Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „A.“ montuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 6 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2015 m. birželio 13 d. po 15 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kaimynės I. G. sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu tyčia sudavė 1 kartą kumščiu į galvos sritį R. J., po ko, parsivedęs nukentėjusiąją R. J. į sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, veikdamas itin žiauriai, tyčia rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas R. J., pasityčiodamas iš nukentėjusiosios ir ją pažemindamas išrengė ją nuogai, paėmęs tyrimo metu nenustatytą pailgos formos daiktą daugybę kartų kišo jį į nukentėjusiosios lytinius organus, sukeldamas dideles kančias ir skausmą, padarydamas makšties kiauryminį plyšimą su riestinės žarnos pažeidimu-sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, dešinės pusės apatinio žandikaulio lūžį, III-o juosmeninio slankstelio lūžį-sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dvi kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvą už dešinės ausies, kraujosruvą apatinio žandikaulio dešinėje, kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje, kraujosruvą pilvo sienoje, du nubrozdinimus nugaroje, kraujosruvą juosmens dešinėje užpakalinėje srityje, kraujosruvą kairiame kelyje, kraujosruvą dešinėje šlaunyje-sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir taip tyčia, kankindamas, itin žiauriai sukeldamas dideles fizines ir dvasines kančias dėl patirtų daugybės sužalojimų ir pažeminimo, sunkiai sutrikdė sveikatą R. J..

Kaltinamasis A. B. teisme dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad viskas atsitiko ne birželio 12 d., o 13 d. R. J. pas jį žadėjo atvykti nuo ryto. Ji buvo jo draugė, tačiau jie kartu negyveno. Ji pas jį tiesiog atvažiuodavo, kai jai reikėdavo pagalbos. Nuo ryto jos laukė. Su kaimynu A. K. išvažiavo darbo reikalais į miestą, pusę dienos važinėjo. Visą dieną skambino R., ji sakė tuoj atvažiuos, po to nekėlė ragelio, kelias valandas išvis negalėjo su ja susisiekti. Kai ji pakėlė ragelį, jis išgirdo vyriškus balsus ir ne vieną. Ji pasakė, kad tuoj bus pas jį namuose. Apie 13-14 val. po pietų grįžo su A. iš miesto, R. nebuvo ir ji vėl nekelė ragelio. Tada sėdo į mašiną, pradėjo jos ieškoti per visus sodus, per visas gatveles, nes girdėjo, kad ji kažkur netoli „baliavoja“, nes sakė, kad netrukus atvyks. Iš pradžių apie valandą važinėjo su kaimyne I. G., aplink visus sodus, po to išleido ją namo, padavė jai raktus nuo savo namo ir pasakė, kad jeigu R. ateis, kad kaimynė jai perduotų raktus, o pats išvažiavo toliau R. ieškoti. Kai grįžo, kaimynė I. G. pakvietė ir pasakė, kad R. jau pas ją. Neatsimena kelinta tai buvo valanda, gal apie 15 val. Tada užėjo pas kaimynę, pradėjo R. klausinėti, kur ji buvo, ką darė. R. buvo gerai išgėrusi, nieko nesugebėjo pasakyti, tik pasakė, kad buvo krepšinio aikštelėje. Jis iš pykčio sudavė R. porą kartų per veidą. Tai vyko kaimynės namuose, bet pati kaimynė buvo virtuvėje, o jie buvo kambaryje. Kaimynė pamatė, kad vyksta konfliktas ir išvarė juos. Tada jis su R. išėjo pas jį, išgėrė, R. buvo neblaivi, jis taip pat jau buvo neblaivus, nes kai pastatė mašiną, išgėrė kažkiek alkoholio, o po to kartu su R. dar išgėrė. Konfliktas vystėsi ir taip išėjo, kad jis sudavė R. gal 4 kartus rankomis - delnais, kumščiais. Sudavė per veidą ir į korpusą, į krūtinės sritį, kojomis jos nedaužė, neišrengė R. nuogai, nebuvo taip, kad paėmęs daiktą, kištų jai jį į lytinius organus. Pripažįsta sužalojimus veide, krūtinės srityje. Kraujosruvos pas ją buvo pastoviai. Jis R. nespardė ir nepripažįsta sužalojęs jos lytinius organus. Kai sutiko R., jai buvo praskelta kairės akies paakyje. Ji išvis nieko nesakė, nes buvo girta, nesiskundė, kad blogai jaučiasi. Po konflikto jie apsiramino, dar šiek tiek išgėrė, kažką pavalgė ir nuėjo miegoti. Tada apie 12 val. nakties R. jį prikėlė ir paprašė iškviesti greitąją, ką jis ir padarė. Greitosios R. reikėjo, nes ji pradėjo kraujuoti iš lyties organų. Ji nesakė kas atsitiko. Jie kartu išvažiavo su greitąja. Neprašė R., kad ji nieko nesakytų medicinos darbuotojams. Su R. nebuvo sugyventiniai. R. pažinojo apie metus, bet kartu negyveno. Ji gyveno už jo pinigus, atvažiuodavo su taksi neblaivi, jis turėdavo mokėti, užstatinėti savo dokumentus, kad sumokėti. Smurtas buvo dėl pavydo ir pykčio, kad ji pastoviai geria. Tiesiog jis pratrūko. Smurtavo pirmą kartą. Sužalojimai pas ją pastoviai būdavo. Nežino kur ji buvo visą dieną. Kai grįžo, ji nekraujavo. Ji sužalojimus lytiniuose organuose galėjo patirti ten, kur ji buvo visą dieną. Mano, kad ji jau grįžo su tokiais sužalojimais. Taip pat galėjo jam miegant išeiti, patirti sužalojimus ir grįžti. Nežino kur ji buvo taip sužalota. Dėl išgerto alkoholio kiekio viską atsimena. Nežino ar išgerto alkoholio kiekis turėjo įtakos jo elgesiui. Blaivus nėra niekada mušęs. Jo vertinimu, tie lytinių organų sužalojimai atsirado tą dieną, kai iškvietė greitąją. Pas jį yra vienas kambarys, tai ten ir vyko viskas. Nieko ji nesakė, nesiskundė skausmais. Jie išgėrė, pavalgė, jau buvo vakaras ir nuėjo miegoti į vieną lovą, neatsimena kada nuėjo miegoti. Nematė, kad R. kraujuotų. Jo kambaryje yra židinys, įrankiai taip pat yra. Nepripažįsta ieškinio, gali sumokėti už sužalojimus, kuriuos jis padarė, tai yra už žandikaulio ir šonkaulių sulaužymą. Sužalojimų dubens organų srityje nepadarė. Blogai vertina savo veiksmus, atsiprašė jos ant kelių ir ji jam atleido. Vilniaus teritorinės ligonių kasos 593,47 Eur ieškinio nesutinka mokėti, nes ne jis tai padarė.

