- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-26
- Bylos Nr.
- 1A-43-315/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00540-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Arūnas Kisielius, Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- R. P.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
Pranešėjas Arūnas Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-43-315/2018
Teisėja Ramūnas Keidūnas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00540-2013-8
2018 m. sausio 26 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės ir Arūno Kisieliaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį ir jam skirtas laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. UAB ,,A.p.“ civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš R. P. UAB ,,A.p.“ naudai 16 245,47 Eur (šešiolika tūkstančių du šimtus keturiasdešimt penkis eurus, keturiasdešimt septynis centus) turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
R. P. nuteistas už tai, kad veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013-05-22 apie 2 val. atvyko prie prekybos centro „M.“, esančio (duomenys neskelbtini), po ko vienam iš kartu veikusių asmenų išlaužus parduotuvės „A.“, esančios prekybos centre „M.“, (duomenys neskelbtini), pagalbinio įėjimo duris ir taip įsibrovus į minėtą parduotuvę, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui išdaužus parduotuvės stiklinių vitrinų stiklą ir iš vitrinų grobiant kompiuterinę bei buitinę techniką, jis, kartu su kitais asmenimis parduotuvės patalpose iš reklaminių stendų pagrobė kompiuterinę ir buitinę techniką, bendrai iš parduotuvės patalpų pagrobdami: atminties kortelę Lexar 16 gb 400X PRO SDHC C10, 16,16 Eur vertės; ausines Panasonic RP-(duomenys neskelbtini)-S, 14,78 Eur vertės; bateriją Panasonic CR2016 2BP Lthium, 0,46 Eur vertės; fotoaparato dėklą Foto/video MSEC4K, 6,15 Eur vertės; kompiuterio laidą SINOX RJ45=RJ45 3M CAT6, 1,98 Eur vertės; 4 vnt. kompiuterio laidų SINOX SCART M-SCART M1,5 M, kurio vieneto kaina 0,89 Eur, bendros 3,57 Eur vertės; 4 vnt. kompiuterio laidų SINOX COAX M-COAX F5.0 M, kurio vieneto kaina 0,93 Eur, bendros 3,72 Eur vertės; kompiuterio laidą SINOX CTC4501B, 0,43 Eur vertės; kompiuterio laidą Lightning Digital AV adapter, 31,47 Eur vertės; 2 vnt. planšetinių kompiuterių stovų TRUST Stand+Clean Wipes 17961, kurios vieneto kaina 1,43 Eur, bendros 2,86 Eur vertės; kompiuterio krepšį Case Logic (duomenys neskelbtini) 6,35 Eur vertės; kompiuterio krepšį Case Logic (duomenys neskelbtini) 14,54 Eur vertės; mobilaus ryšio telefoną Samsung I9100 Noble Black, 345 Eur vertės; mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy S2 I9100 White, 315 Eur vertės; mobilaus ryšio telefoną Apple Iphone 4S 16 GB Black, 460 Eur vertės; mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy S3 I9300 White, 415 Eur vertės; 2 vnt. mobilaus ryšio telefonų Samsung Galaxy S3 I9300 Blue, kurio vieneto kaina 430 Eur, bendros 860 Eur vertės; mobilaus ryšio telefoną Samsung I8160 Galaxy Ace2 Onyx, 181,48 Eur vertės; mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy Note 2 N7100 Wh, 470 Eur vertės; mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy Note 2N7100 Gr, 470 Eur vertės; mobilaus ryšio telefoną Apple Iphone 5 16 GB White, 670 Eur vertės; mobilaus ryšio telefoną Samsung S7562 White LaFleur, 201,52 Eur vertės; mobilaus ryšio telefoną Samsung I8190 Marble Blue, 279,10 Eur vertės; mobilaus ryšio telefoną SamsungGalaxy S4 I9505 White, 505 Eur vertės; MP 3 grotuvą SANDISC 8GB SANSA CLIP+FM, 41,55 Eur vertės; MP 3 grotuvą SONY (duomenys neskelbtini) B. CEW, 27 Eur vertės; MP 3 grotuvą Philips SA 4 RGA 04 KF/12, 24,50 Eur vertės; MP 3 grotuvą IPOD NANO, 16 GB Slate 7TH, 127,89 Eur vertės; nešiojamąjį kompiuterį ACER M3-581T WIN7HP, 526,82 Eur vertės; nešiojamąjį