- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- e2-271-1124/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- L. S.
- Trečiasis asmuo
- D. D.
- Advokatai
- Regina Vasilia
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei L. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo byloje – D. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią L. S. nepilnamečio sūnaus D. D. atžvilgiu.
2. Nurodo, kad atsakovė L. S. turi nepilnametį sūnų D. D., gimusį (duomenys neskelbtini). Teismas 2021 m. vasario 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-512-1124/2021, nusprendė laikinai apriboti L. S. motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko D. D. atžvilgiu. Teismo sprendimu vaikui nustatyta nuolatinė globa jo močiutės D. D. šeimoje, iš L. S. priteistas išlaikymas jos nepilnamečiam vaikui – po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Skyrius) mano, kad tikslinga neterminuotai riboti L. S. motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko D. D. atžvilgiu, kadangi atsakovė nerodo iniciatyvos susigrąžinti vaiko ir nesiekia teigiamų pokyčių šeimoje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vaiko globos peržiūros metu 2021 m. rugpjūčio 9 d. buvo nustatyta, kad atsakovė gyvena atskirai, su sūnumi ryšio nepalaiko, jokiomis ryšio priemonėmis nesiekia bendravimo su sūnumi, jo nelanko, vaiko sveikata, ugdymusi, laisvalaikiu nesidomi. Reguliariai moka išlaikymą – kas mėnesį po 220 Eur. D. D. pyksta ant motinos ir nenori su ja bendrauti. Tarpusavio ryšio nepalaiko nei D., nei mama L. S.. Ji neskambina, neaplanko, neieško susitikimų kitomis ryšio priemonėmis, nereiškia noro bendrauti. Motina vaiku nesidomi, nerodo iniciatyvos. Globėjos šeimoje vaikas jaučiasi saugus ir toliau nori gyventi globėjų šeimoje. Globos peržiūros metu priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl neterminuoto atsakovės motinos valdžios ribojimo jos sūnaus D. D. atžvilgiu.
4. Nustatyti laikino motinos valdžios ribojimo pagrindai neišnyko. Nors atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos ir galimybės keisti gyvenimo būdą, užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, tačiau atsakovė nesinaudojo siūlytomis ir teiktomis socialinėmis paslaugomis, jų atsisakė, nebendradarbiavo, nepriėmė pagalbos, kuri turėjo ir galėjo padėti geriau suprasti jos kaip motinos vaidmenį vaiko gyvenime. Atsakovė nesiėmė ir neketina imtis jokių aktyvių veiksmų, kad susigrąžintų vaiką, ji yra nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros, nededa pastangų pakeisti esamą situaciją. Skyrius neturi duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti.
5. L. S. vykdo individualią veiklą bei yra (duomenys neskelbtini) tikrasis narys. Nuo 2021 m. vasario 25 d. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. buvo registruota Užimtumo tarnyboje. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, atsakovė per paskutinius penkerius metus administracine tvarka bausta du kartus.
6. Visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o atsakovė nededa pastangų keisti susidariusią situaciją, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, jo sveikatai. Atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų susigrąžinti vaiko į šeimą, atkurti/sustiprinti ryšį su vaiku. Atsakovė nuo laikino tėvų valdžios apribojimo nesikreipė į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, nesiėmė veiksmų susigrąžinti vaiko į šeimą, vaikas ir toliau auga pas globėją. Atsakovė nesistengė visapusiškai vykdyti savo kaip motinos pareigų – vaiko neaugina, nesirūpina jo ugdymu, auklėjimu, kasdienių poreikių tenkinimu. Skyrius neturi duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti į teigiamą pusę.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu ieškovas (jo atstovė) palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė teismo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
8. Atsakovės atstovė atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė su pareikštais reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad L. S. sūnų augino ilgą laiką, su juo buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), kur D. D. lankė mokyklą septynerius metus. Atsakovei 2014 m. gimė dar vienas vaikas – sūnus Azam. L. S. turėjo šeiminių problemų, skyrėsi su vyru, tuo pačiu kūrė savo verslą, todėl D. D. skyrė mažiau dėmesio, iš jo reikalavo daugiau drausmės, pagalbos buityje, mažiau žaisti kompiuterinius žaidimus, dėl to įvyko konfliktas ir su sūnumi prasidėjo rimtesnės problemos. Susidarius tokiai situacijai, atsakovė paprašė mamos D. D. pagalbos, t. y. paprašė, kad D. D. laikinai (iki kitų mokslo metų pradžios) pagyventų pas ją, sūnus D. D. apsigyveno