Nukentėjusioji R. J. teisme parodė, kad tai buvo birželio 12-13 dieną. A. B. jos ieškojo. Atėjusi pas A. rado vartus užrakintus ir grįžo pas jo kaimynę I. G.. Čia užėjęs A. trenkė jai kumščiu į veidą, praskėlė kairės pusės paakį, pradėjo bėgti kraujas. I.išsigando, pradėjo šluostyti jai veidą bei liepė eiti namo. Atėję pas A. B. į namus, užsirakino vartus, alkoholio negėrė, ji ir A. jau buvo išgėrę. Ji su drauge prieš tai buvo išgėrusi butelį vyno. Jis iš pykčio išrengė ją nuogai, suplėšė diržą, kelnes ir prie židinio buvusiais visokiais įrankiais ją išniekino. Jokio pokalbio nebuvo. Jis spardė ir daužė, kraujosruvos buvo visame kūne. Stovinčią ją mušė kumščiais, tada išrengė ir pradėjo niekinti. Visas veidas buvo sudaužytas, trys šonkauliai sulaužyti. Jis į lytinius organus kišo nuo židinio „gelžgalį“. Ji verkė ir rėkė, jai skaudėjo. Prašė liautis, bet jis nereagavo. Paskui A. apsiramino, ji išgėrė vaistų, atsigulė. Visą naktį išmiegojo, tada kitą dieną išbuvo pas A. B. namuose ir naktį apie 12 val. pasijutusi blogai paprašė A. iškviesti greitąją pagalbą. Atvykusi greitoji ją išvežė į Lazdynų ligoninę, buvo praradusi sąmonę, ligoninėje iš karto buvo atlikta operacija, kuri truko 5 valandas. Jai buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo apie 80 proc. nukraujavusi. Mano, kad A. taip pasielgė su ja iš pavydo. Su A. susipažino ligoninėje, kai ji gydėsi Ąžuolyno klinikoje nuo depresijos dėl skyrybų. Išėję iš ligoninės trumpai kartu gyveno, o paskui pablogėjo jos psichinė būklė ir ji vėl gydėsi ligoninėje. Iki įvykio su A. buvo draugai, turėjo porą kartų lytinių santykių, bet nebuvo sugyventiniai, nevedė kartu bendro ūkio, neturėjo bendrų ateities planų. Andrius prašė nesakyti policijai, slėpė įkalčius. Tą dieną ji A. K. nematė. Ją matė tik I. G.. Nebuvo kaimynų atėjusių, neskambino niekam, A. B. negrasino. Ji bijojo A. B., kad vėl taip neatsitiktų. Po įvykio jis atsiprašė, parsivežė iš ligoninės. Savo civilinį ieškinį palaiko. Po įvykio tragiškai jautėsi, buvo išgyvenimai, pažeminimas, depresija. Dėl patirtų sužalojimų dar iki šiol gydosi, vaikšto pas psichologus, geria vaistus, dar jaučia šonkaulių, lyties organų skausmus, turi pastoviai tikrinis. Ji turi 50 proc. neįgalumą, kuris nustatytas dėl didelės psichinės ir fizinės traumos, nuolat vartoja vaistus. Pateikė visus dokumentus dėl gydymosi. Jos paaiškinimas, jog buvo užpulta vedžiojant šunį buvo dėl to, kad gynė A. B.. Melavo ir negalvojo apie pasekmes. Iš pradžių mamai sakė netiesą, t.y. kad buvo užpulta miške. Kol nenukraujavo niekas nieko nežinojo. Ji yra išsiskyrusi, turi sūnų 17 metų amžiaus, kuris gyvena su tėvu.

Liudytojas A. G. teisme parodė, kad nukentėjusiąją ir kaltinamąjį pažįsta dėl atliekamų pareigų. Jis dirba Vilniaus apskrities VPK, pirmame policijos komisariate, tyrėju, tyrė jam perduotą šią bylą. Pas A. B. namo viduje nebuvo, pačios įvykio vietos neapžiūrėjo, nes nukentėjusioji iš pradžių nepatvirtino, kad ji buvo sužalota namuose, taigi nebuvo pagrindo apžiūrėti namus. Stengėsi daryti taip, kad nebūtų jai pakenkta. Pradžioje apklausus nukentėjusiąją, ji nurodė, kad ją sužalojo ir telefoną atėmė trys krepšinį žaidę vaikinai, tačiau toliau su ja pabendravus, pasakė, kad tai padarė jos draugas, bet parodymus duoti atsisakė. Vėliau nukentėjusioji tai sutikdavo duoti parodymus, tai atsisakydavo. Taip tęsėsi keletą mėnesių. Matėsi to draugo įtaka, jis visada stengdavosi būti šalia jos. Detalių nepasakojo kaip ją sumušė, nes nebuvo apsisprendusi ar duos parodymus. A. B. nieko neklausė. Pats įvykis atsitiko dienos metu, soduose, kur jaunimo nelabai yra, tai keistai atrodė, todėl ir susidarė įspūdis, kad moteris nepasako tiesos. Nukentėjusioji tikino, kad ji neabejinga A. B., jį myli. Dar pasakojo, kad sunkios šeimyninės aplinkybės, kad ji neturės kur grįžti, vėliau matė ją pas A.. Apie nukentėjusiosios sužalojimus matė iš dokumentų. Nežino kiek dienų praėjo po operacijos, kai su ja bendravo. Kai gavo medžiagą, tai tą pačią dieną ir nuvažiavo pas nukentėjusiąją į ligoninę. Ji buvo sugniuždyta, vaikščiojo susiėmusi už pilvo, kažkur savo mintyse paskendusi, kalbėti su ja buvo sunku, nenorėjo pasakoti to įvykio. Ji nesakė draugo vardo ir pavardės, bet tarnybiniuose pranešimuose buvo parašyta su kuo gyveno, todėl žinojo apie A. B.. Kai apklausinėjo slaugytoją, tai A. B. buvo su nukentėjusiąją.

Liudytoja I. G. teisme parodė, kad pažįsta A. B. ir R. J.. A. yra jos kaimynas, o R. gyveno kartu su juo. Birželio 13 d. jai buvo laisva diena, buvo namuose. Apie 9-10 val. ryte A. B. važiavo su kaimynu A. K. į statybų parduotuvę. Sustojo prie jos namų, atidavė raktus nuo savo namo vartų ir pasakė, kad R. turi atvažiuoti ir, kad žinos, jog raktai pas ją. Jie grįžo po 2-3 val. Ji pasakė A., kad R. nebuvo. Tada jis paėmė atgal raktus ir pasiūlė kartu važiuoti ieškoti R., kuri paskambino ir pasakė, kad atvažiavo iš kitos pusės. Su A. važinėjo su mašina ir ieškojo R. per visą sodą, bet nieko nebuvo. Po to grįžo pas ją, o A. vėl išvažiavo R. ieškoti. Buvo lauke ir pamatė kaip R. ateina iš miško pusės. Ji priėjo prie A. namo vartų ir po to prie jos ir užėjo į namus, prisėdo. Paklausė R. kur ji buvo, bet ji nieko nepasakė, tylėjo. Ji buvo neblaivi, bet sužalojimų prie akies nematė. Prie akies buvo paraudimas, kraujo nesimatė, įdėmiai neįsižiūrėjo, nes užsiėmė savo reikalais. R. buvo apsirengusi baltu megztuku ir mėlynais džinsais. Megztinio nugara buvo purvina, atrodė, kaip žemės purvas. Paskui atvažiavo A. ir užėjo pas ją. Jis paklausė R. kur ji buvo. Jis buvo blaivus, bet labai nervinosi. Jie buvo kambaryje, o ji virtuvėje. A. stovėjo nugara į ją. Matė, kaip A. vieną kartą sudavė smūgį R. ir jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, tada ji paėmė rankšluostį ir padavė R.. Supykusi pasakė, kad aiškintųsi santykius namuose ir paprašė jų išeiti. A. paėmė R. už rankos, sėdo į mašiną ir abu nuvažiavo. Tą vakarą daugiau jų nematė. Kitą rytą kaimynas jai pasakė, kad naktį buvo atvažiavusi greitoji prie A. namų. Ji greitosios nematė. A. gyvena toliau nuo jos. R. matė, kai ji grįžo iš ligoninės. Jie nenorėjo kalbėti šia tema. R. tik pasakė, kad jai lūžęs žandikaulis, daugiau nieko nepasakojo, o ji nenorėjo kištis. Ji tik vėliau sužinojo, kas atsitiko. Kai policija atvažiavo, jai konkrečiai nieko nepasakė. Tik pasakė, kad R. ligoninėje. Po to įvykio A. B. jokio įtarimo jai nesukėlė. Nežino ar A. pavydus buvo, apie jį nieko blogo pasakyti negali, konfliktų su juo nebuvo. Su R. irgi konfliktų nebuvo, ji labai uždaras žmogus.

