Alytaus apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovei Gintarei Baziliukaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2018 m. birželio 14 d. savavališkai rekonstravo gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), be statybą leidžiančio dokumento.

Tokiais savo veiksmais A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 5 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. teismo posėdžio metu kaltę dėl protokole nurodytų veiksmų pripažino, gailėjosi, nurodydamas, kad prieš trejus ar ketverius metus kilo gaisras R. V. bute ir viskas buvo sulieta. Po šio gaisro namas tiesiog pradėjo griūti. Sienos buvo labai senos, po to, kai buvo sulietos vandeniu, jos pradėjo irti, tai jis nugriovė dalį, kurios jau griuvo ir ant likusių sienų pradėjo mūryti naujus blokelius. A. K. paaiškino, kad statinio (priestato) plotas gal padidėjo todėl, kad jis apšiltino šį pastatą, tačiau jis nurodė, kad pats ploto nedidino, nes priestatą jau buvo pastatęs šio buto savininkas, jo žmonos giminaitis L.. A. K. pripažino, kad gailisi, jog taip atsitiko, kad jis pradėjo darbus neturėdamas leidimo, sieks viską ištaisyti. Jo šeimoje gyvena trys nepilnamečiai vaikai, tad pradėjęs remontą jis norėjo pagerinti vaikų gyvenimo sąlygas, nes namuose buvo pelėsis, drėko sienos bei košė vėjas. A. K. prašė teismo atsižvelgti į tai, kad jo pajamos nėra didelės, šeimoje auga trys vaikai.

Institucijos atstovė Gintarė Baziliukaitė paaiškino, kad pažeidimas užfiksuotas, namo priestato rekonstrukcija vyko be įstatyme nurodyto leidimo. Atstovė nurodė, kad A. K. atsakomybės nepaneigia jo teiginys, jog priestatą buvo pastatęs jau seniau G. L., o jis tik remontavo šį priestatą. Toks teiginys neįrodytas, nes jei ir buvo priestatas pastatytas anksčiau, tai jis nebuvo įteisintas. Nesant registro pažymoje jokių atžymų apie priestato įteisinimą, tai atsakomybė kyla dabar jį rekonstravusiam A. K.. Skiriant nuobaudą prašė atsižvelgti į visas byloje ištirtas aplinkybes.

Liudytojas A. U. paaiškino, kad jis gyvena A. K. kaimynystėje, nurodė, kad priestatą statė G. L. apie 2001 metus. Šiuo metu jį remontavo A. K., jis nekeitė pamatų tik apšiltino sienas.

Liudytojas G. L. paaiškino, kad butas priklauso jam, kadangi jis išvyko į užsienį, tai leido gyventi savo giminaitės šeimai. G. L. patvirtino, kad priestatą jis pastatė, tačiau neįregistravo. Jis nurodė, kad A. K. priestatą apšiltino.

Liudytoja J. J., statybų inspektorė paaiškino, kad ji buvo nuvykusi į vietą ir ji užfiksavo savavališkos rekonstrukcijos faktą. Ji paaiškino, kad pastatas buvo išdidintas. Nurodė, kad bendraujant su A. K., jis pripažino, jog gyvena tame bute ir remontuoja. Liudytoja paaiškino, kad tokiems darbams yra reikalingas leidimas ir jis buvo reikalingas ir anksčiau, jei manyti, kad priestatas buvo pastatytas 2001 metais, tačiau tokių įrodymų nėra, nes priestatas nebuvo įregistruotas registre.

Administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 4). Byloje esančiame savavališkos statybos akte nurodyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai patikrino vykdomus statybos – rekonstrukcijos darbus adresu (duomenys neskelbtini), yra vykdoma statinio rekonstravimas gyvenamojo namo (daugiabučio), neypatingo statinio (b. l. 6- 18). Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, 2018-06-04 akte, nurodoma, jog skunde buvo nurodyta informacija, jog galimai nelegaliai pastatytas namo priestatas. Apklausus A. K. – statytoją ir buvo konstatuota, jog jis neturi statybą leidžiančio dokumento – leidimo (b. l. 19-29). Savavališkos statybos faktą tvirtina ir kiti į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b. l. 30-33), pastato inventorizacinė byla (b. l. 37-41), A. K. paaiškinimas ( b. l.3 4).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad A. K., neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, savavališkai vykdė statinio, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. A. K. padarytą nusižengimą ir kaltę įrodo byloje surinkti įrodymai: A. K. rašytiniai bei teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, liudytojų parodymai, tiek kita bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, patikrinimo aktas. Jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį, kuris numato atsakomybę už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-34-462/2018).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį: statinio rekonstrukcijos darbai pradėti neturint statybos leidimo, tačiau statinio būklė buvo bloga, nes jis pastatytas dar iki 1940 metų ir prieš keletą metų nukentėjo per gaisrą; į pažeidėjo asmenybę, kuris yra dirbantis, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, o duomenų apie teistumą ar asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn teismui nepateikta. A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, teismų praktika, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir A. K. skirti mažesnę baudą, nei numatyta ANK 352 straipsnio 5 dalyje sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 352 straipsnio 5 dalimi, 635, 636 straipsniais,

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalyje ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti jam administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 1001. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 18087763472).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.