Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo B. B., gimusio (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, aukštojo išsilavinimo, nevedusio, IĮ savininko, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, teisto 2013-01-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį 3 MGL bauda, baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017-01-01), 258 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. B. 2015 m. liepos 9 d. apie 15.20 val., viešoje vietoje, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (duomenys neskelbtini) teritoriniame padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), elgdamasis agresyviai, reikalavo (duomenys neskelbtini) esančio S. N. namo - muziejaus raktų bei grasino atimti muziejaus įėjimo kodą, nerišliai kalbėjo apie morgus, sakydamas, kad darbuotojams blogai baigsis, šiais savo neadekvačiais veiksmais sutrikdė valstybės tarnautojų darbą, savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. įvykdė įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (iki 2017-01-01 galiojusi red.).

Be to jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, neturėdamas leidimo, ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu įgijo duriamojo - pjaunamojo poveikio „D“ kategorijos nešaunamąjį - šaltąjį ginklą, pagamintą pramoniniu būdu, kurį nešiojosi, taip neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu iki 2015 m. liepos 9 d. 15.45 val., kol policijos pareigūnai pas jį ginklą rado ir paėmė, t. y. įvykdė įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Be to jis, 2015 m. birželio mėn. viduryje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, antstolio V. Z. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, įsiveržęs į kabinetą, ant antstolio darbo stalo padėjęs krepšį ir biliardo lazdą, reikalavo nuimti areštą nuo jo sąskaitų, o antstoliui atsisakius tai padaryti, kalbėdamas anglų ir rusų kalbomis, grasino antstoliui susidorojimu, jei šis per dvi savaites neįvykdys jo reikalavimo, tokiais savo veiksmais davė pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti,

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2015 m. birželio 19 d., antstolio V. Z. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, glostydamas kabinete buvusią 50 cm aukščio Temidės statulą bei sakydamas, kad viską apie antstolį žino, t. y. pateikdamas teisingus antstolio duomenis - banko pavadinimą, mokėjimo kortelės PIN kodą ir sąskaitos likutį bei grasindamas susidorojimu, reikalavo antstolio V. Z. nuimti areštą nuo jo sąskaitų, tokiais savo veiksmais davė pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti,

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2015 m. birželio 22 d., apie 9.15 val., Vilniaus g., Kaune, eidamas požemine perėja šalia antstolio V. Z., prisidėjęs telefoną prie ausies sakė „...storulis čia dabar yra Senamiestyje, perėjoje, jį reikia paimti ir nuvežti į mišką, pavedimą jums vėliau padarysiu“, taip sukėlė V. Z. baimę, tokiais savo veiksmais davė pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti,

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2015 m. liepos 9 d., apie 11 val., antstolio V. Z. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, reikalavo išieškoti pinigus iš jo skolininko, o antstoliui nesutikus, pasakė „gal neišsižudykim“,

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2015 m. liepos 11 d., apie 17.30 val., į V. Z. viešai paskelbtą mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš Nr. (duomenys neskelbtini), atsiuntė grasinančią trumpąją žinutę „...nuo pirmadienio geriau, kad turėtumėt visada prie savęs shaunamąjį ginklą“, tokiais savo veiksmais davė pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, taip sistemingai baugino antstolį V. Z., t. y. įvykdė įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Be to jis, 2016 m. lapkričio 25 d., apie 9.32 val., išdaužė lauko durų lango stiklą, pro angą įmetė sumirkytus degiuoju skysčiu skudurus ir padegė žiebtuvėliu turto pasitikėjimo teise Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį pastatą, esantį M. D. g. 10, Kaune, tokiais savo veiksmais, visuotinai pavojingu būdu - padegant, sugadino svetimą turtą, padarydamas turto pasitikėjimo teise Kauno apskrities VPK turtinę žalą, t. y. įvykdė įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 258 straipsnio 2 dalį ir įrodymų vertinimo

Liudytojas A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kultūros paveldo departamento (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini), vyriausiu valstybiniu inspektoriumi. Tą dieną buvo darbe, kai į tarnybinį telefoną paskambino, kaip vėliau paaiškėjo, B. B.. Pasakė, kad jis yra B. ir jį sieja giminystės ryšiai su poete S. N. bei pareikalavo, kad jam būtų pateikti raktai nuo S. N. memorialinio muziejaus ir signalizacijos kodas. Jam buvo atsakyta, kad skyrius neturi įgaliojimo jam pateikti nei rakto, nei signalizacijos kodo. Tada jis pradėjo pykti, įžeidinėti, grasinti. Viskas buvo sakoma telefonu. Kai pokalbis pasidarė nepakenčiamas, liudytojas padėjo ragelį. Prieš tai įspėjo B. B., kad apie grasinimus informuos policiją. Tada B. B. paskambino dar kartą, vėl buvo padėtas ragelis, jis skambino trečią kartą ir paklausė, kur yra jų institucija ir kokiu adresu jis gali atvykti. Liudytojas jam nurodė adresą ir po pusvalandžio jis atvyko. Pradėjo įžūliai vaikščioti po visas patalpas, skambinti vėl į tarnybinį telefoną. Kadangi liudytojas tuo metu buvau kitoje darbo vietoje, pas kolegę, B. B. rado jo darbo vietą tuščią ir bandė išsiaiškinti su kuo jis prieš tai kalbėjo. Pradėjus aiškintis, ko jis nori iš institucijos, kokios paslaugos, jis pasikartojo, kad dėl tų raktų ir signalizacijos kodų. Šie reikalavimai buvo pasakyti agresyviai. Jis savavališkai vaikščiojo po tarnybines patalpas. Liudytojas su juo bendravo mandagiai, bandė užmegzti kontaktą. Tada B. B. pasakė „morge yra vietų“. Liudytojas šį teiginį suprato kaip grasinimą. Tai buvo nemalonūs, grėsmingi pareiškimai. Jausmas, bendraujant su B. B. buvo nesmagus, dėl to, kad tai buvo akiplėšiškas, agresyvus elgesys, nenoras išgirsti, kas jam yra sakoma. Atsiminimai nemalonūs. Kai konfliktas įsisiūbavo, buvo atėjusi R. Ž.. Toks asmens elgesys yra neįprastas, su juo buvo stengiamasi elgtis gražiai, mandagiai. Nepamena kuriuo metu, bet taip pat buvo atėjęs ir vedėjas S. S.. Liudytojas su B. B. kalbėjo ramiu tonu, negarsiai, taip pat ir B. B. nerėkė, tik kalbėjo agresyviais grasinamojo turinio teiginiais. Jis agresyviai vaikščiojo po patalpas, nestabdomai, ėjo kur norėjo, nekreipdamas dėmesio, kas jam yra sakoma. Buvo sutrikdyta eilinė darbo diena, tai buvo nemalonus incidentas, liudytojui kainavęs daug nervų. Liudytojas policijai neskambino. Toks atvejis per liudytojo 11 darbo metų buvo vienintelis. Patekimas į įstaigą nėra ribotas. Yra patalpa, kurioje priimami interesantai, kurioje jie gauna informaciją. Liudytojas B. B. paaiškino, kad interesantai priimami toje patalpoje, tačiau jis savavališkai vaikščiojo kur norėjo, akivaizdžiai rodydamas nepagarbą aplinkai. Jis ėjo per darbo kabinetus, kur dirba žmonės, kur yra priimami interesantai, kur sudaromos eilės, toks savavališkas patekimas trukdo tiek darbuotojams, tiek interesantams. Apie įvykį buvo informuoti įstaigos vadovai. Mano, kad buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis. Apie morgą, apie atleidimą buvo sakoma ir kalbant telefonu, buvo daug įžeidinėjimų.