Liudytojas A. D. teisme parodė, kad R. iš pradžių yra pasakojusi, kad ją užpuolė kažkas miške, bet buvo labai išsigandusi ir bijojo pasakoti. Vėliau pasakė, kad su ja šitaip pasielgė A. B.. Minėjo, kad jis žiauriai ją sumušė, bandė išniekinti, kišdamas kažkokį daiktą jai į lytinius organus, kad ji gulėjo ligoninėje. Sakė, kad ji su A. kalbėjosi telefonu ir jis neva išgirdo kažkokius garsus ir jam pasirodė, kad ji yra kitoje vyrų aplinkoje, tai tikriausiai iš pavydo taip atsitiko. Su R. susipažino 2015 m. rugpjūčio mėnesį, būnant Ąžuolyno klinikoje. Dabar bendrauja su ja, kartu gyvena. Ji labai pergyvena, negali miegoti normaliai, yra išsigandusi. Nežino ar tai yra to paties įvykio pasekmės, ar bijo, kad A. B. bandys su ja susidoroti. R. pasakojo, kad su A. susipažino po skyrybų, jai gydantis Ąžuolyno klinikoje. Tiksliai pasakyti negali kiek jie bendravo, R. minėjo, kad jie buvo tik pažįstami, draugai. Neužsimindavo apie jų ankstesnį gyvenimą su A.. Tas aplinkybes jis sužinojo, nes R. pasakojo. Ji dar yra sakiusi, kad kai A. ją sumušdavo, jis būdavo išgėręs. A. ją tris kartus yra sumušęs. Vieną kartą ankščiau, antrą kartą, kai įvyko tas skaudžiausias įvykis, kai ji buvo išniekinta ir trečią kartą, kai R. grįžo iš ligoninės pas jį, nes jos tėvai buvo išvažiavę į sodybą, ji labai bijojo sugrįžti į namus viena ir minėjo, kad ji buvo vėl sumušta, įstumta į baseiną su drabužiais, dar nepraėjusios buvo žaizdos po operacijos. Daug R. neklausinėdavo, nes matė, kad jai sunku šia tema kalbėti, tačiau laikui bėgant, vis daugiau detalių išaiškėdavo. R. turėjo problemų su alkoholiu. Ji dabar kartais išgeria, motyvuoja tuo, kad jai yra sunku ir skaudu, kad bijo ir stengiasi užmiršti tuos įvykius. Tris, keturias dienas per savaitę geria. Išgeria tiek, kol atsipalaiduoja. Kartais daugiau, kartais mažiau išgeria. A. B. yra skambinęs R., tačiau jis tiksliai pokalbio negirdėjo, bet po to ji vėl apsiašarodavo, sakydavo, kad jis ją užmuš, yra grasinęs. Taip ji sakydavo.

Liudytoja A. M. teisme parodė, kad nieko nežinojo ir tiesiogiai nieko nematė. Apie įvykį sužinojo iš sesers D. V., kuri yra R. J. motina. R. yra jos dukterėčia. Jai pasakė, kad R. gulėjo ligoninėje, buvo labai sužalota, sakė, kad ją užpuolė, bet ji nepatikėjo, nes nieko nebuvo pavogta. Kitas aplinkybes sužinojo aplankiusi Rimą Ąžuolyno klinikoje. Ji nepasakojo kas ją sužalojo. Daugiau sužinojo po viso įvykio, gal po poros mėnesių, iš jos pačios. R. pasakojo, kad grįžo namo pas A., kad važiavo troleibusu, kad ten šnekėjo kažkokie vyrai, kad dėl pavydo scenos A. pradėjo ją mušti. Nesakė kaip mušė, sakė, kad spardė, buvo sulaužęs žandikaulį. Ji sužalotos R. nematė. R. sakė, kad pasityčiojo iš jos, kad daiktą į intymias vietas kišo. Pats A. iškvietė greitąją pagalbą. A. ji nepažįsta, su juo nekalbėjo. Tik vieną kartą jį matė. R. ir A. siejo abipusė simpatija, nieko blogo apie A. R. nėra pasakojusi, sakė, kad viskas pas juos gerai, kad soduose gyvena, A. ją į darbą nuveždavo. R. tai tuose soduose būdavo, tai pas mamą Pašilaičiuose būdavo. Negali pasakyti ar pastoviai jie ten gyveno. Nemano, kad jie buvo kaip sugyventiniai. Kai R. pas juos atvažiuodavo, tai išgerdavo, kaip ir visi normalūs žmonės.

Liudytoja D. V. parodė, kad A. B. mato pirmą kartą, yra bendravusi su juo keletą kartų mobiliuoju telefonu, jis yra skambinęs, kai R. pas jį nebūdavo. Ji nekontroliuodavo su kuo bendrauja R., bet kai jos nebūdavo pas A., jis domėdavosi kur ji yra. Tai buvo prieš sužalojimą. R. paskambino ašarodama ir pasakė, kad viską iškentės, tačiau ką iškentės nenurodė. Po to, kitą dieną, R. paskambino ir nerišliai pasakė, kad ji ligoninėje. Paklausus jos, kodėl ji nerišliai kalba, atsakė, kad jai uždėtos kabės. Ji pasakė, kad ją užpuolė kai ji ėjo namo, bandė atimti krepšį, bet labai nerišliai kalbėjo, tai ji ne viską suprato. Taip pat jai skambino iš policijos, pasakė, kad dukra yra nukentėjusioji, bendrauja su žmogumi, nuo kurio reikia atitolti, kad jis yra įtariamasis. Nuvažiavo į ligoninę po kelių dienų. R. pradėjo verkti, parodė visus sužalojimus. Paskui ji pasakė, kad kai pasitaisys, viską papasakos. Nesakė kas ją užpuolė, aišku, kad ji dengė tą žmogų. Ji atkreipė dėmesį, kad R. ne vieną kartą tai subrozdintu veidu grįždavo namo, tai pameluodavo. R. paskui papasakojo, kad buvo sužalota, buvo lytiniai organai sužaloti, visų smulkmenų nepasakojo. Negali įvertinti kas R. su A. siejo, abu yra suaugę žmonės, dukros nekontroliuodavo. Ąžuolyno klinikoje dukra gydėsi prieš įvykį ir po jo. Po šio įvykio dukra neteko 50 proc. darbingumo, turi nedarbingumo grupę. Jų šeima yra morališkai ir finansiškai nukentėję, nes dukra niekur nedirba ir viskas jiems teko. Ąžuolyno klinikoje paslaugos yra mokamos, ji viską mokėjo už dukrą, bet negali pasakyti, kiek išleido. R. buvo nustatytas psichologinis neįgalumas, ji nemiegojo visiškai, iki šiol naudoja vaistus ir dabar vėl reikia gultis į ligoninę. Buvęs R. vyras jos nemušdavo.

