Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei R. D., trečiajam asmeniui notarei I. M. dėl sandorio nuginčijimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal ginčijamą sutartį atsakovei atiteko santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas: dviejų kambarių butas, (duomenys neskelbtini), 82300,00 litų vertės ir šešių arų ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) rajone, sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ 5231,00 litų vertės, o ieškovui - automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000,00 litų vertės. Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, šis turtas nebuvo dalinamas, nes, pagal ginčijamą sutartį, jis jau buvo atsakovės nuosavybė, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3753-512/2006 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nurodyta, kad „turtas pasidalintas“ ir teismas turto padalinimo klausimo nesprendė.

Nurodė, kad yra rusakalbis, lietuviškai nesupranta ir sudarant ginčijamą sutartį, suklydo dėl sandorio esmės, t.y. nesuprato, kad visą santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą paliko atsakovei, pasitikėjo notare, manė, kad ji netvirtins sandorio, kuriuo buvo nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

Mano, kad sudarius ginčijamą sandorį, teismui, sprendimu tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, buvo atimta galimybė įvertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą.

Taip pat pažymi, kad sodo sklype (duomenys neskelbtini) kaime esantys sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pradėti statyti 1994 m., o baigti - 1996 m., t.y. šalių santuokos metu ir buvo ieškovo ir atsakovės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir į ginčijamą sutartį jie negalėjo įtraukti, nes nebuvo įregistruoti nustatyta tvarka.

Nurodo, kad 2021 m. gegužės 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2480, atsakovė R. D. sodo ir ūkinį pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), pardavė J. Ž. už 19500,00 Eur ir tokiu būdu gavo pinigus ir už ieškovui priklausančią nepadalinto santuokinio turto dalį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, sudarius sandorį dėl suklydimo, turi būti taikoma restitucija ir reikia pripažinti ieškovui nuosavybės teises į ½ buto (duomenys neskelbtini) ir į ½ dalį, t.y. 9750,00 Eur, gautų pardavus sodą su statiniais, o atsakovei į ½ dalį automobilio vertės, t.y 144,93 Eur (500 litų), sumas įskaičius, mažinant iš atsakovės ieškovo naudai priteistiną sumą iki 9 605,07 Eur.

Ieškovo argumentą dėl notarės veiksmų tvirtinant sandorį įvertino kritiškai, nes sutarties pasirašymo metu ieškovas buvo 51 metų, veiksnus, aiškaus proto, todėl teiginiai, kad ieškovas suklydo ir nesuvokė tikrosios pasirašomo susitarimo dėl turto pasidalijimo turinio yra klaidinantys, todėl atmestini. Dėl tuo metu susidariusios šeiminės padėties ir aplinkybių paaiškino, kad ieškovas šeimoje gyventi nebenorėjo, nes susirado kitą moterį ir išėjo gyventi pas ją. Dėl tokio ieškovo elgesio šeimoje ir buvo priimtas toks sprendimas dėl santuokoje sugyvento turto padalinimo. Apie tas aplinkybes žinojo visi artimieji ir pilnamečiai vaikai, buvo sutarta draugiškai, nes ieškovui nereikėjo nei buto, nei sodo, nes buvo nutaręs gyventi pas draugę. Pažymėjo, kad sutarties pasirašymo metu, ieškovas žinojo – koks turtas kam atiteko.

Taip pat pažymėjo, kad vėliau, po kelių metų, kai ieškovui buvo leista laikinai gyventi sodo namelyje (duomenys neskelbtini), tačiau jį ieškovas apleido, pavertė buitinių atliekų šiukšlynu, landyne, kurioje lankėsi asocialūs asmenys. O sodą atsakovė pardavė ieškovui dėl per išgertuves patirtos traumos nebegalint pasirūpinti savimi, apsigyvenus globos namuose, kuriuose gyvena ir dabar, yra išlaikomas, gauna visas socialines garantijas.

