Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu ir pagarsinus kaltinamojo E. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 135–142), jog nukentėjusįjį sugriebęs ranka tempiau žemyn nuo kalno, taip neleisdamas jam pabėgti...>, kaltinamasis nurodė, jog nukentėjusysis norėjo bėgti į viršų, pagavęs nutempė atgal.

Tęsdamas parodymus, kaltinamasis E. P. parodė, kad tada buvo daug išgėręs, turto pagrobimas gavosi ekspromtu. Labai blogai vertina savo elgesį ir labai gailisi. Žalą ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) atlygino. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka. Gyvena su tėvais, santykiai geri. Dabar pradėjo dirbti. Suprato, kad tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam, kad jis neteko turto, kad įvykdė plėšimą.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu dėl kaltinimo A. M. prisipažino visiškai. Paaiškino, kad per Jonines vartojo alkoholį su G. ir E.. Sutiko nukentėjusįjį R. ir pasikvietė pas draugą išgerti. Baliavojo, po to pasigedo savo telefono. Manė, kad jį paėmė M. R.. M. R. išėjus, jie jį pasivijo, klausė, ar nepaėmė telefono. M. sakė, kad nepaėmė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu ir pagarsinus kaltinamojo A. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 17–21), kad bėgo, aš ir G. pradėjome vytis...E. vijosi M., mes vijomės D., kaltinamasis A. M. patvirtino, kad perskaityti jo parodymai teisingi.

Tęsdamas parodymus, kaltinamasis A. M. parodė, kad D. buvo su nukentėjusiuoju M.. D. purškė jiems į akis dujų, jie jį vijosi, bet nepavijo. Tada su kartu su G. priėjo prie E.. E. mušė R.. Pačios pradžios, kas vyko su R., nematė. Jiems priėjus R. jau gulėjo, o E. buvo jį užsigulęs. Priėję prie gulinčio nukentėjusiojo, jis su G. trenkė nukentėjusiajam po kelis sykius rankomis, kojomis į kojas, šonkaulius, blauzdas. Spardė visi, sudavė 8-9 smūgius.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu ir pagarsinus kaltinamojo A. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 17–21), kad G. metė akmenį, kaltinamasis A. M. patvirtino, kad perskaityti parodymai teisingi, taip buvo. Galėjo būti, kad ir jis pats vieną kartą metė akmenį. Kai spardė R., pastarasis gulėjo. Jis iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė telefoną, įsidėjo pas save, o po to bėgdamas pametė. Nematė, ką paėmė kiti. Kas nuėmė M. kuprinę, nepamena. Atrodo, kad kuprinę kraustė jis. Kuprinėje buvo piniginė, pakrovėjas, kvepalų buteliukai. Po to lygtai kuprinę išmetė. Elektroninę cigaretę pasiėmė, rūkė visi. Jam atrodo, kad prie Nevėžio upės pats nukentėjusysis pabėgėjo, jis nukentėjusiojo nenešė. Vaidmenimis susiskirstę nebuvo, taipogi nebuvo susitarę, kuris ką darys. Viską, kas išvardinta kaltinamajame akte, pagrobė. Dėl suvartoto alkoholio kiekio daug ko nepamena, buvo stipriai išgėręs. Ligonių kasai ir VSDFV ieškinį atlygino. Fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo, nes buvo išgėrę. Naudojamas smurtas palengvino užvaldyti turtą. Labai gailisi padaręs nusikaltimą. Sutinka atlyginti žalą. Gyvena su tėčiu Vilkaviškio r., mama gyvena Kėdainiuose, turi brolių, seserų, sutaria gerai. Pats kartais išgeria, mokosi automechaniko specialybės.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu dėl kaltinimo, G. M. prisipažino visiškai. Paaiškino, kad viskas įvyko 2018 m. birželio 24 d. apie 6-7 val. ryto. A. M. ir E. P. yra jo draugai. Joninių naktį visi trys su nukentėjusiuoju, su kuriuo ką tik buvo susipažinę, vartojo alkoholį. Nebuvo suplanavę nukentėjusiojo apiplėšti, viskas gavosi spontaniškai. Smilgos pakrantėje, Vytauto gatvėje, kažkuris iš jų pagalvojo, kad nukentėjusysis su draugu pavogė telefoną. Juos užpuolė prie Smilgos g. pakrantės tilto, prie Nevėžio upės. Jie visi trys sumušė nukentėjusįjį suduodami smūgius į galvą, į įvairias kūno vietas. Nepamena, kas pirmas sudavė smūgius. Smūgiai buvo suduoti į galvą, šlaunis, korpusą. Po suduotų smūgių nukentėjusysis krito. Galėjo būti, kad pirmas smūgius sudavė E. P.. Smūgių skaičiaus nepamena, bet jis irgi sudavė smūgius. Smūgių buvo apie keliolika. Smūgiavo ir rankomis, ir kojomis. Gali būti, kad metė akmenimi po vieną kartą nukentėjusiajam į galvą. Nepamena, kad būtų nukentėjusįjį nešę link upės, bet gali būti, kad taip darė. Jis nuplėšė nuo nukentėjusiojo rankos laikrodį „Armani“, kai nukentėjusysis gulėjo. Ką kiti darė, nematė dėl savo girtumo. Bėgant, laikrodžio jau nebuvo, mano, kad jį pametė. Kiek pamena, iš nukentėjusiojo buvo pagrobta elektroninė cigaretė, telefonas, piniginė. Ar nukentėjusysis su savimi turėjo rankinę, nepamena. Nukentėjusįjį mušė be susitarimo manydami, kad nukentėjusysis pagrobė iš jų telefoną, mėgino jį surasti. Apieškoję nukentėjusįjį, dingusio telefono nerado. Išblaivėjus, po kurio laiko, buvo tik nukentėjusiojo piniginė, kurią atidavė per kitą asmenį nukentėjusiajam. Supratę, kad padarė nesąmonę, gailėjosi. Pripažįsta, kad visus kaltinamajame akte nurodytus daiktus pagrobė. Jokių aplinkybių, nurodytų kaltinamajame akte, neneigia, tik ne viską pamena dėl per didelio suvartoto alkoholio kiekio. Ligonių kasai ir VSDFV žalą atlygino. Nukentėjusiajam žalos neatlygino. Blogai vertina savo elgesį. Gyvena pilnoje šeimoje, jam nieko netrūksta, santykiai su tėvais geri. Nedažnai vartoja alkoholį. Tą dieną tėvams pamelavo, kur jis yra. Nepamena dėl nukentėjusiojo mušimo per dvi vietas. Galėjo mušti iš pradžių pargriovus, o po to panešus link Nevėžio upės. Mušimo metu neplanuotai pradėjo siekti turto užvaldymo. Supranta, kad įvykdė plėšimą. Pripažįsta, kad nukentėjusiojo mušimas padėjo įvykdyti plėšimą, kad smurtas buvo naudojamas tikslu palengvinti užvaldyti svetimą turtą. Su ieškiniu sutinka.

