- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- 1-1307-1133/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01610-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- L. Ž.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2018 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio, 1, 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios nevartoti alkoholinių gėrimų. Išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro 2019 m. liepos 15 d.;
2. 2023 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (veika padaryta 2021 m. balandžio 5 d.), pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas 30 parų arešto bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti, o nerandant darbo ar jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. balandžio 17 d. ir perduotas vykdyti, bausmė neatlikta).
Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2023 m. sausio 12 d. apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,28 promilių girtumas), žodinio konflikto metu su nukentėjusiąja L. Ž., šalia buto durų Nr. (duomenys neskelbtini), dešine ranka pastūmė nukentėjusiąją į krūtinę, dėl ko ji nukrito ant grindinio ir galva atsitrenkė į sieną, arčiau buto Nr. (duomenys neskelbtini) esančių elektros skydelių. Tokiais savo veiksmais A. K. nukentėjusiajai L. Ž. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad Vyko žodinis konfliktas, abu buvo išgėrę. Žodinis konfliktas vyko dėl pinigų. Jis ieškojo darbo, o nukentėjusioji jį vadino necenzūriniais žodžiais. Jis jai taip pat atsakė, o tada ji jam pasakė, kad jis nepageidaujamas ir norėjo skambinti policijai, bet nerado telefono. Nukentėjusioji jį apkaltino, kad jis paėmė telefoną. Tada nukentėjusioji nuėjo į laiptinę, norėjo skambinti kaimynams. Jis sėdėjo kambaryje ir rado jos telefoną. Telefonas buvo po pagalve. Nukentėjusioji rėkė laiptinėje. Buvo diena. Jis išėjo paduoti telefoną ir norėjo įtraukti ją į namus. Kai jis (kaltinamasis) išėjo į laiptinę, jis buvo nugara ar pusiau į butą Nr. (duomenys neskelbtini), o nukentėjusioji buvo į jį priekiu, o jos nugara į buto Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji yra apie (duomenys neskelbtini) ūgio. Nukentėjusioji galva už jį žemesnė, vidutinio kūno sudėjimo. Jis nukentėjusiajai sakė: „L., gal namo, radau telefoną“. O ji pradėjo rėkti, kad iškvies kaimynus. Jis ištiesė ranką, norėjo ją pagriebti, tačiau gavosi, kad ją pastūmė. Nenorėjo jos pastumti. kai ji nukrito, ją pakėlė, kaimynai nebuvo išėję.
Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 109), kuriuos duodamas nurodė, “<...> 2023 m. sausio 12 d. dviese vartojome alkoholinius gėrimus, jei gerai pamenu dviese išgėrėme 0,7 l talpos degtinės. Tarp mūsų įvyko konfliktas, po ko jinai man pasakė, kad eis pasakys kaimynams. Kai pradeda ji mane vadinti necenzūriniais žodžiais, tuomet aš savęs nevaldau ir pradedu ją irgi vadinti visokiais žodžiais, tačiau rankos nepakėliau. Kai ji pasakė, kad eis kaimynams kažką pasakyti, aš sakiau tegul eina, nors nežinojau, ką jinai ten nori jiems sakyti. Aš išėjau iš paskos, nes norėjau, kad ji nekeltų ten triukšmo ir grįžtų namo. Tačiau ji nenorėjo grįžti namo, nuo manęs atsitraukė ir aš ją pastūmiau. Nenorėjau, kad ji nukristų, tiesiog tuo pastumimu norėjau parodyti, kad ji tuomet ir liktų tam koridoriuje. Kai ji nukrito, padėjau jai atsistoti ir parvedžiau namo <...>“. Nurodė, kad buvo taip, jog jis tiesė ranką, nes norėjo ją parsitraukti namo, bet gavosi, kad pastūmė. Konflikto priežastis buvo dėl pinigų, nes turi įsiskolinimų, ji gauna nedidelę nedarbingumo pašalpą, kurios nepakanka, o jis tuo metu nedirbo. Kai jis išėjo į laiptinę, ji nesibeldė į kaimynų duris. Jis norėjo jai sugriebti už krūtinės. Ji buvo apsirengusi megztiniu. Jis jai sugriebė už megztinio, o ne už rankos, nes jos viena ranka paralyžiuota. Kai griebė jai už krūtinės, bandė ją traukti į save. Gavosi, kad pastūmė. Jis nematė, kad būtų išėję kaimynai, kai ji nukrito.