kompiuterį DELL Inspiron N5520, 564,76 Eur vertės; nešiojamąjį kompiuterį PACKARD BELL ENTV11HC, 428,64 Eur vertės; nešiojamąjį kompiuterį SAMSUNG NP350V5C-A04, 375 Eur vertės; 3 vnt. nešiojamųjų kompiuterių HP4540S WIN8, kurio vieneto kaina 427,77 Eur, bendros 1283,31 Eur vertės; nešiojamąjį kompiuterį ASUS K55A-SX144H WIN8, 415,68 Eur vertės; nešiojamąjį kompiuterį HP Pavilion G6-2379SR, 373,29 Eur vertės, 2 vnt. nešiojamųjų kompiuterių HP COMAQ CQ58-325 SR, kurio vieneto kaina 199,83 Eur vertės, bendros 399,66 Eur vertės; nešiojamąjį kompiuterį HP Envy DV6-7300SA WIN8, 667,29 Eur vertės; nešiojamąjį kompiuterį ASUS K55VJ-SX199D, 411,29 Eur vertės; nešiojamąjį kompiuterį ACER E1-571, 317,77 Eur vertės, nešiojamąjį kompiuterį SAMSUNG NP530U3C-A04EE WIN8, 475 Eur vertės; planšetinį kompiuterį Samsung P5100 3G+WIFI Titanium, 320 Eur vertės; planšetinį kompiuterį Samsung P5110 WIFi Titanium SI, 250 Eur vertės; planšetinį kompiuterį Samsung P5110 White, 250 Eur vertės; planšetinį kompiuterį Samsung P5110 3G+WIFI White, 320 Eur vertės; planšetinį kompiuterį Samsung P3110 7“ White, 160 Eur vertės; planšetinį kompiuterį Acer Iconia A200, 275,43 Eur vertės; planšetinį kompiuterį Asus TF700T-1B133A Grey + Dock, 533 Eur vertės; planšetinį kompiuterį Samsung N8010 Galaxy NOTE 10,1, 375 Eur vertės; planšetinį kompiuterį Asus Nexus 7“ 16 GB 1B037A, 177,09 Eur vertės; planšetinį kompiuterį Samsung P3100 7“ Galaxy White, 230 Eur vertės; planšetinį kompiuterį Ipad WIFI 16 GB, 337,29 Eur vertės; planšetinį kompiuterį YARVIK Zania 10“ Tablet (duomenys neskelbtini) 145 Eur vertės; planšetinį kompiuterį YARVIK Xenta 9,7“ TAB9-200, 169 Eur vertės; planšetinį kompiuterį YARVIK Xenta 7“ TAB07-200, 118 Eur vertės; planšetinį kompiuterį Ipad Mini WIFI 16 GB WH, 227,90 Eur vertės; planšetinį kompiuterį Acer Iconia B1 7“ 8GB NT.L15EE, 95,86 Eur vertės; planšetinį kompiuterį Acme TB04 Speedy-Pad Tablet, 131,75 Eur vertės; planšetinį kompiuterį Samsung Note 8.0 N5110 White, 321 Eur vertės; trintuvą Electrolux ESTM 5400, 26,12 Eur vertės; 2 vnt. USB laikmenų A-DATA C008 4 GB Black, kurio vieneto kaina 4,415 Eur, bendros 8,83 Eur vertės; USB laikmeną SANDISC 32GB CRUZER RETAIL, 19,15 Eur vertės; 5 vnt. USB laikmenų A-DATA DashDrive UV100 4 GB RED, kurios vieneto kaina 4,208 Eur, bendros 21,04 Eur vertės – viso turto už 16 245,47 Eur, po ko kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis išbėgo iš parduotuvės patalpų ir iš įvykio vietos pasišalino automobiliu Renault Espace, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pagrobė didelės vertės svetimą, UAB „A.p.“ priklausantį, 16 245,47 Eur vertės turtą.
Šiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Jei kolegija nesutiks su skundo argumentais ir neras pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, prašo pakeisti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę ir ją sumažinti bei pritaikius BK 75 straipsnį atidėti bausmės vykdymą, neskiriant įpareigojimų, kurie trukdytų atlikti darbines funkcijas (tolimųjų reisų vairuotojas).
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
Apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu dėl vagystės iš parduotuvės, rėmėsi vieninteliu faktu, kad vagystės vietoje rastas žibintuvėlis su jo biologiniais pėdsakais.
Apeliantas pažymi, kad po daugiau kaip trijų metų 2016-09-29 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad ant rasto žibintuvėlio yra apelianto DNR. Tačiau, pasak R. P., įvykio vietos apžiūra nebuvo detaliai fiksuojama ir tinkamai įforminti jos rezultatai, todėl jais remiantis gauta specialisto išvada negali būti laikoma patikimu įrodymu. Neaišku, kaip žibintuvėlis buvo paimtas įvykio vietoje, kaip jis buvo laikomas iki pateikiant specialistui ir kokioje pakuotėje jis buvo pateiktas specialisto tyrimui, nes specialistas to nefiksavo.
