- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-23
- Bylos Nr.
- I1-478-426/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03434-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas D. S. prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Skunde (b. l. 1–3) nurodo, jog buvo supažindintas su Kalėjimų departamento 2020 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. NN-154 perkelti iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – PN-AK) į Vilniaus pataisos namus (toliau – PN), tačiau perkeltas tik 2020 m. rugsėjo 8 d. Kalėjimų departamentas paaiškino, kad perkėlimo tikslas – išvengti galimų konfliktinių situacijų su kitais nuteistaisiais, pagerinti nuteistojo resocializacijos procesą, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymą, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą.
Nurodo, jog resocializacijos procesas skundo padavimo metu nebuvo taikomas, buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Aiškino, jog niekada nesikreipė dėl gresiamo pavojaus ar konfliktų su kitais nuteistaisiais.
Artimieji gyvena Akmenės rajone, todėl atvykti į Vilniaus PN per toli. Pareiškėjas aiškina, jog nesiskundė, kad jam gresia pavojus ar galimi konfliktai, todėl nebuvo reikalo perkelti iš buvusios bausmės atlikimo vietos. Skunde nurodo, kad dėl perkėlimo patyrė psichologinę traumą, dvasiškai sukrėstas, pajuto diskomfortą, didelius nepatogumus, atitolintas nuo artimųjų, jaučia depresiją, kasdieninį nuovargį, psichologinį spaudimą. Pareiškėjas laikomas Vilniaus PN 2-ojo gyvenamojo korpuso pirmame aukšte, antrame aukšte vyksta statybos ir remonto darbai, keliamas triukšmas, trukdo pailsėti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą patenkinti. Papildomai paaiškino, jog kalinimo įstaigoje jokių konfliktų nebuvo. Per dvejus metus keletą kartų buvo perkeltas į vis kitą kalinimo įstaigą. Dabar vėl atlieka bausmę Pravieniškių PN. Beveik metus laukė Vilniaus PN, kada taikys resocializaciją. Sulaukė atsakymo, kad bausmė atlieka drausmės grupėje, be to trūksta darbuotojų.
Dėl prašomos priteisti žalos dydžio paaiškino, jog tai simbolinė suma už padarytą skriaudą. Akcentavo, jog nesvarbu, kiek bus priteista. Aiškino, kad išsiskyrė su žmona, pablogėjo socialiniai ryšiai, motinai buvo per toli atvykti į Vilnių, kankina nemiga, neteikiama psichologinė pagalba.
Vilniaus PN su skunde išdėstytais argumentais kategoriškai nesutinka, nes keliami reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 43–47) nurodo, jog pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-296, „Dėl nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę“, iš paprastosios grupės buvo perkeltas į drausmės grupę (6D kamera). Atkreipia Teismo dėmesį, kad kamerų tipo patalpoje pareiškėjas laikomas ne Vilniaus PN administracijos valia. Patekimas į šią patalpą priklausė tik nuo jo valios, nes pagrindas nuteistajam patekti į kamerų tipo patalpas atsiranda padarius nusižengimą ir pažeidus pataisos įstaigos tvarką, numatytą teisės aktuose.
Dėl resocializacijos
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas didžiąją buvimo Vilniaus PN laiko dalį laisvės atėmimo bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis, t. y. laikomas izoliuotas nuo kitu nuteistųjų, visą parą užrakintose kamerų tipo patalpose, pataisos priemonių (nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) vykdymas apsunkintas. Pareiškėją perkėlus į drausmės grupę, jam taikomi didesni bausmių vykdymo įstatymuose numatyti apribojimai bei sustiprinta priežiūra ir apsauga, todėl ir socialinės reabilitacijos priemonės jam taikomas ne taip intensyviai kaip paprastosios ir lengvosios grupės nuteistiesiems.
Dėl socialinių ryšių palaikymo
Atsiliepime nurodyta, kad Vilniaus PN vadovaujasi Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas.
Dėl pasivaikščiojimų kiemelio ir pasivaikščiojimų suteikimo nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose.
Vilniaus PN aiškina, kad griežtai laikomasi nuteistiesiems nustatytos pasivaikščiojimų tvarkos, kiekvieną dieną nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas drausmės grupėje ar kamerų tipo patalpose, suteikiami įstatyme nustatytos trukmės pasivaikščiojimai gryname ore.
Vilniaus PN drausmės grupės nuteistiesiems ir nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, t. y. nuo kitų nuteistųjų izoliuotiems nuteistiesiems, įrengti atskiri, tvarkingi, visus teisės aktų reikalavimus atitinkantys pasivaikščiojimų kiemai.