Taip pat nurodė, jis ir nukentėjusioji negyvena kaip sutuoktinių pora, jis neturi savo gyvenamosios vietos, todėl jie susitarė, kad kartu gyvens, kad jis padės jai ūkyje, tačiau nebus sugyventiniai. 2018 m. spalio 3 d. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes smurtavo prieš nukentėjusiąją, bet niekas neklausė, ar jie yra sugyventiniai. Jis perka maistą, gamina, o nukentėjusioji moka už komunalines paslaugas. Jų finansai nėra bendri. Jis serga, bet, kai pasveiks dirbs (duomenys neskelbtini). Dirba ir pagal individualią veiklą, užsiima (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusioji L. Ž. teisme parodė, kad butas priklauso jai. Kaltinamasis ir ji gyvena viename bute, tačiau ne kaip vyras ir žmona. Ten vienas kambarys ir virtuvė. Ji ir kaltinamasis geri draugai. Kaltinamasis jai padeda nueiti į parduotuvę, vaistinę, gamina maistą, skalbia, o kai ji buvo paralyžiuota, jis ją prižiūrėjo. Jie tik draugai. Kaltinamasis visada perka maistą, gamina, kartu valgo. Jis padeda apmokėti už komunalines paslaugas ir ji kažkiek prisideda. Įvykis įvyko sausį. Buvo jos velionio vyro gimimo metinės. Įvykis buvo namuose, bute. Įvyko konfliktas dėl jos nervų, nes ji ligotas žmogus. Jiems trūko pinigų, jam nemokėjo atlyginimo keturis mėnesius, įvyko barnis. Barnio metu ji buvo namuose. Ji pasakė, kad paskambins. Telefonas buvo kišenėje, bet tada užsinorėjo į tualetą, kuris yra šalia kambario. Ji ėjo, prie įėjimo į butą durų stovi staliukas (galvojo, jog buto duris užrakintos, bet jos nebuvo užrakintos), paėmė už durų rankenos ir duris atsidarė iki pat buto Nr. (duomenys neskelbtini). Ten yra slenkstis, ji užkliuvo ir nukrito ant kelių. Jos kairė ranka nevaldoma. Taip pasidarė guzą ant galvos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pagarsinus nukentėjusios 2023 m. sausio 12 d. duotus parodymus (b. l. 2), kuriuos duodama nurodė: „<...> būnant namo laiptinėje, mano sugyventinis A. K., konflikto metu pastūmė mane mums būnant šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, po ko aš iš karto kritau ir atsitrenkiau galva į turėklus (nuo ko atsirado guzas), bei dėl to pajutau stiprų fizinį skausmą <...>. Nurodė, kad ji nežino, ką pareigūnas parašė, nes jis tylėdamas rašė. Reikia juo tikėti.
Teismui pagarsinus nukentėjusiosios 2023 m. vasario 8 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 44), kuriuos duodama nurodė: „<...> žodis po žodžio tarp mūsų kilo žodinis konfliktas, aš labai susinervinau. Kad apsiraminti, aš norėjau išeiti iš buto į laiptinę, planavau patikrinti pašto dėžutę. <...> prieš kažkur tris metus turėjau insultą, po kurio iki šiol labai sunkiai vaikštau, sunkiai keliu kojas, beveik nejudinu kairės rankos. Taigi, susiruošus išeiti į laiptinę, aš atidariau buto duris, laikydama už durų rankenos pakėliau vieną koją, peržengiau slenkstį, o keliant kitą koją, buto durys atsidarė labai plačiai ir aš nespėjausi pakelti antros kojos, užkliuvau už slenksčio ir nukritau laiptinėje ant grindų. Aš surikau, A. atėjo man padėti atsikelti. Išgirdę mano rėkimą, kaimynai iškvietė policijos pareigūnus <...>“. Nurodė, kad kaltinamasis ją pakėlė. Kaimynas atidarė duris ir uždarė duris. Kai ją pakėlė, jie nuėjo namo, atvažiavo policija. Gerai parašyta, ji nukrito, tik ji ėjo ne į laiptinę, o į tualetą. Vertėjai nedalyvavo, nei pirmos, nei antros apklausos metu. Tyrėja su ja kalbėjo lietuviškai. Tyrėja sakė, kad nesupranta rusiškai. Su kaltinamuoju gyvena nuo jos vyro mirties, gal (duomenys neskelbtini) metų. Kartu gyvena. Ji moka už butą, o jis visą laiką perka maisto produktus, eina į vaistinę. Ji (duomenys neskelbtini) metus paralyžiuota, o prieš tai jos sveikata buvo gera. Kažkada jie vienas kitam patiko, bet vėliau, kaip sutuoktiniai negyveno. Kaltinamasis nebuvo agresyvus, jie tyliai sėdėjo.
