Utenos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbančios J. K. įmonėje, išsiskyrusios, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2016-12-16, 16 val. 40 min., Molėtų r. sav., kelio Vilnius - Utena 62 km vairavo automobilį AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas 2,32 promilių ± 1,7 proc. girtumo laipsnis.

E. P. parodė, kad pažeidimą pripažįsta, dėl jo gailisi. 2016-12-16 turėjo asmeninių problemų, emociškai jautėsi blogai, todėl, norėdama grįžti iš darbo namo, išgėrusi sėdo už vairo. Eismo įvykio nepadarė, bevairuojanti buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Prašė neatimti teisės vairuoti, nes ji reikalinga važinėti į darbą, esantį Vilniuje, iš namų, kurie yra už Vilniaus. Susisiekimas nuo jos namų labai prastas. Be to, dėl darbo pobūdžio (paskaitų skaitymo) tenka važinėti ir į kitus miestus, vežtis vaizdo ir garso įrangą. Gyvena viena. Sūnus suaugęs, draugas gyvena kitoje Vilniaus pusėje, taigi asmenų, galinčių ją vežioti, nėra. Darbovietė vairuotojo skirti galimybių neturi.

Administracinis teisės pažeidimas, kad E. P. neblaivi, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo automobilį, įrodytas jos pačios paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 3), policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnai 2016-12-16 sustabdė automobilį vairuojančią E. P., nuo kurios sklido alkoholio kvapas, todėl buvo patikrintas jos blaivumas bei nustatytas vidutinis 2,32 prom. girtumo laipsnis (b. l. 4). Patikros sertifikatas patvirtina, kad pažeidimo nustatymo dieną alkotesteris „Alkotest 7510“ buvo tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2017-04-18, yra galima paklaida nuo 0,01 iki 1,00 promilių yra ± 0,017 proc., o nuo 1,01 iki 6 promilių yra ± 1,7 proc. (b. l. 12). Šie įrodymai tarpusavyje neprieštarauja ir patvirtina, kad E. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d., pažeidusi Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui E. P. padarytas pažeidimas nepatenka į veikų sąrašą, kurią dėl švelnesnės administracinės atsakomybės būtina perkvalifikuoti pagal naujas teisės normas. Kadangi už LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantys įstatymai numato ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3¹ straipsniu, už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

E. P. administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį – transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis ir jos vairavimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ypač vairuojant neblaiviam, gali sukelti skaudžių padarinių, į neblaivumo laipsnį (vidutinis neblaivumo laipsnis), pažeidėjos asmenybę – administracine tvarka bausta (nuo 2002 m. 4 kartus), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, dirba, skaito paskaitas apie priklausomybę nuo alkoholio. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pažeidėjai skiria minimalią ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.

E. P. prašė neatimti iš jos teisės vairuoti, nes ji labai reikalinga jai, gyvenančiai už Vilniaus, nuvykti į darbą.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal susiformavusią teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t.y., nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

E. P. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdama vidutinio girtumo laipsnio, tokiu elgesiu sukeldama grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo elgesio pasekmių. Teismas įvertina tai, kad E. P. nustatytas 2,32 promilių ± 1,7 proc. girtumo laipsnis, kuris artimas vidutinio ir sunkaus neblaivumo ribai, ji turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, praeityje bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Aplinkybė, kad E. P. gyvena už Vilniaus, o dirba mieste, skaito paskaitas įvairiose kitose Lietuvos vietose, dėl ko jai nuolat tenka vairuoti automobilį, nėra išskirtinės aplinkybės, leidžiančios jai skirti mažesnę, nei įstatymo numatyta, nuobaudą. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos vyriausias administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ta aplinkybė, jog pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susiję su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.N1-1378/2007, N63-940/2010). Nuvykimui į darbą ir paskaitų skaitymo vietas nepaneigta galimybė pasinaudoti kitų asmenų (nebūtinai artimųjų) pagalba, viešuoju transportu. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimą tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Nagrinėjamu atveju asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl jo neatsakingo elgesio. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms E. P. interesui patogiai nuvykti į darbą ir paskaitų skaitymo vietas negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu (Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis adm. teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-471-719/2013). Šiuo atveju paskyrus švelnesnę nuobaudą nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, o atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nebuvimas, teigiamai E. P. charakterizuojantys jos asmenybės duomenys (dirba, skaito paskaitas, baudas paprastai sumoka (galioja tik viena administracinė nuobauda)) jau buvo įvertinti jai skiriant minimalią baudą ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsniu, 3¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str.; 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., teisėja

nutaria:

E. P. pripažinti padariusia administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d., ir skirti jai 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 1001, gavėju nurodant VMI, gavėjo kodas 188659752, bei mokėjimo pavedime būtinai nurodant pažeidimo identifikacinį kodą ROIK 16064036870, gavėją – VMI, gavėjo kodą 188659752. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėja negali, ji turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pradžią skaičiuoti nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.