Dėl triukšmo
Atsakovės atstovas nurodo, kad Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamųjų patalpų (kamerų tipo patalpų) vidinės sienos (sienos tarp gyvenamųjų patalpų) – 120–180 mm (12–18 cm) storio. Pagal projektą drausmės grupės gyvenamųjų kambarių išorinės sienos armuotos 16 mm skersmens strypų suvirintu tinklu (akutės dydis 150x150 mm), įtvirtinamu sienoje įdėtinėm detalėm ir užtinkuojamu. Vidinės sienos (t. y. sienos tarp gyvenamųjų kambarių) armuotos 8 mm skersmens strypų (akutės dydis 100x100) suvirintu tinklu. Šių pastato sienų storis yra pakankamas, kaip ir pakankama garso izoliacija. Vilniaus PN pagal galimybes gerina nuteistųjų laikymo sąlygas, todėl dėl vykstančių patalpų remonto laikini nepatogumai yra neišvengiami. Pareiškėjo nusiskundimai dėl sklindančio triukšmo iš gretimu patalpų ir koridoriaus, atsakovės atstovo nuomone, yra abstraktūs, neturi objektyvaus pagrindo.
Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokiu išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti jį, žeminti orumą ar nežmoniškai elgtis.
Vilniaus PN nuomone, visos skundo aplinkybės grįstos abstrakčiais teiginiais.
Dėl žalos atlyginimo
Su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą atsakovės atstovas nesutinka. Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, Vilniaus PN manymu, yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad jis į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės, nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.
Dėl Kalėjimų departamento nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo
Atsiliepime (b. l. 8–11) atsakovės atstovas Kalėjimų departamentas pažymi, kad nutarimo derinimas dėl pareiškėjo perkėlimo vyko vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, siekiant palengvinti jo socialinę reabilitaciją.
Atsižvelgiant į tai, jog skunde nepateikė faktinių aplinkybių ar įrodymų bei nedetalizavo, kodėl nutarimas yra neteisėtas ir kodėl jis negalėjo būti perkeltas į kitą pataisos įstaigą, atsakovės atstovas pažymi, jog vien tik aplinkybė, kad atsirado netenkinančios kalinimo sąlygos, kurių iki tol nebuvo bausmę atliekant Pravieniškių PN-AK, nesudaro pagrindo teigti, kad Kalėjimų departamento nutarimas yra neteisėtas. Pažymi ir tai, jog Kalėjimų departamentas neturi informacijos apie tai, kad jis buvo perkeltas į Vilniaus PN siekiant apsaugoti nuo konfliktų su kitais nuteistaisiais. Pareiškėjas per Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 183 straipsnyje nustatytą terminą nutarimo neskundė, todėl jis laikytinas teisėtu ir galiojančiu.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų
Atsiliepime pažymėta, jog Kalėjimų departamente 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo gautas skundas, kuriame pareiškėjas piktinosi sprendimu jį perkelti iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN, nurodė, kad dėl perkėlimo pablogėjo laikymo sąlygos, artimiesiems toli važiuoti aplankyti, bei reikalavo būti perkeltas į Marijampolės PN.
Kalėjimų departamentas, surinkęs ir išnagrinėjęs visą su skundu susijusią dokumentinę medžiagą, nustatė, jog pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK, daug kartų pažeidė nustatytą tvarką, nuolat buvo skiriamos drausminės nuobaudos, jo resocializacijos procesas buvo nesėkmingas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK, nesugebėjo laikytis nustatytos tvarkos, Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimu buvo perkeltas į Vilniaus PN, kur siekiama užtikrinta griežtesnę pareiškėjo priežiūrą ir daugiau dėmesio skiriama resocializacijai.
Kad pareiškėjas nuolat nesilaiko nustatytos tvarkos bei pažeidinėja taisykles, matyti ir iš Kauno apylinkės teisme 2019 m. rugsėjo 6 d. išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, bausmę atlikdamas Alytaus PN, užsiėmė telefoniniu sukčiavimu ir už tai buvo pripažintas kaltu.
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas linkęs daryti nusikaltimus bei pažeidinėti taisykles, atsakoma į jam kilusius neaiškumus, kodėl vis perkeliamas iš vienos pataisos įstaigos į kitą.
Kalėjimų departamentas, narinėdamas pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, negalėjimo matytis su artimaisiais ar nuolat vykstančio remonto įstaigoje, nenustatė, jog būtų pažeisti galiojantys teisės aktai ar nustatyta tvarka, todėl skundo netenkino. Pareiškėjas minėto atsakymo neapskundė.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Byloje pareiškėjas siekia prisiteisti, neva, jam kilusią neturtinę žalą, kurią kildina dėl Kalėjimų departamento nutarimo jį perkelti į blogesnes kalinimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, jog Kalėjimų departamento nutarimo apskundimo terminas jau yra pasibaigęs ir tai, jog pats pareiškėjas neprašo jo panaikinti, atsakovės atstovas daro išvadą, jog neturtinė žala pareiškėjui kilo ne dėl Kalėjimų departamento kaltės, tačiau dėl galimai Vilniaus PN sudarytų kalinimo sąlygų, kurios ir sukėlė tiesiogines teisines pasekmes.