Jokių kitų duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikaltime, baudžiamojo proceso metu nebuvo surinkta.
Pažymi, kad kaltinimas jam inkriminuojamas su nenustatytais asmenimis, todėl bet kuris iš jų galėjo turėti jo anksčiau automobilyje rankose laikytą žibintuvėlį ir jį palikti vagystės vietoje.
Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl žibintuvėlio vertino kaip nenuoseklius. Pirminės apklausos metu, kuri buvo atlikta 2015-03-26, t. y. nuo inkriminuojamos nusikalstamos veikos praėjus beveik dviem metams, jis dėl pareikšto įtarimo nieko negalėjo paaiškinti, nes jokioje vagystėje nedalyvavo. Logiška, kad negalėjo atsakyti į tyrėjos klausimą, ką veikė prieš du metus įtarime nurodytą dieną Į klausimą, kaip gali paaiškinti, jog įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas žibintuvėlis su jo biologiniais pėdsakai, atsakymo neturėjo, nes jam pačiam tai buvo neįtikėtina. Tačiau jau pirminėje apklausoje nurodė, kad prisimena atvejį, kai buvo vežamas namo automobiliu „Renault“ galimai „Espace“ iš S. g. į R., ir tik po kurio laiko prisiminė, kad vežamas automobiliu „Renault Espace“, ant galinės sėdynės atsisėdo ant kažkokio daikto, kurį ištraukęs iš po savęs pastebėjo, kad tai žibintuvėlis, kuriuo pašvietė broliui į akis, o išlipdamas iš automobilio, tą patį žibintuvėlį paliko ant galinės sėdynės. Šias aplinkybes apeliantas nurodė 2017-02-09 apklausoje. Tokias pat aplinkybes patvirtino A. B. bei apelianto brolis A. P..
Apelianto manymu, jo parodymų papildymą teismas nepagrįstai vertino nelogišku ir nenuosekliu bei gyvenimiškai neįtikinamu, motyvuodamas tuo, kad jis negalėjo paaiškinti, kodėl apklausiamas vėliau prisiminė geriau.
Kita vertus, jo parodymų negalima laikyti nenuosekliais, nelogiškais ar gyvenimiškai neįtikinamais, kadangi jis nepakeitė pirminėje apklausoje nurodytų aplinkybių, o tik jas papildė tuo faktu, kurį prisiminė dėl galimų biologinių pėdsakų atsiradimo ant žibintuvėlio.
Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad specialistai ant minėto žibintuvėlio rado susimaišiusių daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių galima identifikuoti tik jo. Kiti pėdsakai nepriklauso nei vienam byloje apklaustam liudytojui. Taigi, vagystę įvykdyti ir palikti žibintuvėlį įvykio vietoje galėjo bet kuris asmuo, kurio biologinių pėdsakų nenustatė specialistas, o jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apie galimas jo DNR atsiradimo ant žibintuvėlio aplinkybes nepaneigti jokiais objektyviais bylos įrodymais.
Teismas nustatė, kad parduotuvės duris išlaužė nenustatytas asmuo, parduotuvės vitrinas sudaužė nenustatytas asmuo, tuo tarpu jis kartu su nenustatytais asmenimis pagrobė nuosprendyje išvardintus daiktus ir pasišalino iš įvykio vietos automobiliu „Renault Espace“.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad kratos metu pas jį jokie vogti daiktai rasti nebuvo. Kaip matyti, jo atžvilgiu buvo atliekamas slaptas sekimas, mobiliojo ryšio telefono kontrolė, tačiau jokių tyrimui reikšmingų duomenų gauta nebuvo. Taigi apie jį teisinančius bylos duomenis teismas nepasisakė.
Taip pat byloje buvo paskirta eilė užduočių ir gautos specialisto išvados. Buvo nustatyta, kad stiklo dalelės ant automobilio „Renault Espace“ kilimėlio nesutampa su stiklo šukėmis iš parduotuvės; rasta cigaretės nuorūka nepriklauso nei apeliantui, nei kitiems byloje apklaustiems asmenims; automobilyje ant rastos servetėlės biologiniai pėdsakai nesutampa su tais biologiniais pėdsakais, kurie rasti ant cigaretės ir alaus butelio; negalima nustatyti, ar pas jo brolį rastu peiliuku buvo sugadintas parduotuvės lango rėmas, o ant paties peiliuko žmogaus pėdsakų nerasta; ant automobilio sėdynių nerasta paimtų tirti drabužių ir batų pluoštų. Šių duomenų teismas nuosprendyje iš viso nevertino.