Liudytojas A. K. parodė, kad apie sužalojimus nieko nežino. Matė tik kad R. vaikštinėja su mėlynėmis. Apie įvykį sužinojo iš A. B. ir iš I. G.. Jo namas yra priešais A. B. namą, jie yra kaimynai. A. B. kartais padeda jo sodyboje, jis yra A. B. darbdavys. Tą dieną buvo šeštadienis, matė, kad R. atėjusi pas A. paklebino užrakintus vartus ir nuėjo toliau. Matė ją tik vieną kartą tą dieną, tuo metu buvo pas save kieme. Su R. nekalbėjo, ji buvo išgėrusi, paakyje buvo mėlynė. R. buvo gerokai išgėrusi, nes veidas buvo apsiblausęs, neįpatingai tiesiai ėjo. Daugiau jos nematė tą vakarą. Neprisimena, ar tuo metu, kai jis su A. B. ryte važinėjo darbo reikalais, A. B. kažkam skambino, negali pasakyti. Smulkmenų apie sužalojimą negali pateikti, tik žino iš A., kad naktį jis buvo kvietęs greitąją ir greitoji R. išvežė. Tą pasakė A. B., tačiau jokių detalių nepasakojo. Pats nematė greitosios pagalbos. Iš ryto važiuodamas apie greitąją pasakė I. G.. Iš A. išgirdo, kad buvo kviesta greitoji pagalba kitos dienos ryte, tai galėjo būti sekmadienis. A. ir R. santykių nestebėjo, bet kiek žino A. yra keletą kartų sakęs, jog pastoviai problema su alkoholiu. Galimai jie buvo sugyventiniai, nes matydavo R. pas A. kieme, jie kažką kepdavosi, kieme tvarkydavosi. Tą vasarą, kai atvažiuodavo, tai matydavo juos.

Liudytojas D. S. teisme parodė, kad nukentėjusioji yra jo pacientė, ją gydė, rašė raštą dėl neįgalumo, nes R. J. turėjo ilgą nedarbingumą. Darbingumo lygis jai buvo nustatytas neįgalumo ir darbingumo netekimo komisijos. Nukreipta buvo, nes ilga gydymo trukmė ir neaiški prognozė, R. J. gydėsi dvi savaites. Po to gydėsi ambulatoriškai, nes būsena gėrėjo. Iki sumušimo jis taip pat gydė pacientę. Ji kreipėsi po skyrybų, kai buvo konfliktas su buvusiu vyru. Stresogeninė situacija sukėlė jai depresijos simptomus. Tuo metu nereikėjo siųsti dėl darbingumo lygio nustatymo. Žino jos ankstesnę ligos anamnezę, todėl mano, kad sumušimas (užpuolimas) įtakojo jos psichikos sveikatos pablogėjimą. Žmogus yra jautresnis ir bet kuri stresinė situacija – skyrybos ar užpuolimas galėjo sukelti ligos paūmėjimą. Iki sumušimo nebūtų nustatytas 50 % neįgalumas, nes vien su depresijos diagnoze labai abejoja ar tikrai nustatytų, bet ten buvo daug lydinčių diagnozių. Jis negali rašyti pagrindinės diagnozės – dubens organų sumušimo, o rašo tą, ką pats nustato. Be to, buvo lydinčios ligos, vidaus organų sumušimas, plyšimas ir t.t. Iki 2015 m. vasaros nepastebėjo, kad ji būtų psichologiškai sugniuždyta. Pirmas dienas nukentėjusioji praleido lovoje dėl fizinių skausmų. Rugsėjo mėn. nebuvo, kad ji visą laiką gulėtų lovoje, bet ligos paūmėjimas buvo, kuris pasireiškė depresine simptomatika – baime, žmonių baime, baime išeiti iš namų, nerimu, įtampa, miego sutrikimais. Ji pati pasakydavo, kad vartojo alkoholį. Tuo metu, kai ji gydėsi, nepastebėjo, kad ji vartotų alkoholį. Ji sakė, kad nusiraminimui jos pirmas vaistas yra alkoholis. Apie priklausomybę nieko nesiaiškino, nes nebuvo nei abstinencijos, nei dar kažkokių reiškinių. Negali atsakyti apie nukentėjusiosios polinkį, potraukį alkoholiui. Diagnozė neapsunkina jai orientuotis erdvėje ar laike. Kadangi buvo užpuolimo faktas, bet jau buvo praėję nemažai laiko, beveik du mėnesiai ir, kadangi buvo depresinis fonas ir ji ne pirmą kartą gydėsi, jos būklę traktavo kaip depresijos paūmėjimą. Depresija yra dėmesio koncentracijos sutrikimas. Žmogus sunkiai koncentruoja dėmesį į kažkokį veiksmą. Atminties sutrikimas yra neurologinė problema, būna po insulto, epilepsijos ir pan. Ligoniai kartais įvardina, kad neatsimena, bet iš tikrųjų yra dėmesio koncentracijos stoka. Žmogus gali visai klaidingai pasakoti tam tikras aplinkybes ūmioj būsenoj po psichinės traumos, streso. Skirtingai pasakoti aplinkybes - ūmios reakcijos į stresą pasekmės. Jis dirbo stacionare, ligoninėje, tad ji atvažiuodavo pablogėjus būsenai. Kokius metus nebuvo matęs jos iki tol, kol ji atvažiavo 2015 m. rugsėjo mėnesį. Negali atsakyti į klausimą ar adekvačiai ji reagavo iki užpuolimo ir po jo. Rugsėjo mėn. ji absoliučiai adekvačiai reaguodavo. Depresijos požymiai paūmėjo nuo psichinės traumos. Neprisimena kiek kartų ji buvo gydyta jų klinikoje. Pagal naują tvarką nedarbingumo procentus skaičiuoja nuo ligų, pvz., depresijos – 20%, traumai - 10% ir pan., ne medikai sprendžia tokius dalykus, jie turi lenteles pagal funkcijos netekimą, sprendžia kuriam laikui ir kokį procentą. 50% - nėra daug, atitinka buvusiam trečios grupės invalidumui. Ji naudojo du antideprisantus (rytinis ir vakarinis) ir miegui, bet dozės nebuvo labai didelės, truputį didesnės negu vidutinės. Mano, kad jos vartojami vaistai nesukelia kažkokių pasekmių, t.y. sukelia, bet ne tokius, kad žmogus negalėtų orientuotis. Antidepresantai yra padaryti taip, kad žmogus nebūtų disadaptuotas ir socialinės dozės alkoholio galėtų vartoti. Jeigu išgerti vyno butelį žmogui, kuris vartojo tokius vaistus, slopinantis poveikis būtų didesnis. Kai psichozės reiškinių nėra, reiškia žmogus pilnai adekvatus. Siuntime nurodyta priežastis, kad buvo užpulta vedžiojant šunį, nurodyta iš pačios pacientės žodžių. Nesigilino į tai, ką ji pasakė. Nieko nežino apie užpuolimo aplinkybes. Pacientė pasisakė, kad buvo pats užpuolimo faktas.