močiutės šeimoje Lietuvoje. Atsakovė dar kurį laiką gyveno užsienyje, tačiau jau daugiau kaip metus laiko yra grįžusi ir gyvena Lietuvoje, įsigijo nekilnojamojo turto, turi savo nedidelį verslą. Gyvendama atskirai nuo sūnaus, ji padėjo jį išlaikyti, domėjosi jo mokslais. Atsakovė nori ir stengėsi atkurti gerus santykius su sūnumi, tačiau pats sūnus ilgą laiką nenorėjo su ja bendrauti. Atsakovė mano, kad jos motina D. D. be pagrindo inicijavo laikiną jos motinos valdžios ribojimą D. D. atžvilgiu, nes buvo įmanoma susitarti, kad sūnus pagyventų pas ją, o ji padėtų palaipsniui atkurti motinos ir vaiko ryšį. Dėl tokio motinos elgesio L. S. ir D. D. santykiai yra įtempti. Su D. D. atsakovės ryšiai nėra ir nebuvo visiškai nutrūkę. Kadangi atsakovės santykiai su vaiko globėja yra įtempti, ji negalėjo ir nenorėjo sūnaus lankyti jo gyvenamojoje vietoje, tačiau sūnus bendrauja su ja ne tik ryšio priemonėmis, bet ir apsilanko atsakovės gyvenamojoje vietoje, ypač šie ryšiai sustiprėjo pastaruoju metu. Atsakovė nori pati auginti sūnų D. D., kaip ir kitą savo vaiką. Dėl Lietuvoje skelbto karantino, pandeminės situacijos jos verslas susiduria su sunkumais, jos pajamos yra minimalios. Nors ir tiesiogiai neaugindama sūnaus D. D., atsakovė domisi jo mokslais, sveikata. Ji taip pat prisideda prie sūnaus išlaikymo. Problemų dėl alkoholio vartojimo, kitų neigiamų priklausomybių atsakovė neturi, jos šeima niekada nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, nebuvo nustatyti jokie vaiko teisių pažeidimai. Pastaruoju metu atsakovė su sūnumi D. D. susitinka jos darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), kur yra įsikūrusi jos mažoji bendrija, taip pat ji buvo nusivežusi sūnų į savo sodybą, kurioje ūkininkauja. D. D. pats savo iniciatyva apsilanko atsakovės darbo vietoje, tarp jos ir sūnaus vyksta normalus bendravimas, emocinis ryšys, kuris nebuvo visiškai nutrūkęs, stiprėja. Atsakovė turi tinkamą gyvenimui būstą, kuriame gali gyventi su abiem savo vaikais. Atsakovė tvirtai tiki, kad sūnus D. D. grįš gyventi pas ją. Kol kas atsakovė nedaro vaikui spaudimo, laukia jo paties apsisprendimo, nes vaikui jau yra trylika metų. Nėra nei vieno pagrindo neterminuotam atsakovės motinos valdžios ribojimui.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė teismo ieškinį atmesti.
10. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. D. nurodė, kad nuo teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimo dėl laikino motinos valdžios apribojimo atsakovės atžvilgiu atsakovė nerodė iniciatyvos atkurti santykius su sūnumi D. D.. Tik nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio atsakovė su sūnumi buvo susitikusi septynis kartus, susitikimai buvo kavinėse, taip pat atsakovė buvo sūnų nusivežusi į savo ūkį, kur augina avis. D. D. sakė, kad atsakovė siūlė jam važiuoti ir į atsakovės namus (duomenys neskelbtini), bet jis nesutiko. Susitikimus inicijavo tiek atsakovė, tiek D. D.. Per šį laikotarpį atsakovė su sūnumi kalbėjo telefonu apie keturiolika kartų. Nuo 2021 m. spalio mėn. iki sausio 10 d. D. D. sirgo žarnyno infekcija, gulėjo ligoninėje, tačiau atsakovė tuo nelabai domėjosi. Šiuo metu atsakovė vėl nebendrauja su vaiku. Vaikas nori gyventi jos (trečiojo asmens) šeimoje, kurioje jaučiasi saugus. Vaikas jaučiasi nereikalingas atsakovės šeimoje, sakė, kad atsakovės draugas iš jo tyčiojosi, todėl jis nenori grįžti į atsakovės šeimą.
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
11. Gimimo liudijimo (Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. 38) duomenimis, atsakovė L. S. yra D. D., gimusio (duomenys neskelbtini) motina. Duomenų apie tėvą nėra, tėvystė nenustatyta.
12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. vasario 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-512-1124/2021, atsakovei L. S. buvo laikinai apribota motinos valdžia jos sūnaus D. D. atžvilgiu; vaikui buvo nustatyta nuolatinė globa jo močiutės D. D. šeimoje; iš L. S. priteistas išlaikymas sūnui, mokamas kas mėnesį periodinėmis 220 Eur išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
13. 2021 m. rugpjūčio 6 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto duomenimis, apsilankymo metu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, globėja tinkamai atlieka savo pareigas. Atsakovė D. D. neaplanko, vaikas ir motina vienas kitam neskambina, SMS žinučių nerašo.
14. 2021 m. rugpjūčio 9 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūrėjimo akto duomenimis, vaiko ryšys su biologine motina yra nutrūkęs, nuo paskutinės vaiko globos peržiūros atsakovė vaiku nesidomėjo, su vaiku nepalaiko jokio ryšio, neieško būdų kaip užmegzti ryšį ir jį atstatyti. D. D. su motina bendrauti nenori ir atsisako.