Apeliantas taip pat pažymi, jog remdamasis specialisto išvada, kad batų pėdsakų fragmentai prie parduotuvės sutampa su pėdsakais, rastais prie automobilio „Renault Espace“, teismas padarė išvadą, kad šis automobilis buvo naudojamas vykdant vagystę. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad automobilis iš karto po vagystės buvo rastas netoli parduotuvės, jame nebuvo aptikti pagrobti daiktai, kas rodo, jog teismo išvados apie kaltininkų pasišalinimą iš įvykio vietos minėtu automobiliu yra nelogiškos. Pastebi ir tai, kad parduotuvėje ir aplink ją vaikšto daug žmonių, todėl rasti batų pėdsakai, kurie nepriklauso nei apeliantui, nei kitiems byloje apklaustiems asmenims, neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad juos paliko asmuo, kuris naudojosi automobiliu ar kuris įvykdė jam inkriminuojamą vagystę.
Faktas, jog automobilyje rastas alaus butelis su apelianto brolio A. P. pirštų pėdsakais, patvirtina jo parodymus, kad galimai kaip tik šiuo automobiliu A. B. jį kartu su broliu vežė namo, tačiau nepatvirtina jam reiškiamo kaltinimo dalyvavus vagystėje.
Be to, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai jo parodymus apie tai, kad jis nenurodė fakto, jog automobilis „Renault Espace“ buvo stabdomas pareigūnų ir A. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, vertina kaip nenuoseklius. Nuteistasis pažymi, kad tokio fakto, kuris buvo prieš daugiau kaip keturis metus, nepamena. Kaip matyti iš A. B. 2015-03-26 apklausos protokolo, jis pats šios aplinkybės neprisiminė. Apklausiamas liudytoju 2017-02-22 A. B. nurodė, kad buvo sustabdytas pareigūnų, tačiau tai buvo grįžtant į V. jau po to, kai jis apeliantą ir jo brolį nuvežė namo į R. Tokiu būdu akivaizdu, kad jis apie šį faktą negalėjo žinoti.
Apelianto įsitikinimu, jo duotų parodymų teismas nepaneigė konkrečiais ir kategoriškais duomenimis, vertino juos tendencingai ir šališkai, o tikėtinų samprotavimų pagrindu padarė nepagrįstas išvadas dėl jo dalyvavimo inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Toks bylos duomenų vertinimas yra ydingas, nes konkretūs duomenys gali būti paneigiami tik įrodžius jų klaidingumą kitais konkrečiais duomenimis, o ne samprotavimais ir prielaidomis.
Remdamasis išdėstytu, prašo jį išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo inkriminuotoje vagystėje.
Dėl nuosprendžiu paskirtos bausmės
Nors nuteistasis iš esmės nesutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu, tačiau, jo teigimu, BPK 320 str. 3 d. nuostatos įpareigoja jį pasisakyti ir dėl paskirtos bausmės.
Pasak apelianto, skundžiamame nuosprendyje jokių bausmės skyrimo motyvų nenurodyta. Teismas apsiribojo faktinių aplinkybių apie jo išnykusį teistumą, šeimyninę padėtį, darbą ir priklausomybių nebuvimą, išvardijimu ir tuo pagrindu konstatavo paskiriamą bausmę. Tačiau nuosprendyje nepasisakyta apie galimybę taikyti BK 75 str., neįvertinta nagrinėjamos baudžiamosios bylos proceso trukmė.
Pažymi, kad inkriminuota veika įvykdyta 2013 m. Nuo to laiko jo atžvilgiu nėra pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai ir nepriimti jokie apkaltinamieji nuosprendžiai. Ankstesnis teistumas išnykęs. Gyvena faktinėje santuokoje, kurioje auga du mažamečiai vaikai. Dirba (tolimųjų reisų vairuotoju) ir gauna legalias pajamas, išlaiko šeimą ir moka valstybei privalomuosius mokesčius. Nėra priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Visos šios aplinkybės jį charakterizuoja teigiamai, rodo tvirtus jo socialinius ir ekonominius ryšius, bei duoda pagrindą išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.
Be to, apeliantas pažymi, kad baudžiamasis procesas jo atžvilgiu tęsiasi nepateisinamai ilgai. Bylos sudėtinga ar didelės apimties laikyti negalima, kadangi buvo tiriamas vienintelis vagystės iš parduotuvės faktas, o įtarimai pareikšti tik dviem asmenim, iš kurių vieno atžvilgiu vėliau tyrimas buvo nutrauktas. Ir nors byloje buvo paskirta ne viena specialisto užduotis, vykdomas jo slaptas sekimas ir telefono kontrolė, tačiau šie procesiniais veiksmai jokių rezultatų nedavė. Prašo visas šias aplinkybes įvertinti ir į jas atsižvelgti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, išanalizavusi visus byloje esančius objektyvius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl R. P. kaltės padarius BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė.