Liudytoja V. H. B. teisme parodė, kad nukentėjusiosios neteko matyti. Ji pavadavo skyriaus vedėją. Darbingumo lygio nustatymui tyrimą atlieka ir bendrauja paskirti specialistai, o pabaigoje, kada aktas yra užbaigiamas, ji peržiūri visus dokumentus, pateiktą anamnezę, ligos istorijas ir, jeigu reikia, pakoreguoja bei patvirtina nustatytą darbingumo lygio procentą. Jų skyrius išduoda darbingumo lygio pažymą. Į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą nukentėjusioji kreipėsi 2015-09-30, siuntime buvo tokios diagnozės: pasikartojantis rekurentinis depresinis sutrikimas, sunkus epizodas, be psichozės simptomų, buvo gretutinės ligos po sužalojimo, kurios tuo momentu nelietė vertinimo todėl, kad su raidėmis „S“, ji dar turėjo nedarbingumo pažymėjimą, čia buvo ūmus atvejis ir vyko gydymas. Todėl vertino tik depresijos sutrikimą. Darbingumo lygio pažyma yra nustatyta tik dėl psichikos sutrikimo. Žyma su „S“ raidė reiškia, jog dar vyksta gydymas, turi būti pravestas gydymas stacionare, reabilitacijoje, jeigu reikia operacijos, toliau sanatorinis gydymas ir t.t. Ateityje darbingumas gali keistis, jeigu kreipsis, jeigu bus kažkokie liekamieji reiškiniai ir po kitų sužalojimų. Anamnezėje buvo pateikta: psichikos sutrikimai prieš 5 metus, liga manifestavo po skyrybų su vyru, nerimo – depresinė simptomatika su išreikštu nerimu, liūdesiu, miego sutrikimais, apetito stoka, energetinio potencialo kritimu. Ji gydėsi ambulatoriškai – lankėsi pas psichiatrą. 2014 m. atžymėta, kad vieną kartą gydėsi stacionare. Toliau gydėsi ambulatoriškai ir 2015 m. liepos mėn. po patirto užpuolimo, kai vedžiojant šunį, buvo užpulta ir sužalota gydėsi dėl somatinių sužalojimų. Toliau rašoma, kad pablogėjus psichikos būsenai dėl sunkios depresijos simptomatikos gydėsi Ąžuolyno klinikoje nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 31 d. Išrašyta pagerėjus būsenai, tačiau labai greitai psichikos būsena namuose būnant vėl pablogėjo. Tada buvo hospitalizuota pakartotinai į Ąžuolyno kliniką, kur gydyta 2015 m. nuo rugsėjo 10 d. iki 25 d. Išrašyta būsenai pagerėjus, skirtas ambulatorinis gydymas. Po paskutinio užpuolimo paūmėjus būsenai buvo nustatytas nedarbingumas. Iki to laiko ji nebuvo nukreipta dėl darbingumo lygio nustatymo, matomai, gydėsi ambulatoriškai. Čia pirmą kartą buvo siunčiama. Užpuolimo priežasčių ji nesiaiškino, nesigilina, nes ne jų kompetencijos klausimas. Tuo metu, kai apžiūrėjo specialistai, ji buvo liūdnos nuotaikos, sulėtėję judesiai, į klausimus atsakė ne iš karto, po ilgesnės pauzės, pakankamai tvarkinga, mąstymas palėtėjęs, tačiau logiškas, nuoseklus, emocijos vangokos, priblėsusios, tačiau adekvačios, orientacija laike/ savyje nesutrikusi, suicidinių minčių neišsakė, nors jų buvę po psichotraumojančio įvykio, mąstymo suvokimo sutrikimų nėra, depresija šiuo metu tarp sunkios – vidutinės. Tai įvertinus buvo nustatytas 50 % darbingumo lygis metams laiko. Dėl darbingumo lygio pratęsimo pacientė turės kreiptis iš naujo. Psichiatrai per tuos metus laiko ją stebi, jeigu mato, kad tie sutrikimai tęsiasi, ar jie lengvesni, ar sunkesni pildo siuntimą. Skyrimo ir pratęsimo tvarka yra ta pati. Mano, kad užpuolimas turėjo įtakos neįgalumui, jeigu iki šio laiko nebuvo nustatytas darbingumo lygis, nesikreipė arba nebuvo siunčiama. Turbūt siuntime buvo parašyta, jog buvo užpulta vedžiojant šunį. Ši aplinkybė buvo nurodyta siunčiančio gydytojo siuntime.

Policijos įvykių suvestinės duomenų bazėje užfiksuota, jog 2015 m. birželio 14 d., 02.30 val. iš Lazdynų ligoninės gautas pranešimas, jog 2015 m. birželio 14 d., apie 00.51 val. į Lazdynų ligoninę Greitosios medicinos pagalbos automobiliu pristatyta R. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatyti dubens organų sužalojimai, gydytojai įtaria išprievartavimą, bet nukentėjusioji tai neigia (1t., 10-12 b.l.).

2015 m. lapkričio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini)esančio A. B. namo vaizdas, apžiūros metu paimtas židinio įrankių komplektas – žarsteklis, žnyplės, semtuvėlis (1t., 18-28).

Specialisto išvadoje Nr. S 416/2015 (01) nurodyta, jog ant tirti pateiktų semtuvėlio, žnyplių, žarsteklio žmogaus kraujo nerasta; DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta (1t., 40-44 b.l.).

Telefoninių pokalbių suvestinėje bei skaitmeninėje laikmenoje užfiksuota, jog R. J. mobiliuoju telefonu, kurio tel.Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su A. B., kurio tel Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-06-11 iki 2015-06-13, 15.32 val., kuomet jai skambino A. B. ir pokalbis truko 52s, po šio pokalbio pirmas kontaktas tarp R. J. ir A. B. naudojamų telefonų užfiksuotas 2015-06-15, 17.43 val. (1t., 149-151 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2016/15 (01) nurodyta, jog R. J.-S. padarytas makšties kiauryminis plyšimas su riestinės žarnos pažeidimu, dešinės pusės apatinio žandikaulio lūžis, III-o juosmeninio slankstelio lūžis, dvi kraujosruvos akių vokuose, kraujosruva už dešinės ausies, kraujosruva apatinio žandikaulio dešinėje, kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje, kraujosruva pilvo sienoje, du nubrozdinimai nugaroje, kraujosruva juosmens dešinėje užpakalinėje srityje, kraujosruva kairiame kelyje, kraujosruva dešinėje šlaunyje, kelių parų laikotarpyje iki patekimo į ligoninę, 2015-06-14. Dėl makšties kiauryminio plyšimo su riestinės žarnos pažeidimu nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Apatinio žandikaulio, III-o juosmeninio slankstelio lūžiai atskirai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes jų gijimas užtrunka ilgiau 10 dienų. Kraujosruvos ir nubrozdinimai atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Makšties plyšimas su riestinės žarnos pažeidimu galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, turėjusį ribotą, kontaktinį paviršių, kuris galėjo būti įvestas per makštį, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžis ir kraujosruva padaryta vienu trauminiu poveikiu, juosmeninio III-o slankstelio lūžis ir kraujosruva juosmens dešinėje užpakalinėje srityje, vienu trauminiu poveikiu, kraujosruvos akių vokuose mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, kraujosruva už dešinės ausies, vienu trauminiu poveikiu, kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje vienu trauminiu poveikiu, kraujosruva pilvo srityje vienu trauminiu poveikiu, nubrozdinimai nugaroje, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, kraujosruva kairiame kelyje, vienu trauminiu poveikiu, kraujosruva dešinėje šlaunyje, vienu trauminiu poveikiu, paveikus daiktais, turėjusiais kietą buką kontaktinį paviršių. Kraujosruva kairiame kelyje galėjo atsirasti griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti medicininiuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis (1t., 55-56 b.l.).

Darbingumo lygio pažymoje nurodyta, jog R. J. nustatytas 50 proc. darbingumas nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2016m. rugsėjo 29 d. (1t., 79 b. l.).

Neįgalumo ir dabingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2015-09-30 išvadoje Nr. DPS-1120 dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, jog R. J. galki dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 proc., negali dirbti veikiant cheminiams ir biologiniams rizikos veiksniams darbo aplinkoje esančių cheminių jautrinančių medžiagų, veikiant psichosocialiniams rizikos veiksniams – dirbti naktinį darbą bei viršvalandžius, taip pat negali dirbti darbų aukštyje virš 5 m., požeminių darbų ( 1t., 82 b.l.).