Pasak Kalėjimų departamento, nebuvo visų aplinkybių, leidžiančių kilti viešajai civilinei atsakomybei, taip pat neaišku, iš kokių konkrečiai veiksmų ir už kokį laikotarpį pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą bei priteisti nežinia kaip apskaičiuotus 5 000 Eur.
Kalėjimų departamentas neprieštarauja bylos nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka. Teismo prašo pareiškėjo skundo netenkinti.
Teismas konstatuoja:
Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo atlyginti neturtinę žalą teisėtumo ir pagrįstumo.
Išklausius pareiškėjo paaiškinimą, ištyrus rašytinę bylos medžiagą nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktorius 2020 m. birželio 30 d. Nutarimu Nr. NN-154 „Dėl nuteistojo perkėlimo“, vadovaujantis BVK 69 straipsniu ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-275 redakcija) 3.2 papunkčiu nutarė pareiškėją perkelti iš Pravieniškių PN-atvirosios kolonijos (Antrojo sektoriaus) į Vilniaus PN tęsti bausmės atlikimo (b. l. 14). Nutarime nurodyta, jog toks sprendimas priimtas „siekiant išvengti nuteistajam <...> galimų konfliktinių situacijų su kitais nuteistaisiais bei pagerinti nuteistojo resocializacijos procesą, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymą, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą.“
Kalėjimų departamente 2020 m. rugsėjo 17 d. užregistruotas pareiškėjo rugsėjo 14 d. skundas, jog atvykęs į Vilniaus PN, nebuvo supažindintas su Vidaus tvarkos taisyklėmis, bausmės atlikimo sąlygomis, du mėnesius nevykdomi resocializacijos ir reabilitacijos užsiėmimai. Nors turi specialybę, negali gauti darbo. Vilniaus PN 2020 m. spalio 19 d. raštu Nr. 42-1762 (b. l. 112–116) atsakė, jog gyvenamosiose kamerose iškabinti Teises aktų sąvadai, o koridoriuose esančiuose informaciniuose stenduose iškabinta ir nuolat atnaujinama aktuali teisinė ir kita informacija. Atsakovas akcentavo, kad Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje įrašyta, kad 2020 m. sausio 24 d. pokalbio su pareiškėju ir Pravieniškių PN-atvirosios kolonijos 1-o sektoriaus specialistu metu pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. lR-25 ,,Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“. Atvykus į Vilniaus PN, pareiškėjo prašymu buvo supažindintas ir įteikti jį dominantys teisės aktai. Vilniaus PN sudarytos sąlygos užsiimti individualia, menine ir kūrybine veikla kamerose, Resocializacijos skyriaus specialistai nuteistuosius aprūpindavo reikiamomis priemonėmis. Atvykęs į Vilniaus PN, raštu dėl darbo suteikimo pareiškėjas nesikreipė, administracijos pasiūlymo įtraukti į nemokamų darbų grafiką atsisakė.
Vilniaus PN direktorius, vadovaudamasis BVK 68 straipsnio 3 dalies 1–3 punktais ir atsižvelgęs į Drausmės komisijos 2020 m. rugsėjo 16 d. protokolą Nr. 41-120, 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymu „Dėl nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę“ (b. l. 58), pareiškėją iš paprastosios grupės perkėlė į drausmės grupę.
Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 25 d. su skundu (b. l. 13) kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių. Reikalavo perkelti į kitus pataisos namus, esančius arčiau jo namų. Esant galimybei – į Marijampolės PN. Skunde nurodė, jog Vilniaus PN pablogėjo laikymo sąlygos. 2020 m. rugsėjo 28 d. skunde Vilniaus PN reiškė pretenzijas dėl laikymo izoliuotam drausmės grupėje. Įkalinimo įstaiga paaiškino, jog siekiant išvengti galimų konfliktinių situacijų su kitais nuteistaisiais bei pagerinti nuteistojo resocializacijos procesą, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymą, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, pareiškėjas buvo laikomas rakinamoje gyvenamojoje kameroje. Jam buvo užtikrintos BVK 75 straipsnyje numatytos laikymo sąlygos.
