Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui (Dmitrij Charitonov),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei L. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti.

Teismo nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

6. Gimimo liudijimo (Elektrėnų savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, atsakovė L. D. (Matulienė) yra D. D., gimusio (duomenys neskelbtini)., mama. Nepilnamečio tėvas nenustatytas.

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-512-1124/2021, atsakovei buvo laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečio sūnaus D. D. atžvilgiu. Nepilnamečiam vaikui D. D. nustatyta nuolatinė globa, vaiko globėja paskirta D. D., gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. Iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista 220 Eur dydžio išmoka, kuri mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. spalio 22 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-271-1124/2022, ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo nutarta atmesti, kadangi atsakovė nors ir nepakankamai, tačiau bandė atkurti ryšį su vaiku, teikė jam išlaikymą. Teismo vertinimu, atsakovės nepakankamas, vangus bendravimas su nepilnamečiu vaiku, ar vien tik aplinkybė, jog atsakovė po laikino jos motinos valdžios nepilnamečio vaiko atžvilgiu apribojimo nesikreipė dėl vaiko grąžinimo į šeimą, nesudaro pakankamo pagrindo neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią jos nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.

9. 2023 m. sausio 31 d. ir Vaiko globos (rūpybos) priežiūros akto duomenimis, nepilnamečio vaiko nuolatinė globa nustatyta D. D. ir P. D. šeimoje. Su mama apie metus laiko nebendrauja, tėvo niekada nematęs. Nepilnamečio vaiko globėjai nurodė, kad su atsakove jokio ryšio nepalaiko, vaiku nesidomi, tačiau teikia priteistą išlaikymą. Išvadoje nurodoma, kad globėjai vaiko pinigus naudoja vaiko poreikiams gerinti. Globėjai su nepilnamečiu vaiku turi artimą ryšį, tinkamai atlieka savo pareigas. Globėjai taip pat gerai rūpinasi vaiko fizine ir psichine sveikata, laikosi medikų nurodymų ir rekomendacijų.

10. 2023 m. kovo 2 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto duomenimis, vaikas su mama nebendrauja nei susitikus, nei elektroninėmis ryšių priemonėmis. Nepilnametis vaikas mamos nepasiilgsta, jam gerai gyventi pas senelius. Mama buvo atvykusi, bendravo su nepilnamečio vaiko seneliais, tačiau su vaiku, ne.

11. Elektrėnų socialinių paslaugų centro išraše „Dėl informacijos apie L. M. šeimą“, nustatyta, kad atsakovė atsisakė visos siūlomos pagalbos, vaiko susigrąžinti neketina.

12. Elektrėnų socialinių paslaugų centro pranešimo „Dėl atvejo vadybos nutraukimo“ nustatyta, kad atsakovė nepilnamečiui sūnui teikia išlaikymą, vaiko globėja nusiskundimų neturi. Atsakovė neketina imtis jokių priemonių, siekiant susigrąžinti sūnaus į šeimą.

Dėl motinos valdžios apribojimo

13. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

14. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.

15. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

16. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

17. Teismas šiame sprendime aptartų rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pagrindu nustatė, kad tarp motinos (atsakovės) ir jos sūnaus dėl atsakovės kaltės nėra emocinio, dvasinio, fizinio ar kitokio ryšio. Nuo laikinosios rūpybos nustatymo padėtis laikinai buvo pasikeitusi – atsakovė domėjosi sūnumi, kartais susitikdavo. Tačiau vėliau padėtis pablogėjo – atsakovė vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, nebesidomi jo gyvenimu. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog nepilnametis vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o tokio amžiaus vaikas gali objektyviai įvertinti situaciją. Vaiko priežiūros akto duomenimis, vaikas ne kartą išreiškė, kad mama juo nesidomi, visiškai nebendrauja nei mobiliuoju, nei susitikusi. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovė teikia vaikui teismo priteistą sumą, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad mama vaiku rūpinasi. Išlaikymo teikimas yra kiekvieno tėvo pareiga, tuo tarpu bendravimas, ryšys tarp vaiko ir mamos, domėjimasis vaiko pasiekimais ir pan., yra svarbus ne tik patenkinti socialinius, bet ir kitus vaiko poreikius. Atsakovė teigia, kad dėjo pastangas sukurti artimą ryšį, tačiau specialistų pagalbos atsisakė, kas iš dalies patvirtina, kad atsakovė nesiėmė visų įmanomų priemonių sukurti artimą ryšį su vaiku. Be to, pažymėtina ir tai, jog bylos duomenimis net du kartus Elektrėnų socialinių paslaugų centro atstovui buvo išreikšta atsakovės pozicija, jog nesiims jokių priemonių siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą.

Motyvuojamoji dalis

18. Teismas pažymi, kad svarstant, ar tėvų elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad tėvai siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, būtina nustatyti esminius motinos (tėvo) elgesio pokyčius (pavyzdžiui, domisi vaiku ir jo pasiekimais ugdymo įstaigoje, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kt.), t. y. asmens elgesys turi būti nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą.

19. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie netolimoje ateityje galimą esminį teigiamą atsakovės elgesio pasikeitimą, suponuojantį vaiko grąžinimo į atsakovės, kaip motinos, valdžią ir globą klausimo svarstymą. Teismas sutinka su Tarnybos atstovo teismo posėdžio metu pateikta pozicija, jog atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog bandė atkurti ryšį. Iš esmės šių aplinkybių nenurodė ir atsiliepime, t. y. tik abstrakčiai parodė, kad susitikdavo su juo, tačiau nei susitikimų laiko, nei skaičiaus nenurodė. Sugretinus šiuos atsakovės parodymus su byloje esančiais vaiko parodymais, kurie rodo priešingai, teismas sprendžia, kad objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti ir (ar) atsakovė dėtų realias pastangas sukurti motinos ir sūnaus ryšį, byloje nėra.

20. Dėl nurodytų priežasčių, teismo vertinimu, terminuoto motinos valdžios apribojimo, kaip prevencinės priemonės, atsakovei taikymas nėra galimas – jis neužtikrintų maksimalios vaiko teisių ir interesų apsaugos, vaiko augimo saugioje ir stabilioje aplinkoje.

21. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovės kaip motinos valdžią jos nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta galimybių atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

22. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

23. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

24. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytas minimalus valstybei priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumos dydis, t. y. minimali nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 13,24 Eur.

25. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos nepilnamečio sūnaus D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Per 3 (tris) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.