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. B. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2015 m. birželio 13 d. po 15 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kaimynės I. G. sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu tyčia sudavė 1 smūgį kumščiu į galvos sritį R. J., po ko, parsivedęs nukentėjusiąją R. J. į sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo kambaryje, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, veikdamas itin žiauriai, tyčia rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas R. J., pasityčiodamas iš nukentėjusiosios ir ją pažemindamas išrengė ją nuogai, paėmęs tyrimo metu nenustatytą pailgos formos daiktą daugybę kartų kišo jį į nukentėjusiosios lytinius organus, sukeldamas dideles kančias ir skausmą, padarydamas makšties kiauryminį plyšimą su riestinės žarnos pažeidimu-sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, dešinės pusės apatinio žandikaulio lūžį, III-o juosmeninio slankstelio lūžį-sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dvi kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvą už dešinės ausies, kraujosruvą apatinio žandikaulio dešinėje, kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje, kraujosruvą pilvo sienoje, du nubrozdinimus nugaroje, kraujosruvą juosmens dešinėje užpakalinėje srityje, kraujosruvą kairiame kelyje, kraujosruvą dešinėje šlaunyje-sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir taip tyčia, kankindamas, itin žiauriai sukeldamas dideles fizines ir dvasines kančias dėl patirtų daugybės sužalojimų ir pažeminimo, sunkiai sutrikdė sveikatą R. J., yra surinkta pakankamai.

Nors kaltinamasis A. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių savo kaltę pripažino tik iš dalies patvirtindamas, jog įvykis buvo ne 2015 m. gegužės 12 d., o 13 d., kad R. J. tą dieną žadėjo pas jį atvažiuoti ir jis jos nesulaukęs pradėjo ieškoti, buvo susinervinęs, tik po pietų R. J. atsirado pas jų kaimynę I. G., kur jis, pamatęs R. J., susinervinęs sudavė jai vieną kartą į veidą, po to kaimynė jiems liepė išeit iš jos namų; jie grįžo į namus, vartojo alkoholinius gėrimus ir tada dar kilo konfliktas, kurio metu jis mušė R. J.; pripažįsta, kad sužalojo jai veidą, tačiau lyties organuose nustatytų sužalojimų jai nepadarė; tuos sužalojimus ji galėjo patirti iki atvykdama pas jį; kad R. J. nėra jo sugyventinė, tačiau A. B. kaltė įrodyta posėdžio metu surinktais ir ištirtais įrodymais. Tai yra, nukentėjusioji R. J. teisme patvirtino, kad 2015 m. birželio 12 ar 13, tikslios dienos nepamena, buvo taip, kad tarėsi atvažiuoti pas savo draugą A. B. į svečius, atvažiavo po pietų, jo nerado namuose, todėl nuėjo pas kaimynę I. G., netrukus pasirodė ir A. B., kuris sudavė jai smūgį kumščiu į veidą ir prakirto antakį, pradėjo bėgti kraujas, tai pamačiusi kaimynė I. G. liepė jiems išeiti ir savo santykius aiškintis namuose; jiedu išėjo pas A. B. į namus, kur jis ją mušė kumščiais ir spardė kojomis bei paėmęs nuo židinio kažkokį įrankį kišo jai į lyties organus; ji prašė jo liautis, jai labai skaudėjo, vėliau naktį ji pradėjo kraujuoti ir A. B. jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą; iš pradžių ji nesakė tiesos, kad A. B. ją sužalojo, nes norėjo jį apsaugoti, tačiau vėliau tyrėjui papasakojo tiesą; A. B. nėra jos sugyventinis, jie tik draugai. Nukentėjusiosios R. J. nurodytas aplinkybes dėl jos mušimo pas kaimynę patvirtino posėdžio metu apklausta I. G., nurodydama, jog matė, kaip A. B. sudavė vieną smūgį R. J. į veidą, po ko ji liepė jiems išeiti ir savo namuose aiškintis santykius, taip pat patvirtino, kad tai buvo 2015 m. birželio 13 d., o ne 12 d., kad tą dieną ji pamena todėl, nes tai buvo šeštadienis, o sekmadienį jai reikėjo į darbą. Taip pat nukentėjusiosios R. J. nurodytas aplinkybes dėl jos sužalojimo ir, tai, kad ji ne iš karto papasakojo tiesą kas nutiko, patvirtino posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas A. G., ikiteisminio tyrimo metu bendravęs ligoninėje su nukentėjusiąja, kuri jam prisipažino, kad ją sumušė ir išprievartavo jos draugas A. B.. Tokias pačias aplinkybes, kad ne iš karto R. J. pasakė kas ją sužalojo, patvirtino ir posėdžio metu apklausti liudytojai A. D., kuris yra dabartinis nukentėjusiosios R. J. sugyventinis, A. M., kuri yra R. J. teta, bei D. V. – nukentėjusiosios R. J. mama. Tokios nustatytos aplinkybės rodo, jog R. J. buvo daromas poveikis iš A. B., jog pastaroji nepapasakotų tiesos, nes net ir patiems artimiausiems žmonėms R. J. iš karto po įvykio nepasakojo, kas jai nutiko, o A. B. nuolat buvo kartu su ja ligoninėje, ką patvirtino posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas A. G..

Tai, kad A. B. smurtaudamas sužalojo R. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis be R. J. teismo posėdžio metu duotų parodymų, paties kaltinamojo A. B. dalinio prisipažinimo, liudytojų I. G., A. G., A. D., D. V., A. M. parodymų, patvirtina ir posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai. Tai yra, Policijos įvykių suvestinė, iš kurios matyti, jog 2015 m. birželio 14 d., 02.30 val. iš Lazdynų ligoninės buvo gautas pranešimas, jog 2015 m. birželio 14 d., apie 00.51 val. į Lazdynų ligoninę Greitosios medicinos pagalbos automobiliu pristatyta R. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatyti dubens organų sužalojimai, gydytojai įtaria išprievartavimą, bet nukentėjusioji tai neigia (1t., 10-12 b.l.); 2015 m. lapkričio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) esančio A. B. namo vaizdas, kur pasak nukentėjusiosios R. J., A. B. ją sumušė ir į lyties organus kišo kažkurį iš įrankių, buvusių prie židinio; apžiūros metu paimtas židinio įrankių komplektas – žarsteklis, žnyplės, semtuvėlis (1t., 18-28); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2016/15 (01), kurioje nurodyta, jog R. J.-S. padarytas sužalojimas – makšties plyšimas su riestinės žarnos pažeidimu galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, turėjusį ribotą, kontaktinį paviršių, kuris galėjo būti įvestas per makštį, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir dėl šio sužalojimo R. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, bei taip pat nustatyti kiti sužalojimai sukėlę nesunkų bei nežymų sveikatos sutrikdymą (1t., 55-56 b.l.), kas atitinka nukentėjusiosios R. J. posėdžio metu nurodytas jos sumušimo aplinkybes.