Liudytojas M. L. (M. L.) apklausiamas teisme parodė, kad gal prieš 4 mėnesius gavo pranešimą, jog Karoliniškėse buvo smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, pirmame aukšte per vidurį buto duris atidarė nukentėjusioji. Bendraujant su ja paaiškėjo, kad ją pastūmė sugyventinis (kaltinamasis) laiptinėje, esančiame pirmame aukšte, po ko ji nukrito ir susitrenkė galvą. Ant galvos matėsi guzas. Jie iškvietė medikus, bet nukentėjusioji atsisakė pagalbos ir sakė, kad jai neskauda. Pabendravus su kaltinamuoju, jis viską neigė, sakė, kad ji tiesiog nukrito. Abu buvo neblaivūs. Jei gerai atsimena, tai nukentėjusioji nesugebėjo įpūsti į alkotesterį, o kaltinamasis pripūtė virš 2 promilių. Kai jie atvažiavo, kaltinamasis buvo neramus, vaikščiojo pirmyn, atgal. Gali būti, dėl to, kad jie atvažiavo, o gal dėl to, kad nukentėjusioji pasakė, kad šis ją pastūmė. Pabendravus su priešais gyvenančiais kaimynais, paaiškėjo, kad šie pro buto durų akutę matė, kad į koridorių buvo išėjusi nukentėjusioji ir kaltinamasis, kuris laikydamas kažkurioje rankoje puodą viena ranka pastūmė nukentėjusiąją, ji nukrito ir atsitrenkė galva į sieną. Buvo atlikti pirminiai veiksmai, apklausta nukentėjusioji ir sulaikytas įtariamasis. Po to apklausti liudytojai. Jis (liudytojas) apklausė nukentėjusiąją. Ji buvo susijaudinusi, buvo sunku su ja bendrauti, kol kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo viename bute, nes jie vienas kitam rezonavo, kaltino vienas kitą visokiais praeities dalykais, todėl jie (pareigūnai) išsikvietė pagalbą, buvo kaltinimai. Kai buvo apklausinėjama nukentėjusioji, kaltinamasis viską replikavo, todėl buvo iškviestas kitas ekipažas. Kai kaltinamasis buvo išvežtas, buvo apklausta nukentėjusioji, jai buvo paaiškinta, kad vieną dieną tokie kaltinamojo veiksmai gali gerai nesibaigti, kad vieną dieną jis gali pastumti ir gali kilti rimtesni padariniai. Paskui nukentėjusioji ėmė pasakoti, kad ją pastūmė. Nors nukentėjusioji buvo neblaivi, nuo jos jautėsi alkoholio kvapas, tačiau ji suprato jai užduodamus klausimus, kalbėjo logiškai, todėl nekilo įtarimo, kad ji negali būti apklausta. Nukentėjusioji nesugebėjo pūsti į alkotesterį, bet jie nutarė, kad jos atsakymai pakankamai aiškūs, ji nesipainiojo. Jie su nukentėjusiąja pabendravo ir lietuviškai ir rusiškai. Ji nesakė, kad kažko nesupranta. Jam atrodo, kad tarpusavyje kaltinamasis su nukentėjusiąja kalbėjo rusiškai. Pakviesti medikai nustatė, kad nukentėjusiąją reikia vežti, nes buvo patinimas ir buvo neaišku, ar patirta kaukolės trauma, tačiau nukentėjusioji atsisakė. Su medikais nukentėjusioji kalbėjo lietuviškai. Negali atsakyti, ar tik įėjus į butą yra staliukas ar spintelė. kai tik užėjo į butą, nukentėjusoji pasakė, kad ją kaltinamasis pastūmė, tačiau, kai pasakė, kad kaltinamąjį išveš, nukentėjusioji pradėjo keisti parodymus.
