- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-17
- Bylos Nr.
- e2-26137-808/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20781-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Trečiasis asmuo
- P. S., D. J.
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Laimutis Ramanauskas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas, dėl palikimo perėjimo valstybei pripažinimo negaliojančiu ir palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, tretieji asmenys D. J. ir P. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas paveldėjimo liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo M. S. (M. S.), mirusio (duomenys neskelbtini) ir motinos A. S., mirusios (duomenys neskelbtini)., atsiradusį palikimą priėmė paveldimą turtą pradėdamas faktiškai valdyti; pripažinti negaliojančiu sandorį, kad A. S. palikimą, atsiradusį po jos mirties (po (duomenys neskelbtini)), priėmė Lietuvos Respublika (sandorį patvirtino Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarė D. J.). Nurodė, kad tėvai - M. S. ir A. S., gyvendami santuokoje, įgijo butą adresu (duomenys neskelbtini), kur deklaravo savo gyvenamąją vietą. Mirus tėvams, bute liko gyventi pareiškėjas su broliu P. S.. Brolis vėliau išsikraustė iš buto. Likęs gyventi minėtame bute, pareiškėjas jį išlaikė, rūpinosi, mokėjo mokesčius ir jį prižiūrėjo. Po tėvų mirties nei vienas iš vaikų nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Kadangi tėvų turtu rūpinosi kaip savu, laiko, kad palikimą priėmė pradėjus turtą faktiškai valdyti. Teigia, kad atsakovė – Valstybė, palikimą priėmė pažeisdama imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl šis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nėra galimybės padaryti vienareikšmiškos išvados, kad mirus palikėjams, per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, ieškovas priėmė savo tėvų palikimus faktiniu valdymu ir savo teises į juos įgyvendino kaip savininkas. CK 5.20 straipsnyje yra nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau per nurodytą terminą ieškovas nesikreipė dėl tėvų palikimų priėmimo. Prašydamas konstatuoti juridinę reikšmę turintį faktą dėl buto, Kalvarijų g. 159-71, Vilniuje, priėmimo, nenurodo kokius aktyvius veiksmus atliko po palikėjų mirties. VĮ Turto bankas neatliko jokių ieškovo interesus galėjusių pažeisti ir teisės aktams prieštaraujančių veiksmų. VĮ Turto banke gavus pranešimą apie per įstatyme nustatytą terminą nepriimtą mirusiosios A. S. palikimą, Valstybę atstovaujanti institucija šiame paveldėjimo teisiniame santykyje turėjo atlikti jai įstatyme nustatytas funkcijas. Notarė neturėjo jokio teisinio pagrindo, suėjus įstatyme nustatytam terminui, atsisakyti užregistruoti VĮ Turto banko kreipimosi dėl A. S. palikimo paveldėjimo Testamentų registre. Nurodytų aplinkybių visuma rodo, kad ginčijamas Testamentų registro įrašas buvo padarytas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl nėra teisinio pagrindo notarės veiksmus pripažinti neteisėtais. Veiksnus asmuo, įgyvendindamas savo subjektines teises, turi veikti atidžiai ir rūpestingai, o nesilaikydamas šių reikalavimų, - privalo prisiimti dėl to galinčius kilti neigiamus padarinius. Šiuo atveju, ieškovo veiksmai neatitiko atidaus ir rūpestingo asmens elgesio kriterijų.
Trečiasis asmuo P. S. atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra vienintelis pareiškėjo būstas ir gyvenamoji vieta, kurią jis išlaikė, mokėjo mokesčius ir jį prižiūrėjo.
Trečiasis asmuo notarė D. J. teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas Laimutis Ramanauskas iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo P. S. iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio liudytoja V. A. parodė, kad po tėvų mirties ji globojo ieškovą, kuris rūpinosi butu, mokėjo mokesčius.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. B. parodė, kad ieškovą, kuris yra kaimynas, pažįsta jį nuo vaikystės. Tame bute ieškovas gyveno su tėvais ir broliu. Ieškovas visą laiką tame bute gyveno ir tebegyvena.
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas (visiškai).