Kaltinamojo A. M. įstatyminė atstovė I. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio aplinkybių nežino. Nusikalstamą veiką sūnus padarė būdamas nepilnametis. Namuose jis labai geras vaikas, paprašius padaro, ką reikia. Ką veikia išėjęs su draugais, nežino. Būdavo, kad jis retkarčiais negrįždavo naktimis. Santykiai su sūnumi geri, vasarą jis gyveno su ja, po to išsiuntė jį pas tėtį. Sūnus labai gailisi dėl savo tokio poelgio. Dalį žalos sutinka atlyginti.

Kaltinamojo G. M. įstatyminis atstovas K. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad apie įvykio aplinkybes sužinojo atėjus policijos pareigūnams. Šeimoje viskas gerai. Sūnus mokosi Kaune akordeono specialybės, dalyvauja tarptautiniuose konkursuose, užima prizines vietas, yra vienas geriausių akordeonistų tame kurse. Su sūnumi matosi tik savaitgaliais. Jam buvo šokas, kai taip nutiko. Po įvykio kalbėjosi su sūnumi, aiškino, kad negalima taip elgtis.

Kaltinamojo E. P. įstatyminė atstovė V. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad apie įvykio aplinkybės jai nežinomos. Sūnus mokėsi profesinio rengimo centre, įgijo pagrindinį išsilavinimą. Sūnus nedažnai vartoja alkoholį ar grįžta į namus neblaivus. Prašė savo darbdavio, kad įdarbintų sūnų, kad kuo daugiau užimtumo būtų ir kuo mažiau šlaistymosi gatvėmis. Sūnus sakė, kad labai gailisi, nurodė, kad pasitais. Ji tikisi, kas sūnus savo pažadą ištesės.

Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamųjų gynėjai, todėl byloje įrodymų tyrimas buvo nutrauktas ir buvo išvardinti kiti byloje esantys įrodymai bei dokumentai (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnio 2 dalis).