Liudytoja G. R. apklausiama teisme parodė, kad tikslios datos, kada įvyko įvykis, nepamena, bet tai buvo darbo diena, kai ji su draugu dirbo iš namų. Įvykis įvyko dienos metu. Jie (liudytoja su draugu) gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte bute Nr. (duomenys neskelbtini), o kaltinamasis su nukentėjusiąja – bute Nr. (duomenys neskelbtini). Išgirdo, kad kažkas klibina jų buto durų rankeną, o prieš tai girdėjo pas nukentėjusiąją bute triukšmą. Pas juos (nukentėjusiąją su kaltinamuoju bute) dažnai triukšmaujama. Labai dažnai girdi, kaip nukentėjusioji kviečia, prašo pagalbos. Triukšmas buvo – žmonių riksmai, o po nukentėjusioji išėjo pro duris ir klibino jų (liudytojos) buto rankeną. Ji (liudytoja) atsitraukė nuo kompiuterio, nuėjo prie durų ir pažiūrėjo pro durų akutę. Pamatė nukentėjusiąją, ji bandė užeiti pas juos, bet jie jai neatidarė durų. Nukentėjusioji šiek tiek pasitraukė nuo jos (liudytojos) buto durų link kitų durų. Tada ji (liudytoja) pamatė, kad išėjo kaltinamasis. Nukentėjusioji tuo metu buvo atsisukusi veidu į kaltinamąjį. Jis ją pamatė ir pastūmė, kaltinamasis ją pastūmė plaštaka ir ji nukrito į kampą. Ji (liudytoja) matė kaltinamojo plaštaką, jo ranka nebuvo sulenkta į kumštį. Jis nukentėjusiąją pastūmė plaštaka į krūtinę. Ji (liudytoja) matė, kaip po pastūmimo kaltinamasis atitraukė ranką. Nežino, ką kaltinamasis norėjo daryti, bet jai (liudytojai) neatrodė, kad jis norėjo ją (nukentėjusiąją) patraukti link savęs. Nukentėjusioji neišlaikė pusiausvyros šiek tiek paėjo atatupsta ir tada nukrito, atsitrenkė į kampą ir gulėjo. O kaltinamasis nuėjo į namus, užsidarė, o ji liko gulėti. Kaltinamasis nebuvo priėjęs prie nukentėjusiosios. Kaltinamasis nieko nesakė nukentėjusiajai. Kaltinamasis iš karto apsisuko, grįžo į namus ir užsidarė duris. Ji (liudytoja) visą tai matė. Nubėgo pas savo draugą. Paprašė draugo, kad jis iškviestų policiją ir nueitų jai padėti. Ji (liudytoja) iškvietė policiją, o jos draugas D. nuėjo nukentėjusiajai padėti. Nukentėjusioji bandė atsistoti, o jos (liudytojos) draugas padėjo jai pakilti. Ji (liudytoja) su nukentėjusiąja tik sveikinasi, negirdėjo, kad nukentėjusioji lietuviškai kalbėtų, girdėjo tik rusiškai kalbant.
