- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-17
- Bylos Nr.
- 2-16214-1123/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17011-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Civilinis ieškovas
- J. H.
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, susipažino su civilinio ieškovo J. H. civiliniu ieškiniu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d.. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-194-1123/2022, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, A. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, ir A. Č. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, pridedamos bausmės dalį nustatant lygią minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui (3 mėnesiams), ir A. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 10 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžiu teismas pripažino nukentėjusiojo J. H. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. H. pareiškė 15980 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl įvykdytos vagystės adresu (duomenys neskelbtini) metu patirtos turtinės žalos. Pavogtus daiktus bei jų vertes nukentėjusysis J. H. išvardino apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nurodė, kad daiktų įsigijimo dokumentų neturi. Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis J. H. nurodė, kad jis palaiko 15980 Eur dydžio civilinį ieškinį, daiktų vertės yra įvardintos pagal tai, kiek kainuotų nauji daiktai. Kompiuterio kaina 7000 Eur, dviračio kaina 1200 Eur. Šiuos daiktus jis surinko pats iš atskirai pirktų detalių. Kompiuteris šiai dienai yra tiek pat paklausus, kaip buvo prieš 10 metų. Dėl kai kurių daiktų jis galės pateikti dokumentus, o dėl kai kurių ne, nes jau 15 metų praėjo.
Šalies argumentai
Bylos nagrinėjimo metu 2021 m. rugsėjo 22 d. pranešimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turi pareigą tiksliai nurodyti bei pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo ieškinio reikalavimą ir ieškinyje išdėstytas aplinkybes, teismas prašė nukentėjusiojo J. H. iki 2021 m. spalio 11 d. (imtinai) arba į teismo posėdį, kuris vyks 2021 m. spalio 11 d., 13.30 val., pateikti teismui duomenis apie aplinkybes, kuriomis ieškovai grindžia savo reikalavimus, žalos pobūdį ir dydį, motyvus, kuriais nustatomas žalos dydis ir pan. Tačiau iki 2021 m. spalio 11 d., 13.30 val. vykusio teisiamojo posėdžio iš nukentėjusiųjų nebuvo gauti jokie teismo prašyti duomenys. Šio posėdžio metu nukentėjusysis J. H. nurodė, kad gavo iš teismo dokumentus, tačiau minėtai dienai jis neturi dokumentų, kuriais galėtų patvirtinti kainas, daugumą daiktų jis turi nuo 8 gimtadienio, kai kuriuos pagamino pats.
Iki nuosprendžio priėmimo teismui nukentėjusysis J. H. nepateikė žalą patvirtinančių įrodymų, taip pat nenurodė pagrobtų daiktų vertės nusikalstamos veikos padarymo metu. Apklaustas teisme, nukentėjusysis nurodė, kad jo civiliniame ieškinyje nurodytos naujų pagrobtų daiktų vertės. Pažymėtina, jog nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018). Teismas, neturėdamas duomenų apie J. H. pagrobtų daiktų vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu, neturėjo galimybės įsitikinti, kad civiliniame ieškinyje pateiktas žalos dydis yra teisingas. Nors teismas sprendė, jog yra pagrindas konstatuoti, kad nukentėjusiajam J. H. kaltinamojo A. Č. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala, tačiau, nesant byloje įrodymų, pagrindžiančių J. H. pagrobtų daiktų vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo tikslinga pripažinti nukentėjusiojo J. H. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, o įsiteisėjus nuosprendžiui to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas dėl civilinio ieškinio nagrinėjimo tame teisme, kuris ir nagrinėjo baudžiamąją bylą. Nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą, teismas nebesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet turi teisę iš ieškovo pareikalauti reikalingos medžiagos ieškinio dydžiui pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 29).
A. Č. atžvilgiu 2022 m. sausio 10 d. priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs. Civilinio ieškovo J. H. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo toliau nagrinėtinas civilinio proceso tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso nuostatas.
Ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiami ieškovo reikalavimai, bei pridėti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis, 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas). J. H. civiliniame ieškinyje nepateikta jokių tinkamų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių pateikto ieškinio reikalavimą dėl patirtos turtinės žalos, tuo tarpu, atsižvelgiant į pirmiau aptartus CPK reikalavimus, ieškovas turi pareigą tiksliai nurodyti bei pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo ieškinio reikalavimą ir ieškinyje išdėstytas aplinkybes, o vien abstrakčios ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškinys atitinka CPK nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, kadangi pateiktas ieškinys neatitiko CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto 2 dalies reikalavimų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi civiliniam ieškovui J. H. buvo išaiškintos aukščiau minėtos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, bei nustatytas 14 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Teismo nutartis civiliniam ieškovui J. H. kartu su vertimu buvo įteikta, tačiau teismo nustatytu terminu civilinis ieškovas nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Civilinio ieškovo J. H. ieškinį dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.