Be kaltinamųjų parodymų jų kaltė, padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusiojo M. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. birželio 24 d. apie 6.30 val. jis ir jo draugas D. P. išėjo iš (duomenys neskelbtini), kur visi kartu su E., A. ir G. vartojo alkoholį. E., A. ir G. juos palydėjo. Kieme išsiskyrė. Jis su D. P. nutarė eiti per Smilgos upelį, link Kėdainių miesto senamiesčio. Perbridus Smilgos upelį ties Nevėžio upe, ten pamatė, kaip nuo Tilto gatvės pusės, Kėdainiuose, atbėga E., G. ir A.. Būdamas neblaivus, E. jam ir draugui D. P. sakė, kad jie, būdami (duomenys neskelbtini), pavogė jo telefoną. E. sakė, kad telefono nevogė, jo nereikia, turi savo. Matė, kaip E. iš savo kelnių kišenės išsiėmė savo mobilaus ryšio telefoną. Jam pasakė, kad turi savo telefoną ir ko kabinėjasi. E. du draugai buvo šalia ir juokėsi. E. atsakė, kad čia dabar ne esmė jo telefonas ir kad dingo jo draugo telefonas. Pokalbio metu dėl neva dingusio telefono, jam stovint ant upės Smilgos pakrantės, E. be jokios priežasties smogė tris kartus, bet pataikė jam vieną kartą kumščiu į smakrą, dėl to juto skausmą. D. jį užstojo sakydamas E., kad nuo jo atstotų. Matė, kad po šio D. pasakymo, link jo nuėjo G. ir A., kas vyko tarp jų, nematė, nes pėsčiųjų taku nubėgo už Nevėžio tilto, palei pakrantę, kad nebūtų daugiau sumuštas. Lipdamas į skardžio viršų paslydo, E. sugriebė jam ranka už dešinio peties ir tempė link savęs, neleido pabėgti. Tuo metu nuo kalno per tiltą atbėgo G. ir A., kur buvo D., nežino. G. ir A. pribėgus, E. spyrė koja jam du kartus per abiejų kojų blauzdas, dėl ko nukrito nugara ant žemės. Spyrių metu juto skausmą. Nukritęs ant žemės, iš karto abiem rankomis užsidengė veidą ir pajuto tris smūgius kumščiu į galvos sritį, smūgių metu juto skausmą, kurie iš vaikinų sudavė smūgius, nežino, kuris iš jų bei kurioje vietoje stovėjo, neįsidėmėjo. Po smūgių į galvos sritį juto smūgius kojomis į galvą, nosį, dešinį petį, kairę ranką, šoną, abejas kojas, tačiau kuris iš vaikinų bei kiek smūgių sudavė, nematė. Viso, jam gulint ant žemės, E., G.ir A. bendrai kartu sudavė ne mažiau 9 smūgių rankomis ir kojomis, įskaitant ir užšokimą ant kojų, į įvairias kūno vietas. Kuris iš vaikinų užšoko ant jo abiejų kojų abiem kojomis, nematė. Muštynių metu kiekvienas iš jų metė po vieną vietoje rastą akmenį į jo galvą ir pataikė. Tuo metu jam priklausanti kuprinė „Adidas“ buvo ant jo nugaros. Muštynių metu kažkuris iš vaikinų pasakė „plėšk laikrodį“ ir kažkuris iš jų nuo jo kairės rankos nutraukė laikrodį „Armani“. Po muštynių jam vis dar gulint ant žemės, E. draugams pasakė „plešiam kuprinę“. E. ir G. abu kartu nuo jo nugaros nuplėšė kuprinę „Adidas“, kurioje buvo jam priklausantys daiktai. Matė, kad visi trys apžiūrinėjo jo kuprinę, kuris ir ką iš jos paėmė, nematė. Matė, kad kažkuris iš jų kuprinę padėjo po tiltu ant žemės, kur ją padėjo po to, nematė. Baigus kraustyti kuprinę, kurioje, kaip suprato, nerado telefono, E. jo paklausė, kur yra jo telefonas, liepė jį atiduoti. Sakė, kad jis kišenėje. Atsegė kelnių kišenę, tada E. į ją įkišo ranką ir ištraukė jam priklausantį telefoną „Huawei honor“. Matė, kad jam gulint ant žemės, mušimo metu, iš kelnių kišenės iškrito jam priklausanti elektroninė cigaretė su kaitikliu, kuriuos kažkuris iš vaikinų paėmė, tačiau kuris, neįsidėmėjo. Pagrobę minėtus daiktus, E. ir G. nunešė jį link Nevėžio pakrantės, kur visi trys vaikinai jį vėl spardė. Viso bendrai kartu E., G. ir A. įspyrė ne mažiau trijų smūgių į įvairias kūno vietas. E. pakėlė kuprinę, išėmė piniginę, ją vėl įdėjo atgal, kur padėjo kuprinę, nematė. Jis pabėgo. Viso įvykio metu E. smogė jam vieną kartą kumščiu į smakrą, spyrė koja du kartus per abiejų kojų blauzdas, bendrai kartu su G. ir A. sudavė jam nemažiau 12 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas bei metė akmeniu vieną kartą į galvą, taip pat iš kelnių kišenės pagrobė telefoną „Huawei honor8“, kartu su G. nuplėšė nuo nugaros kuprinę „Adidas“. G. ir A. bendrai kartu sudavė nemažiau 12 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, G. kartu su E. nuplėšė nuo nugaros kuprinę, A. ir G. metė po vieną kartą akmenimis jam į galvos sritį, kokius daiktus pagrobė, nematė. Visi pagrobti daiktai priklausė jam, juos visus galėtų atpažinti pagal bendrą išvaizdą. Ar minėti vaikinai mušė D., nematė, pats D. sakė, kad jo nemušė, nes apsigynė purkšdamas dujas. Kuprinėje „Adidas“, kurios vertė 35 eurai, buvo šie jam priklausantys daiktai: piniginė, 35 eurų vertės, su Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele, Nr. (duomenys neskelbtini), kurios nevertina, SEB banko mokėjimo kortele, kurios nevertina, parduotuvės „Ekodūmas“ nuolaidų kortele, kurios nevertina, grynaisiais pinigais monetomis, 3 eurais, kvepalų buteliukas su dalimi kvepalų „Antonio Banderas Jamaica“, 20 eurų vertės, telefono pakrovėjas „Huawei“ su USB laidu, 20 eurų vertės. Kitų pagrobtų daiktų vertės: laikrodis „Armani“, 30 eurų vertės, elektroninė cigaretė „Revenger“, 50 eurų vertės su kaitikliu „Serbento“, 35 eurų vertės, mobilaus ryšio telefonas „Huawei honor 8“, 177 eurų vertės su mėlynos spalvos dėklu, 20 eurų vertės ir „Labas“ SIM kortele, kurios vertė 3 eurai bei 15 eurų vertės apsauginiu stiklu. Viso bendrai telefono vertė su dėklu, SIM kortele ir apsauginiu stiklu yra 200 eurų. Viso nusikaltimu jam padaryta 428 eurų turtinė žala. Dėl įvykio patyrė stresą ir išgąstį, fizinį skausmą. Po įvykio praėjus apie trims savaitėms, per „Facebook Messenger“ su juo susisiekė kažkoks vaikinas, kuris parašė, kad, žvejodamas pakrantėje, rado jo piniginę su asmens dokumentu. Kadangi pats tada buvo Kaune, paprašė A. M., kad jis paimtų piniginę iš vaikino prie parduotuvės „Maxima“. Tą pačią dieną A. iš minėto vaikino paėmė jo piniginę, kurioje buvo jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, SEB banko mokėjimo kortelė. Piniginėje nebuvo grynųjų pinigų - 3 eurų. SEB banko mokėjimo kortelę iš karto po įvykio užblokavo, tad grąžintą kortelę pasikeitė į naują. Iš jo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas „Huawei honor8“ buvo išoriškai tvarkingas, jokių įskėlimų ar nuskėlimų ekrano stikle nebuvo. Ant ekrano buvo uždėtas apsauginis stiklas, kurio šiuo metu ant ekrano nėra. Apsauginio telefono ekrano stiklo vertė yra 15 eurų. Taip pat telefonas buvo įdėtas į mėlynos spalvos plastikinį dėklą, užmaunamą ant telefono korpuso apačios, kurio šiuo metu ant telefono taip pat nėra. Telefono dėklas buvo originalus, ant jo buvo matomas užrašas „HUAWEI“. Dėklo vertė - 20 eurų. Viso nusikaltimu padaryta ne 428 eurų, o 443 eurų turtinė žala. Ieškinį dėl padaryto turtinės ir neturtinės žalos pateiks ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 51–67).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1944/2018(02) nustatyta, kad M. R. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinėje ausyje, dešiniame žaste ir kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai pakaušyje, veide ir dešinėje blauzdoje. Išvardinti sužalojimai padaryti nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis, jie padaryti kietais bukais ir bukabriauniais daiktais, kas galėjo būti akmuo, kumštis, koja apauta batu ir panašiai. Sužalojimai M. R. padaryti ne mažiau kaip devynių trauminių poveikių pasėkoje. M. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Po padarytų kūno sužalojimų M. R. turėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 85, 86).