Liudytojas D. Š. (D. Š.) apklausiamas teisme parodė, kad pamena, jog buvo įvykis. Jis sėdėjo kambaryje, savo bute, kuris yra prieš nukentėjusiosios butą. Jų (liudytojo ir jo draugės) kambarys ribojasi siena su nukentėjusiosios butu. Jis (liudytojas) dirbdamas girdėjo tik rankenos klibėjimą, nes labai garsiai klibino. Jis tuo metu buvo su ausinėmis, todėl negirdėjo triukšmo, sklindančio iš kaimynų buto. Jis nereagavo, o G. nubėgo pažiūrėti. Jo draugė pažiūrėjo ir pasakė, kad reikia kviesti policiją. jis (liudytojas) išėjo ir pamatė, kad nukentėjusioji gulėjo ant žemės. Nukentėjusiosios buto durys buvo jai iš šono. Jis nepamena, ar ji gulėjo priekiu ar užpakaliu ant grindų. Jis tuo metu jau buvo paskambinęs 112. Jis paklausė nukentėjusiosios, ar reikia greitosios pagalbos. Jis priėjo ir bandė ją pakelti, bet labai nekėlė ir tiesiog nuėjo. Kai jis išėjo į laiptinę, kaltinamojo jau nebebuvo. Jis (liudytojas) laiptinėje buvo apie minutę. Kol buvo laiptinėje, kaltinamasis nebuvo išėjęs. Nukentėjusioji laikėsi už galvos ir sakė, kad jai skauda. Neprisimena, ar ji pasakojo, kaip tai nutiko. Jo draugė jam sakė, kad ji matė, kaip kaltinamasis nukentėjusiąją pastūmė ir ji nukrito. Kai jis (liudytojas) grįžo į butą, pro durų akutę matė, kad nukentėjusioji pakilo ir bandė eiti namo, bet nepamena, ar ji įėjo. Su šiais kaimynais jis stengiasi nebendrauti.
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, jog 2023 m. sausio 12 d. 14.23 val. gautas liudytojo D. Š. pranešimas, kad pranešėjas matė, kaip kaimynai laiptinėje konfliktavo, vyras pastūmė moterį, kuri akivaizdžiai apsvaigusi liko gulėti laiptinėje (b. l. 23). Iš Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo ir jo 2023 m. vasario 1 d. apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas garso įrašas Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“. Įraše užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro darbuotojo, skambinančio į Bendrąjį pagalbos centrą vyro balsas. Nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambinta iš telefono numerio +370 <...> 341. Pranešėjas, prisistatęs esantis Š. kviečia policiją, adresu (duomenys neskelbtini). Pranešėjas nurodė: „alkoholikai kaimynai, ką žinau, čia dabar vyras moterį pastūmė, ji nukrito“. Taip pat nurodė, jog viskas įvyko laiptinėje (duomenys neskelbtini) aukšte. Bendrojo pagalbos centro darbuotojas klausė, ar jie sugyventiniai. Pranešėjas nurodė, kad nežino, bet kartu gyvena. Pranešėjas nukentėjusiosios paklausė, ar jai reikia greitosios pagalbos. Fone girdėjosi nukentėjusiosios balsas, tačiau neįmanoma suprasti, ką ji sakė. Pranešėjas nurodė, kad gal reikėtų greitosios pagalbos (b. l. 75-77).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės 2023 m. sausio 12 d. duomenimis, 2023 m. sausio 12 d. 14.31 val., pagal pranešėjo Š. pranešimą, adresu (duomenys neskelbtini0 atvykus greitosios pagalbos medikams, laiptinėje rasta stovinti moteris L. Ž., kuri pasakė, kad jai GMP pagalbos nereikia. GMP kvietė kaimynas. Įėjus į butą nukentėjusioji pasakė, kad sugyventinis konflikto metu laiptinėje ją pastūmė ir ji nukrito, sužeidė galvą, pakaušio srityje čiuopiamas gumbas. Moteris po insulto, kairės kūno pusės hemiparezė, teigia, kad šiandien išgėrė apie 100 g alkoholio. Į ligoninę vykti kategoriškai atsisakė. Nurodė, kad jeigu blogai jausis, pati nuvažiuos, o šiuo metu jaučiasi kaip visada (b. l. 71-72).
Alkotesterio „Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133“ ir jo patikros sertifikato Nr. 1752082 duomenimis, kaltinamajam 2023 m. sausio 12 d. 16.25 val. nustatytas 2,28 promilių girtumas. Alkotesteris buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti (b. l. 99-100).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tyčine kaltės forma – tiesiogine arba netiesiogine tyčia, todėl norint inkriminuoti šią nusikalstamą veiką, reikia nustatyti, jog asmuo tyčia panaudojo fizinį smurtą bei tokiais savo veiksmais siekė sukelti fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdyti sveikatą kitam asmeniui (nukentėjusiajam). Taip pat reikia nustatyti, kad smurtas panaudotas prieš (nagrinėjamu atveju) šeimos narį.
