Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „F. L.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,F. L.“ ieškinį atsakovui S. “S. g.” dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės žalą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi nustatė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „F. L.“ 10 (dešimt) dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytam ieškinio trūkumui pašalinti – patikslinti duomenis ir nurodyti atsakovės buveinės adresą, kuriuo būtų galima realiai įteikti atsakovui skirtus procesinius dokumentus. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1. Teismas nustatė, kad ieškinys buvo priimtas nagrinėti ir procesiniai dokumentai išsiųsti atsakovei ieškovės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) Reglamento Nr. 2020/1784 nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) įteikiančioji institucija informavo, kad procesinių dokumentų įteikti nepavyko, nes atsakovė neatvyko į prisiekusios antstolės kontorą dokumentų atsiimti (DOK – 172759);

3.2. Pažymėjo, kad byloje dalyvaujančių fizinių asmenų gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos arba kitų pareiškėjui žinomų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo adresų nurodymas yra tinkamo procesinių dokumentų įteikimo įgyvendinimo garantija ir būtina sąlyga siekiant užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą. Jeigu ieškinyje pateikiami duomenys apie byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamąją, buveinės vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus yra netikslūs arba jie nežinomi, teismas netenka galimybės procesinius dokumentus įteikti tiems asmenims, kuriems jie skirti;

3.3. Nurodė, kad ieškovės nurodytu atsakovo buveinės adresu (duomenys neskelbtini) procesiniai dokumentai neįteikti konstatavus, kad neįmanoma nustatyti adresato buvimo vietos, nes nurodytu adresu atsakovas ar jo atstovas nebuvo rastas, o palikto pranešimo pagrindu dokumentų niekas neatvyko atsiimti. Duomenų apie kitą galimą atsakovo buveinės adresą byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumui pašalinti – patikslinti atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima realiai įteikti procesinius dokumentus (CPK 115 straipsnis)

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „F. l.“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: priimti sprendimą už akių, kuriuo iš atsakovės S. „S. G.“ ieškovės UAB „F. l.“ naudai priteisti 4 441,73 Eur žalos, 30,00 Eur skolos administravimo mokestį, įstatymų nustatyto 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas), 387,20 Eur dokumentų vertimo išlaidų, bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentai:

4.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT), išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui, civ. byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 konstatavo, kad galiojantis teisinis reguliavimas nustato pareigą juridiniam asmeniui atskleisti įstatymu nustatytą esminę informaciją Juridinių asmenų registrui (toliau – JAR). Kolegija pažymėjo, kad juridinis asmuo turi ne tik atskleisti duomenis JAR apie savo buveinę, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti siunčiamą korespondenciją, taip pat ir procesinius dokumentus. Duomenų apie buveinės adresą neatnaujinimas JAR reiškia tai, kad juridinis asmuo elgiasi nerūpestingai ir sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir kartu riziką prarasti teisę būti išklausytam. Juridinis asmuo prisiima visą atsakomybę už esminės informacijos visuomenei neatskleidimą ir neigiamus jos neatskleidimo padarinius;

4.2. Apeliantė paaiškina, kad kaip matyti iš antstolės H. R. 2024-10-16 Akto Nr. (duomenys neskelbtini), ji siekdama įteikti teismo procesinius dokumentus nuvyko į atsakovės buveinę, neradusi atsakovės susisiekė telefonu su atsakovės atstovu, antstolei adresatas patvirtino, kad telefono numeris susijęs su atsakove S. S. G., kad jis šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), todėl negali jų atsiimti ir paprašė palikti pranešimą nurodytu adresu, kad galėtų vėliau atvykti į antstolių biurą atsiimti dokumentų, antstolė tokį pranešimą paliko, tačiau atsakovės atstovas procesinių dokumentų neatsiėmė;

4.3. Apeliantės įsitikinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja taisyti trūkumus, kurių objektyviai iš esmės nėra, nes ieškovė ne tik nurodė atsakovės buveinės tikrąjį adresą, bet ir buvo imtasi ir atlikta eilė veiksmų įteikiant teismo siųstus procesinius dokumentus – pasitelkta antstolė, kuri nuvažiavo į atsakovės buveinės adresą, nebuvus galimybės vietoje įteikti teismo procesinių dokumentų tiesiogiai, antstolė susisiekė su atsakovės atstovu telefonu, kuris pats paprašė palikti įmonės buveinės adresu pranešimą apie siunčiamus procesinius, kurių jis pats nenuvyko pas antstolę ir jų neatsiėmė, t. y. ne tik buvo procesiniai dokumentai išsiųsti juridinio asmens buveinės adresu, bet ir buvo išnaudotos ir kitos prieinamos protingos priemonės, siekiant faktiškai įteikti procesinius dokumentus šaliai – asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai buvo informuotas apie pradėtą civilinę bylą. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne trūkumų šalinimo institutu, o išspręsti klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo, nes toks prašymas ieškovės buvo pateiktas ieškinio 9.1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl atskirojo skundo.

3. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti 4 441,73 Eur žalą, 30 Eur skolos administravimo mokestį, įstatymų nustatyto 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas), 387,20 Eur dokumentų vertimo išlaidų, bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi įpareigojo ieškovę UAB „F. l.“ per 10 (dešimties) dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytam ieškinio trūkumui pašalinti – patikslinti duomenis ir nurodyti atsakovo buveinės adresą, kuriuo būtų galima realiai įteikti atsakovui skirtus procesinius dokumentus. Teismas nustatė, kad ieškovės nurodytu atsakovo buveinės adresu (duomenys neskelbtini) procesiniai dokumentai neįteikti konstatavus, kad neįmanoma nustatyti adresato buvimo vietos, nes nurodytu adresu atsakovas ar jo atstovas nebuvo rastas, o palikto pranešimo pagrindu dokumentų niekas neatvyko atsiimti. Duomenų apie kitą galimą atsakovo buveinės adresą nėra.

5. Ieškovė (apeliantė) atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi trūkumams pašalinti, nurodo, kad buvo imtasi ir atlikta eilė veiksmų įteikiant teismo siųstus procesinius dokumentus – pasitelkta antstolė, kuri nuvažiavo į atsakovės buveinės adresą, nebuvus galimybės vietoje įteikti teismo procesinių dokumentų tiesiogiai, antstolė susisiekė su atsakovės atstovu telefonu, kuris pats paprašė palikti įmonės buveinės adresu pranešimą apie siunčiamus procesinius, kurių jis pats nenuvyko pas antstolę ir jų neatsiėmė, t. y. ne tik buvo procesiniai dokumentai išsiųsti juridinio asmens buveinės adresu, bet ir buvo išnaudotos ir kitos prieinamos protingos priemonės, siekiant faktiškai įteikti procesinius dokumentus šaliai – asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai buvo informuotas apie pradėtą civilinę bylą. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne trūkumų šalinimo institutu, o išspręsti klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo, nes toks prašymas ieškovės buvo pateiktas ieškinio 9.1 dalyje.

6. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

7. Apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą išsprendžia sprendimą (nutartį) priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui (CPK 315 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu: skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio ar atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Taigi, pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, privalo patikrinti ne tik tai, ar jis atitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamus formos ir turinio reikalavimus, ar jis pateiktas per nustatytus terminus, ar jį padavęs asmuo tam turi tokią teisę, bet ir tai, ar jis pateiktas dėl teismo nutarties, kuri gali būti apeliacijos objektu. Tik nustačius visas šias sąlygas būtų galimas apeliacinis procesas.

9. Nagrinėjamu atveju yra skundžiama nutartis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Pirmos instancijos teismas ieškovės atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties priėmė 2024 m. lapkričio 25 d. rezoliucija.

10. Pažymėtina, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai, numatyti 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27, 35, 80, 82, 86, 115, 1622, 284, 350, 515, 577, 582 ir 608 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1349. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje CPK 115 straipsnio 5 dalies redakcijoje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai.

11. Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama, todėl procesinė galimybė apskųsti tokią teismo nutartį nebenumatyta (CPK 115 straipsnio 5 dalis).

12. Taigi, nagrinėjamu atveju esant įstatymo imperatyvui, nustatančiam, jog nutartys pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra neskundžiamos, teismas neturėjo vertinti atskirojo skundo argumentų dėl skundžiamos nutarties, o nustatęs, kad minėta nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas, turėjo atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

13. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamos nutarties apskundimo galimybė įstatyme nenumatyta, o tai reiškia, kad dėl jos panaikinimo paduotas atskirasis skundas negali būti nagrinėjamas apeliacine tvarka teisme, todėl procesas, pradėtas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties panaikinimo, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ieškovei išaiškina, kad per 10 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos nepašalinus nurodytų ieškinio trūkumų, pirmos instancijos teismo nutartimi ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtu, ir tik tokia galutinė nutartis ieškovės gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 298 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 331 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „F. L.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.