Liudytoja R. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad B. B. žino iš mokyklos laikų, kad jis S. N. palikuonis. Buvo atvykusi į Kultūros paveldo departamentą (duomenys neskelbtini), atnešusi dokumentus derinti projektą. Jai būnant tose patalpose, energingai atėjo B. B. , kurio iš matymo ji nepažįsta, tačiau išsiaiškino po to. Iš pradžių jis vaikščiojo, paskui pradėjo garsiai šaukti, energingai kalbėti, pradėjo grasinti darbuotojams, A. L. ir padalinio vedėjui S. S.. Jis pradėjo agresyviai elgtis, vaikščiodamas mosikavo rankomis, atrodė labai grėsmingai. Iš karto buvo galima suvokti, kad tai ne klientas. Liudytoja buvo kitame kambaryje, bet durys buvo atviros ir kol ji laukė, jis visą laiką grasino nužudyti. Liudytoja bijojo, nors jai ir negrasino. Kai atvyko policija, liudytojai pasirodė, kad jis bandė pasišalinti, tačiau buvo sulaikytas ir pas jį rado kažkokį peilį. Policija prašė liudyti. Liudytojai buvo nejauku eiti namo. Po to prisiminė, kad prieš daug metų yra buvusi darbo reikalais (duomenys neskelbtini) S. N. muziejuje ir ten darbuotojos kalbėjo apie kažkokį agresyvų žmogų, todėl mano, kad turbūt apie tą patį žmogų buvo kalba. Departamento patalpose B. B. daugiausiai bendravo su A. L. ir S. S., tačiau buvo atėjusių ir moterų, vestibiulyje buvo A. N.. B. B. yra ne tik grėsmingos išvaizdos, bet jis ir labai energingai vaikščiojo. Liudytoja jo išsigando. Jos darbo diena buvo sutrikdyta. B. B. reikalavo raktų, reikalavo atiduoti jam priklausomą turtą. Liudytoja suprato, kad kažkas iš jo atimta, jam turi būti atiduota, nes kitaip bus kažkas blogai. B. B. elgėsi nepagarbiai. A. L. išskirtinai pagarbiai ir nuolankiai, su šypsena bendravo su B. B.. S. S. yra vadovas, jis griežtesnis. Iš S. S. ir A. L. provokacijų liudytoja negirdėjo. Ji mano, kad policiją iškvietė vedėjas. Suderinusi vieną projektą, liudytoja grįžo į savo darbovietę, tačiau jai buvo sugadinta nuotaika, jautė baimę. Į kultūros departamentą vyksta į mėnesį kartą. Tai kas vyko nebuvo normalu, toks atvejis anksčiau nebuvo niekada nutikęs. Jos manymu, viešoji tvarka buvo pažeista. Jis vardų nei pavardžių neminėjo, jis vaikščiojo, mato žmogų ir jam kažką sako. A. L. grasino, kad jį nužudys.

Liudytoja A. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba Kultūros paveldo departamento (duomenys neskelbtini) skyriuje vyriausia valstybine inspektore. 2015 metų liepos mėnesį, paskutinę darbo dieną prieš jos atostogas, jai paskambino telefonu (duomenys neskelbtini) vyriškis, prisistatė B. B.. Prisistatymas buvo gana agresyvus, emocionalus, jis kalbėjo, kad jam pasakė savivaldybėje, kad liudytoja yra atsakinga už (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kultūros paveldą. Tada liudytoja sukluso, vyras pasakė, kad jam reikia raktų ir apsaugos kodo, kad įeitų į (duomenys neskelbtini) namelį, kur yra S. N. muziejus. Kalbėjo gana agresyviai, liudytoja pradėjo jaudintis, pokalbis buvo nemalonus. Jis pradėjo spausti, reikalauti staigiai, kad liudytoja gautų tą raktą ir kodą. Po to liudytoja kalbėjo su muziejaus darbuotoja, tada jai ir pasakė saugotis, nes aplink vaikšto B. B., jis agresyvus ir yra pridaręs daug bėdos, daužęs langus, narkomanas. Tai liudytojai buvo pasakyta telefonu. Po to jis šitą informaciją perdavė vedėjui S. S., kad buvo toks telefoninis pokalbis su B. B.. Jai vedėjas liepė surašyti tarnybinį pranešimą , informuoti Kultūros paveldo departamento direktorę. Liudytoja parašė elektroninį laišką. Pirmas skambutis telefonu buvo jai. Tai nebuvo kasdienis, eilinis pokalbis. Tas gąsdinimas nemalonus. A. L. sakė, kad buvo toks įvykis, kad buvo atėjęs į jų skyrių pats B. B..

Liudytojas S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie B. B. teko sužinoti po įvykio. Liudytojas dirba Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju, vadovauja padaliniui. 2015 metais vasarą, gal liepos mėnesį, tuo metu kolegos, A. N. pradėjo jam pasakoti, kad yra toks pilietis, kuris terorizuoja kolegas iš (duomenys neskelbtini) muziejaus, kažkoks S. N. giminaitis, jam kažkokių raktų reikėjo. A. N. po kažkurio laiko informavo liudytoją kaip vedėją, kad jai telefonu skambino tas giminaitis, kad grasino. Liudytojas liepė jai viską užfiksuoti raštu. Liudytojas kolegas informavo, perspėjo, kad laiko klausimas, kad greičiausiai ir pas juos pasirodys minėtas pilietis, nurodė elgtis ramiai, kad tas žmogus gali būti agresyvus. Liudytojas įspėjo, jei kas bus negerai, jei nebus jo ar kitų vyrų, kviesti policiją. Taip ir buvo. Inspektoriui A. L. skambino minėtas pilietis, įvyko konfliktas, jie apsižodžiavo ir minėtas pilietis pasirodė jų institucijoje. A. L. atėjo ir man liudytojui pasakė „turime svečią, kyla konfliktas“. Liudytojas išėjo iš kabineto, paklausė, kas tas žmogus toks yra ir ką jis čia daro. Jis gana laisvai vaikščiojo koridoriumi, nerišliai kažko reikalavo. Liudytojas nesivėlė į diskusijas ir paskambino policijai, A. L. pasakė, kad užrakintų duris, kad tas žmogus nepabėgtų. Buvo R. Ž., tai jos paprašė pasilikti, paklausyti, kas čia vyksta, kad jeigu ką, užfiksuotų ir pabūtų liudytoja. Su policija jis nekonfliktavo, matėsi tik, kad su juo kažkas negerai, apsiblausęs, gal užsirūkęs, gal užsiuostęs buvo. Jis grasino kažką, apie morgus kalbėjo. Policija padarė vietoje kratą, lyg portfelyje kažką rado ir išsivedė jį. Jis atėjo į padalinį, kai liudytojas buvo savo kabinete užsidaręs, B. B. matyt bendravo su A. L., nes jam buvo skambinęs telefonu. Buvo kažkoks neadekvatus jo elgesys. Liudytojui jis tiesiogiai negrasino, A. L. gal grasino. Tokia situacija nebuvo kasdieninė, tokie žmonės, kurie šaukia, rėkia būna dažnai, bet šis buvo kitoks, jis buvo ramesnis, apsiblausęs, matė, kad su juo ramiai reikia, atsargiai. Nenormali praktika, jei pilietis langus daužo ir apie morgus kalba. Valandai, dviem darbas buvo sutrikdytas.