Kaltinime nurodyta, kad A. K. veikė prieš savo šeimos narį – sugyventinę. Tačiau iš jų abiejų teisme duotų parodymų matyti, kad kaip šeima gyveno. Teisme tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė, jog jie tiesiog kartu gyvena, tačiau ne kaip sutuoktiniai, o kaip draugai, besidalinantys gyvenamąja vieta, kaltinamasis nukentėjusiajai padeda ūkyje, ją prižiūri, nes ji turi sveikatos problemų. Kaltinamasis nurodė, jog jis neturi gyvenamosios vietos, todėl susitarė, kad gyvena kartu ir jis nukentėjusiajai padės, jų finansai nėra bendri, nors nukentėjusioji moka už butą, o kaltinamasis nuperka maisto. Daugiau jokių artimesnių santykių tarp jų nėra. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Be to, šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata. Šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (Keegan v. Ireland, no. 16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji kartu gyvena kaip draugai ir padeda vienas kitam, t. y., kaltinamasis neturi gyvenamosios vietos, todėl gyvena pas nukentėjusiąją, o ši yra prastos sveikatos, tad kaltinamasis jai padeda. Jų nesieja abipusis emocinis artumas, atsakomybė vienas kitam, todėl vien tai, jog jie gyvena kartu viename bute, nėra pagrindas išvadai, kad A. K. ir nukentėjusioji yra šeimos nariai, todėl iš kaltinio šalintina aplinkybė, kad kitaip smurtauta prieš savo šeimos narį.
Kitos kaltinimo aplinkybės, o būtent tai, kad A. K. kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą L. Ž. pasitvirtino, o būtent byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina tai, kad A. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu dešine ranka pastūmė nukentėjusiąją į krūtinę, dėl ko ji nukrito ant grindų ir galva atsitrenkė į sieną.
Kaltinamojo A. K. parodymus teisme, kad konflikto metu ne stūmė, o bandė ties krūtine sugriebti nukentėjusiąją ir ją parsitempti namo, kad jis priėjo prie nukritusios nukentėjusiosios, ją pakėlė ir parvedė namo – paneigia jo paties pirminiai paaiškinimai, nukentėjusiosios pirminiai paaiškinimai ir parodymai, kurie sutampa su ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų liudytojų G. R. ir D. Š. parodymais bei pareigūno M. L., atvykusio į įvykio vietą, parodymais. Tas pats pasakytina ir apie nukentėjusiosios parodymus teisme, kad kaltinamasis jos nestūmė, ji pati parkrito žengdama per slenkstį ir už jo užkliūdama, kad atsistoti jai padėjo kaltinamasis. Patį pastūmimo faktą matė liudytoja G. R., kuri teisme parodė, kad jos dėmesį atkreipė kaltinamojo ir nukentėjusiosios, kurie yra kaimynai, konfliktas, garsus šauksmas ir stiprus jų durų rankenos klebenimas. Ši liudytoja nurodė, kad priėjusi prie durų akutės pamatė kaip kaimynas (kaltinamasis) ne sugriebia nukentėjusiąją, o ją pastumia ranka į krūtinę, kad nukentėjusioji nuo pastūmimo žengtelėjo atgal ir tada neišlaikiusi pusiausvyros nukrito, atsitrenkė į kampą ir gulėjo; nurodė, kad ji matė kaltinamojo plaštaką ir ji nebuvo sulenkta, tari bandant sučiupti, ji matė, kaip po pastūmimo kaltinamasis atitraukė ranką ir nuėjo namo, uždarė duris, nepadėdamas nukritusiai nukentėjusiajai, kuri taip ir liko gulėti. Tai, kad kaltinamojo nebuvo laiptinėje, kai nukentėjusioji gulėjo, patvirtino ir liudytojas D. Š. (nurodė, kad kol buvo laiptinėje, kaltinamasis nebuvo išėjęs, o nukentėjusioji laikėsi už galvos ir sakė, kad jai skauda). Kad šis liudytojas buvo išėjęs į laiptinę, patvirtino ir nukentėjusioji. Liudytojas D. Š. taip pat teisme nurodė, jog girdėjo garsiai klibinamą jų namų durų rankeną, o po to atėjo liudytoja G. R. ir pasakė kviesti policiją. Nors nukentėjusioji neigė pareigūnams sakiusi, kad pargriuvo pastumta kaltinamojo, teisme apklaustas policijos pareigūnas M. L., kuris atvyko pagal pranešimą į įvykio vietą, parodė, kad pati nukentėjusioji jam nurodė, jog ją pastūmė kaltinamasis laiptinėje, dėl ko ji pargriuvo ir susitrenkė galvą, o pradėjo keisti parodymus, kai jie pasakė, kad išveš kaltinamąjį. Taigi, aptartų liudytojų parodymai papildo vieni kitus ir vieni kitiems neprieštarauja. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų nešališkumu, jie nėra konfliktiškuose santykiuose su kaltinamuoju ar nukentėjusiąją. Todėl teismas minėtų liudytojų parodymus pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi, o kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti kaltinamajam baudžiamosios atsakomybės. Teismo vidinį įsitikinimą, kad nukentėjusioji siekia padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės sustiprina ir aplinkybė, kad jai kasdieniniame gyvenime, dėl sveikatos sutrikimų, labai reikalinga kaltinamojo pagalba, nes jis, pasak jos, yra vienintelis jai padedantis žmogus buityje, nes vaikai gyvena užsienyje.
Kaltinamojo veiksmai, pastūmimas nukentėjusiosios, palikimas jos gulėti laiptinėje rodo, kad kaltinamasis veikė tyčia, o jo veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes.
Taip pat pasitvirtino kaltinimo aplinkybė, kad nustatytą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam 2023 m. sausio 12 d., 16.25 val., t. y. praėjus 2 val. po įvykio, nustatytas 2,28 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šias aplinkybes patvirtino pats kaltinamasis apklausiamas teisme, o aplinkybę, kad kaltinamasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio — ir į įvykio vietą atvykęs pareigūnas M. L..
Taigi, teisme ištirtais įrodymais nustačius, kad dėl kaltinamojo A. K. tyčinių neteisėtų veiksmų (pastūmimo) nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, teismas kaltinamąjį A. K. pripažįsta kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl skirtinos bausmės
Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).
Taip pat teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-315/2013, 2K-213/2014, 2K-184-746/2016, 2K-55-699/2017, 2K-137-693/2017).
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki vienų metų.
Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą bei neišnykus teistumui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų smurtinį nusikaltimą. Jis yra darbingo amžiaus, dirbantis. Duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, nėra. Kaltinamasis teistas du kartus. Nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos 2018 m. spalio 3 d. teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą prieš tą pačią nukentėjusiąją. 2023 m. birželio 5 d. duomenimis, per vienus metus administracinėn atsakomybėn trauktas 2 kartus (iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo – vieną kartą) už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, baudos apmokėtos (b. l. 159-160).
Taigi, iš išdėstyto matyti, jog kaltinamasis ne pirmą kartą smurtauja prieš tą pačią nukentėjusiąją, nors ir praėjo nemažas laiko tarpas po pirmo konstatuoto smurto atvejo (nuteistas 2018 m. spalio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu). Liudytojai teisme nurodė, kad konfliktai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios pakankamai dažni ir audringi. Taip pat iš kaltinamojo parodymų matyti, kad konfliktai kyla pavartojus alkoholio. Visa tai rodo, jog A. K. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Todėl sutiktina su prokurore, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam turi būti paskirta viena iš griežtesnių sankcijoje numatytų bausmių – areštas. Tačiau įvertinęs kitus kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis: dirba; stengiasi laikytis įstatymų reikalavimų (sistemiškai nedaro administracinių nusižengimų); nukentėjusiosios poziciją, kuri nenori, kad kaltinamajam būtų skirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju A. K. tikslinga skirti arešto bausmės dydį, numatytą už nusikaltimų padarymą, artimą vidurkiui – 50 parų areštą.