Nukentėjusysis M. R. savanoriškai prie bylos pateikė jį sumušusių asmenų fotonuotraukas ir telefono „Huawei honor 8“ dėžutę (t. 1, b. l. 118–129) bei piniginę su Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele, SEB banko mokėjimo kortele (t. 1, b. l. 132–135). Visi pateikti daiktai apžiūrėti ir grąžinti nukentėjusiajam M. R. pagal pakvitavimus (t. 1, b. l. 130, 136–145).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolais nustatyta, kad kuprinę ir pakrovėją nukentėjusysis M. R. atpažino kaip jam priklausančius (t. 1, b. l. 146–157).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais nustatyta, kad nukentėjusysis M. R. pagal nuotraukas kaip E., G. ir A. atpažino E. P., G. M., A. M., kaip asmenį, apie kurį jis ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus (t. 1, b. l. 158–175).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis M. R. pagal nuotrauką Nr. 2, tai yra R. B., atpažino R. B., pas kurį 2018 m. birželio 24 d. nuo 4.00 val. iki 7.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), leido laiką kartu su E., G., A. ir draugu D. P. (t. 1, b. l. 176–181).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra Smilgos upės pakrantėje, Kėdainių mieste, ties tiltu per Nevėžio upę. Dešinėje pusėje Smilgos upelio šlaite matosi ištrypta, išmindyta žolė, lyg ja lipta į viršų. Pakrantėje matosi nedidelių avalynės pėdsakų fragmentai, tačiau jie identifikavimui netinkami. Apžiūros metu, Nevėžio upėje, 1,5 metro nuo kranto, rasta plūduriuojanti, ištraukta ir paimta kuprinė „Adidas“, kuri atsegta ir tuščia (t. 1, b. l. 17–25).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad kuprinės „Adidas“ apžiūros metu, jos vidinėje kišenėje rastas baltos spalvos telefono pakrovėjas „Huawei“ su USB laidu, kuprinė žemėta, tinkama naudoti (t. 1, b. l. 26–33). Pagal pakvitavimą kuprinė „Adidas“ su pakrovėju „Huawei“ grąžinta nukentėjusiajam M. R. (t. 1, b. l. 34).

