Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarimo, kuriuo J. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 45 straipsnio 1 dalį 290 eurų bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. kovo 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vyriausioji specialistė J. R. surašė J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2016 m. vasario 22 d. 10.30 val. (duomenys neskelbtini), patikrinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kampų Nr. 3 ir 4 koordinates pagal žemės sklypo UAB ,,Geodemos planai“ 2012-04-20 parengtą planą vietovėje buvo nustatyta, kad tvora pastatyta 4,70 m į kelio pusę nuo žemės sklypo ribos valstybinėje žemėje. Tokie J. J. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliantė prašo iš naujo išnagrinėti visas bylos aplinkybes, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, J. J. vertinimu, galutinė teismo nuomonė dėl įrodymų tikrumo, išsamumo, ryšio su kitais įrodymais galėtų būti visiškai suformuluota tik apeliacinės instancijos teismui iš naujo ir iš esmės išnagrinėjus šią administracinę bylą žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu J. J. pripažinta kalta padariusi ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir nubausta 290 eurų bauda.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla, jei jis savavališkai užima privačios nuosavybės teise priklausančią arba valstybinę žemę, mišką, vandens telkinius arba savavališkai naudoja privačius ar valstybinius vandens telkinius. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali pasireikšti savavališku privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimu arba savavališku privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimu.

Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas J. J. padarius ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą suformuluotas dėl valstybinėje žemėje pastatytos tvoros (2016-02-22 10.30 val. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tvora pastatyta 4,70 m į kelio pusę nuo J. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribos).

Administracinėn atsakomybėn patraukta J. J. su jos nubaudimu nesutinka, teigia, kad nagrinėjamu atveju ji negali būti laikoma savavališkai užėmusia dalį valstybinės žemės, kadangi situacija dėl jos sodo sklypo tvoros valstybinėje žemėje susidarė ne jos nuožiūra, o valstybės žemėtvarkos institucijos leidimo pagrindu. Tokie J. J. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad J. J. kaltė padarius ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos po to, kai 2013-05-02 Klaipėdos rajono skyriui atlikus J. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, kurio metu, be kita ko, buvo nustatyta, kad už minimo sklypo ribų šiaurės vakarų kryptimi stovi laikini (be pamatų) statiniai – ūkinis ir tvora (b. l. 41–42), o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2013-06-21 raštu Nr. REI-30-130621-00023 pareikalavo J. J. ne vėliau kaip iki 2014-01-03 pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą medinių lentų tvorą, kuria aptvertas jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 63–64), atsižvelgdama į J. J. 2014-01-28 prašymą leisti su jos žemės sklypu besiribojančioje valstybinėje žemėje laikinai palikti tvorelę be pamatų ir ūkinį pastatą (b. l. 30) bei į sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos primininko N. G. (N. G.) 2014-01-28 duotą sutikimą (b. l. 31), neprieštaravo laikinų statinių stovėjimui valstybinėje žemėje. Tai nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus J. J. adresuotame 2014-01-31 rašte Nr. 12SD-(14.12.104.)-290 (b. l. 68). Vėliau šios institucijos 2014-03-12 raštu „Dėl laikinų statinių“ Nr. 12SD-(14.12.104.)-758 J. J. buvo papildomai informuota, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad laikinas statinys – tai statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą, jai leidžiama valstybinėje žemėje laikinai palikti tvorelę be pamatų ir ūkinį pastatą, kuris reikalingas naudotis, kol bus pastatytas priestatas prie namo, bet ne ilgiau kaip iki 2015-03-08 (b. l. 28). Vėliau J. J. kreipėsi į šią instituciją su prašymu dėl termino nugriauti ūkinį pastatą pratęsimo, ir šis terminas, kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2015-04-02 rašto „Dėl termino pratęsimo“ Nr. 12SD-1479-(14.12.104.), buvo pratęstas iki 2015-05-20, kartu J. J. buvo informuota, kad nepašalinus statinio iš valstybinės žemės ji bus traukiama administracinėn atsakomybėn (b. l. 69).