Nagrinėjamu atveju, A. K. nusikalstamą veiką padarė prieš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimą (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 17 d.), kuriuo jis nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 30 parų arešto bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti, o nerandant darbo ar jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Taigi nagrinėjama nusikalstama veika su nusikalstama veika, už kurią A. K. nuteistas 2023 m. kovo 6 d., sudaro realią sutaptį, todėl paskirtos bausmės už jas turi būti subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsniu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė tokia, kokia būtų paskirta priimant vieną nuosprendį.
BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
Aiškinant BK 63 straipsnio 9 dalies taisykles teismų praktikoje yra nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, 2A-6-976/2016 ir kt.).
Šiuo atveju nusikalstamos veikos, už kurias kaltinamasis nuteistas pirmesniu teismo baudžiamuoju įsakymu ir nagrinėjamu atveju, pavojingumu labai nesiskiria. Pirmesniu teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, o nagrinėjamu atveju, padarė nesunkų nusikaltimą, todėl nėra pagrindų taikyti BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytą bausmių apėmimo būdą. Todėl spręstina ar bausmės turi būti bendrintinos visiško ar dalinio bausmių sudėjimo būdu.
Teismas, įvertinęs tai, kad nusikalstamos veikos yra skirtingos savo rūšimi ir pobūdžiu, įvertinęs kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, taiko dalinį bausmių sudėjimo būdą ir teismo baudžiamuoju įsakymu bei šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrina jas iš dalies sudedant. Taigi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės (50 parų arešto) pridedama 2023 m. kovo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalis (20 parų arešto), paskiriant subendrintą 70 (septyniasdešimt) parų areštą.
Į arešto bausmės laiką, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. spalio 23 d. iki 2022 m. spalio 24 d. (viena diena) bei tiriant šią bylą laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 12 d. 15.40 val. iki 2023 m. sausio 13 d. 10.32 val. (viena diena), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Paskyrus laisvės atėmimo bausmę, spręstina dėl asmens galimybės taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o būtent dėl BK 75 straipsnio taikymo ir bausmės vykdymo atidėjimo.
Teismo nuomone, A. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Šią išvadą teismas daro atsižvelgęs į veikos padarymo aplinkybes, pasekmes, nukentėjusiosios nuomonę, kad kaltinamajam nebūtų skirta bausmė, taip pat įvertinęs kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, kad nukentėjusiajai reikalinga nuolatinė pagalba buityje, kurią teikia kaltinamasis, taip pat į teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kad jis dirba. taip pat atsižvelgia į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, o būtent į tai, kad (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis) probacijos tarnyba, vykdanti 2023 m. kovo 6 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, nėra kreipusis į teismą dėl netinkamo teismo paskirto įpareigojimo ir probacijos sąlygų vykdymo. Taigi, teismas įvertinęs išdėstytą, pritaria prokurorės nuomonei, kad A. K. subendrinus bausmes gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, kadangi yra pagrindas manyti, jog probacija bausmės tikslus gali pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo. Todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieniems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laiką tęsti darbą, o jį praradus registruotis užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programose.
Prokurorė siūlė kaltinamajam paskirti įpareigojimą pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Tačiau teismas, įvertinęs, jog nusikalstama veika padaryta dienos metu, gyvenamojoje vietoje, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra tikslo skirti kaltinamajam įpareigojimo teismo nustatytu laiku būti namuose.
Taip pat teismas neskiria kaltinamajam BK 72² straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama tik asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 117-119) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka.
Byloje esanti kompaktinė laikmena su garso įrašu – paliktina saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 70 (septyniasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į arešto bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. spalio 23 d. iki 2022 m. spalio 24 d. (viena diena) bei atliekant tyrimą šioje byloje laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 12 d. 15.40 val. iki 2023 m. sausio 13 d. 10.32 val. (viena diena), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. K. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką: tęsti darbą, o jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat A. K. įpareigoti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Kompaktinę laikmeną su garso įrašu, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.