Liudytojas M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sulaikė asmenį ir vežė jį į komisariatą, tačiau detaliau kas vyko nepamena. Iškvietimas buvo į (duomenys neskelbtini), rado tą asmenį, jį sulaikė. Nurodė, kad dėl darbo specifikos visko atsiminti neįmanoma, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 1, b. l. 73), kuomet liudytojas parodė, kad 2015-07-09, patruliuojant radijo šaukiniu „414“ kartu su tyrėju K. B., apie 15.37 val., iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, vyriškis, prisistatęs poetės S. N. anūku, agresyviai elgiasi, grasina Kauno kultūros paveldo skyriaus darbuotojams. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko įstaigos vedėjas S. S., kuris paaiškino, kad į jų įstaigą jau ne pirmą kartą ateina asmuo, kaip vėliau jį sulaikius policijoje paaiškėjo B. B., kuris prisistato S. N. anūku, teigia, kad jam priklauso S. N. muziejus, į įstaigos elektroninį paštą siuntinėja įvairius grasinančius laiškus. Vedėjas S. S. pasakojo, kad 2015-07-09 pirmą kartą atėjęs į Kultūros paveldo departamento Kauno sk. patalpas, vėl B. B. grasino jam ir jo kolegai, kitam įstaigos darbuotojui A. L., teigdamas, kad su jais abiem „išsiaiškins fiziškai“, mojavo rankomis palei jų veidus, šūkavo, šiais veiksmais trikdė įstaigos darbą, atsisakė palikti įstaigos patalpas. Pabandžius pabendrauti su B. B., jo elgesys ir kalba buvo neadekvati, jis atsisakė jiems prisistatyti, todėl apie 16 val. jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno m. Centro PK, kur buvo nustatyta jo asmenybė. Atliekant B. B. dalinę apžiūrą, jo krepšyje buvo rastas durklas metalinėje makštyje (1 t., b. l. 73). Šiuos parodymus liudytojas patvirtino, nurodė, kad jie yra teisingi.

Liudytojas M. S. teisme apklausiamas parodė, kad prisimena tik tiek, kad pagal iškvietimą atvykus į (duomenys neskelbtini), sulaikė asmenį ir vežė jį į komisariatą, detalių nepamena. Apie 10 iškvietimų būdavo per budėjimą, jų visų atsiminti neįmanoma. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., 253 str., balsu perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus M. S. parodymus, kur jis nurodė, kad 2015 m. liepos 9 d., patruliuojant radijo šaukiniu „414“ kartu su tyrėju K. B., apie 15.37 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), vyriškis, prisistatęs poetės S. N. anūku, agresyviai elgiasi, grasina Kauno kultūros paveldo skyriaus darbuotojams. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko įstaigos vedėjas, prisistatęs S. S., kuris paaiškino, kad į jų įstaigą jau ne pirmą kartą ateina asmuo, kaip vėliau jį sulaikius policijoje paaiškėjo – B. B., gim. 1985m., kuris prisistato S. N. anūku, teigia, kad jam priklauso S. N. muziejus, į įstaigos elektroninį paštą siuntinėja įvairius grasinančius laiškus. Vedėjas S. S. pasakojo, kad šiandien, t. y. 2015-07-09 dar anksčiau pirmą kartą atėjęs į Kultūros paveldo departamento (duomenys neskelbtini) patalpas, vėl B. B. grasino jam ir jo kolegai, kitam įstaigos darbuotojui A. L., teigdamas, kad su jais abiem „išsiaiškins fiziškai“, mojavo rankomis palei jų veidus, šūkavo, šiais veiksmais trikdė įstaigos darbą, atsisakė palikti įstaigos patalpas. Pabandžius pabendrauti su B. B., jo elgesys ir kalba buvo neadekvati, jis atsisakė jiems prisistatyti, todėl apie 16.00 val. jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno m. Centro PK, kur buvo nustatyta o asmenybė. Atliekant B. B. dalinę apžiūrą, pas jį krepšyje buvo rastas durklas metalinėje makštyje (1t., b.l. 73).

2015-07-09 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta vieta adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (1 t., b. l. 56-57).

Vedėjo S. S. 2015-07-09 prašymu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2015-07-07 ir 2015-07-08 į KPD Kauno skyrių skambino B. B. reikalaudamas grąžinti raktus ir įėjimo kodą nuo (duomenys neskelbtini) esančio S. N. namo - muziejaus. 2015-07-09, apie 15.20 val. į padalinį atvyko agresyviai nusiteikęs B. B., kuris pradėjo vaikščioti po visus kabinetus, atsisakė paaiškinti kokiu tikslu ir ko ieško. Vedėjui paklausus ko šis ieško, jis kumščiu pamojavo jam prieš veidą. B. B. buvo paprašyta išeiti, tačiau jis pradėjo reikalauti muziejaus - namo raktų, signalizacijos kodų. Po to pradėjo nerišliai kalbėti apie morgus, kad jiems blogai baigsis ir kt. Tokiu savo elgesiu B. B. trikdė viešą rimtį tarnybinėse patalpose ir trukdė dirbti (1 t., b. l. 58-19).

2015-07-09 daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu nustatyta, kad iš B. B. buvo paimta: USB raktas, rankinis laikrodis „Emporio Armani“, 21 euro centas, 3 JAV centai, rankinė, Kauno miesto kortelė, viešosios bibliotekos skaitytojo pažymėjimas, „Prisma“ nuolaidų kortelė, automobilių stovėjimo Kaune kortelė, B. B. vardu neužpildytas banko čekis, MRT „Samsug“, MRT „Nokia“, ženkliukas, 3 raktai, el. raktas, segtuvas, durtuvas su makštimi, odinės pirštinės, USB raktas- adapteris su 4 GB atminties kortele, 2 šratinukai, LR pasas Nr. 02056750, JAV vairuotojo pažymėjimas, gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 75).

2015-07-23 specialisto išvada Nr. 20-(U-1453)IS1-1176 nustatyta, kad tirti pateiktas durtuvas yra duriamojo – pjaunamojo poveikio D kategorijos nešaunamasis – šaltasis ginklas. Tirti pateiktas durtuvas pagamintas pramoniniu būdu (1 t., b. l. 78-79).

