- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-27
- Bylos Nr.
- 1-282-986/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19581-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorei Ingai Balkūnei, kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nukentėjusiajai D. B.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nustatytas 45 proc. darbingumas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyv. vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. (nesunkus sveikatos sutrikdymas 2017-04-24, 10.00 val.), BK 138 str. 2 d. 3 p., (nesunkus sveikatos sutrikdymas 2017-04-24, 23 val.,) ir BK 145 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. balandžio 22 d., apie 16.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, grasino nužudyti savo šeimos narę- sutuoktinę D. B., ir realizuodamas šį siekį, išreikštą žodžiais „aš tave padursiu", rankoje laikydamas atsuktuvą nukreipė jį į nukentėjusiąją D. B., taip šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to jis 2017 m. balandžio 24 d., apie 10 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo šeimos narei– sutuoktinei D. B. į kairį šoną, vieną kartą kumščiu sudavė į galvą, sugriebęs tampė už rūbų, dėl ko nukentėjusioji trenkėsi galva į spintos kampą, taip smurtaudamas sukėlė D. B. fizinį skausmą, padarė muštinę žaizdą dešinio smilkinio- momens srityje, poodines kraujosruvas kairio juosmens srityje, kairio IX šonkaulio lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. balandžio 24 d., apie 23 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia keturis kartus metaliniu vamzdžiu sudavė savo šeimos narei– sutuoktinei D. B. per kairę koją, vieną kartą įspyrė į dešinę koją bei, bandant jai atimti virvę, sužalojo kairės rankos pirštą, taip smurtaudamas sukėlė D. B. fizinį skausmą, padarė poodines kraujosruvas dešinio kelio vidinėje dalyje (dvi), dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje (dvi), kairio kelio vidinėje dalyje, kairėje pėdoje, kairės alkūnės išorinėje dalyje, kairiame žaste (dvi), kairės plaštakos III piršto distalinės falangos lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. B. kaltu pagal jam pareikštus kaltinimus prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. balandžio 22 d., apie 16.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu žodžiu grasino nužudyti D. B., turėdamas rankoje atsuktuvą. Tuo metu jis su atsuktuvu tvarkė rozetę. Sutuoktinei kažką tuo metu pasakius, jis pasakė „dink iš akių, su atsuktuvu galiu ir nužudyti“. Pripažįsta, kad galėjo pasakyti, kad padurs. Virš galvos nukentėjusiajai su atsuktuvu nesuko, su atsuktuvu nepuolė, jį laikė atsukęs į jos pusę. Mano, kad ji šių jo veiksmų buvo išgąsdinta. Taip pat 2017 m. balandžio 24 d., apie 10 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sudavė kumščiu D. B. į galvą ir patempė už liemenės. Tai pat sudavė D. B. ir kumščiu į kairį šoną. Patempus už liemenės ji atsimušė į virtuvinę spintelę ir prasiskėlė smilkinį. Tuo metu jis buvo blaivas. Taip pat būdamas neblaivus, 2017 m. balandžio 24 d., apie 23 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs, sukėlė konfliktą su sutuoktine, dėl ko atvažiavo policijos pareigūnai. Dėl jo kaltės įvyko konfliktas su D. B., jis ją norėjo ją išprašyti iš namų. Sudavė D. B. su metaliniu vamzdžiu ir virve. Negali pasakyti kiek kartų sudavė, nes buvo pasistumdymai iš abiejų pusių, tačiau pripažįsta, kad galėjo suduoti keturis kartus metaliniu vamzdžiu per kairę koją, tai pat vieną kartą įspyrė į dešinę koją. Be to vienam ir kitam tempiant virvę, sužalojo sutuoktinei kairės rankos pirštą- jį galėjo prispausti prie turėklų. Papildomai paaiškino kad pablogėjus sveikatai, po operacijų, jam susilpnėjo nervai. Jis vartoja stiprius psichotropinius vaistus vartojimas, kurie ramina, malšina skausmą, be jų gyventi negali. Be to prisidėjo nemigos, darbo praradimas. Gailisi, atsiprašo D. B., kad įžeidė, nuskriaudė morališkai, fiziškai. Supranta, kad tokiais veiksmais gali sukelti nukentėjusiajai skausmą, sužaloti, savo poelgį vertina blogai, blaivus būtų kitaip elgęsis. Nuo balandžio pabaigos visiškai nevartoja alkoholio, vartoja vaistus. Bendras gyvenimas su sutuoktine negalimas, vyksta skyrybų procesas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. B. parodė, kad jai neleidžiant A. B. išeiti į lauką, kad jis nepradurtų mašinos padangų, jis jai virš galvos mosikavo ilgą atsuktuvą, sakydamas kad pradurs galvą. Tai ne pirmas kartas grasinimas nužudyti, ji dėl to išsigando, suprato kad tas grasinimas gali būti įvykdytas. Jai dėl to pasidarė neramu, visa purtėsi. Pareiškė 1100 Eur civilinį ieškinį, kurią sudaro 1000 Eur neturtinė žala ir 100 Eur turtinė žala, kurią mažina iki 77,30 Eur. Nurodė, kad patyrė skausmą, kurį jautė dar dvi savaites, negalėjo miegoti.
