Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant bankroto administratoriui S. P., civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, antstolis J. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankroto administratoriaus S. P. prašymą patvirtinti mokumo atkūrimo planą J. G. bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-06 nutartimi iškėlė J. G. bankroto bylą, paskyrė bankroto administratoriumi S. P. ir nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

2016-10-26 teisme buvo gautas bankrutuojančios J. G. bankroto administratoriaus S. P. prašymas patvirtinti bankrutuojančios J. G. mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad 2016-10-14 vykusiame bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkime vienintelis pareiškėjos kreditorius Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, dalyvavęs susirinkime, nepritarė bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui.

Teismo posėdžio metu bankroto administratorius prašo patvirtinti pateiktą mokumo atkūrimo plano projektą. Paaiškino, kad kreditoriaus Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus nesutikimo su mokumo atkūrimo plano projektu argumentas dėl pernelyg didelių bankroto administravimo išlaidų yra nepagrįstas, kadangi vadovaujantis kreditoriaus siūloma bankroto administravimo išlaidų suma bankroto administratoriui už vieną darbo dieną tektų tik apie vieną eurą, kas nepadengtų net minimalių sąnaudų.

Tvirtintinas mokumo atkūrimo planas.

Fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 1 d.). Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių, pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 2 d.). Plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 5 d.). Teismas, gavęs kreditorių susirinkimo protokolą ir plano projektą su išvada, rašytinio proceso tvarka priima nutartį dėl plano (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 6 d.). Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 8 d.). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-10-14 vyko pirmasis bankrutuojančios J. G. kreditorių susirinkimas, kuriame be kitų klausimų buvo sprendžiamas ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimas. Pareiškėjos kreditorius Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, turintis 98,94 proc. visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, susirinkimo metu nepritarė bankrutuojančios J. G. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui, balsavęs raštu, balsavo „prieš“ pateikto mokumo atkūrimo plano tvirtinimą, bei pateikė pastabas dėl plano. Teismas pasisako dėl kreditoriaus pastabų pagrįstumo.

Kreditorius Nordea Bank AB Lietuvos skyrius nurodo, kad plano projekte numatytos bankroto administravimo išlaidos nepagrįstos, jos yra aiškiai per didelės: kreditorius laiko, kad 50 Eur per mėnesį bankroto administravimo išlaidų suma yra neadekvačiai didelė palyginti su bankroto bylos sudėtingumu, siūlo nustatyti 30 Eur per mėnesį bankroto administravimo išlaidoms padengti. FABĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, jog bankroto administravimo išlaidas sudaro išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. FABĮ 22 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bankroto administravimo išlaidų suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, į parduodamo fizinio asmens turto (taip pat ir įkeisto) rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą. Šiuo atveju fizinio asmens mokumo atkūrimo plano 8 skyriuje nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidos sudarys 50 Eur per mėnesį. Tokia suma grindžiama įvertinus pareiškėjos gaunamas pajamas, turto, kurį reikėtų realizuoti, nebuvimą, taip pat nesant prognozuojamų teisminių ginčų. Teismas, įvertinęs bankroto administravimo išlaidų dydį, daro išvadą, kad bankroto administravimo išlaidos atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, atitinka būtinas bankroto proceso vykdymo išlaidas ir jos nelaikytinos per didelėmis. Per plano įgyvendinimo laikotarpį bankroto administratorius vykdys pareigas, numatytas FABĮ 12 straipsnyje, t. y. disponuos fizinio asmens turtu (kuris plano vykdymo laikotarpiu gali atsirasti) ir depozitinės sąskaitos lėšomis įstatymo nustatyta tvarka, atliks plane numatytus mokėjimus kreditoriams, tvarkys visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą, šauks kreditorių susirinkimus, be balsavimo teisės dalyvaus kreditorių susirinkimuose ir užtikrins jų protokolavimą, ne rečiau kaip kartą per pusę metų teiks teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą, teiks duomenis ir informaciją apie fizinio asmens bankroto procesą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal šios institucijos nustatytas ataskaitų formas, gins fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus, atliks kitas Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytas funkcijas pareigas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Manytina, kad bankroto administravimo išlaidų suma, skiriama bankroto administratoriui, nėra per didelė, ji yra pagrįsta.