Liudytojos N. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. birželio 23 d. apie 17 val. sūnus D. P. išėjo pas draugą. 2018 m. birželio 24 d. ryte jis paskambino ir pasakė, kad jis su draugu yra Kėdainių ligoninės priėmimo skyriuje. Nuvažiavo pasiimti sūnaus, kuris jai pasakojo, kad su draugu M. R. dalyvavo Joninių šventėje, o paskui vaikščiojo po miestą. 2018 m. birželio 24 d. apie 7 val. jie ėjo nuo (duomenys neskelbtini), link Tilto g., Kėdainiuose. Toje vietoje, kur Smilgos upelis įteka į Nevėžio upę, jie perėjo per nedidelę seklumą į kitą pusę ir norėjo eiti link Tilto g., tačiau jiems iš paskos atėjo trys nepažįstami jaunuoliai. Vienas iš jaunuolių pradėjo jų klausinėti, ar jie nepagrobė telefono, o gal matė, kur jis pametė. Jiems atsakius, kad nematė, vienas jų, kuris buvo su kepure ant galvos, puolė M. R., o kiti du - prie jos sūnaus, tarp jų įvyko susistumdymas, tačiau smūgių nesudavė. Sūnus labai išsigando, todėl iš kišenės išsitraukė dujų balionėlį, kurį jam buvo davęs M. R. ir tiems dviems vaikinams papurškė dujų į akis. Tada jaunuoliai susiėmė už veido ir sūnus pabėgo į miesto centrą. Po kiek laiko atėjo ir M. R., kuris sūnui pasakojo, kad jį parvertė ant žolės ir visi trys jaunuoliai jį spardė, mušė rankomis, o po to iš kišenės pagrobė telefoną, kuprinę, nuo rankos nuplėšė laikrodį. Sūnui medikų neprireikė, jokie sužalojimai nepadaryti, skausmo nejuto. Sūnus sakė, kad tas jaunuolis, kuris buvo su kepure, buvo apie 185 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo apie 17-18 m., dėvėjo mėlynos spalvos treningą „Nike“, ant galvos turėjo mėlynos spalvos kepuraitę su snapeliu „Nike“. Kiti du buvo apie 170 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, apie 17-18 m., vienas dėvėjo juodos spalvos sportinį kostiumą „Georgio Armani“, avėjo juodos spalvos kedus su užrašu „Georgio Armani“, o kitas tamsiai apsirengęs, jo neįsidėmėjo. Sūnus sakė, kad galėtų juos atpažinti. Sūnus gėrė alaus, jam nustatė 0,88 promilių girtumą (t. 2, b. l. 3–5).

