. K. padarė nepraėjus net mėnesiui po paskutinio nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) jo atžvilgiu priėmimo, jam dar neįsiteisėjus. Be to, kaip matyti iš jau minėtų Administracinių nusižengimų registro bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašų, po aktualaus šioje byloje baudžiamojo nusižengimo padarymo R. K. įvykdė ne vieną administracinį nusižengimą, tarp jų ir smulkias vagystes, taip pat jo atžvilgiu buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šiuo metu kelios baudžiamosios bylos, kuriose R. K. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, jau yra perduotos nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad R. K. dėl savo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų, taip pat administracinių nusižengimų, teigiamų išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės (tarp jų ir arešto bei laisvės atėmimo bausmės) nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus nuteistajam griežčiausią BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą bausmę – areštą. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju švelnesnės BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, bauda arba laisvės apribojimas – nepaveiks nuteistojo taip, kad jis vėl pakartotinai nenusikalstų.

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo paskirti jam baudos bausmę. Nurodo, kad registruojasi Užimtumo tarnyboje, gyvena iš pašalpos, nori susirasti darbą, tačiau tuo pačiu skunde teigia, kad jam yra sunku su pinigais ir yra kliūčių susirasti darbą, tai yra pats R. K. pripažįsta, kad jo finansinė padėtis yra bloga ir galimybės sumokėti baudą būtų labai ribotos. Be to, kaip jau minėta anksčiau, jam skirtų administracinių nuobaudų – baudų jis taip pat nemoka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu nuosprendžiu iš R. K. APB „Apranga“ už pavogtą vyrišką liemenę yra priteistas ir pakankamai nemažas civilinis ieškinys – 179,90 eurų, kurį jis privalės atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad baudos bausmė R. K. būtų neefektyvi ir nesulaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

10. Pažymėtina, kad arešto bausmės trukmė BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje nenurodyta, ji nustatyta BK 49 straipsnio 3 dalyje, kur numatyta, jog už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 10 iki 45 parų arešto. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. K. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrė griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmių – areštą, kurios dydį nustatė maksimalų, tai yra 45 paros arešto. Tačiau šioje byloje R. K. atžvilgiu dar buvo pritaikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos bei jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 30 parų arešto. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta galutinė bausmė yra pakankamai švelni. Atsižvelgus į tai ir įvertinus ankstesnių R. K. taikytų poveikio priemonių akivaizdų neefektyvumą, teigti, kad paskirta bausmė yra per griežta bei dar labiau mažinti jos dydį ar skirti švelnesnę, BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą, bausmės rūšį, apelianto nurodomais motyvais nėra jokio pagrindo.

11. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. K. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybe, ir paskyrė ne per griežtą bausmę, kurią švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo R. K. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.