Nurodė, kad atsakovė už parduotą sodą gautus pinigus padovanojo anūkui susimokėti už studijas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2005 m. spalio 19 d. sudarė sutartį, pagal kurią šalys pasidalino santuokoje įgytą turtą ir atsakovei R. D. atiteko 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad žemės sklypas priklauso abiem šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, Registrų centre įregistruotas R. D., šalių įvertintas 5231,00 litų - sutampa su vidutine rinkos verte (žemės sklypo indeksuota vertė – 302,00 litai), duomenų apie jame esančius, statomus ar planuojamus statyti statinius - nėra; taip pat atsakovei atiteko 49,25 kv.m. butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalių įvertintas 82300,00 litų, butas registruotas R. D. vardu, nurodyta, kad priklauso abiem šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis. A. V. D. atiteko automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), šalių įvertintas 1000,00 litų, pažymėta, kad dalijamas automobilis priklauso abiem šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis. Taip pat sutartyje pažymėta, kad šalys atskleidė viena kitai visą joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės šios sutarties sudarymui, kad sutartis yra šaliai galiojantis, teisinis ir ją saistantis įsipareigojimas, kurio vykdymo galima pareikalauti remiantis sutarties sąlygomis, kad turtas neareštuotas neatimta ir neapribota, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos įgijėjų nuosavybės teisei į turtą, jokios bylos, procesiniai veiksmai , susiję su turtu nėra atliekami ir negresia, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į turtą, jokių sąlyginių ir kitokių susitarimų dėl turto disponavimo su trečiaisiais asmenimis nėra, kad dalijamame žemės sklype statinių nėra. Taip pat sutartyje nurodyta, kad šalys pareiškė, kad jiems yra žinoma, kad turtas įgytas santuokoje ir šia sutartimi nepadalintas lieka bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutartis šalių pasirašyta.

Taip pat byloje pateiktas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3753-512/2006, kuriuo teismas nutraukė šalių santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu. Patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių rezoliucinėje dalyje nutarta tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį šiomis sąlygomis: nepilnamečių vaikų šalys neturi; turtas pasidalintas, kreditorių nėra; pareiškėjai po santuokos nutraukimo nereikalauja vienas iš kito išlaikymo; po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti pavardes – D., pažymėta, kad, pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

2012 m. lapkričio 27 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 01 patvirtina faktą, kad užbaigiamas nesudėtingų sodo pastato ir ūkinio pastato (nauja statyba) statyba adresu (duomenys neskelbtini), statybos leidžiančio dokumento/ projekto nereikėjo. Taip pat nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2.2. ir 2.3. punktuose nurodyta, kad sodo ir ūkinis pastatai pradėti statyti 1994 m. ir baigti 1996 m.

Taip pat pateikta atsakovės ir J. Ž. 2021 m. gegužės 7 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria už 19500 Eur parduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini); pastatas - sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)

2006 m. spalio 10 d. Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos migracijos skyriaus Pažyma apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Nr. 30-44M-1072 patvirtina faktą, kad V. D. nuo 2006 m. spalio 10 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir gyvena Klaipėdos miesto savivaldybėje.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

10. CK 1.90 str. 1 d. nustatyta, kad sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu iš esmės suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Taigi, šiuo pagrindu sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu ne dėl bet kokio suklydimo, o tik dėl esminio suklydimo, tas suklydimas turi būti dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų, suklydimas sudarančios aplinkybės turi būti sandorio sudarymo metu, o ne atsirasti vėliau ir jeigu normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją padėtį, tokio sandorio nebūtų sudaręs arba sudaręs kitokiomis sąlygomis.