2017-10-11 perdavimo-priėmimo aktu nustatyta, kad metalinis durklas perduotas saugoti Kauno apskrities VPK daiktų saugyklai (1 t., b. l. 84).

2015-07-10 pakvitavimu nustatyta, kad B. B. grąžinta: vairuotojo pažymėjimas, USB raktas - taupykla, rankinis laikrodis „Emporio Armani“, 21 euro centas, 3 JAV centai, piniginė, Kauno miesto kortelė, viešosios bibliotekos skaitytojo pažymėjimas, „Prisma“ nuolaidų kortelė, automobilių stovėjimo Kaune kortelė, B. B. vardu neužpildytas banko čekis, MRT „Samsug“, MRT „Nokia“, ženkliukas, 3 raktai ir el. raktas, segtuvas, odinės pirštinės, USB raktas – taupykla „Sandisc“, su papildoma GB atminties kortele, 2 šratinukai, LR pasas Nr. 02056750, sveikatos pažyma, gimimo liudijimas Nr. 874320, vairuotojo pažymėjimas, mirties liudijimas Nr. AA 653064, sulaužyti akiniai (1 t., b. l. 90).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai B. B. dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu pasitvirtino. Faktiniais duomenimis – nuosekliais teisme apklaustų liudytojų A. L., R. Ž., A. N., S. S., M. S. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje, B. B. pažeidė viešąją tvarką ir neteisėtai disponavimo nešaunamuoju ginklu. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo nustatyta, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinis padalinys, esantis (duomenys neskelbtini), yra vieša vieta. Čia atvykęs B. B. savo veiksmais – agresyviu elgesiu, nerišlia kalba apie morgus bei užuominas apie blogą baigtį čia dirbantiems asmenims, neadekvačiais žmogui veiksmais viešoje vietoje, sutrukdė sutrikdė valstybės tarnautojų darbą tiek, kad buvo net kviečiama policija, ką patvirtino liudytojai A. L., R. Ž., A. N., S. S., M. S.. Šiais veiksmais B. B. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas neturi pagrindo abejoti nei vieno iš liudytojų parodymais,kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai iš esmės tapatūs buvo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisme.

Be to, būtent dėl šio įvykio pareigūnams B. B. pristačius į policijos komisariatą, jo asmens kratos metu buvo rastas durklas metalinėje makštyje. 2015-07-23 specialisto išvada Nr. 20-(U-1453)IS1-1176 nustatyta, kad tirti pateiktas durtuvas yra duriamojo – pjaunamojo poveikio D kategorijos nešaunamasis – šaltasis ginklas. Tirti pateiktas durtuvas pagamintas pramoniniu būdu (1 t., b. l. 78-79). Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto teikta išvada dėl nešaunamojo ginklo, taip pat ir policijos pareigūno M. S. parodymais dėl aptariamo ginklo radimo aplinkybių pas B. B.. Taigi, nutarime nurodytoje vietoje ir laiku, B. B. neturėdamas leidimo, ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu įgijo duriamojo - pjaunamojo poveikio „D“ kategorijos nešaunamąjį - šaltąjį ginklą, pagamintą pramoniniu būdu, kurį nešiojo su savimi, taip neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu iki 2015-07-09 15.45 val., kol policijos pareigūnai pas jį rado ir išėmė. Taigi, darytina pagrįsta išvada, jog B. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d. ir BK 258 str. 2 d., jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai bei įrodytos virš aptartų įrodymų visuma.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir įrodymų vertinimo

Nukentėjęs V. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra antstolis. B. B. buvo skolininkas jo vykdomose bylose. 2015 metų gegužės – birželio mėnesiais, tikslių datų nepamena, pas jį į kontorą pradėjo lankytis skolininkas B. B., kuris reikalavo, kad jam būtų nuimti areštai. Pradžioje jis ateidavo ir vykdavo pokalbis, kadangi antstolis vis atsisakydavo įvykdyti jo norą, nes visada sakydavo, kad reikia sumokėti visą sumą ar dalimis. Tada palaipsniui pradėjo tonas griežtėti ir kiekvienas apsilankymas pateikdavo staigmenų. Viena iš tų staigmenų buvo, kai jis atėjo ir atsinešė į kontorą bilijardo lazdą, pasidėjo kuprinę ant stalo, užsidėjęs juodus akinius, apsimovęs odines pirštines, kalbėjo trimis kalbomis – lietuvių, anglų, rusų ir reikalavo nuimti areštus nuo sąskaitų. Antstolių kontoroje įprasta, kad daug kas ką pasako, tonas kartais nebūna draugiškas, o čia elgesys, šypsena, kuri antstolį daugiausiai gąsdino, kalbėjimo maniera, tie pasakymai, kad jam tikrai geruoju nesibaigs. Per 15 antstolio darbo metų visko yra buvę. Kai jis buvo su beisbolo lazda, antstolis patyrė daug streso, turėjo kviestis savo kolegas, kai atėjo trys kolegos, jis tada atsitraukė. Po to buvo kitas kartas, kai B. B. pradėjo aiškinti apie antstolio asmeninės kortelės PIN kodą, kurį pasakė teisingą, jo sąskaitos likutį, kurį pasakė taip pat teisingą. Antstolis niekada nebuvo pametęs būtent tos kortelės, nesuprato kaip taip gali būti ir banke klausė, kas atsitiko, kaip jie saugo duomenis. Banke klausė ar jis turi pretenzijų, jis paprašė saugoti duomenis ir gavo naują kortelę. B. B. tada pasakė kažkokią frazę, kad žino kaip nulaužti kompiuterius, taip pat pasakė, kad žino antstolio asmens duomenis, kur jis gyvena, sakė, kad suorganizuos nelengvą gyvenimą prie antstolio gyvenamosios vietos. Antstolis jautė, kad tai gali ir įvykti. Kai stovėjo Birštono gatvės požeminėje perėjoje ir pirko gėles, tada prie jo iš nugaros priėjo B. B., jis atrodė kaip sumuštas, mėlynės prie akių. Priėjęs išsitraukė telefoną ir telefonu kažkam pasakė „...storulis čia dabar yra Senamiestyje, perėjoje, jį reikia paimti ir nuvežti į mišką, pavedimą jums vėliau padarysiu“. Jis žiūrėjo į antstolį tiesiai metro atstumu. Tuo metu antstolis jautėsi blogai, nesaugiai. Po visų šitų akcijų jis parašė pareiškimą į policiją, kontoroje įrengė stebėjimo kameras ir visus metus po šito įvykio, žmones įleisdavo tik pagal skambučius, nes laukė kada jis ateis, jo atėjimai nebuvo prognozuojami. Antstolis taip pat buvo parašęs ir antrą pareiškimą, 2016 metais rugsėjo mėnesį jis pradėjo vaikščioti į kontorą jau po to, kai B. B. sesuo sumokėjo įsiskolinimą ir jokių pretenzijų antstolis B. B. neturėjo, areštai buvo panaikinti, devynis mėnesius nesilankydavo, tačiau po to sutiko B. B. Vilniaus gatvėje, jis važiavo dviračiu, o antstolis sėdėjo ant suoliuko, jis sustojo, apsisuko su dviračiu, privažiavo ir pasakė, kad dabar važiuosime į kažkokią vilą. Kadangi antstolis buvo su kitu žmogumi, tai pasakė tam žmogui greičiau eiti iš šitos gatvės. Išėjo, bet jis kitą dieną ar už kelių dienų vėl užsuko į kontorą ir jo besilaukiančiai darbuotojai pagrasino, kad jei jie negrąžins jam 1800 eurų, tai jis pagrasino, kad darbuotoją išmes per langą iš antro aukšto. Tada antstolis parašė pareiškimą į policiją, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, todėl kad nebuvo nusikaltimo sudėties. Taip pat antstolis gavo žinutę, kad nuo pirmadienio turi turėti ginklą. Tai buvo telefono numeris, kuriuo jam skambindavo B. B.. Kai skambindavo iš balso atpažindavo, kad tai jis, kai gavo žinutę - buvau tą telefono numerį įsivedęs į adresatus. Kontoroje yra Temidės statula, ji nepritvirtinta, paprastai stovi. Jis lietė statulą, į ją, į antstolį žiūrėjo ir vis sakydavo, kad viską apie antstolį žino, kad jam negerai baigsis. Jo akys, veidas, rankų mankštinimas rodė intenciją, kad tuoj antstolis gaus fiziškai į nosį, o ne bus kreiptasi su skundu dėl antstolio veiksmų į teismą. Jis nesakė, kad tuoj trenks, bet antstolis taip manė. Patirtis bendraujant su žmonėmis parodė, kad šis atvejis yra išskirtinis. Agresyvus elgesys, durų spardymas. Jautėsi nesaugiai, bendraujant su tokiu žmogumi, kolektyvas jautėsi nesaugiai, todėl ir rašė pareiškimus. Kolegas taip pat informavo, kad yra tokia byla. Antstoliui rūpėjo, kad galėtų saugiai dirbti ir kad B. B. nesugalvotų dar ko nors pareikalauti, ko neskolingi. 2016 metų rugsėjo mėn. darbuotojai sakė, kad B. B. turėjo kažkokią dirbtinę odą, jam nepavyko jos uždegti kontoros koridoriuje. Durų spardymas, antstolio asmens duomenų žinojimas rodo agresiją, nusiteikimą prieš antstolį.