Nors liudytojas A. K. posėdžio metu tvirtino, jog 2015 m. birželio 13 d., matė R. J. prie A. B. namų su mėlyne paakyje, bet su ja nebendravęs, tačiau tiesiogiai su nukentėjusiąja bendravusi I. G. patvirtino, jog nematė, kad būtų buvęs sužalotas R. J. veidas ir ji pas ją atėjo nesužalota, o tik purvinais drabužiais, ir tik po A. B. smūgio sudavimo R. J. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Įvertindamas tai, kad A. K. yra A. B. darbdavys ir buvo pakviestas liudyti A. B. iniciatyva, kad kaip nustatyta, tiesiogiai bendravusi liudytoja I. G. su nukentėjusiąja po to kai ją matė A. K., mėlynių ant nukentėjusiosios veido nematė, teismas šia liudytojo A. K. parodymų apimtimi nesiremia, kadangi jie subjektyvūs, jų nepatvirtina jokie kiti byloje ištirti įrodymai ir jais galimai siekiama patvirtini A. B. posėdžio metu iškeltą versiją, jog R. J. sužalojimus lyties organuose patyrė iki atvažiuodama pas jį. Teismas taip pat nesiremia kaltinamojo A. B. nurodytomis aplinkybėmis, jog ne jis sužalojo R. J. lyties organus ir vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir remiasi tik ta jo parodymų apimtimi, kiek ji neprieštarauja nustatytoms aplinkybėms. Pažymėtina tai, kad tiek A. B., tiek liudytoja I. G. posėdžio metu patvirtino, jog nukentėjusioji R. J. pas I. G. į namus įvykio dieną atėjo nesužalota, po konflikto ir jos sumušimo R. J. taip pat niekur išėjusi nebuvo ir A. B. pradėjus R. J. kraujuoti iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog R. J. buvo sužalota A. B. tyčiniais veiksmais ir jo namuose.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog aplinkybių, kvalifikuojančių atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą, sąrašas yra išsamus, baigtinis, be to, identiškas nužudymą kvalifikuojantiems požymiams. Sunkus sveikatos sutrikdymas itin žiauriai nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-193-507/2015). Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis A. B. kaltinime nurodytais smurtinio pobūdžio veiksmais, padarė R. J. sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus jos lytiniuose organuose bei daugybinius kitus kūno sužalojimus – apatinio žandikaulio lūžį, III-juosmeninio slankstelio lūžį, kraujosruvas akių vokuose bei galvos ir krūtinės, pilvo, kojų, nugaros srityse. Kūno sužalojimų lokalizacija (lyties organai, veidas, pilvas – jautrios, gyvybiškai pavojingos, kūno sritys), taip pat ir kūno žalojimui panaudotas nenustatytas metalinis įrankis ir jo kišimas į lyties organus parodo itin žiaurų sveikatos sužalojimo būdą, nepriklausomai nuo to, kokio stiprumo skausmą nukentėjusioji jautė. Kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad naudodamas smurtą R. J. atžvilgiu, savo veiksmais jai gali sukelti įvairaus mąsto sužalojimus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir kilusias pasekmes A. B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kaip itin žiaurus sunkus sveikatos sutrikdymas.

B. pareikštame kaltinime jo veiksmai buvo kvalifikuoti ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą – sunkus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nariui. Teismas laiko neįrodyta, jog R. J. buvo A. B. šeimos narys. Tai yra, tiek nukentėjusioji R. J., tiek kaltinamasis A. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jie nebuvo sugyventiniai, nevedė bendro ūkio, o tik draugavo, R. J. atvažiuodavo pas A. B. į svečius. Liudytojų A. K. ir I. G. posėdžio metu išsakyta pozicija, jog jų nuomone R. J. ir A. B. buvo sugyventiniai, nepatvirtina šios aplinkybės, kadangi jie kartu su A. B. ir R. J. negyveno ir jų asmeninių santykių nežinojo, o tokią nuomonę susidarė tik iš to, jog matydavo R. J. būnant pas A. B., ko neneigia ir pati nukentėjusioji. Teismas nesutinka su prokuroro pateiktu argumentu, jog sužalojimų pobūdis nukentėjusiosios lyties organuose apsprendžia tai, kad asmenys buvo neabejingi vienas kitam ir tai rodo, jog jie buvo sugyventiniai. Pažymėtina tai, kad sugyventinių statusą apsprendžia pačių asmenų subjektyvi pozicija bei objektyvūs duomenys apie tai, ar jie veda bendrą šeimos ūkį, kuria bendrus ateities planus, bendrai gyvena. Šioje byloje nebuvo nustatyta, jog A. B. ir R. J. vestų bendrą ūkį, turėtų bendrų ateities planų, kartu gyventų. Atsižvelgiant į tai teismas šalina iš kaltinimo neįrodytas aplinkybes, jog A. B. sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę. Taip pat teismas šalina iš kaltinimo nurodytą aplinkybę, jog A. B. nusikalstamus veiksmus I. G. namuose prieš nukentėjusiąją R. J. atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog A. B. tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šių aplinkybių pašalinimas nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, priešingai ją lengvina, ir tai nelaikytina kaltinimo ribų išplėtimu.

Teismas taip pat tikslina kaltinime nurodytą aplinkybę, jog A. B., būdamas I. G. namuose sudavė vieną smūgį į veidą R. J., o ne 10 smūgių kaip kad buvo nurodyta kaltinime, kadangi teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. J., liudytoja I. G. ir kaltinamasis A. B. patvirtino, jog R. J. A. B. būdamas I. G. namuose sudavė vieną smūgį. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo R. J. parodė, jog buvo daugybė smūgių pas kaimynę namuose, po to A. B. ją tiesiog išvilko iš kaimynės pas save į namus (1t., 66-69 b.l.), tačiau teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji to nepatvirtino. Be to, tai, kad kai kurias detales nukentėjusioji galėjo pasakoti ir skirtingai, patvirtino liudytojas nukentėjusiąją gydantis gydytojas D. S. parodydamas, jog dėl patirto streso ir depresijos žmogus gali pasakoti klaidingai įvykius dėl dėmesio koncentracijos stokos.

Teismas taip pat tikslina aplinkybę, jog R. J. A. B. sumušė 2015 m. birželio 13 d., o ne 12 d., kaip nurodyta kaltinime, kadangi tokios aplinkybės nustatytos išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Tai yra, tiek kaltinamasis A. B., tiek liudytoja I. G. motyvuotai nurodė, jog įvykis įvyko 2015 m. birželio 13 d., nes tai buvo šeštadienis, A. B. iš ryto padėjo liudytojui A. K. ir važinėjo su juo po parduotuves, o I. G. sekmadienį reikėjo į darbą. Nukentėjusioji R. J. negalėjo tiksliai nurodyti kurią dieną įvyko įvykis 2015 m. birželio 12 d. ar 13 d., tačiau tvirtino, jog iki atvažiavimo pas A. B. į namus ji su juo bendravo telefonu tiek pokalbiais tiek žinutėmis. Tai, kad įvykis įvyko būtent 2015 m. birželio 13 d. patvirtina byloje esanti telefoninių pokalbių suvestinė bei skaitmeninėje laikmenoje užfiksuoti A. B. ir R. J. telefonų kontaktai. Tai yra, nustatyta, jog R. J. mobiliuoju telefonu, kurio tel.Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su A. B., kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-06-11 iki 2015-06-13, 15.32 val., kuomet jai skambino A. B. ir pokalbis truko 52s, po šio pokalbio pirmas kontaktas tarp R. J. ir A. B. naudojamų telefonų užfiksuotas 2015-06-15, 17.43 val. (1t., 149-151 b.l.), t.y. praėjus daugiau nei parai laiko po to, kai R. J. 2015 m. birželio 14 d., apie 00.51 val. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu pristatyta buvo į Lazdynų ligoninę. Aukščiau nurodytų aplinkybių patikslinimas taip pat nelaikytinas kaltinamojo teisinės padėties sunkinimu ar kaltinimo ribų išplėtimu ir jo veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.