Kalėjimų departamentui 2020 m. spalio 11 ir 24 d. pareiškėjas teikė prašymus paaiškinti, kokios patalpos laisvalaikiui ir užimtumui, konsultavimui priklauso drausmės grupei, nevykdomos užimtumo, resocializacijos, reabilitacijos programos (b. l. 95). Vilniaus PN atsakyme (b. l. 96–99) nurodyta, jog Vilniaus PN 2-ame gyvenamajame korpuse įrengta patalpa suimtiesiems ir nuteistiesiems žaisti stalo tenisą. Po rekonstrukcijos darbų bus įrengtos patalpos mankštintis. Taip pat bus įrengta patalpa nuotolinėms konsultacijoms ar užsiėmimams su įstaigoje besilankančiais savanoriais. Pareiškėjui išaiškinta, kad nuteistiesiems, paskirtiems į drausmės grupę arba atliekantiems nuobaudą kamerų tipo patalpose, knygos ir kiti spaudos leidiniai atnešami trečiadieniais nuo 10 iki 14 val. Šios kategorijos asmenys į biblioteką Vilniaus PN patalpose nevedami.
Rašte nurodyta, jog tuo metu nebuvo galimybės asmeniniais klausimais priimti kitose patalpose, todėl pareigūnai ir kiti kalinimo įstaigos darbuotojai priima šalia švarinimo patalpos esančioje patalpoje. Atkreipė dėmesį, jog pokalbiai gali vykti ir prie kameros atvirų durų, neišeinant iš jos. 2020 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. 42-2034 paaiškinta, kad atliekant bausmę drausmės grupėje arba kamerų tipo patalpose, sudarytos sąlygos užsiimti menine ir kūrybine veikla kamerose, aprūpinant priemonėmis. Gali naudotis laisvalaikio užimtumo patalpa, kurioje įrengtas teniso stalas. Sudaromos galimybės bendrauti su kunigu, carito savanoriais, dalyvauti organizuojamuose konkursuose, skaityti knygas, naudotis riboto interneto prieiga. Atsakovas Vilniaus PN atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas netinkamai supranta darbo su nuteistaisiais ypatumus, elgiasi nepagarbiai su pareigūnais, sistemingai pažeidinėja tvarką.
Pareiškėjas Kalėjimų departamentui 2020 m. spalio 11, 19 24 d. skundėsi, jog statybos darbai kelia triukšmą (b. l. 92, 100). Į jo pretenzijas atsakyta 2020 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 42-2090 ir gruodžio 1 d. raštu Nr. 42-2171 (b. l. 102–103, 93–94). Atsakovas Vilniaus PN paaiškino, jog siekiant pagerinti laikymo sąlygas, vyksta paprastojo remonto darbai. Jie atliekami laikantis statybos darbų saugos ir sveikatos reikalavimų, atsižvelgiant į įstatymų nustatytas taisykles. Darbai vyksta nuo 7 iki 18 val. darbo dienomis ir nuo 9 iki 17 val. poilsio ir švenčių dienomis.
Kalėjimų departamentas 2020 m. spalio 27 d. raštu Nr. 2S-3822 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (b. l. 17–18) pareiškėjui atsakė, jog jis, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-atvirojoje kolonijoje, pažeidinėjo tvarką, nuolat buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis, resocializacijos procesas buvo nesėkmingas. Byloje atsakovas Kalėjimų departamentas 2022 m. sausio 4 d. raštu Nr. 61-54 pateikė pareiškėjo charakteristiką (b. l. 162-164), kurioje nurodyta, kad jis anksčiau teistas vienuolika kartų, į Pravieniškių PN-AK Pirmąjį sektorių atvyko 2021 m. gruodžio 2 d., tinkamai sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos bei nustatytų elgesio, bendravimo ypatumų. Pažymėta, jog pareiškėjui neformalios nuteistųjų bendrijos subkultūros tradicijos yra svarbios. Nurodyta, jog jis 132 kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, turi galiojančių nuobaudų, neskatintas. Nors pareiškėjas dalyvavo privalomoje naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, tačiau nevykdė individualaus socialinės reabilitacijos plano, atliekant teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nesilaikė režimo reikalavimų, už tai buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Pravieniškių PN-AK administracija charakterizuoja pareiškėją neigiamai.
Kalėjimų departamentas pateikė duomenis apie su pareiškėju susijusius konfliktus, kilusius Pravieniškių PN-AK, fiksuotus Nutarimu Nr. 67-1485 dėl nuteistojo nubaudimo 2020 m. rugpjūčio 17 d., kuriame nurodyta, kad pareiškėjas konfliktavo su Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus specialiste, Nutarimu Nr. 67-508 dėl nuteistojo nubaudimo 2020 m. kovo 12 d. dėl nepaklusimo pareigūno reikalavimams, Teikimu Nr. 61-1691 dėl nuteistojo nubaudimo 2020 m. balandžio 2 d. dėl režimo reikalavimų pažeidimo, 2020 m. kovo 31 d. Tarnybiniais pranešimais Nr. 44-764(1) bei Nr. 44-764(2), Nutarimu Nr. 68-1102, dėl nuteistojo nubaudimo 2020 m. gegužės 26 d. (b. l. 165–191), dėl nepaklusimo pareigūnų reikalavimams.