Liudytoja M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra policijos pareigūnė, dirba Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Pirmo būrio vyriausiąja patrule. Dėl savo darbo pobūdžio, kadangi į dieną būna po 10-15 įvykių, visų jų neprisimena, tačiau tyrėjams pasakoja ką atsimena. Teismas vadovaudamasis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu, pagarsino liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 112-113), kuomet liudytoja parodė, kad . 2015-07-09 dirbo radijo šaukiniu „405“, kai apie 11.33 val. iš Kauno apskr. VPK budinčiojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad antstolio kontoroje (duomenys neskelbtini), Kaune, vyksta konfliktas, agresyvus interesantas grasina susidoroti su antstoliu. Skambino į policiją antstolio padėjėjas. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko antstolis V. Z.. Antstolis V. Z. paaiškino, kad jau mėnesį sulaukia įvairių grasinimų iš vyriškio vardu B. B., nurodė B. B. telefono numerį. Antstolis paaiškino, kad turi vykdomųjų bylų dėl baudų išieškojimo iš B. B., dokumentuose nurodytas B. B. adresas S. N. g. 7, Kaune. B. B., atėjęs į antstolio kontorą reikalavo nuimti nuo jo sąskaitos areštą, antraip grasino susidorojimu. Antstolis pasakojo, kad B. B. elgėsi neadekvačiai, kalbėjo įvairiomis kalbomis – lietuvių, anglų, rusų. Antstolis taip pat pasakojo, kad B. B. pas jį anksčiau buvo atėjęs su beisbolo lazda, degindavo jo kabinete degtukus, matydavo neaiškius, įsivaizduojamus žmones. Taip pat antstolis sakė, kad B. B. jį sekiodavo mieste, aiškino, kad turi banko prisijungimo duomenis prie V. Z. sąskaitos, žino jo sąskaitos likutį, žino slaptažodžius ir pasakydavo juos teisingai, todėl V. Z. tuo klausimu kreipėsi į banką, kur buvo pradėtas tyrimas. Apie situaciją buvo informuotas Kauno apskr. VPK budėtojas, o šis informavo Kauno AVPK KP NVRS. Liudytoja patvirtino, kad šie jos parodymai yra teisingi.

Liudytojas R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepamena į kokį įvykį buvo kviečiamas. 2015-07-09 dirbo patruliu, patruliavo gatvėje. Iškvietimai priklauso nuo dienos, nebūna, kad nebūtų iškvietimų. Vidutiniškai 10 iškvietimų būna. Visų įvykių nepamena. Teismas vadovaudamasis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu pagarsina liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 115), kuomet liudytojas parodė, kad 2015-07-09 dirbo radijo šaukiniu „405“, kai apie 11.33 val. iš Kauno apskr. VPK budinčiojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad antstolio kontoroje (duomenys neskelbtini), Kaune, vyksta konfliktas, agresyvus interesantas grasina susidoroti su antstoliu. Skambino į policiją antstolio padėjėjas. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko antstolis V. Z.. Antstolis paaiškino, kad jau mėnesį sulaukia įvairių grasinimų iš vyriškio vardu B. B., nurodė B. B. telefono numerį. Antstolis paaiškino, kad turi vykdomųjų bylų dėl baudų išieškojimo iš B. B., dokumentuose nurodytas B. B. adresas, (duomenys neskelbtini), Kaune B. B., atėjęs į antstolio kontorą reikalavo nuimti nuo jo sąskaitos areštą, antraip grasino susidorojimu. Antstolis pasakojo, kad B. B. elgėsi neadekvačiai, kalbėjo įvairiomis kalbomis – lietuvių, anglų, rusų, taip pat pasakojo, kad B. B. pas jį anksčiau buvo atėjęs su beisbolo lazda, degindavo jo kabinete degtukus, matydavo neaiškius, įsivaizduojamus žmones. Taip pat antstolis sakė, kad B. B. jį sekiodavo mieste, aiškino, kad turi banko prisijungimo duomenis prie V. Z. sąskaitos, žino jo sąskaitos likutį, žino slaptažodžius ir pasakydavo juos teisingai, todėl V. Z. tuo klausimu kreipėsi į banką, kur buvo pradėtas tyrimas. Apie situaciją buvo informuotas Kauno apskr. VPK budėtojas, o šis informavo Kauno AVPK KP NVRS. Liudytojas aptvirtino, kad šie jo parodymai yra teisingi.

2015-07-09 V. Z. protokolu – pareiškimu nustatyta, kad 2015-07-09 apie 11 val. į jo biurą (duomenys neskelbtini), Kaune, atėjo skolininkas B. B., kuris pradėjo daužyti jo kabineto duris, reikalavo, kad jis nuimtų nuo banko sąskaitų areštą. Visą tai vyksta jau nebe pirmą kartą (1 t. b. l. 98, 99).