Liudytojo D. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. birželio 24 d. per laikotarpį nuo apie 01.00 val. iki apie 07.00 val., kartu su M. ir dar trimis nepažįstamais vaikinais vartojo alkoholį. Kol vartojo alkoholį, bute jokių ginčų ar nesutarimų nebuvo. Apie 7.00 val. kartu su M. atsisveikino su vaikinais ir išėjo namo. Perbridus upelį Smilga ir stovint pakrantėje, kažkas iš vaikinų sušuko palaukti. Jie su M. sustojo. Vaikinas su kepure priėjo prie M.. Kažkuris iš vaikinų sakė, kad dingo telefonas. Kieno telefonas dingo, nesuprato, mano, kad jie sugalvojo kažkokią priežastį, kad prisikabinti, nes jie jokio telefono iš jų neėmė. Vaikinas pasivedė M. į šoną. Jis sakė, ką ten darot ir pasisuko eiti link M.. Tada kiti du vaikinai atsistojo priešais jį ir jis, pajutęs grėsmę, kad gali būti užpultas, norėdamas apsaugoti save ir M., papurškė tiems vaikinams pipirinėmis dujomis. Minėti du vaikinai jo nemušė, kiek pamena, nestumdė, dėl pačios situacijos šiek tiek išsigando, bet vaikinams jokių pretenzijų dėl įvykio neturi, nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju, jo niekas nenuskriaudė, nieko nereikalavo ir nesugadino. Nematė, kad tas vaikinas su kepure būtų sudavęs smūgius rankomis ar kojomis M.i, ką jie ten veikė ir vienas kitam sakė, nematė. Po to, kai papurškė dujomis minėtiems vaikinams, nubėgo link parduotuvės „IKI“, kas vyko su M., nežino. Du nepažįstami vaikinai jį vijosi kažkur iki parduotuvės „IKI“ įvažiavimo. Nubėgo į miesto centrą, prie gaisrinės, kur atėjo ir M.. Kažkokio nepažįstamo vyro paprašė iškviesti greitąją, tą jis ir padarė. M. su savimi nebeturėjo kuprinės, kokie daiktai ten buvo, nežino, taip pat nebeturėjo telefono „Huawei“, elektroninės cigaretės ir laikrodžio „Armani“, kuriuos su savimi turėjo dar būnant prie upelio Smilga. M., būdamas prie gaisrinės, sakė, kad tie visi vaikinai paėmė iš jo daiktus bei sumušė. Jis to nematė, nes buvo pabėgęs. M. rūbai buvo nešvarūs, nosis kruvina, kažkas buvo rankai. Greitoji išsivežė M., jis važiavo kartu. Po to mama jį pasiėmė ir parsivežė į namus (t. 2, b. l. 11–14).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais nustatyta, kad liudytojas D. P. iš nuotraukų atpažino vaikinus, tai yra E. P., G. M. ir A. M., su kuriais vartojo alkoholį bei kurie jį ir M. pasivijo prie upės Smilgos bei užpuolė juos (t. 2, b. l. 15–29).

Liudytojo K. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. birželio mėnesį, tai galėjo būti 24 d., apie 7.30 val., baigęs pamainą priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, ėjo į parduotuvę „Maximą“, esančią Kėdainių miesto centre, kur ties įėjimu pamatė kryptimi nuo paštomato pusės ateinančius du vaikinus apie 20–25 m. amžiaus. Vienas iš jų buvo aukštesnis, kitas - žemesnis. Žemesnis vaikinas buvo kruvinu veidu, kokie sužalojimai pas jį buvo, nežino, nes veidas buvo kruvinas, rūbai sutaršyti. Vaikinas kruvinu veidu atsisėdo ant pakilimo, esančio ties šaligatviu, ir abiem rankomis užsiėmęs galvą sėdėjo. Vaikinas pasakė, kad jį sumušė, tačiau kas, dėl ko, kurioje vietoje, su kuo bei kiek smūgių sudavė, nesakė, apie tai, kad iš jo būtų buvę atimti kokie nors daiktai, neminėjo, jis jo neklausinėjo. Aukštesnis vaikinas taip pat patvirtino, kad tą vaikiną sumušė, tačiau apie įvykio aplinkybes nieko nepasakojo. Kažkuris iš vaikinų paprašė iškviesti pagalbą, tad jis iš savo numerio, kurį nurodė asmens duomenų pažymoje, iškvietė pagalbą, paskambindamas pagalbos numeriu. Pamatęs, kad atvažiuoja policijos pareigūnai, paprašė, kad aukštesnis vaikinas pasaugotų sužalotąjį ir išėjo (t. 2, b. l. 32–35).