11. Šiuo atveju ginčijamu sandoriu buvo pasidalintas santuokos metu įgytas turtas, kuriuo atsakovei atiteko butas Klaipėdoje bei sodo sklypas, o ieškovui - automobilis. Ieškovas ginčija, kad būdamas rusakalbis nesuprato sandorio esmės, nesuprato, kad visas turtas išskyrus automobilį, atiteko atsakovei. Pažymėtina, kad ieškovas V. D. ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo 51 metų - pakankamai jauno amžiaus, darbingas ir protingas vyras ir, veikdamas atsakingai ir protingai savo interesais, turėjo ir galėjo įvertinti sudaromo sandorio esmę bei pasekmes. Taip pat jis turėjo galimybę, jei kilo abejonių dėl sandorio dalyko ir pagrindo, kreiptis į vertimų biurą ir išversti sandorį į jam suprantamą kalbą, taip pat turėjo galimybę sandorio nepasirašyti, kol nebus išverstas į jam suprantamą kalbą – tai galima įvardinti kaip pirminį saugiklį dėl sandorio sudarymo. Antras saugiklis – sandorio teksto vertimas į rusų kalbą 2005 m. spalio 19 d. sandorio pasirašymo metu notarės kontoroje, ką patvirtino trečiuoju asmeniu apklausta notarė I. M.. Teismas pažymi, kad neturi pagrindo vertinti trečiojo asmens parodymų kritiškai ir jais nesiremti, nes notarė yra valstybės paskirtas asmuo, atliekantis specifines paslaugas, ji yra nesuinteresuota teikti netinkamą vertimą. Trečias saugiklis – šalių skyrybų procesas, vykęs bendru sutarimu, kuomet buvo pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis; čia galima išskirti dar dvi atskiras stadijas, suteikusias galimybes ieškovui įvertinti notarinėje kontoroje pasirašytą turto pasidalinimo sandorio esmę ir pasekmes, t. y. – pareiškimo teismui bei santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo faktą ir teismo sprendimo įsiteisėjimo faktą. Svarbu ir tai, kad ieškovas V. D. nuo 2006 m. spalio 10 d. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą,- tai suponuoja išvadą, kad ieškovas puikiai dar 2006 metais žinojo, kad jis neturi namų/turto, kur jis gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą.

12. Šalys sudarė santuokos metu įgyto turto pasidalinimo sutartį, kuris įstatymo nustatyta tvarka yra patvirtinta notaro, jos apimtis nedidelė, sutarties sąlygos aiškios ir suprantamos, dalykas apibrėžtas aiškiai, sutartį šalys pasirašė asmeniškai. Šiuo atveju ieškovas niekaip nepagrindė, nenurodė, dėl kokių konkrečiai esminių sandorio elementų suklydo, savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Tam, kad suprasti, jog atėjus ir notarinėje kontoroje pasirašius sandorį, gali kilti pasekmės, nėra būtina turėti specialųjį teisinį išsilavinimą. Tokiu atveju reikia būti pakankamai rūpestingu ir atsakingu. Šis sandoris nėra sudėtingas teisiniu požiūriu ar neįprastas. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ginčo sandorį jis sudarė pasitikėdamas notare, kad nemanė, jog liks be turto ir dėl to, kad nesuprato lietuviškai, buvo apgautas, suklydo, nesudaro pagrindo manyti, kad jis suklydo dėl paties sandorio esmės, kadangi šios aplinkybės yra susijusios ne su sandorio esme ar dalyku, o su sandorio sudarymo aplinkybėmis. Suklydimas dėl sandorio sudarymo aplinkybių negali būti pripažįstamas esminiu suklydimu dėl sandorio esmės, o toks sandoris pripažintas negaliojančiu CK 1.190 straipsnio pagrindu. Šiuo atveju labiau tikėtina versija, kad ieškovas išėjo gyventi į kitą šeimą ir sudarytas ginčijamas sandoris buvo kaip moralinė kompensacija išduotai šeimai.

Dėl ieškinio senaties

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 1.131 str. 1 d. nustatyta, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, ieškinio senaties praleidimo aplinkybė yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d. ). Šiuo atveju tiek atsakovė R. D., tiek tretysis asmuo notarė I. M. prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

14. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d. ). CK 1.127 str. 1 d. nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą.