Baudžiamoji atsakomybė už grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą yra nustatyta BK 145 straipsnyje, o pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas: 1) terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba 2) sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Šios veikos pagal kasacinio teismo praktiką yra alternatyvios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014). Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad B. B. sistemingai baugino antstolį V. Z.. Faktiniais duomenimis – nuosekliais teisme apklaustų liudytojų V. Z., M. V., R. A. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje, B. B. sistemingai baugindamas ir naudodamas psichinę prievartą grasino V. Z., o būtent: B. B. įsiveržęs į V. Z. kabinetą, ant antstolio darbo stalo padėjęs krepšį ir biliardo lazdą, reikalavo nuimti areštą nuo jo sąskaitų, o antstoliui atsisakius tai padaryti, kalbėdamas anglų ir rusų kalbomis, grasino antstoliui susidorojimu jei šis per dvi savaites neįvykdys B. B. reikalavimo; antstolio V. Z. kontoroje glostydamas kabinete buvusią 50 cm aukščio Temidės statulą bei sakydamas, kad viską apie antstolį žino, t. y. pateikdamas teisingus duomenis - banko pavadinimą, mokėjimo kortelės PIN kodą ir sąskaitos likutį bei grasindamas susidorojimu, B. B. reikalavo antstolio V. Z. nuimti areštą nuo jo sąskaitų; Vilniaus g. B. B. eidamas požeminėje perėjoje šalia antstolio V. Z. bei prisidėjęs telefoną prie ausies sakydamas „...storulis čia dabar yra Senamiestyje, perėjoje, jį reikia paimti ir nuvežti į mišką, pavedimą jums vėliau padarysiu“, taip sukeldamas V. Z. baimę; B. B. reikalavo išieškoti pinigus iš jo skolininko, o antstoliui nesutikus, pasakė „gal neišsižudykim“, po ko į V. Z. viešai paskelbtą MRT Nr. (duomenys neskelbtini) iš Nr. (duomenys neskelbtini), atsiuntė grasinančią SMS žinutę „...nuo pirmadienio geriau, kad turėtumėt visada prie savęs shaunamąjį ginklą“. Šiais savo veiksmais B. B. naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino žmogų bei V. Z. davė pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Pagal kasacinio teismo praktiką grasinimu laikomas pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010). Kaip seka iš nukentėjusiojo V. Z. teisme duotų parodymų, jis per savo kaip antstolio veiklą matęs įvairių asmenų, tačiau būtent B. B. teiginiais dėl susidorojimo su juo visiškai neabejojo ir atrodė realūs, nes B. B. išsakyti jam įvairaus pobūdžio grasinimai tęsėsi ne vieną dieną ir ne vieną mėnesį, o buvo sistemingi ir trunkamojo pobūdžio, įtikinami, taigi B. B. pakankamai ilgą laiką darė stiprų psichinį poveikį nukentėjusiajam, kas V. Z. pagrįstai kėlė baimę dėl savo gyvybės, nesaugumo jausmą. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo sistemingas bauginimas ir psichinės prievartos naudojimas prieš jį pasireiškė ne vienkartiniais grasinimais V. Z. atžvilgiu. Kaip nustatyta bylos duomenimis, tai truko nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2015 m. liepos 9 d. Taigi, V. Z. turėjo realų pagrindą manyti, kad B. B. gali iš tiesų įgyvendinti savo išsakomus žodžius. Bylos duomenys rodo, kad B. B. veiksmai nebuvo tarpusavyje nutolę laiko atžvilgiu, o vėlesnės jo kalbos apie blogus ketinimus prieš V. Z. nebuvo atsitiktinės, jis realiai siekė įbauginti V. Z., o pastarasis dėl B. B. aktyvių veiksmų ir įtikinamų kalbų net neabejojo, kad jis taip ir gali padaryti. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir įrodyta virš ištirtais įrodymais.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir įrodymų vertinimo

Liudytoja D. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad B. B. pavardės nepamena, bet jį mačiusi. Matė kaip jis atėjo nuo Vilniaus gatvės, ji stovėjo prie lango tuo metu. Pirmiausia girdėjo, kad dužo stiklas, o ten stovėjo jos automobilis. Dirba (duomenys neskelbtini) esančiame Civilinės metrikacijos skyriuje, o viskas vykos priešais jos darbovietės pasatą, kur buvo policijos komisariatas, bet tuo metu jau buvo išsikėlę, durys buvo užrakintos. Girdėjo dūžtančio stiklo garsą, bet pirmiausia pagalvojo apie automobilį. Pažiūrėjo su kolege Juste ir pasakė, kad policijos komisariato stiklas išdaužtas. Po to pamatė, kad į tą vietą įdėtas skuduras, pasakė, kad reikia patraukti automobilį, nes dar padegs, tuo metu kažkuri kolegė skambino policijai perspėti ir jai bestovint, pamatė, kaip nuo Vilniaus gatvės ateina vyras su tamsiais akiniais, apsirengęs tvarkingai, inteligentiškai, tamsia striuke, juodomis kelnėmis, jis pasiėmęs žiebtuvėlį padegė tą skudurą ir nuėjo link Karaliaus Mindaugo pr., link upės. Buvo iškviesta ir gaisrinė, ir policija, jos nuėjo į apačią, ji patraukė automobilį. Prieš tai lauke jautėsi žibalo kvapas. Po kurio laiko užgesino. S. V. buvo, ji matė, kaip išdaužė, sakė, kad tas vyras ėjo su tokia maskuojančia apranga, o aš kai liudytoja matė, gal buvo kitas vyras, nes buvo inteligentiškas. Ji aiškiai matė, kaip padegė žmogus. Tą vyrą matė iš šono. Po to kai atvedė policiją tą vyrą, tai aš jį iškart atpažino ir jis su tais pačiais drabužiais buvo. Kai atvedė tą vyrą buvo ir S. V.. Ji sakė, kad tas pats vyras, tik jis kitaip apsirengęs. Automobilį patraukė, kai jau buvo padegta. Prie durų stovėjo dėžutė, kurios anksčiau nebuvo. Girdėjo stiklo dužimą, aplink nieko daugiau išdužusio nematė, tik tas duris. Žmogų pamatė, kai prie lango stovėjo, matė, kaip iš kišenės išsitraukė žiebtuvėlį ir padegė. Veido bruožų neįsidėmėjo. Jį atpažino iš šešių pateiktų nuotraukų. Asmenį policijos pareigūnai atsivedė iš namų, abi su S. V. pasakė „va va tas pats žmogus“. Tą žmogų liudytoja atpažino du kartus.