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas visus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, juos nuosprendyje išdėstė nuosekliai, atskleidė jų tarpusavio ryšį, išanalizavo, taip pat nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Tai, kad teismas atmetė nuteistojo versijas, o patikimais pripažino duomenis, pagrindžiančius R. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo tiriami ir vertinami pažeidžiant BPK reikalavimus.
Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, nesutiktina su skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl vagystės, rėmėsi vieninteliu faktu, kad vagystės vietoje rastas žibintuvėlis su jo biologiniais pėdsakais, jokių kitų duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikaltime, baudžiamojo proceso metu nebuvo surinkta. Kaip matyti, teismas, spręsdamas dėl R. P. kaltės vertino bei analizavo visus byloje surinktus įrodymus, kurių visumos pagrindu ir padarė išvadą, jog R. P. įvykdė vagystę.
Nors, kaip skundžiamame nuosprendyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tiesioginis įrodymas, kuris sieja R. P. nagrinėjama nusikalstama veika, yra būtent R. P. DNR pėdsakai ant įvykio vietoje rasto žibintuvėlio, ką patvirtina baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 188-189), visgi byloje yra ir kitų ne mažiau svarbių netiesioginių įrodymų, kurie tarpusavyje yra susiję ir yra reikšmingi jais grindžiant R. P. kaltę.
Antai, teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio nuostatomis, buvo pagarsinti R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė, kad, ką jis veikė 2013 m. gegužės 22 d. neprisimena. Niekaip negali paaiškinti to, kad, nors nebuvo parduotuvėje, ten buvo rastas žibintuvėlis su jo DNR. Ar A. B. turėjo Renault Espace automobilį nežino, tačiau kiek pamena, gal pora metų iki apklausos (apklausa 2015 m.), pavasarį, atrodo, kad Renault, turbūt buvo Espace modelio, A. B. vežė jį ir brolį namo iš V. į R. Mašina buvo tamsi, bet spalvos ir valstybinio numerio nepamena (t. 4, b.l. 95-96).
Teisiamajame posėdyje R. P. parodė, kad pirmoje apklausoje neprisiminė žibintuvėlio. Antroje apklausoje prisiminė, kad sėdėjo ant prožektoriaus. Negali paaiškinti, kodėl prisiminė po 4 metų duodamas parodymus, tiesiog prisiminė. Ką veikė 2013 m. gegužės 21-22 d.d. negali pasakyti. 2013 m. gegužės mėnesį oficialiai nedirbo (t 5, b.l. 67-68).
A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad važiavo tamsiu automobiliu, ikiteisminio tyrimo metu jam parodė automobilį, jis pasakė, kad labai panašus. Jis buvo išgėręs, todėl nekreipė dėmesio į daiktus, kurių galbūt neturėjo būti automobilyje (t. 5, b.l. 13).
Liudytoju apklaustas A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad važiavo automobiliu „Reno“, vežė R. ir A. namo (t. 5, b.l. 114).
N. K. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju parodė, kad vaizdo įraše matėsi kaip asmenys švietėsi prožektoriais (t. 5, b.l. 15).
M. K. teisme parodė, kad parduotuvė buvo valoma, žibintuvėlis, kiek žino, buvo rastas ant stendo, kur yra nešiojami kompiuteriai. Vaizdo įrašus peržiūrėjo su bendradarbiais, įraše matė 2 žmones, jie po parduotuvę vaikščiojo pasišviesdami žibintuvėliu (t. 5, b.l. 16).
Liudytojas V. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme parodė, kad 2013 metų gegužės pabaigoje grįždamas iš darbo apie 02.30 val., M. pl., ties posūkiu link namų pastebėjo stovintį automobilį „Renault Espace“, tamsios spalvos, valstybinių numerių nepamena. Jam sukėlė įtarimą, kad automobilis stovėjo paliktas nuošalioje vietoje. Dar pagalvojo, kad šis automobilis gali būti kaip nors susijęs su tuo nusikaltimu (t. 5, b.l. 66).