Be to, kreditorius Nordea Bank AB Lietuvos skyrius savo pastabose dėl plano projekto kelia abejones dėl išlaidų būtiniesiems pareiškėjos poreikiams tenkinti dydžio pagrįstumo: kreditorius nurodo, kad 25 Eur suma, skirta ryšių ir interneto paslaugoms apmokėti, turėtų būti peržiūrėta, ieškant pigesnių paslaugų alternatyvų, taip pat siūlo sumažinti bankrutuojančio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui skirtą sumą, o sutaupytomis lėšomis didinti kreditorių reikalavimų tenkinimui skiriamą sumą. Iš pateikto plano matyti, kad bankrutuojanti J. G. nurodo, jog per mėnesį jos būtiniesiems poreikiams tenkinti jai reikalinga 550 Eur suma, pateikia šios sumos detalizaciją. Bankrutuojantis asmuo taip pat turi nepilnametį sūnų, kuriam reikalinga teikti išlaikymą. Pareiškėjos pajamos per mėnesį iš darbo užmokesčio yra apie 648,00 Eur (atskaičius mokesčius). FABĮ 7 str. 1 d. 6 p. numato, kad plane turi būti nurodyta kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka mokėti). FABĮ 7 str. 3 d. nustatyta, kad fiziniam asmeniui ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 736 str. nuostatas iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA davinių dalies, gali būti maksimaliai išskaitoma 50 proc. Taigi skolininkui turi likti mažiausiai pusė MMA, t. y. 190 Eur. Šiuo atveju pareiškėjos būtiniems poreikiams tenkinti plane nustatyta suma daugiau nei du kartus viršija šią sumą, tačiau, pažymėtina, kad bankrutuojantis asmuo neturi nuosavo būsto, turi išlaikymo reikalaujantį nepilnametį vaiką (vaikui skiriama suma iš bendros būtiniesiems poreikiams tenkinti skiriamos sumos nurodoma 190 Eur), todėl įvertinus šias aplinkybes bei bendrą kainų lygį, laikytina, kad 360 Eur suma, kuri lieka pareiškėjai asmeniniams poreikiams tenkinti, atskaičius vaikui skiriamo išlaikymo dydį (550 Eur – 190 Eur) nėra per didelė dirbančiam asmeniui, ir negali būti laikoma pažeidžiančia pareiškėjos kreditorių interesus. Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, kad kreditoriaus nesutikimo su plano projektu argumentai yra nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio.

Iš prie prašymo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad bankroto administratorius savo išvadoje dėl bankrutuojančios J. G. parengto mokumo atkūrimo plano ir jame numatytų priemonių įgyvendinimo galimybių nurodė, kad planas atitinka Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytus reikalavimus, įstatyme nurodytų pagrindų bankroto bylai nutraukti nenustatyta, o plane numatytos priemonės ekonomiškai pagrįstos, užtikrina bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

Be to, prašymo nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad mokumo atkūrimo plane bankrutuojanti J. G. pateikė neteisingą informaciją apie turtą ir pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis. Nėra duomenų, kad ji būtų sudariusi kreditorių teises pažeidžiančius sandorius, ar tapo nemoki dėl žalingų įpročių. Nenustatyta, kad po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojantis asmuo būtų nuslėpęs bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad bankroto administratoriaus pateiktas bankrutuojančios J. G. mokumo atkūrimo planas iš esmės atitinka LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, kreditorių teisių nepažeidžia, pagal LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 – 4 dalis pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei kreditorių teises ir teisėtus interesus, tvirtintinas bankrutuojančios J. G. mokumo atkūrimo planas (Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str., Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 6, 8 d.).

Byloje dalyvaujantiems asmenims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, jie turi teisę kreiptis dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo ta pačia tvarka, kaip ir buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 13 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patvirtinti teismui pateiktą bankrutuojančios J. G. mokumo atkūrimo planą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.