Liudytojo A. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. birželio 30 d. apie 16.20 val., jam į telefoną paskambino draugės brolis M. R. ir paprašė susisiekti su asmeniu, kuris neva rado jo pagrobtą piniginę su dokumentais. M. prašė paimti piniginę iš minėto asmens, kadangi pats buvo Kaune, jam atsiuntė kažkokio nepažįstamo vaikino numerį, tai yra (duomenys neskelbtini). Minėtu numeriu tą pačią dieną 16.35 val. su juo susiekė, pokalbio metu sutarė susitikti parduotuvėje „Maxima“, esančioje Kėdainių miesto centre. Tą pačią dieną apie 16.50 val. su nepažįstamu vaikinu susitiko parduotuvės „Maxima“, esančios Kėdainiuose, J. Basanavičiaus gatvėje, patalpoje, šalia „Eurovaistinės“ įėjimo. Vaikinas buvo apie 20 m. amžiaus, lieso kūno sudėjimo, apie 1,85 m. ūgio, tamsių trumpai kirptų plaukų, vilkėjo tamsesnių spalvų rūbais, jų neįsidėmėjo. Vaikinas sakė, kad piniginę rado prie vandens, šalia tilto, kur nusileidi. Prie kokio tiksliai tilto ir šalia kokio vandens telkinio rado piniginę, vaikinas nesakė, o jis ir neklausė, daugiau nieko apie piniginės radimo aplinkybes jis nepasakojo, o jis ir neklausė. Vaikinas jam padavė vyrišką, sulenkiamą pusiau, juodos spalvos piniginę, kuri buvo tokia pati kaip ir pagrobtoji iš M. R.. Prie vaikino apžiūrėjo piniginę, joje buvo M. R. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, SEB banko kortelė, kitokių dokumentų piniginėje nebuvo. Joje nebuvo ir pinigų. Po piniginės apžiūros vaikinas išėjo, o jis susisiekęs su M., su jo leidimu, toje pačioje parduotuvėje įdėjo SEB banko kortelę į bankomatą sunaikinimui, bankomatas jos nebegrąžino. Piniginę ir asmens tapatybės kortelę, jei neklysta, tą pačią dieną atidavė M. R.. M. R. jam sakė, kad piniginė su dokumentais iš jo buvo pagrobta užpuolimo metu, tačiau išsamiau įvykio aplinkybių nepasakojo, pats nieko apie jas papasakoti neturi (t. 2, b. l. 38–41).

Liudytojo D. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. prieš mėnesį, galėjo būti vėliau ar ankščiau, tiksliai mėnesio nepamena, tai galėjo būti birželio mėnesio vidurys, būnant kartu su A. M. ir E. P. prie parduotuvės „IKI cento“, esančios Lukšio gatvėje, jie abu bendrai kartu jam papasakojo, kad kažkur gėrė, o kai išėjo į lauką, iš kažkokio vyro, kuriam apie 26 metai, atėmė piniginę. Daugiau nieko apie šio įvykio aplinkybes nepasakojo, užsiminė tik tiek. Po to kurį laiką jie kalbėjo, kad tai R. piniginė, visi trys, tai yra A., E. ir G. M. apžiūrinėjo piniginę prie jo. Matė, kad piniginėje buvo asmens tapatybės kortelė, kieno nežino ir dar kitų kortelių, kokių nežino, atrodo, kad piniginėje eurų nebuvo. Nematė, kad apžiūrinėjant piniginę, kuris nors iš jų ką nors būtų pasiėmęs sau. Kada pirmą kartą ir pas ką pamatė piniginę, nepamena. Kažkur po dviejų savaičių, tiksliai dienos nepamena, tai galėjo būti 30 d., dienos metu, būnant krepšinio aikštelėje, esančioje prie Žemaitės g. 10 namo, kartu su E. ir A., E. jo paprašė piniginės savininkui perduoti piniginę, kurią su savimi turėjo E.. Jis su savimi neturėjo savo telefono, tad per E. telefoną prisijungė prie savo „Facebook“ paskyros. Tada E. per jo paskyrą pakvietė į draugus R. ir parašė, kad nori atiduoti piniginę, siūlė susitikti. Susitarė, kad piniginė bus atiduota centrinėje parduotuvėje „Maxima“. Po to, atrodo, iš A. telefono kažkas iš jų surinko, kaip manė, nukentėjusio numerį, jo nežino, ir davė jam pakalbėti. Manė, kad kalba su R., jam pasakė, kad piniginę rado prie Nevėžio žvejodamas. Pasakė netiesą, nes bijojo, kad jo neapkaltintų, jog jis ką nors padarė. Sutiko piniginę perduoti, nes nemanė, kad čia kažkas baisaus. Piniginė buvo juoda, stora, odinė. Tą piniginę parduotuvės „Maxima“, esančioje miesto centre, patalpoje, prie vaistinės, perdavė nepažįstamam vyriškiui, kurį galėtų atpažinti pagal veido bruožus. Vyriškis patikrino piniginę, joje buvo kortelės ir asmens tapatybės kortelė, jis dar kažkam paskambino ir pasakė, kad lyg tais viskas yra. Dar prieš grąžinant piniginę, matė, kad E., G. ir A. lauke „garino“ (rūkė) elektroninę cigaretę, pavadinimo nežino, o kai paklausė, iš kur ji, kažkuris iš jų, kuris nepamena, pasakė, kad iš to paties R.. Matė, kad elektroninės cigaretės kaitiklis įskilęs. Kur šiuo metu yra elektroninė cigaretė, nežino, su jais nebebendrauja. Taip pat dar prieš grąžinant piniginę pas E. rankose matė tamsiai mėlynos spalvos telefoną, pavadinimo nepamena. E. sakė, kad tą telefoną paėmė iš R., išsamiau kokiomis aplinkybėmis, nesakė, tik užsiminė, kad buvo vakaras ar naktis. Daugiau nieko apie jokius R. daiktus nežino, pats įvykio aplinkybių nematė ir nieko apie tai papasakoti neturi (t. 2, b. l. 44–47).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytojas D. M. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino A. M., kuriam perdavė piniginę su kortelėmis (t. 2, b. l. 48–52).