Iš 2013-05-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo rasti batų pėdsakai bei lentynoje įjungtas žibintuvėlis su baltu užrašu „POLICE“. Taip pat nustatyta, jog už automobilių stovėjimo aikštelės šlapioje žemėje matosi įspausti bato pėdsakai, panašūs į aptiktus parduotuvėje, šalia jų guli langelis su laužimo pėdsakais. Dingus batų pėdsakams yra automobilio padangų pėdsakai, kurie dingsta atsiradus tvirtesniam gruntui (t. 2, b. l. 67, 68-92).
2013-05-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikto vaizdo įrašo iš parduotuvės ,,A.“ 2014-10-10 apžiūros protokole nurodyta, jog nusikalstamos veikos padarymo metu vaizdo kameros fiksuoja du asmenis su žibintuvėliais prie įėjimo, vėliau tris asmenis salėje, kurie turi rankines bei pasišviesdami žibintuvėliu ima prekes nuo lentynų ir dedasi (t. 2, b. l. 100-118.).
2017-01-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros metu 2013-05-22 parduotuvėje gale lentynos einant link vidurio patalpos buvo rastas juodos spalvos įjungtas žibintuvėlis su baltu užrašu „POLICE“. Vaizdo įraše, pateiktame UAB ,,A.“, matyti, kad vienas iš parduotuvės patalpose buvusių asmenų palieka ant pirmos iš dešinės pusės įjungtą žibintuvėlį ir abu asmenys vaikšto skubiai po prekybos salę tarp vitrinų-lentynų, arčiau link įėjimo. 2017-01-23 papildomai peržiūrėjus vaizdo įrašą patikslinta, kad įvykio vietos apžiūros metu ant lentynos rastas juodos spalvos įjungtas žibintuvėlis su užrašu „POLICE“, ant kurio buvo rasti biologiniai R. P., gim. (duomenys neskelbtini) pėdsakai, yra tas pats žibintuvėlis, kuris matomas vaizdo įraše vagystės metu paliktas ant lentynos, parduotuvėje „A.“ (t. 2, b. l. 119).
2014-08-29 LP KTC rašte „Dėl sutapimo DNR registre“ nurodyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant tampono, tiriant pažymėto Nr. 6, su nuoplova nuo alaus butelio „Gaspadorių“ kakliuko genotipas DNR registre sutapo su A. P. genotipu, vyro biologinių pėdsakų, rastų ant servetėlės - genotipas DNR registre sutapo su A. B. genotipu; asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų, rastų ant žibintuvėlio, paimto 2013-05-22 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), genotipas DNR registre sutapo su R. P. genotipu (t. 2, b. l. 183).
Apeliantas skunde nurodo, kad, įvykio vietos apžiūra nebuvo detaliai fiksuojama ir tinkamai įforminti jos rezultatai po daugiau kaip trijų metų 2016-09-29, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad ant rasto žibintuvėlio yra būtent jo DNR. Su tokiais skundo argumentais aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad įvykio vieta buvo apžiūrėta 2013 m. gegužės 22 d., t.y. iš karto po įvykio, apžiūrint įvykio vietą buvo fotografuojama, atlikus apžiūrą paimti daiktai turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, tarp jų ir rastas žibintuvėlis, jie užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole (t. 2, b.l. 67). Įvykio vietos apžiūra buvo atlikta vadovaujantis BPK 92, 179, 207 straipsnių nuostatomis. Jokių atliktų procesinių veiksmų pažeidimų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nustatyta nebuvo. Nuteistasis, susipažinęs su bylos medžiaga, įvykio vietos apžiūros protokolo neskundė. Be to, iš specialisto išvados matyti, kad žibintuvėlis pateiktas supakuotas į baltos spalvos popierinį voką, ant kurio yra aiškinamasis tekstas ir parašas (t. 2, b.l. 179). Tyrimą atliko specialistė, turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, biologinių tyrimų specialisto kvalifikaciją bei septynerių metų objektų tyrimo stažą (t. 2, b.l. 178). DNR lyginamajam tyrimui atlikti pavyzdžiai lyginamajam tyrimui buvo paimti vadovaujantis BPK 144 straipsnio reikalavimais (t. 2, b.l. 184). Tokiu būdu, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, specialisto išvada, kuri buvo gauta, apžiūrėjus įvykio vietoje rastą ir paimtą žibintuvėlį „POLICE7W“, laikoma patikimu įrodymų, juolab, kad, kaip matyti 2016-10-12 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų, rastų ant žibintuvėlio, paimto 2013-05-22 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) genotipas sutampa su R. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų R. P. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,000000000000000009% (t. 2, b. l. 188-189).