Nukentėjusioji R. J. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama jos naudai iš kaltinamojo A. B. priteisti 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 84-85 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji palaikė civilinį ieškinį, prašydama priteisti nurodytą sumą, paaiškindama, kad patyrė fizinę ir emocinę žalą, ji buvo žiauriai sužalota ir išniekinta, sužaloti jos lyties organai, ji buvo pažeminta, sulaužytas žandikaulis, patyrė įvairius sužalojimus, šiuo metu tebejaučia pasekmes, reikalingas nuolatinis gydymas. Jai nustatytas tik 50 proc. darbingumas, ir negali dirbti daugelio darbų. Kaltinamasis A. B. civilinio ieškinio nepripažino.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iš kaltinamojo A. B., teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje smurtinė nusikalstama veika padaryta prieš fiziškai silpnesnį asmenį - moterį, kaltinamojo veiksmai sužalojant R. J. buvo itin žiaurūs, padaryti daugybiniai kūno sužalojimai lyties organuose, veide bei kitose kūno vietose, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji neabejotinai jautė stiprų fizinį skausmą, pažeminimą ir dėl šių sužalojimų jai nustatyti liekamieji reiškiniai. Iš byloje esančios Darbingumo lygio pažymos matyti, jog R. J. nustatytas 50 proc. darbingumas nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2016m. rugsėjo 29 d. (1t., 79 b. l.) ir kaip posėdžio metu paaiškino gydantis gydytojas D. S. vien tik dėl depresijos, nebuvus kitų sužalojimų, jis nebūtų atitinkamai institucijai išdavęs siuntimo dėl neįgalumo nustatymo, būtent po šio įvykio pablogėjo R. J. sveikata. Neįgalumo ir dabingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2015-09-30 išvadoje Nr. DPS-1120 dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, jog R. J. gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 proc., negali dirbti veikiant cheminiams ir biologiniams rizikos veiksniams darbo aplinkoje esančių cheminių jautrinančių medžiagų, veikiant psichosocialiniams rizikos veiksniams – dirbti naktinį darbą bei viršvalandžius, taip pat negali dirbti darbų aukštyje virš 5 m., požeminių darbų ( 1t., 82 b.l.), ir kaip patvirtino šios institucijos vedėjo pavaduotoja liudytoja V. H. B., anksčiau iki šio įvykio R. J. nebuvo nustatytas neįgalumas ir dėl to nebuvo kreiptasi.

Byloje ištirta medžiaga įrodo, kad A. B. veiksmais padaryta fizinė ir emocinė prievarta sukėlė nukentėjusiajai nustatytus emocinius sutrikimus. Patirta fizinė ir emocinė prievarta sukelia trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes, neigiamai įtakoja vėlesnius tarpasmeninius ryšius, bendravimo su kitais žmonėmis ypatumus. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji R. J. iki šiol jaučia baimę. Teismas, atsižvelgdamas į R. J. sukeltus dvasinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą ir sužalojimus bei liekamuosius reiškinius, kas neabejotinai pripažintina neturtine žala, į kaltinamojo turtinę padėtį, daro išvadą, kad nurodyta 15000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, yra per didelė. Įvertindamas byloje nustatytas aplinkybes bei siekdamas nukentėjusiosios R. J. ir kaltinamojo A. B. interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas ieškinį tenkina iš dalies, mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir padarytą neturtinę žalą įvertina 12000 Eur (dvylikos tūkstančių eurų) suma. Teismo vertinimu, kaltinamojo nurodoma aplinkybė, jog jam nukentėjusioji atleido ir nurodė, kad jie atsiskaitę, jog jo pajamos nėra didelės, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydžio klausimą, kadangi teismas turi vertinti ne tik žalą padariusio asmens turtinę padėtį, esamą bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas neturtinės žalos dydžio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje. A. B. darbingo amžiaus, dirbantis (2t., 92 b.l.), todėl vien ta aplinkybė, jog jo šiuo metu gaunamos pajamos nedidelės, negali būti laikoma išskirtine, dėl kurios turėtų būti dar labiau mažinamas priteistinos neturtinės žalos dydis.

Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareiškė 593,47 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl atsiradusios turtinės žalos R. J. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (1t., 99-102 b. l.). Kaltinamasis A. B. civilinio ieškinio nepripažino, nurodydamas, jog jis padarė sužalojimus tik nukentėjusiosios žandikaulyje ir ją sumušdamas, o ne lyties organuose. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusiajai R. J. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas tyčiniais nusikalstamo pobūdžio kaltinamojo A. B. veiksmais. Nukentėjusioji patyrė sužalojimus ir buvo gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje bei suteiktos medicininės paslaugos VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje. R. J. gydymo išlaidos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sudaro 593,47 Eur, tai patvirtina byloje pateiktas dokumentas (1t., 101 b. l.), todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasų ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo A. B. 593,47 Eur ( penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus, 47 ct) sumą Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nukentėjusiosios R. J. civiliniame ieškinyje nurodyta, jog prašoma taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. B. priklausantį turtą neturtinės žalos dydžio sumai, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog A. B. dovanojimo sutartimi turėtą turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) 2016-01-22, t.y. dar iki kaltinamojo akto surašymo šioje byloje, pagal dovanojimo sutartį perleido I. V., o kitų duomenų apie A. B. turimą turtą, kuriam būtų galima taikyti prašomą procesinę prievartos priemonę, byloje nėra. Tad civilinio ieškinio išieškojimo klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatomis.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką A. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kokio apsvaigimo laipsnio A. B. buvo po to, kai abu su R. J. grįžo iš kaimynės I. G. į A. B. namus ir abu vartojo alkoholinius gėrimus bei kilo konfliktas, tačiau tiek kaltinamasis A. B., tiek nukentėjusioji R. J. patvirtino, kad A. B. tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus ir, kaip nurodė A. B., jis būdamas blaivus nėra smurtavęs.

Kaltinamasis A. B. padarė vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), neteistas (2t., 8 b. l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t., 9-11 b. l.), dirbantis (2t., 92 b. l.), gydytas Psichiatrinėje ligoninėje, įrašytas į psichiatrinę įskaitą (2 t., 15 b.l.), Specialisto išvadoje Nr. 90TPK-PL-25/2016 nurodyta, jog nėra duomenų apie A. B. lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimą ar silpnaprotystę arba kokią laikiną psichikos sutrikimo būseną, skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga ( 2t., 25 b.l.). Įvertindamas kaltinamojo asmenybę bei aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad A. B. bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte – paskyrus vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, ją nustatant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. lapkričio 25 d., iki 2015 m. lapkričio 27 d., ir laikytina, kad A. B. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas (1t., 177-180;181 b. l.).

A. B. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos (1t., 182-188 b.l.).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinė plokštelė su telefonų išklotinėmis, kompaktinė plokštelė su R. J. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso įrašu, prisegtomis vokuose prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;

- įvykio vietos apžiūros metu paimti objektai – žarsteklis, žnyplės, semtuvėlis, saugomi Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje (1t., 45, 46 b.l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkui A. B.;

- A. B. ir R. J. seilių lyginamieji pavyzdžiai, saugomi Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje (1t., 45, 46 b.l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba baigus įrodymų tyrimą 2016-06-02 pateikė pažymą dėl 136,07 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. B. ( 2t., 140-141 b.l.). Atsižvelgiant į šios pažymos gavimo laiką (į tai, kad ji gauta jau baigus bylos nagrinėjimą), teisinės pagalbos tarnybos pažyma paliktina nenagrinėta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. B. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. lapkričio 25 d., iki 2015 m. lapkričio 27 d., ir laikyti, kad A. B. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas.

A. B. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą - pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nukentėjusiosios R. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. B. R. J. naudai priteisti 12000 Eur (dvylika tūkstančių eurų) sumą neturtinės žalos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo A. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 593,47 (penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus, 47 ct).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinę plokštelę su telefonų išklotinėmis, kompaktinę plokštelę su R. J. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso įrašu, prisegtas vokuose prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;

- įvykio vietos apžiūros metu paimtus objektus – žarsteklį, žnyples, semtuvėlį, saugomus Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui A. B.;

- A. B. ir R. J. seilių lyginamuosius pavyzdžius, saugomus Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.