- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- 2KT-15-790/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-40-866/2025,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Lietuvos apeliaciniam teismui Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-40-866/2025, perduotas išspręsti klausimas dėl Vilniaus apygardos teismui pareikšto nušalinimo ir civilinės bylos Nr. B2-40-866/2025 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „RA Dukra“ paaiškino, kad ji nagrinėjamoje byloje yra kreditorė. Vilniaus apygardos teismas ketina nagrinėti nemokumo administratorės prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „CONSTRUCTION ACE“ pabaigos neatsižvelgęs į tai, kad nemokumo administratorė tokį prašymą pateikė nepagrįstai. Pareiškėja teigia, kad Vilniaus apygardos teismui nusprendus priimti ir nagrinėti teismo posėdyje šį nemokumo administratorės prašymą kreditoriams kyla abejonės dėl Vilniaus apygardos teismo ir nemokumo administratorės tarpusavio ryšių bei teismo šališkumo.
Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami
2. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).
3. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.
4. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.
5. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nušalinimą Vilniaus apygardos teismui grindžia aplinkybėmis, kad teismas priėmė ir nagrinės nemokumo administratorės nepagrįstą prašymą dėl įmonės pabaigos.
6. Pareiškime dėl nušalinimo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. B2-40-866/2025 nagrinėjimo. Pažymima, kad pareiškėja pareiškimą dėl nušalinimo grindžia teismo priimtu procesiniu sprendimu – nemokumo administratorės prašymo priėmimu ir posėdžio dėl šio prašymo paskyrimu. Visgi, nesutikimas su teismo priimtais procesiniais sprendimais savaime nėra pagrindas nušalinti visus atitinkamo teismo teisėjus. Nors pareiškėja pateikė prašymą dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo, tačiau objektyvių teiginių, pagrindžiančių reiškiamas abejones visų šio teismo teisėjų šališkumu, iš esmės nenurodė. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2KT-9-943/2019).
7. Taigi, pareiškėja nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą. Vien pareiškėjos abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, UAB „RA Dukra“ pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. B2-40-866/2025 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Uždarosios akcinės bendrovės „RA Dukra“ pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. B2-40-866/2025 nagrinėjimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.