Kalėjimų departamentas nurodė, jog perkėlus pareiškėją į Vilniaus PN, tikimasi, kad bus užtikrinta griežtesnė jo priežiūra ir daugiau dėmesio skiriama resocializacijai.
Vilniaus PN direktorius 2020 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 42-2398 (b. l. 72) atsakė į pareiškėjo 2020 m. lapkričio 19 d. prašymą. Jame nurodė, jog karantino metu įstaigoje buvo sustabdytas savanorių, dvasininkų lankymasis. Nuteistiesiems sudarytos sąlygos su dvasininku bendrauti nuotoliniu būdu. Pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę drausmės grupėje, sudaryta galimybė gauti religinę literatūrą ir individualiai atlikti religines apeigas.
Bausmę atlikdamas Vilniaus PN, pareiškėjas įstaigos direktoriui teikė skundus 2020 m. gruodžio 5 d., gruodžio 7 d. (b. l. 86, 88), prašė išaiškinti, kodėl vedamas pasivaikščioti kartu su 3 asmenimis į 3 kv. m. ploto kiemelį. Taip pat teiravosi, kodėl nevykdoma užimtumo programa, prašė įtraukti į ją.
Atsakovo Vilniaus PN direktorius atsakė 2020 m. gruodžio 17 raštu Nr. 42-2384 ir 2021 m. sausio 8 d. raštu Nr. 42-36 (b. l. 87, 89–91). Paaiškino, kad pareiškėjas nepatenkintas pataisos namų darbuotojais, jų darbu, elgiasi nepagarbiai su pareigūnais, sistemingai pažeidinėja tvarką. Atkreipė dėmesį į tai, kad šalyje buvo paskelbtas karantinas, Vilniaus PN administracija sustabdė visus nuteistųjų užsiėmimus tiek vidaus patalpose, tiek lauko teritorijoje. Drausmės grupės nuteistuosius kuruojantis Resocializacijos skyriaus specialistas nuolat teikia informaciją nuteistiesiems apie vykstančius renginius, konkursus ar kitus užsiėmimus, todėl pareiškęs norą, pareiškėjas gali dalyvauti minėtoje veikloje.
Vilniaus PN rašte atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad vykdomos priemonės turi kriterijus ir reikalavimus, kuriuos asmuo turi atitikti. Tinkamumą tokiai priemonei nustato ją vykdantis darbuotojas, įvertinęs nuteistojo motyvacijos lygi, mąstymo galias, asmenybinius veiksnius.
Vilniaus PN 2021 m. sausio 28 d. raštu Nr. 9-510 (b. l. 79–80) pateikė informaciją, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose laikomas pareiškėjas, buvo atliekami remonto darbai. Paskelbus karantiną, įkalinimo įstaigos direktoriaus sprendimu laikinai buvo sustabdyta pozityvaus užimtumo priemonių vykdymas.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėje byloje pridėtas Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-86-311/2019 (b. l. 20–36) įrodo, kad pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (tolau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteisė jį laisvės atėmimu 6 metams už tai, kad apgaule iš nukentėjusios I. N. įgijo 16 000 Eur.
Byloje atsakovo Vilniaus PN pateikta 2018 m. birželio 10 d. fotolentelė (b. l. 50–55), kurioje užfiksuota Drausmės grupės ir kamerų tipo patalpų koplyčia ir laisvalaikio kambarys (sektorius Rasų g. 8, Vilniuje). Drausmės grupės pasivaikščiojimo kiemeliai užfiksuoti 2016 m. vasario 18 d. fotolentelėje (54–55). Visos patalpos atrodo pakankamai tvarkingai įrengtos.
Apibendrinant aptartas pareiškėjo kalinimo sąlygas, teismas vertins, ar jis pagrįstai prašo atlyginti neva patirtą žalą dėl atsiradusių nepatogumų perkėlus iš vienos kalinimo įstaigos į kitą.
Dėl Kalėjimų departamento nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo
Pareiškėjas skunde ginčija perkėlimo pagrindą iš vienos pataisos įstaigos į kitą, nurodydamas, kad tai nepagerins jo resocializacijos proceso, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymo. Nurodo, kad priešingai, perkėlimas daro jam neigiamą įtaką: apsunkintas bendravimas su artimaisiais, dėl perkėlimo patyrė psichologinę traumą, yra dvasiškai sukrėstas, pajuto diskomfortą, didelius nepatogumus, jaučia depresiją, kasdieninį nuovargį, psichologinį spaudimą. Pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus PN 2-ojo gyvenamojo korpuso pirmame aukšte, antrame aukšte vyko statybos ir remonto darbai, keliamas triukšmas, trukdė pailsėti. Nurodo ir tai, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo jokio pagrindo perkelti, nes niekada nesikreipė dėl gresiamo pavojaus ar konfliktų su kitais nuteistaisiais. Mano, kad skundžiamas Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Pagal Lietuvos Respublikos BVK 65 straipsnį į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.