Liudytojo M. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. kažkur prieš du mėnesius, tai galėjo būti liepos mėnuo, tiksliai mėnesio ir dienos negali pasakyti, per „Facebook“ paskyrą grupėje kažkas panašaus „Kėdainiai, atiduodu parduodu“, rado moters, jos vardo ir pavardės nepamena, skelbimą, kuriame buvo kažkoks panašus tekstas „parduodu telefoną už 20 eurų, parašyti žinutę“. Skelbime nebuvo nurodyta, koks telefonas buvo parduodamas, patį telefoną pamatė tik tada, kai tą pačią dieną, apie 14.00-15.00 val., prie (duomenys neskelbtini), susitiko su moterimi, kuri jam pardavė telefoną. Su minėta moterimi, jos duomenų nežino, susitiko prie minėto namo laiptinės lauke, nuo upelio pusės. Moteris buvo šviesaus gymio, stambaus sudėjimo, virš 1,70 m ūgio, apie 30 m. amžiaus, trumpų šviesiai dažytų plaukų (blondinė), jos atpažinti negalėtų. Moteris buvo su vaikais. Telefonas, kurį nupirko iš moters, buvo „Honor 8“, mėlynos spalvos, su įskilusiu ekranu, be SIM kortelės, be dėklo. Apie telefoną moters neklausinėjo, o ji nieko ir nepasakojo. Kai moteris pasakė, kad telefonas užblokuotas, tai sukėlė įtarimą, tačiau moterimi pasitikėjo, pamanė, kad ji pamiršo kodą ir taip telefoną užblokavo, apie tai, kad jis vogtas, nežinojo. Telefoną nupirko už 20 eurų. Labas SIM kortelę į telefoną įdėjo kažkur po savaitės laiko nuo jo nupirkimo. Telefonu naudojosi tik jis, niekas kitas į jį SIM kortelių nebuvo įdėjęs ir nesinaudojo. Naudojosi numeriu 8-658-91110. Po kurio laiko gatvėje atsitiktinai sutikęs tą pačią moterį iš jos sužinojo, kad telefoną ji rado, kur nesakė. Šiuo metu jokio telefono neturi, jokiu numeriu nesinaudoja, nes blogai mokosi, mama neperka kito telefono. Apie tai, kad nupirktas telefonas „Honor 8“ buvo vogtas, sužinojo iš policijos pareigūnų. Apie šio telefono vagystės aplinkybes jis nieko nežino (t. 2, b. l. 76–79).

Liudytojas M. K. savanoriškai prie bylos pateikė mobilaus ryšio telefoną „Huawei Honor“, IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 80–82), kuris apžiūrėtas (t. 2, b. l. 83–89) ir pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam M. R. (2 t., b. l. 90, 91).

Liudytojos K. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad G. M. yra sūnus, ji nieko nežino apie plėšimą (t. 2, b. l. 125–128).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad K. V. savanoriškai pateikė sūnaus G. M. treningines kelnes „EA7 EMPORIO ARMANI“, bliuzoną „Armani“, sportinius batus „Armani“, jie apžiūrėti ir grąžinti pagal pakvitavimą K. V. (t. 2, b. l. 108–120).

Liudytojo A. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad A. M. yra sūnus. Apie įvykį informavo žmona I.. Daugiau nieko nežino (t. 2, b. l. 159, 160).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad A. M. pateikė pilkos spalvos sportines kelnes, sportinius batus. Jie apžiūrėti ir grąžinti pagal pakvitavimą I. M. (t. 2, b. l. 138–148).

Liudytojas E. P. atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų E. P. (t. 3, b. l. 23–25).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad E. P. pateikė sportinių batų porą „Nike“, sportines kelnes „Nike“, jie apžiūrėti ir grąžinti pagal pakvitavimą V. M. (t. 3, b. l. 9–19).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad G. M. parodė vietą, kur jis su E. P. ir A. M. užsipuolė D. P. ir M. R., vietą, kur mušė M. R., kur jį apiplėšė (t. 4, b. l. 106–112).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad A. M. parodė vietas, kur jis kartu su E. P., G. M. užsipuolė D. P., M. R., kur sumušė M. R. ir kur pagrobė M. R. daiktus (t. 5, b. l. 29–35).