Tokiu būdu nuteistojo skunde keliamos versijos, kad kaltinimas jam inkriminuojamas su nenustatytais asmenimis, todėl bet kuris iš jų galėjo turėti jo anksčiau automobilyje rankose laikytą žibintuvėlį ir jį palikti vagystės vietoje, taip pat tai, kad specialistai ant minėto žibintuvėlio rado susimaišiusių daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų vertintinos tik kaip jo gynybinė pozicija tikslu išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės.
Nesutiktina su apelianto teigimu, jog teismas nepagrįstai jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl žibintuvėlio vertino kaip nenuoseklius. Antai, kaip matyti pirminės apklausos metu, R. P. apie įvykio vietoje rastą žibintuvėlį, nieko negalėjo paaiškinti, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. vasario 9 d. apklaustas pakartotinai, t.y. apklaustas praėjus 2 metmas nuo pirminės apklausos, jau prisiminė, kad vežamas automobiliu „Renault Espace“, ant galinės sėdynės atsisėdo ant kažkokio daikto, kurį ištraukęs iš po savęs pastebėjo, kad tai žibintuvėlis, kuriuo pašvietė broliui į akis, o išlipdamas iš automobilio, tą patį žibintuvėlį paliko ant galinės sėdynės. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas A. B. bei apelianto brolis A. P.. Tuo tarpu kaip matyti teisiamajame posėdyje R. P. negalėjo paaiškinti, kodėl apklausiamas vėliau įvykio aplinkybes, susijusias su žibintuvėliu prisiminė geriau ir gana detaliai jas papasakojo. Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistojo, taip pat A. P. bei liudytojo A. B. parodymai apie A. B. vairuojamos transporto priemonės sustabdymą po įvykio yra prieštaringi. Kaip matyti teisme apklausti R. P. bei A. P. parodė, kad policijos pareigūnai jų nestabdė (t. 5, b.l. 13, 68). Tuo tarpu A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo sustabdytas automobilis, ten buvo blogai su dokumentais, jam išrašė baudą (5 t., b.l. 114). Be to, tai, kad juos sustabdė pareigūnai, A. B. nurodė dar ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b.l. 82). Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. B. 2013 m. kovo 15 d. buvo baustas pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, naudojantis automobiliu „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b.l. 101). Nurodytos aplinkybės, tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog R. P. bei liudytojų A. P., A. B. parodymais apie aptariamo įvykio aplinkybes galima remtis tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kt.), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.
Aplinkybės, kurias skunde nurodo apeliantas, o būtent, kad teismas nustatė, jog parduotuvės duris išlaužė, parduotuvės vitrinas sudaužė nenustatytas asmuo, taip pat, kad kratos metu pas jį jokie vogti daiktai rasti nebuvo, jo atžvilgiu buvo atliekamas slaptas sekimas, mobiliojo ryšio telefono kontrolė, tačiau jokių tyrimui reikšmingų duomenų gauta nebuvo, taip pat specialistų išvados, kurių pagrindu buvo nustatyta, kad stiklo dalelės ant automobilio „Renault Espace“ kilimėlio nesutampa su stiklo šukėmis iš parduotuvės; rasta cigaretės nuorūka nepriklauso nei apeliantui, nei kitiems byloje apklaustiems asmenims; automobilyje ant rastos servetėlės biologiniai pėdsakai nesutampa su tais biologiniais pėdsakais, kurie rasti ant cigaretės ir alaus butelio; negalima nustatyti, ar pas jo brolį rastu peiliuku buvo sugadintas parduotuvės lango rėmas, o ant paties peiliuko žmogaus pėdsakų nerasta; ant automobilio sėdynių nerasta paimtų tirti drabužių ir batų pluoštų, byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurias patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nepaneigia bei R. P. baudžiamosios atsakomybės nepanaikina. Byloje pakanka kitų įrodymų, kurie pagrindžia R. P. kaltę, t.y. minėta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašai iš parduotuvės „A.“, liudytojų V. D., M. K. ir N. K. parodymai.
Nors apeliantas nurodo, kad teismo išvados apie kaltininkų pasišalinimą iš įvykio vietos būtent automobiliu „Renault Espace“ yra nelogiškos, tuo tarpu, įvertinus byloje esančią 2013-12-04 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad tirti pateiktose daktiloskopinėse plokštelėse Nr. 1-2 užfiksuoti pėdsakų fragmentai, paimti 2013-05-22 įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), ir tirti pateiktoje gipso išliejoje užfiksuotas pėdsako fragmentas, paimtas 2013-05-22 automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo palikti avalyne, turinčia vienodą pado raštą, taip pat įvertinus liudytojo V. D. parodymus visos bylos kontekste, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vagystę įvykdę asmenys naudojosi automobiliu „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokią išvadą iš esmės patvirtina ir nuteistojo bei liudytojų A. P., A. B. parodymai, kad jie važiavo automobiliu „Renault Espace“.