Taigi, kaip matyti iš šių duomenų, Nacionalinė žemės tarnyba, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, leido J. J., atsižvelgdama į jos 2014-01-28 prašymą, valstybinėje žemėje palikti pastatytus laikinus statinius – medinių lentų tvorą be pamatų ir ūkinį pastatą, tačiau nustatė konkretų terminą – iki 2015-03-08. Vėliau, J. J. prašymu, šis terminas buvo pratęstas iki 2015-05-20 tik dėl reikalavimo nugriauti ūkinį pastatą, ir šį įpareigojimą ji įvykdė. Tačiau reikalavimo nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą tvorą, kaip matyti iš 2016-02-22 Žemės naudojimo patikrinimo akto (b. l. 18–19, 20), J. J. neįvykdė, prašymo pratęsti iki 2015-03-08 nustatytą terminą dėl šio laikino statinio palikimo valstybinėje žemėje Nacionalinei žemės tarnybai nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2014-03-12 raštu „Dėl laikinų statinių“ J. J. buvo suteiktas leidimas palikti tvorelę be pamatų, pastatytą valstybinėje žemėje, ne ilgiau kaip iki 2015-03-08, ir kad byloje nėra pateikta jokių kitų valstybinių institucijų leidimų, po 2015-03-08 suteikiančių teisę J. J. laikinai palikti šį laikiną statinį valstybinėje žemėje, skundžiamą nutarimą priėmęs teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą dėl J. J. kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl savavališko valstybinės žemės užgrobimo.

Atsakydamas į J. J. apeliacinio skundo argumentą, jog iki Institucijai pateikiant klausimą spręsti teismui, iš Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus ji nebuvo gavusi jokio pranešimo, įspėjimo ar kokio nors pasiūlymo dėl galimybės suderinti ir išspręsti susidariusią situaciją derybų būdu (pvz., kad ir dėl galimų nuomos santykių), apygardos teismas pažymi, kad J. J. po to, kai dar pirminio patikrinimo metu (2013-05-02) buvo nustatyta, kad už jos sklypo ribų, t. y. valstybinėje žemėje stovi laikini (be pamatų) statiniai – ūkinis ir tvora, būdama šios institucijos informuota, kad, atsižvelgiant į jos prašymą, šie laikini statiniai valstybinėje žemėje gali stovėti iki nustatyto termino (konkrečiai tvora – iki 2015-03-08), šiam pasibaigus, į Nacionalinę žemės tarnybą dėl termino pratęsimo nesikreipė, kaip pati nurodo apeliaciniame skunde, prašymo spręsti klausimą dėl galimų valstybinės žemės, besiribojančios su jos žemės sklypu, nuomos santykių Nacionalinei žemės tarnybai nepateikė, nors aiškiai žinojo, kad savavališkai yra užėmusi valstybinę žemę, todėl būtent ji, norėdama išsinuomoti valstybinę žemę, turėjo kreiptis su prašymu į kompetetingą valstybės instituciją, tačiau to nepadarė.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir J. J. kaltės klausimu padarius ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą padarė pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančias išvadas. Apeliacinio skundo argumentai J. J. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. J. J. kaltė dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia, todėl naikinti ginčijamą nutarimą ir J. J. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti pagrindo nėra.

Tačiau apygardos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgęs į byloje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad J. J. paskirta 290 Eur bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas J. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 290 Eur baudą yra priimtas nepakankami atsižvelgus į padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidimo padarymo aplinkybes, kartu į pažeidėjos turtinę padėtį. Apygardos teismo vertinimu, teismas pažeidėjai J. J. paskyrė pernelyg griežtą ir neproporcingą padarytam pažeidimui nuobaudą.