15. Šiuo atveju ginčijamas sandoris dėl turto padalinimo sudarytas 2005 m. spalio 19 d., pagal ginčijamą sandorį atsakovei atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir sodo sklypas, esantis sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), o ieškovui - automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000,00 litų vertės. Ieškinį į teismą ieškovas padavė 2021 m. spalio 15 d., t. y. praėjus 16 metų ir 4 dienoms nuo sandorio sudarymo, t. y. po 6 metų ir 4 dienų jau pasibaigus senaties terminui. Pažymėtina, kad ieškovas neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis buvo praleistas, nenurodė.

16. Ieškovas nurodo, kad CPK numatyti senaties skaičiavimo tvarka negali būti taikoma, nes sandorį ginčija CK 1.90 str. 1 d. reglamentuota tvarka, kaip sudarytą suklydus ir daugiau jokių argumentų ir motyvų nenurodė. Teismas šiuo atveju su ieškovo teiginiu nesutinka dėl to, kad įstatymuose nėra reglamentuotas išskirtinis atvejis, suteikiantis pagrindą netaikyti ieškinio senaties termino kai ginčijamas sandoris, sudarytas suklydimo įtakoje. Šiuo atveju įstatymas yra numatęs bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą, kuris yra ilgas, tai nėra sutrumpintas ieškinio padavimo terminas, be to, įstatymas numatė galimybę ir atnaujinti senaties terminą, jei tam yra svarios aplinkybės.

17. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 str.). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

18. Šiuo, ginčijamu atveju, ieškinio senaties terminas ieškovui prasidėjo 2005 m. spalio 20 d., t.y. sekančią dieną po ginčijamos sutarties sudarymo (CPK 73 str. 3 d.) ir baigėsi 2015 m. spalio 20 d. Šiuo atveju taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovas V. D., turėdamas mažiausiai tris galimybes įvertinti sandorio sau nenaudingumą, turėdamas pakankami laiko įvertinti sandorio pasekmes, suvokdamas savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą apginti pažeistą teisę. Pažymėtinas ir tas faktas, kad ieškovui 16 metų nekilo jokių klausimų dėl nekilnojamojo turto išlaikymo, mokesčių ir kitų, būtinų išlaikyti bei prižiūrėti nekilnojamąjį turtą, išlaidų. Tokiu atveju, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Pažymėtina, kad ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

19. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju būtinybė remtis ieškinio senaties instituto normomis nusveria ginamos vertybės svarbą, kadangi pats ieškinio reikalavimo pobūdis nelaikytinas svarbesniu už civilinių santykių stabilumą, be to, byloje lieka neaišku (ieškovas nenurodė objektyvių priežasčių), kodėl jis taip ilgai delsė reikšdamas reikalavimą dėl sandorio panaikinimo. Teismo vertinimu, ieškovo veiksmai, 6 metais viršijant ir taip pakankamai ilgą senaties terminą, dėl pareikštų reikalavimų, netoleruotini, nes ieškovas neprotingai ilgai delsė įgyvendinti reikalavimo teisę.

20. Šiuo atveju teismas įvertina ir tai, kad terminas yra praleistas, tačiau nenustatyta jokių svarbių priežasčių jį atnaujinti. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes konstatuotina, kad ieškovas savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Teismas nenustatė, kad ieškinio senaties termino eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013). Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad nustatytų aplinkybių visuma nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą neatnaujinti ieškinio senaties termino, todėl ieškinys atmetamas ir dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.131 str.1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Šiuo atveju atmetus ieškinį, iš ieškovo V. D. atsakovei R. D. priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125, 1.126, 1.131 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo V. D. ieškinį atsakovei R. D., trečiajam asmeniui notarei I. M. dėl sandorio nuginčijimo ir restitucijos taikymo atmesti;

priteisti iš ieškovo V. D. atsakovės R. D. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.