Iš dalies sutiktina su skundo argumentu, jog faktas, kad automobilyje rastas alaus butelis su apelianto brolio A. P. pirštų pėdsakais, nepatvirtina R. P. reiškiamo kaltinimo dalyvavus vagystėje, tačiau, įvertinus byloje esančių objektyvių duomenų visumą, nepaneigia ir teismo procesiniame sprendime padarytų išvadų dėl apelianto kaltės.
Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo dalyvavimo inkriminuoto nusikaltimo padaryme yra pagrįstos bylos medžiaga. Iš aptartų duomenų matyti, kad asmenys, įsibrovę į parduotuvės „A.“ patalpas su savimi turėjo žibintuvėlį, kuriuo švietėsi, vaikščiodami po parduotuvės patalpas ir imdami daiktus nuo lentynų (t. 2, b.l. 100-118). Įvykio vietos apžiūros metu parduotuvėje gale lentynos einant link vidurio patalpos buvo rastas juodos spalvos įjungtas žibintuvėlis su baltu užrašu „POLICE“. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip vienas iš parduotuvės patalpose buvusių asmenų palieka ant lentynos, iš dešinės pusės, įjungtą žibintuvėlį, papildomai peržiūrėjus vaizdo įrašą patikslinta, kad įvykio vietos apžiūros metu ant lentynos rastas juodos spalvos įjungtas žibintuvėlis su užrašu „POLICE. Tas pats žibintuvėlis ir buvo rastas pareigūnų įvykio vietos apžiūros metu. Žibintuvėlis rastas įjungtas. Tokiu būdu įvertinus ir liudytojų M. K., N. K. ir S. Č. parodymus, kad parduotuvė „A.“ buvo valoma vagystės padarymo laikotarpiu, darytina išvada, kad įvykio vietoje paliktas įjungtas žibintuvėlis ir iš karto po vagystės įvykio vietoje pareigūnų rastas žibintuvėlis yra tas pats. Kaip minėta būtent ant įvykio vietoje rasto žibintuvėlio ir buvo aptikti R. P. biologiniai (DNR) pėdsakai, kas neabejotinai yra jo kaltės tiesioginis įrodymas.
Dėl bausmės
Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam R. P. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, nusikaltimu padarytos žalos dydį, kaltininko asmenybę ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Nuteistajam bausmė parinkta tinkamai.
Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo
Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ši įstatyminė nuostata švelnina nuteistojo teisinę padėtį.
Pažymėtina, jog taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas yra teismo teisė. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).
R. P. pripažintas kaltu padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.) nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Nors R. P. įvykdė didelės vertės svetimo turto vagystę, padarydamas didelę materialinę žalą civiliniam ieškovui, tačiau nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo ilgas, daugiau, negu keturi metai, laiko tarpas. Duomenų, kad R. P. padarė naujas nusikalstamas veikas byloje nėra. Anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, 2010 metais teistas užsienio valstybėje (t. 4, b.l. 124-125, 131, 4, 5, 6), baustas administracine tvarka (t. 4, b.l. 136-137). R. P. į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (t. 4, b.l. 147), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 4, b.l. 148), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 4, b.l. 146). psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (T. 2, b. l. 46, 48), į narkologinę įskaitą neįrašytas (T. 2, b. l. 47). Nuteistasis nevedęs, tačiau turi du mažamečius vaikus (t. 5, b.l. 37, 38), nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, tačiau šiuo metu dirba – 2017 m. kovo 15 d. įsidarbino UAB „T.“ vairuotoju-ekspeditoriumi (t. 5, b.l. 43-44). Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį – 16 245,47 Eur, spręstina, jog būdamas laisvėje ir dirbdamas R. P. turės daugiau galimybių atlyginti padarytą turtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., bus pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 str.) ir jam paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus.
Atidedant bausmės vykdymą, teismui kyla pareiga parinkti tokias baudžiamojo poveikio priemones (BK 67 straipsnis) ir (ar) įpareigojimus (BK 75 straipsnio 2 dalis), kurios užtikrintų ne tik nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pažeistų teisių interesų atkūrimą, bet ir padėtų siekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti, kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o taip pat užtikrinti teisingumo principo realizavimą (BK 67 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu
nusprendžia:
nuteistojo R. P. (R. P.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendį pakeisti:
R. P., nuteistam pagal BK 178 straipsnio 3 dalį 4 (ketveri) metų laisvės atėmimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.
Įpareigoti nuteistąjį R. P. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką:
1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
2) tęsti darbą;
3) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2015 m. balandžio 24 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.