15. Atsakovė L. S. vykdo individualią veiklą, yra (duomenys neskelbtini) tikrasis narys. Nuo 2021 m. vasario 25 d. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. atsakovė buvo registruota Užimtumo tarnyboje. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, atsakovė per paskutinius penkerius metus administracine tvarka bausta du kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo
16. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
17. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę taikyti – laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
18. Teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendime, kuriuo laikinai apribota atsakovės L. S. motinos valdžia jos nepilnamečio sūnaus D. D. atžvilgiu, nustatyta, kad atsakovė nėra visiškai nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo ir auginimo; motina su sūnumi kartais susitinka, nors ir ne taip dažnai, kaip galėtų ir turėtų, tačiau pats vaikas kol kas nerodo noro bendrauti su mama; atsakovė teikia nežymų išlaikymą vaikui, stebi sūnaus ugdymosi pasiekimus. Minėtame teismo sprendime konstatuota, kad atsakovė deda pastangas, siekdama pakeisti susiklosčiusią situaciją, ji domisi vaiko gyvenimu ir nori atkurti motinos ir sūnaus ryšį, todėl neterminuotas motinos valdžios apribojimas būtų neadekvati ir neproporcinga priemonė.
Motyvuojamoji dalis
19. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras, kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.
20. Ieškovas nurodo, kad atsakovės motinos valdžia jos nepilnamečio sūnaus atžvilgiu apribotina neterminuotai – atsakovė su sūnumi ryšio nepalaiko, nesiekia bendravimo su sūnumi, jo nelanko, nesidomi jo sveikata, ugdymusi, laisvalaikiu. Atsakovė su pareikštu reikalavimu nesutinka, prašo jo netenkinti.
21. Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog po 2021 m. vasario 24 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-512-1124/2021 priėmimo, kuriuo atsakovei buvo laikinai apribota motinos valdžia jos sūnaus D. D. atžvilgiu, atsakovės elgesys darė ypatingą žalą vaiko vystymuisi, ar kad ji visiškai nesirūpino vaiku. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė nori susigrąžinti vaiką į šeimą, su juo susitinka, moka vaikui išlaikymą. Minėtas aplinkybes teismo posėdžio metu iš dalies patvirtino ir trečiasis asmuo D. D., kuri nurodė, kad nagrinėjamai bylai aktuliu laikotarpiu atsakovė buvo su vaiku susitikusi (iniciatyvos susitikti būdavo tiek iš atsakovės, tiek iš vaiko pusės), kalbėjo su juo telefonu (nors tiek atsakovės susitikimai, tiek skambučiai telefonu nebuvo daži), atsakovė teikia vaikui išlaikymą.
22. Bylos duomenimis, po 2021 m. vasario 24 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-512-1124/2021 priėmimo iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo momento atsakovė, nors ir nepakankamai, tačiau siekė atkurti (dėjo tam tikras pastangas) ir išlaikyti ryšį su vaiku, reguliariai mokėjo jam išlaikymą.
23. Kaip minėta, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Teismas nustatė, kad atsakovė nebuvo pakankamai aktyvi (nedėjo pakankamai pastangų), siekdama, kad jos nepilnametis vaikas, kurio atžvilgiu yra laikinai apribota jos motinos valdžia, būtų grąžintas į atsakovės šeimą, tačiau byloje taip pat nėra ir duomenų apie tai, kad atsakovė savo veiksmais (neveikimu) darytų ypatingą žalą vaikui, jo vystymuisi, ar kad visiškai juo nesirūpintų, kaip ir duomenų, kad esama padėtis negalėtų pasikeisti teigiama linkme. Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikri teigiami pokyčiais šiuo atveju nustatytini – atsakovė teikia didesnį bei reguliarų išlaikymą vaikui, nei buvo nustatyta priimant 2021 m. vasario 24 d. teismo sprendimą (žr. teismo sprendimo motyvuojamąją dalį); susitikimai tarp vaiko bei atsakovės vyko taip pat ir vaiko iniciatyva (2021 m. vasario 24 d. teismo sprendime buvo nustatyta, kad vaikas nerodo noro bendrauti su motina). Teismo vertinimu, šiuo atveju nepakanka duomenų daryti kategorišką išvadą, kad esama padėtis negalėtų pasikeisti (yra pagrindas manyti, jog ateityje situacija atsakovės šeimoje galėtų pasikeisti (pagerėti) ir D. D. galėtų grįžti į atsakovės šeimą).
24. Teismo vertinimu, esant tokios aplinkybėms, atsakovės nepakankamas, vangus bendravimas su nepilnamečiu vaiku, ar vien tik aplinkybė, jog atsakovė po laikino jos motinos valdžios nepilnamečio vaiko atžvilgiu apribojimo nesikreipė dėl vaiko grąžinimo į šeimą, nesudaro pakankamo pagrindo neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią jos nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo teismo atmetamas (CK 3.183 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 376 straipsnio 3 dalis). Teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas atsakovei ir toliau taikyti laikiną motinos valdžios apribojimą jos nepilnamečio sūnaus D. D. atžvilgiu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
26. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Kadangi ieškinys atmestas, o ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteisiamos (CPK 96, 99 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.