Pažymėtina, jog Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. LAT atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Pagal nagrinėjamoje administracinio teisė pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad J. J. paties pažeidimo fakto, t. y. to, kad valstybinėje žemėje, besiribojančioje su jos žemės sklypu, savavališkai pastatė tvorą, neneigė, tačiau prašė atsižvelgti į tai, jog po to, kai ji įvykdė reikalavimą nugriauti valstybinėje žemėje esantį ūkinį pastatą, ji nesuprato, kad privalo nugriauti ar perkelti į savo teritoriją ir tvorą, pastatytą valstybinėje žemėje, nes, jos supratimu, niekas nereikalavo, o sodininkų bendrijos pirmininkas neprieštaravo dėl tvoros palikimo stovėti valstybinėje žemėje iki pareikalavimo (kaip matyti iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko N. G. 2015-07-02 reikalavimo (b. l. 70), jame nurodyta, kad J. J. privalo iki 2015-10-01 nugriauti valstybinėje žemėje esantį ūkinį pastatą, o dėl tvoros valstybinėje žemėje nurodyta: „Tvorele be pamatų, kaip ir rašiau ankščiau gali stoveti iki pirmo reikalavimo, esant poreikiui.“ (b. l. 70), o šiuo metu, kaip matyti iš byloje pateikto 2016-05-04 Klaipėdos rajono sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių susirinkimo protokolo, sodininkų bendrijos 584, 585 , 586, 587 ir 589 žemės sklypų savininkams (kaip liudytojas teisme apklaustas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas N. G. patvirtino, kad žemės sklypo Nr. 585 savininkė yra J. J.) leista rengti žemės sklypų formavimą ir pertvarkyti projektą bei susiformuoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, kuris gali būti prijungiamas prie besiribojančių žemės sklypų (b. l. 78–79). J. J. padarytas administracinis teisės pažeidimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamai mažareikšmis, nes juo reali žala nebuvo padaryta, o šiuo metu, kaip minėta, yra pradėta savavališkai užgrobtos valstybinės žemės, besiribojančios su J. J. žemės sklypu, privatizavimo procedūra. Pažymėtina ir tai, kad J. J. tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Duomenų, kad ji anksčiau būtų buvusi bausta administracine tvarka ar būtų padariusi kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Neigiamai ją charakterizuojančios medžiagos nepateikta. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad J. J. yra neįgali (nustatytas darbingumo lygis 45 procentai (b. l. 97), taigi pažeidėjos sveikatos būklė iš esmės atitinka ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės (teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis) kriterijus. Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2016-07-11 pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas (b. l. 10), J. J. gaunama netekto darbingumo pensija yra labai maža – 89,05 Eur per mėnesį. Visos šios aplinkybės nešalina J. J. kaltės dėl padaryto pažeidimo, tačiau, apygardos teismo vertinimu, yra pagrindas švelninti jos atsakomybę. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, J. J. padaryto pažeidimo pavojingumą bei atsižvelgęs į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ATPK 45 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos net ir minimalios nuobaudos – 289 Eur baudos – paskyrimas J. J. būtų neproporcinga poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ir pažeidėjos turtinei padėčiai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad už padarytą administracinį pažeidimą pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, J. J. paskirta administracinė nuobauda – 290 Eur bauda – yra per griežta, todėl neteisinga. Šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir J. J. paskirti švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 45 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti, J. J. paskyrus mažesnę nei ATPK 45 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta piniginę baudą – 50 Eur, jos mokėjimą išdėstant penkių mėnesių laikotarpiui. Tokia bauda, apygardos teismo vertinimu, nebus per švelni ir bus pakankama įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant J. J. ei už padarytą pažeidimą bei siekiant auklėti, kad ji laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje. Todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarimas keistinas dėl netinkamai paskirtos nuobaudos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarimą pakeisti:

J. J. pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį paskirtą 290 Eur baudą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, sumažinti iki 50 Eur, paskirtos baudos mokėjimą išdėstant 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 10 Eur iki visiško baudos sumokėjimo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.