BVK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius.
Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas, patvirtintas 2015 m. rugpjūčio 31 d. Kalėjimų departamento įsakymu V-321, įgyvendina minėtą BVK 69 straipsnio 1 dalį ir detalizuoja nuteistųjų perkėlimo tvarką ir sąlygas. Aprašo 3 punkte įtvirtinti pagrindai, kuriems esant leidžiama perkelti nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą.
Aprašo 3.2 punkte nustatyta, kad, jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga, projektą. Nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo pasirašo Kalėjimų departamento direktorius arba direktoriaus pavaduotojas, kuriam priskirta administruoti saugumo valdymo sritį (5 punktas). Be to, Aprašo 12 punkte nustatyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus ar jo pavaduotojo pasirašytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo.
Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriui suteikta diskrecijos teisė, atsižvelgiant į atitinkamas (išimtines) aplinkybes, nuteistąjį perkelti tęsti bausmės atlikimą į kitus pataisos namus. BVK 69 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad įvykus atitinkamoms aplinkybėms, būtent Departamento direktoriui suteikta diskrecijos teisė parinkti kitus pataisos namus. Administravimo subjekto naudojimasis įstatymų leidėjo jam suteikta diskrecija turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad BVK 69 straipsnyje įtvirtintos bausmės atlikimo vienoje pataisos įstaigoje taisyklės išimties taikymas yra galimas, bet turi būti motyvuotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. A-1588-146/2015). Minėtas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės nuteistajam pačiam pasirinkti bausmės atlikimo vietos. Nagrinėjamu atveju Nutarimas, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas buvo perkeltas į Vilniaus PN, buvo priimtas galiojančių teisės aktų pagrindu, yra pagrįstas Plano 4 punktu. Pareiškėjas neįrodė, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas Nutarimas, yra neteisėtas ir negaliojantis. Pareiškėjo argumentai, kuriais jis grindžia Nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą (t. y. kad perkėlimas nepagerino jo resocializacijos proceso, kad pareiškėją perkėlus, yra apribojama jo galimybė (teisės) dažniau palaikyti ryšius su artimaisiais ir kad tokiu būdu yra daroma žala jo emocinei sveikatai) yra neturintys pagrindo išvadai, jog priimtas Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tai yra išimtinai pareiškėjo subjektyvi, gynybinė pozicija. Kaip minėta, Aprašo 12 punkte numatyta Kalėjimų departamento iniciatyvos teisė perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą, esant motyvuotam nutarimui dėl perkėlimo.
Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą nurodo, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. NN-154, pareiškėjas perkeliamas iš Pravieniškių PN į Vilniaus PN tęsti bausmės atlikimo motyvuojant tuo, kad siekiama išvengti galimų konfliktinių situacijų pareiškėjui su kitais nuteistaisiais, pagerinti resocializacijos procesą, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymą bei užtikrinti veiksmingesnę jo priežiūrą bei saugumą.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 7-296 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę“ pareiškėjas buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę. Pažymėtina, jog byloje atsakovas Kalėjimų departamentas 2022 m. sausio 4 d. raštu Nr. 61-54 pateikė pareiškėjo charakteristiką, kurią įvardijo kaip neigiamą, taip pat pateikė ir dokumentus, kuriuose matomi nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. vidurio fiksuoti 127 įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimai, uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas ar laikymas, įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas, fizinio smurto naudojimas prieš kitus asmenis.
Pareiškėjo argumentai, kad nebuvo pagrindo jį perkelti iš Pravieniškių PN-AK, nes niekada nesikreipė dėl gresiamo pavojaus ar konfliktų su kitais nuteistaisiais, visiškai neįtakoja atsakovo Nutarimo, priimto remiantis Aprašo 3.2 punktu. Pareiškėjas kitų svarių argumentų ir aplinkybių ar įrodymų, kurių pagrindu Nutarimas galėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, nepateikė.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos) yra skirti viešojo administravimo institucijos priimamam administraciniam aktui. Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus kiekvienu atveju nustato teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis).
LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556?15/2010). LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-556-336-11 išaiškino, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus ginčijamo Kalėjimų departamento 2020 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. NN-154 turinį bei byloje pateiktą medžiagą, darytina išvada, kad jis atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, t. y. jame yra pateiktas teisinis ir faktinis Nutarimo priėmimo pagrindas bei motyvai. Turimais duomenimis nenustatyta, kad perkėlus pareiškėją į Vilniaus PN, pareiškėjui gali kilti grėsmė ar kiti pavojai. Teismas byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų duomenų pagrindu daro išvadą, jog pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN tolimesniam bausmės atlikimui buvo perkeltas teisėtai ir pagrįstai, o tolesnis bausmės atlikimas Vilniaus PN užtikrinamas tokiomis pat pataisos namų sąlygomis, kaip ir Pravieniškių PN-AK ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Reziumuojant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Kalėjimų departamento 2020 m. rugpjūčio 30 nutarimas Nr. NN-154 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo jį naikinti.
Dėl bendravimo galimybės su artimaisiais apsunkinimo pareiškėją perkėlus į Vilniaus PN.
Konkrečiai pasisakant dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog Vilniaus PN jam apsunkinta bendravimo galimybė su šeimos nariais, teismas pažymi, jog šie argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl resocializacijos proceso.
Akcentuotina, jog Kalėjimų departamentui 2020 m. spalio 11 ir 24 d. pareiškėjas pateikė prašymus paaiškinti, kokios patalpos laisvalaikiui ir užimtumui, konsultavimui priklauso drausmės grupei, nevykdomos užimtumo, resocializacijos, reabilitacijos programos, Vilniaus PN atsakyme nurodyta, jog Vilniaus PN 2-ame gyvenamajame korpuse įrengta patalpa suimtiesiems ir nuteistiesiems žaisti stalo tenisą. Po rekonstrukcijos darbų bus įrengtos patalpos mankštintis. Taip pat bus įrengta patalpa nuotolinėms konsultacijoms ar užsiėmimams su įstaigoje besilankančiais savanoriais. Pareiškėjui išaiškinta, kad nuteistiesiems, paskirtiems į drausmės grupę arba atliekantiems nuobaudą kamerų tipo patalpose, knygos ir kiti spaudos leidiniai atnešami trečiadieniais nuo 10 iki 14 val., nes šios kategorijos asmenys į biblioteką nevedami. 2020 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. 42-2034 paaiškinta, kad atliekant bausmę drausmės grupėje arba kamerų tipo patalpose sudarytos sąlygos užsiimti menine ir kūrybine veikla kamerose, jie aprūpinami priemonėmis. Gali naudotis laisvalaikio užimtumo patalpa, kurioje įrengtas teniso stalas. Sudaromos galimybės bendrauti su kunigu, carito savanoriais, dalyvauti organizuojamuose konkursuose, skaityti knygas, naudotis riboto interneto prieiga. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl netaikomos resocializacijos, laikytini nepagrįstais. Pareiškėjas nenurodė, kad jam Vilniaus PN yra ribojamos teisės, neleidžiama dalyvauti pasirinktose socialinės reabilitacijos priemonėse, programose, renginiuose, užsiėmimuose, kursuose ir pan.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. pažymoje „Dėl X skundo prieš Vilniaus pataisos namus“ Nr. 4D-2021/1-861 išaiškinta, jog „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo (toliau – nutarimas) buvo patvirtintas karantino režimas ir nustatyti šiuo laikotarpiu taikomi draudimai ir rekomendacijos, kurių privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Atsižvelgiant į tai, buvo sustabdytos visų pozityvaus užimtumo priemonių vykdymas, nuteistųjų išvedimas į laisvalaikio užimtumo patalpas, pamokas ir paskaitas, siekiant efektyviai įgyvendinti laikinąsias prevencijos ir apsaugos nuo koronaviruso (COVID-19) plitimo priemones, apsaugoti nuteistųjų ir pataisos įstaigoje tarnybą atliekančių pareigūnų, bei kitų darbuotojų sveikatą. Europos Tarybos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmogišką ar žeminantį elgesį ir baudimą 2020 m. kovo 20 d. pateikė Elgesio su asmenimis, kuriems apribota laisvė, principus koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu Nr. CPT/Inf (2020)13 (toliau – SPT rekomendacijos), kurių privalo laikytis visos Europos bendrijos šalys, todėl, nuteistieji tame tarpe ir Lietuvos Respublika bei šalies teritorijoje veikiančios institucijos, atsakingos už asmenis, kurių laisvė yra apribota. Šių rekomendacijų 1 punkte nurodoma, kad pagrindinis principas: imtis visų įmanomų veiksmų, ginant asmenų, kuriems apribota laisvė sveikatą ir saugumą. 