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos, vėliau nukentėjusiąja pripažintos D. B. apklausos protokolų matyti, kad ji su sutuoktiniu A. B. gyvena kartu, tarpusavio santykiai nėra geri, vyksta konfliktai. 2017-04-24 apie 10.00 val. kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. B. kumščiu vieną kartą sudavė jai į kairės pusės šonkaulius, po to kumščiu sudavė į galvos dešinę pusę bei, sugriebęs už rūbų, tampė. Gindamasi ji bandė jam suduoti ir įdrėskė į nosį. A. ją tampydamas pastūmė, dėl ko ji trenkėsi galva į spintelę, jai iš galvos jai bėgo kraujas. Be to 2017-04-24 apie 23.00 val. A. B., būdamas neblaivus, kilus konfliktui vamzdžiu keturis kartus sudavė jai į kairę koją, ir iškvietus policijos pareigūnus ir belaukiant, A. B. atsinešė virvę ir vamzdį, norėdamas užrišti duris, kad ji neįeitų. Ji bandė atimti virvę, o jis pradėjo mosikuoti kumščiais ir spardytis, įspyrė jai vieną kartą į dešinę koją, dėl ko ji juto fizinį smurtą. Be to, bandant atimti virvę, kairėje rankoje pajuto didelį skausmą, betempiant virve sužalojo vieną pirštą. Be to 2017-04-22, dėl A. B. vartotų alkoholinių gėrimų, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. plūdo ją necenzūriniais žodžiais, atsuktuvu mosikavo virš jos galvos ir grasino padurti, dėl ko ji išsigandusi išbėgo į kiemą (1 t., b. l. 46- 48, 50- 51, 52- 54, 56).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvadose Nr. G1149/2017(02), Nr. pG1498/2017(02), Nr. pG1771/2017(02) nurodyta, kad D. B. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda dešinio smilkinio- momens srityje, poodinės kraujosruvos kairio juosmens srityje, dešinio kelio vidinėje dalyje (dvi), dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje (dvi), kairio kelio vidinėje dalyje, kairėje pėdoje, kairės alkūnės išorinėje dalyje, kairiame žaste (dvi), kairės plaštakos III piršto distalinės falangos lūžimas, kairio IX šonkaulio lūžimas. Neatmetama galimybė, kad muštinė žaizda dešinio smilkinio- momens srityje galėjo atsirasti ir galva atsitrenkiant į spintelės kampą. Kairiojo IX šonkaulio lūžimas ir kairio III pirštakaulio lūžimas vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b. l. 69-70, 73, 76-77).
Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. P. parodė, kad A. ir D. B. yra jos kaimynai, ji ne kartą mačiusi tarp jų konfliktus D. ne kartą jai skundėsi, jog A. smurtauja prieš ją, ji ne kartą matė ant D. veido ir kūno kraujosruvas. 2017-04-24 ryte jai paskambino D. B. ir pasakė, kad A. ją sumušė, praskėlė galvą, sulaužė šonkaulius, todėl ji iškvietė policiją. 2017-04-24 apie 17.00 val. pas kieme A. B., begeriant alų. P. S., kad nežino, kas jam pasidarė, kad jei jį įžeidinėja jis nebesivaldo ir jam užeina pykčio priepuoliai. Minėjo, kad pastūmė D. ir ji atsitrenkė į spintelę, prasiskėlė galvą. Apie 21.30 val. ji nuvežė A. B. į namus, o pati dar nuėjo pakalbėti su D. B., atsigėrė arbatos. D. pasakojo, kad parašė pareiškimą, turės važiuoti pas ekspertą, kad A. jai kumščiu sudavė į galvą, taip pat sakė, kad skauda šoną, pakėlė rūbus ir ji pamatė kad yra kraujosruvų šono kairėje pusėje. D. galvoje buvo praskėlimas. Iš kaimynų ji išvyko apie 22.30 val., tuomet jokio konflikto nebuvo. 2017-04-25 jai paskambino D. ir pasakė, kad vakare A. vėl smurtavo jos atžvilgiu, kad sulaužė pirštą (1 t., b. l. 98- 101).
Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. P. parodė, kad D. ir A. B. yra jo pažįstami, bendrauja. 2017-04-24 pas jį į namus atėjo A. B., kuris pasakė, kad įvyko konfliktas tarp jo ir D. B., buvo iškviesti policijos pareigūnai. Ar dar kas vyko jam nėra žinoma (1 t., b. l. 103-104).
Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta N. K. parodė, kad D. B. yra jos draugė 2017-04-25 jai paskambino D. ir papasakojo, kad vyras vėl ją sumušė, tačiau detalių įvykio aplinkybių nepasakojo (1 t., b. l. 112-113).
Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta tyrėja R. S. parodė, kad 2017-04-24 apie 10.00 val. gavo iškvietimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus, apie 10.40 val., pasitiko D. B., kuri buvo labai susijaudinusi, išsigandusi, pasakojo, kad kilo žodinis konfliktas su sutuoktiniu A. B. dėl alkoholio. D. B. nurodė, kad A. B. jai sudavė kumščiu į šonkaulius, galvą, stūmė ją, dėl ko ji atsitrenkė į spintą ir prasiskėlė galvą (1 t., b. l. 115-116).
Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. V. parodė, kad 2017-04-24 apie 23.00 val. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Apie 23.15 val. ji nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) D. B. nurodė, kad sutuoktinis užsirakinęs namie, grasina padegti namą, prieš ją naudojo fizinį smurtą, taip pat smurtavo ir ryte, dėl ko jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Patekti į namą nebuvo galimybės, kadangi visi langai buvo uždaryti, vienos durys užrakintos, kitos užremtos. Ji bendravo su nukentėjusiąja, kuri paaiškino, kad sutuoktinis ne pirmą kartą smurtauja jos atžvilgiu (1 t., b. l. 119-120).
Iš byloje esančio pranešimo į Bendrąjį pagalbos centro matyti, kad 2017-04-24 10.02 val. gautas D. B. pranešimas telefonu, jog vyras trenkė su kumščiais per galvą, mėto daiktus, iš galvos bėga kraujas (1 t., b. l. 27- 29).
Tarnybiniuose pranešimuose dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017-04-24 10.06 val. gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), vyras moteriai sudavė į galvą, mėto daiktus, smurtauja ne pirmą kartą. Nuvykus, nustatyta, kad policiją kvietė D. B., kuri buvo apsiverkusi, susijaudinusi, nurodė, kad vyras sudavė jai į galvą, bei šonkaulius, teigė, jog skauda šonkaulių vietą, matėsi, kad iš galvos bėgo kraujas. Apžiūrėjus D. B. rastas paraudimas kairiame šone ir praskelta galva (1 t., b. l. 16- 19).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini). Šalia durų numesta virvė, kurios dalis apsukta ant metalinio vamzdžio. Patekus į kambarį, apžiūrimos durys, kurių spyna netvarkinga, žemiau rankenos (iš kambario pusės) matomas įbrėžimas (1 t., b. l. 30- 41).
Iš byloje esančio pranešimo į Bendrąjį pagalbos centro matyti, kad 2017-04-24, 22.58 val. gautas D. B. pranešimas telefonu, jog neblaivus vyras agresyvus, grasina, mėto daiktus (1 t., b. l. 42).
Neblaivumo nustatymo alkotesteriu kvitas patvirtina, kad 2017-04-25, 01.31 val. A. B. nustatytas 1,24 promilės girtumas (2 t., b. l. 5).
Įrodymų vertinimas.
Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato būtent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013). Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011).
Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino tyčia smurtavęs prieš sutuoktinę, sudavęs kaltinime nurodytus smūgius sutuoktinei. Kaltinamasis nesant jokio pagrindo, kilus konfliktui tarp jo ir sutuoktinės, tyčia panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, ko pasėkoje, dėl nukentėjusiajai suduotų smūgių, tempimo už rūbų ir jos parkritimo, pastarajai buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo sutuoktinei įrodyta jo paties, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, kitais byloje esančiais įrodymais. Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Kaltinamasis suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes- kad smūgių sudavimas, jo tampymas, nukentėjusiajai sukels fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Be to kaltinamasis asmeninio konflikto metu, rankoje turėdamas smailą daiktą- atsuktuvą, grasino padurti sutuoktinę D. B., tai išreikšdamas žodžiais ir veiksmais, jį nukreipdamas į nukentėjusiąją D. B. Iš kaltinimo, kaip neįrodyta, šalintina aplinkybė, kad A. B. mosikavo sutuoktinei virš galvos, nes kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai dėl to yra skirtingi, kitų įrodymų, galinčių patvirtinti šį faktą, byloje nėra, ir tai nekeičia jo padarytos veikos kvalifikavimo. Dėl šių kaltinamojo veiksmų, nukentėjusiajai, kuriai bylos duomenimis grasinama ne pirmą kartą, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas. Kaltinamasis aiškiai suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo atlikti veiksmai- grasinimas atsuktuvu nukentėjusiajai, kaltinamojo elgesio priešistorė (nukentėjusioji tvirtina, kad su sutuoktiniu konfliktuoja jau seniai, smurtas ir grasinimai prieš ją vartoti ir anksčiau), patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Bendrąja prasme toks kaltinamojo elgesys atitinka smurto artimoje aplinkoje sampratą, be to, pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo padarytus nusikaltimus sieja realioji nusikaltimų sutaptis, kadangi kaltinamojo nusikalstamos veikos padarytos keliais skirtingais savarankiškais veiksmais per tam tikrą laiką, o ne viena veika tuo pačiu metu, veikos padarytos skirtingomis aplinkybėmis, skiriasi savo pobūdžiu ir apimtimi.
Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., (2017-04-24, 10 val. epizodas), BK 138 str. 2 d. 3 p., (2017-04-24, 23 val. epizodas), BK 145 str. 1 d.
Bausmės skyrimas.
Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2012). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu tik iš dalies, apklausų metu teigė nukentėjusiajai negrasinęs ir tik ją tempęs, jokių kitų smurtinių veiksmų jos atžvilgiu nenaudojęs (1 t., b. l. 127- 129, 2 t., b. l. 34- 35). Jis po šių nusikalstamų veikų jų padarinių sušvelninti nesistengė, pagalbos sutuoktinei nesuteikė, jos neatsiprašė (atsiprašė tik bylos nagrinėjimo metu), išvadų nepadarė ir toliau smurtavo sutuoktinės atžvilgiu. Ir nors kaltinamasis, neigęs savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio pripažino esmines jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo aplinkybes, tačiau tai padarė tik dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų pakankamų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme. Todėl nepripažintina, kad toks kaltinamojo elgesys atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas atsakomybę lengvinančiai aplinkybei keliamus reikalavimus.
Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad BK 145 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 3 p. (2017-04-22, 23 val. epizodas), numatytus nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį (nusikalstamos veikos nukreiptos prieš žmogaus sveikatą ir pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei), pavojingumo laipsnį (vienas nesunkus ir du apysunkiai nusikaltimai), į nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus- smurtas peraugo iš žodinio konflikto esant įtemptai situacijai tarp sutuoktinių, į tiesioginės tyčinės kaltės formą, į veikų baigtumo stadiją. Smurtauta ir baugintas fiziškai silpnesnis asmuo, kuriam buvo ne tik nesunkiai sutrikdyta sveikata, bet ir grasinta nužudyti. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į A. B. asmenybę. Jis nedirba, registruotas darbo biržoje (2 t., 71, 72) yra neįgalus (nustatytas 45 proc. darbingumas (2 t., b. l. 58). A. B. teistas (teistumas išnykęs) (2 t., b. l. 61- 62, 63- 64, 66, 67), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 68). A. B. gyvenamosios vietos seniūnija apie jį nusiskundimų nėra gavusi (2 t., b. l. 74), jis nėra registruotas VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse (2 t., b. l. 70), tačiau dvi padarytos nusikalstamos veikos buvo įtakojamos alkoholio, ką jis pats pripažino.
Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Už A. B. inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BK 138 str. 2 d. 3 p., padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmės rūšį. Pagal LR BK 54 str. 1 d. bausmė skiriama tik šio straipsnio sankcijos ribose. Todėl už BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytus nusikalstamus kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmės rūšis, taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatymo, nėra teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, už kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., padarymą A. B. taip pat turi būti skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmės rūšis. Paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas subendrintinos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 4 d.).
Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas atsižvelgia į anksčiau nurodytas aplinkybes bei sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 str., bei skiriant įpareigojimus. Teismo manymu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, todėl kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą skirtini tokie įpareigojimai, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę pasikeisti. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, A. B. skirtini įpareigojimai: 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) 9 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pagal Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo 2 str. 5 p., psichiką veikiančios medžiagos yra alkoholis, narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, tai, kad kaltinamasis ne kartą smurtavo prieš savo šeimos narį, jam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė– įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 75 str. 2 d.).
Kadangi baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, A. B. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotų veikų, šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Į skirtiną bausmę, realios bausmės atlikimo atveju, įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2017-04-24, 23 val. 50 min. iki 2017-04-25, 15 val. 20 min. (t. 2, b. l. 13- 14, 15)- BK 66 str.
Neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniu nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga atsiranda ją padariusiam asmeniui (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. ir atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujamasi ir tuo, kad neturtinės žalos atlyginimas netaptų nepagrįsto pasipelnymo šaltiniu. Nustatyta, kad kaltinamasis prieš nukentėjusiąją, kuri yra jo sutuoktinė, smurtavo kelis kartus, jai padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, kai kurie iš jų nesunkūs. Nukentėjusioji patvirtino, kad ji dėl patirto smurto kelias savaites negalėjo miegoti, jautė skausmus. Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl prieš jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų patyrė ne tik fizinius skausmus, bet ir dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus ir nepatogumus, stresą. Visos šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusiajai neturtinė žala buvo padaryta. Kaltinamasis yra tik iš dalies darbingas, t. y. jo galimybės gauti pajamas yra ribojamos objektyvių aplinkybių, tačiau turi nekilnojamojo turto (tarp jų šiuo metu vyksta skyrybų procesas, kuriame keliami reikalavimai dėl šio turto padalijimo). Teismo nuomone prašoma priteisti neturtinė žala atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgęs į suformuotą teismų praktiką, pagal kurią prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma iš esmės yra ties mažesne neturtinės žalos atlyginimo sumos riba, teismų praktikoje priteisiama nukentėjusiesiems už nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl, esant kelių nusikaltimų realiajai sutapčiai, nukentėjusiajai priteistinas prašomas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Taip pat iš kaltinamojo priteistinas ir nukentėjusiosios prašomas 77,30 Eur turtinės žalos atlyginimas, kaltinamasis ieškinį šioje dalyje pripažino. Nukentėjusiajai teisiamojo posėdžio metu pareiškus, kad nuo likusios dalies turtinės žalos priteisimo atsisako, procesas dėl šios dalies- 22,70 Eur turtinės žalos nukentėjusiajai priteisimo, nutrauktinas.
Kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 54- 55) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja (2 t., b. l. 51- 52). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Pagal BPK 94 str. reikalavimus priimtini sprendimai dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302- 307 str.,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., BK 138 str. 2 d. 3 p., (nesunkus sveikatos sutrikdymas 2017-04-24, apie 10 val.) ir BK 138 str. 2 d. 3 p., (nesunkus sveikatos sutrikdymas 2017-04-24, apie 23 val.) ir nuteisti:
- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (nesunkus sveikatos sutrikdymas 2017-04-24, apie 10 val.) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (nesunkus sveikatos sutrikdymas 2017-04-24, apie 23 val.) – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę– laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad jam paskirta 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, A. B. paskiriant įpareigojimus– 1) bausmės vykdymo atidėjimo laiku nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) devynis (9) mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., A. B. įpareigoti bausmės vykdymo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., realios bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti vienos paros laikino sulaikymo laiką šioje byloje nuo 2017-04-24, 23 val. 50 min. iki 2017-04-25, 15 val. 20 min.
Kardomąsias priemones– rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: virvę, atsuktuvą ir vamzdį, kurie saugomi Kauno AVPK Kėdainių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Skaitmeninę laikmeną su įrašu iš BPC, palikti saugoti prie bylos.
Nukentėjusiosios D. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš A. B. nukentėjusiosios D. B. naudai priteisti 1077,30 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Procesą dėl likusios dalies- 22,70 Eur turtinės žalos nukentėjusiajai D. B. priteisimo, nutraukti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.