Byloje nustatyta, kad ieškovas yra palikėjų M. S. ir A. S. sūnus (gimimo liudijimas AA Nr. 507764). M. S. mirė (duomenys neskelbtini) (Mirties liudijimas AA Nr. 454513), o A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (Mirties liudijimas AA Nr. 453615). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovas yra pirmos eilės palikėjų įpėdinis pagal įstatymą. Gyventojų registro duomenimis, palikėjai turėjo du vaikus, - ieškovą A. S. ir trečiąjį asmenį P. S. (Gyventojų registro pažyma). Testamentų registro duomenimis, nėra įregistruota palikėjų sudarytų testamentų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjai A. S. nuosavybės teise priklausė butas adresu (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Lietuvos Respublika 2019 m. gegužės 29 d. priėmė A. S. palikimą. Į bylą pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad V. A. ir P. S. mokėjo už buto komunalines paslaugas mokėjo
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovas patviritno, kad ieškovas tiek iki palikėjų mirties, tiek ir po jų mirties, gyveno palikėjams priklausiusiame bute, nuo palikimo atsiradimo momento rūpinosi palikėjų turtu, jį prižiūrėjo ir išlaikė. Tačiau dėl amžiaus, - tėvams mirus ieškovas buvo nepilnametis, įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė faktiniu valdymu. Nurodytas aplinkybes patvirtino tiek trečiasis asmuo P. S., tiek liudytojos V. A. ir R. B.. Vėliau ieškovas pats mokėjo mokesčius, rūpinosi butu kaip savu ir jame esančiais daiktais.
Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).
Nagrinėjamu atveju teismo posėdyje dalyvavusių ieškovo atstovo, trečiojo asmens P. S. ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad tiek iki palikėjų mirties, tiek ir po jų mirties ieškovas gyveno palikėjams priklausiusiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), minėtu turtu rūpinosi nuo palikimo atsiradimo momento, jį prižiūrėjo ir išlaikė. Trečiasis asmuo P. S. patvirtino, kad buto mokesčius mokėjo brolio (ieškovo)pavedimu. Byloje nustatyta, kad mirus ieškovo tėvams M. S. ir A. S., ieškovas buvo nepilnametis. Visos nurodytos aplinkybės lėmė, kad pers įstatymo nustatytą terminą ieškovas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Kaip teisingai nurodė ieškovas, abu įstatyme nustatyti palikimo priėmimo būdai yra lygiaverčiai. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas priėmė palikėjų M. S. ir A. S. palikimą, kurį sudaro butas adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiais daiktais, faktiškai parėdamas paveldimą turtą valdyti.
Atsižvelgiant į tai, nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas po tėvo M. S., mirusio (duomenys neskelbtini) ir motinos A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, nes nuo šio fakto nustatymo priklauso ieškovo turtinių teisių pasikeitimas, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimas (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 2019 m. gegužės 29 d. A. S. palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi VĮ Turto bankas. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas nėra išduotas.
Įstatyme numatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis).
Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas priėmė palikėjų palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, taigi, jis yra tinkamas subjektas ir turi teisę reikšti reikalavimą pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei teisėtumą CK 5.8 straipsnio pagrindu.
Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas – vienašalis sandoris, kuris gali būti pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekse nustatytais pagrindais. Pagal CK 1.80 straipsnį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: - teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; - ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Įstatyme imperatyviai nustatyta, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis).
Susidarius situacijai, kad šiuo teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas palikimą priėmė po palikėjų mirties faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, palikimo perėjimo valstybei teisėtumas turi būti pripažintas negaliojančiu. Kaip teisingai nurodė ieškovas, jam priėmus palikimą faktiniu valdymu, neegzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant paveldimas turtas gali pereiti valstybei. Todėl ieškovo reikalavimas pripažinti palikimo perėjimo valstybei teisėtumą negaliojančiu laikomas pagrįstu ir yra tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo M. S., (gim. (duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini) ir motinos A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jų palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pripažinti negaliojančiu sandorį, kad A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė Lietuvos Respublika, patvirtintą Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarė D. J..
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.