Liudytoja S. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016-11-25 buvo darbovietėje, Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), Kaune. Pro darbovietės langus matosi gatvė ir priešais esantis pastatas, buvęs policijos komisariatas. Po šio įvykio buvo apklausiama policijoje, tada geriau prisiminė viską, nes po to kurį laiką nedirbo, augino vaikus, buvo daug visokių asmeninio gyvenimo įvykių, todėl dabar šio įvykio nelabai prisimena. Teismas vadovaudamasis BPK 253 straipsniu, 276 straipsnio 4 dalimi pagarsina liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 169-170), kuomet liudytoja parodė, kad 2016-11-25, apie 9 val. išgirdo dūžtančio stiklo garsą ir, pažiūrėjusi pro savo darbovietės langą pamatė, kad yra išdaužytas priešais esančio pastato M. D. g. 10 durų lango stiklas, o nuo šio pastato nueina vyriškis, dėvintis kamufliažines kelnes, tamsios spalvos striukę, mūvintis juodas odines pirštines ir vedinas dideliu juodu šunimi. Ji iš karto suprato, kad būtent šis vyras išdaužė lango stiklą, kadangi daugiau tuo metu gatvėje žmonių nebuvo. Gal po 10 minučių pamatė, kad tas pats vyriškis, iš turimo su savimi maišelio, pro tą angą duryse meta kažkokius skudurus. Jos kolegė D. R. nuėjo į lauką patraukti savo automobilio ir grįžusi pasakė, kad nuo tų skudurų jaučiasi žibalo ar benzino kvapas. Tada pranešė apie tai savo vedėjai A. A., kuri viso to nematė, bet paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie galimą nelaimę. Praėjus gal 10 minučių pakėlė galvą ir pamatė, kad atvira liepsna dega pastato M. D. g. 10 durys, pradėjo degti ir pastato viduje, todėl ji paskambino numeriu 112 ir pranešė apie gaisrą. Taip pat tuo metu matė, kad yra padėtas prie pastato M. D. g. 10 durų kairėje pusėje kažkoks maišelis, bet ne tas, iš kurio vyriškis metė skudurus pro angą duryse. Pro šalį ėjęs praeivis, nepažįstamas jaunuolis, paėmęs iš jų darbovietės gesintuvą, pradėjo gesinti liepsną kol atvyks priešgaisrinė apsauga, kuri buvo gerai įsiplieskusi. Ugniagesiai atvyko labai greitai, gal trys ekipažai, po to atvyko ir policijos trys automobiliai. Atvykusiems policijos pareigūnams, būdamos gatvėje, pasakė apie įtartiną vyriškį, apibūdino jo išvaizdą ir vienas pareigūnų nuėjo link bromo paieškoti įtariamojo. Vėliau jam grįžus, pareigūnas pasakė, kad pro šalimais įsikūrusios bendrovės vaizdo stebėjimo kameras matė jų apibūdintą vyriškį. Jam grįžus ji dar paminėjo, kad matė tą patį vyrą prieš jam metant skudurus, išdaužiant lango stiklą, vediną dideliu juodu šunimi. Pareigūnas dar kartą nuėjo apžiūrėti vaizdo kameras, o likęs pareigūnas pasakė, kad žino vieną tokį vyriškį, kuris nestabilios psichikos, turintis šunį ir jis policijai yra gerai žinomas. Po kiek laiko, policijos pareigūnas iš pastato M. D. g. 10, bromo atvedė vyriškį, kurį atpažino iš veido bruožų ir bendros išvaizdos, kaip tą, kurį matė praeinant su šunimi po dūžtančio lango stiklo garso ir matė metant skudurus pro išdaužtą langą, apie tai patvirtino pareigūnams. Tik jis buvo jau persirengęs tamsiais rūbais, turėjo su savimi juodą portfelį, kavos puodelį ir užsidėjęs tamsius akinius. Po to, kai vyriškį atpažino, su kolegėmis grįžo atgal į darbovietę, kad jis jų neįsidėmėtų, dėl saugumo. Liudytoja patvirtino, kad jos parodymai yra teisingi.

Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo Kauno AVPK Centro PK Veiklos skyriuje vyresniuoju tyrėju. Gavo pranešimą apie 9.30 val., kad padegtas pastatas, buvęs policijos komisariatas, ten ir nuvyko. Jau buvo gaisrininkai, pradėję gesinti. Buvo kelios moterys liudininkės, jis jas apklausinėjo, jos telefone parodė foto nuotrauką, o kolega nuėjo į šalia esantį bromą, nes moterys nurodė, kad tas asmuo nuėjo link bromo. Buvo su kolega N. V.. Liudininkės buvo moterys, jų buvo priėjusių daugiau, bet apie įvykį tik kelios papasakojo. Kolega nuėjo į bromą, ten jis pamatė, kad yra vaizdo kamera, peržiūrėjo vaizdo įrašą, pamatė, kad asmuo su kamufliažine apranga nuėjo į laiptinę. Jis šį asmenį atpažino iš anksčiau, todėl pagalvojo, kad tai bus B. B., nes jau yra buvęs toje laiptinėje. Po kiek laiko jo kolega jį atsivedė prie automobilio, tos moterys, ta, kuri buvo nufotografavusi asmenį, jį atpažino. Jos palinksėjo galva, bijojo turbūt, nes jis buvo prie pat. Kodėl jos bijojo, sunku pasakyti, gal bijojo keršto, tolimesnio proceso. Tuo metu kai N. V. atvedė B. B., jis lyg su kostiumu buvo. Lyg buvo švarkas, bet gerai nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Jis moterų klausinėjo, kai įsisodino asmenį į automobilį, paklausė, ar tai tikrai šis asmuo, tai jos patvirtino. Nepamena, ar N. V. bendravo su moterimis. Gali būti, kad ir jis bendravo su jomis, kai jis buvo automobilyje su sulaikytuoju. Įėjus į bromą buvo vaizdo įrašas, toliau atvyko nusikalstamų veikų registravimo skyrius, tai tolimesnius veiksmus jie vykdė, kodėl nepaimtas vaizdo įrašas, nežino.

Liudytojas N. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo Centro policijos komisariate Veiklos skyriaus vyriausiuoju postiniu. B. B. pavardę sužinojo įvykio metu. 2016-11-25 gavo pranešimą, kad padegtas neveikiantis komisariatas. Atvykus ten jau buvo gaisrinė, gaisras jau buvo užgesintas. Pradėjo ieškoti liudytojų ir suprato, kad moterys, dirbančios netoliese pasakė, kad buvo atėjęs žmogus su šunimi ir su kamufliažinėmis kelnėmis, po to nuėjo pro bromą. Kolega V. M. liko vietoje, o jis ėjo žiūrėti ar nėra kamerų. Viena kamera buvo įmonėje, peržiūrėjus matėsi, kad tokiu metu žmogus įėjo į laiptinę. Iš pradžių tos durys buvo uždarytos, jokio kodo nebuvo, po to grįžo pas V. M., pasakė, kad beveik aišku, kur nuėjo, jis pasakė, kad tai – B. B., nes jam parodė nuotrauką to žmogaus, kažkuri moteris buvo nufotografavusi. Jis pasakė pavardę, liudytojas grįžo atgal, tuo metu išeidinėjo dvi studentės, kalbančios angliškai, jis įėjo į vidų, o B. B. lipo žemyn. Jis sukėlė įtarimą, nes iš nuosavo buto išėjo su vienkartiniu kavos puodeliu. Pradėjo kalbėti dėl šuns, kad tik prakalbintų žmogų, pasakė, kad neva užpuolė rudas šuo ir ieško savininko, o jis pasakė, kad turi juodos spalvos šunį, tada liudytojas suprato, kad tai jis. Apgavo jį ir su juo atėjo, pasiūlė eiti pasiaiškinti, ar tai ne jo šuo ir nuėjo iki mašinos. Jis turėjo su savimi daiktų, peiliuką. Jis pareiškė, kad į butą be sesers įeiti negali, laukė kol atvažiuos jo sesuo. Viena moteris lyg sakė, kad tai jis, bet jo bijo. Liudytojas ėjo kalbėti su gaisrininkais, ar tikrai tai padegimas, jie rodė, kad dar skuduras kažkoks buvo kažkuo apipiltas. Kažkuri iš tų moterų sakė, kad tai jis, bet jo labai bijo. Pats asmuo kalbėjo apie žydų koncentracijas, apie anglų kalbos pamokas nuotoliniu būdu, jis savo iniciatyva kalbėjo apie tai. Liudytojo požiūriu tai buvo neadekvatus žmogus. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Asmens atpažinimo neformino jokiu dokumentu. Dėl šio įvykio surašė tarnybinį pranešimą. Iš praktikos parodome liudytojams sulaikytą asmenį, kad jį atpažinti. Apie vaizdo įrašą pasakė tyrėjui, bet kam tiksliai pasakė nepamena.