2 punkte nurodoma, kad visose laisvės apribojimo vietose privaloma laikytis ir iki galo įgyvendinti tarptautinius standartus, atitinkančius Pasaulio sveikatos organizacijos kovos su pandemija, taip pat nacionalinės sveikatos apsaugos gaires. Atsižvelgiant į tai, siekiant efektyviai valdyti su koronavirusu susijusius veiksnius, visose pataisos įstaigose galiojo papildomi sugriežtinti reikalavimai ir draudimai. Įgyvendindama Pasaulio sveikatos organizacijos, CPT, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas rekomendacijas, bei Lietuvos Vyriausybės priimtus sprendimus, tiek Pravieniškių PN-AK, tiek Vilniaus PN ėmėsi visų įmanomų veiksmų, ginant nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatą ir saugumą. Atsižvelgiant į tai, visose pataisos įstaigose nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė mokytis savarankiškai nuotoliniu būdu. Mokyklų ir mokymo centrų mokytojai paruoštas užduotis nuteistiesiems pateikdavo raštu, per pataisos įstaigos administracijos atstovus. Taip buvo sudaryta galimybė nuteistiesiems įgyti profesiją galiojant karantino režimo reikalavimams.“
Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs atsakovės atstovo Viliaus PN taikyti jam pozityvaus užimtumo priemones raštu arba nuotoliniu būdu, taigi, remiantis išdėstytu, skundo argumentai dėl resocializacijos jam netaikymo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl Vilniaus PN vykusių remonto darbų
Vertinant pareiškėjo skundo argumentus dėl vykusių statybos ir remonto darbų, keliamo triukšmo, trukdymo pailsėti, teismas pažymi, jog atsakovas Vilniaus PN paaiškino, kad siekiant pagerinti laikymo sąlygas, vyksta paprastojo remonto darbai. Jie atliekami laikantis statybos darbų saugos ir sveikatos reikalavimų, atsižvelgiant į įstatymų nustatytas taisykles. Darbai vyksta nuo 7 iki 18 val. darbo dienomis ir nuo 9 iki 17 val. poilsio ir švenčių dienomis. Kadangi jokiais objektyviais būdais remonto keliamo triukšmo reikalavimų laikymosi patikrinti negalima, o pareiškėjui argumentų nepagrindus įrodymais, laikytina, jog neteisėti atsakovo Vilniaus PN veiksmai nenustatyti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė minėtas aplinkybes, kurios pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau savo pateiktų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas netikėti Vilniaus PN paaiškinimais neturi pagrindo.
Dėl pasivaikščiojimo lauke sąlygų
Vertinant pareiškėjo skundo argumentus dėl pasivaikščiojimo lauke sąlygų, kuomet jis kartu su 3 asmenimis buvo vedamas į 3 kv. m ploto kiemelį, pažymėtina, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skyrius reglamentuoja pasivaikščiojimo kiemus, šio skyriaus 18 punktas nustato: kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimuose“ nėra jokios nuostatos dėl pataisos įstaigos pasivaikščiojimo kiemo. Nei nurodyti, nei kiti teisės aktai nenustato, koks turi būti pasivaikščiojimo kiemo plotas, ir kiek jame turi tekti ploto vienam nuteistajam.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 233 punktas nustato, kad pasivaikščioti vienu metu gali būti vedami visi vienoje gyvenamojoje patalpoje arba kameroje esantys nuteistieji. Akcentuotina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu pateko į Vidaus tvarkos taisyklių 232 punkte išvardintų asmenų kategoriją, t. y. kad jis sirgo aktyvia tuberkulioze ar kitomis užkrečiamosiomis lašeliniu keliu plintančiomis ligomis, dėl ko turėjo būti vedamas pasivaikščioti atskirai nuo kitų asmenų. Pareiškėjas skunde to ir neteigė. Tad vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 233 punktu, pareiškėjas galėjo būti vedamas pasivaikščioti kartu su toje pačioje kameroje laikomais nuteistaisiais. Bylos duomenimis, kameroje Nr. 15 ir Nr. 17 ginčo laikotarpiu buvo laikomi penki asmenys, įskaitant pareiškėją (b. l. 13, 19), ir skunde jis patvirtino, kad kieme vienu metu vaikščiojo penki asmenys, įskaitant jį (b. l. 3), todėl teismas sprendžia, kad tai atitinka Vidaus tvarkos taisyklių 233 punkto reikalavimus.
Be to, pareiškėjas savo skunde nenurodė, kad jam iš viso nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore, numatyta BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 103 straipsnio 1 dalyje. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.
Apibendrinant išdėstytą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas reiškė abstrakčius nusiskundimus dėl kalinimo sąlygų, tačiau jų nepagrindė akivaizdžiais įrodymais. Taip pat nepagrindė ir prašomos priteisti žalos dydžio.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą akcentavo, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad atsakovės atstovai neatliko teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes jai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Be to, kaip jau paminėta, ir pats pareiškėjas neįrodė kalinimo įstaigos neteisėtų veiksmų (neveikimo) jo atžvilgiu, nepagrindė žalos dydžio (ABTĮ 56 str.). Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento, nepagrįstas, todėl atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.