2016-11-25 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta vieta prie (duomenys neskelbtini), Kaune. Apžiūros metu rastos ir paimtos apdegusios stiklo šukės (1 t., b. l. 156-160).

2017-01-18 asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytoja D. R. iš pateiktų šešių nuotraukų, atpažino asmenį, pažymėtą nuotraukoje Nr. 5 (įtariamasis B. B.), kaip asmenį, kuris padegė pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, duris (1 t., b. l. 165-166).

2017-01-25 asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytoja S. V. iš pateiktų šešių nuotraukų, atpažino asmenį, pažymėtą nuotraukoje Nr. 5 (įtariamasis B. B.), kaip asmenį, kuris padegė pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, duris (1 t., b. l. 175-176).

2016-11-25 akte dėl kilusio gaisro nustatyta, kad gaisro kilimo priežastis - pašalinis ugnies šaltinis (1 t., b. l. 183).

2017-02-21 specialisto išvada Nr. 11-139 (17), 11-243 (17) nustatyta, kad ant tirti pateikto apdegusio skuduro esantis skystis yra degusis skystis – žibalas. Ant tirti pateiktos B. B. kelnių, pirštinių, striukės, batų (paketas Nr. 1) ir kelnių, striukės (paketas Nr. 2) yra degaus skysčio – žibalo arba dyzelino pėdsakų (2 t., b. l. 17-19).

2016-11-25 kratos protokolu nustatyta, kad dalyvaujant S. B. buvo paimti B. B. daiktai: juodos spalvos kelnės, pilkos spalvos striukė, odinės juodos spalvos pirštinės ir odiniai juodos spalvos batai (2 t., b. l. 24-26).

2016-11-25 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad B. B. pateikė juodos spalvos kelnes, pilkos spalvos pusilgę striukę ir odinius juodos spalvos batus (2 t., b. l. 42).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad B. B. visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą. Faktiniais duomenimis – nuosekliais teisme apklaustų liudytojų D. R., S. V., V. M., N. V. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje, B. B. išdauždamas lauko durų lango stiklą, pro angą įmetė sumirkytus degiuoju skysčiu skudurus ir padegė žiebtuvėliu turto pasitikėjimo teise Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį pastatą, ir šiais savo veiksmais, visuotinai pavojingu būdu - padegant, sugadino svetimą turtą, padarydamas Kauno apskrities VPK turtinę žalą. Kadangi teisme duodama parodymus liudytoja S. V. abejojo tuo, ką ji atsimena, tad jos parodymais teismas tiki tiek, kiek juos patvirtina ir kiti duomenys. O S. V. parodymus patvirtina D. R. parodymai, iš dalies - V. M., N. V. parodymai. Pastarieji abu liudytojai yra policijos pareigūnai, kurie abu nurodė, jog įvykio vietoje buvusios moterys baugiai ką nors plačiau pasakojo apie padegimą galimai įvykdžiusį asmenį, nes jo bijojo. O pareigūnams suradus B. B. ir prieš išvežant jį iš įvykio vietos į policijos komisariatą, tiek D. R., tiek S. V. atpažino šį asmenį. Pastarojo veiksmo negalima prilyginti procesiniam veiksmui – asmens parodymo atpažinti, kadangi paminėtieji pareigūnai šio pobūdžio procesinių veiksmų neatliko, o tiesiog netoli įvykio vietos laikinai sulaikė asmenį, galimai padariusį nusikalstamą veiką, ką patvirtino liudytojos. Tačiau kaip tik toks ryžtingas pareigūnų poelgis padėjo nustatyti šį asmenį. Kad būtent B. B. įvykdė šią nusikalstamą veiką, taip pat patvirtina ir 2016-11-25 aktas dėl kilusio gaisro nustatyta (1 t., b. l. 183), 2017-02-21 specialisto išvada Nr. 11-139 (17), 11-243 (17), kuria nustatyta, kad ant tirti pateikto apdegusio skuduro esantis skystis yra degusis skystis – žibalas. Ant tirti pateiktos B. B. kelnių, pirštinių, striukės, batų (paketas Nr. 1) ir kelnių, striukės (paketas Nr. 2) yra degaus skysčio – žibalo arba dyzelino pėdsakų (2 t., b. l. 17-19). Teismas neturi priežasties abejoti teisme apklaustų liudytojų parodymais, kadangi jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, nei specialisto išvada bei kitais ištirtais įrodymais. Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad B. B. svetimą turtą tyčia sunaikino jį padegdamas - visuotinai pavojingu būdu, t. y., būdu, kuris yra pavojingas bet kuriam žmogui, ne tik turto savininkui. Todėl visuotinai pavojingas būdas yra tyčinį turto sunaikinimą pagal BK 187 str. 2 d. kvalifikuojanti aplinkybė nepriklausomai nuo to, ar buvo iškilusi grėsmė būtent turto savininko gyvybei ir sveikatai. Įvertinus aukščiau ištirtų aplinkybių visetą, teismo manymu, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir įrodyta virš ištirtais įrodymais.

Liudytojas K. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad B. B. nėra jo giminaitis, jis yra jo pacientas. Liudytojas dirba Rokiškio psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo skyriuje gydytoju psichiatru. B. B. šiuo metu yra vienas iš jo pacientų, jis yra sustiprinto stebėjimo skyriuje pagal teismo nutartį. Jis pas juos buvo atvežtas 2017 metų spalio mėnesio pabaigoje, turbūt 24 dieną, jis atvyko po teismo psichiatrijos ekspertizės, teismo nutartimi jam buvo paskirtas priverstinis gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis iki tol, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicininių priemonių skyrimo. Jam taikė intensyvų stebėjimą palatoje, kur stebima visą parą ir iškart pradėtas taikyti medikamentinis gydymas. Būnant toje palatoje buvo įvertinta paciento psichikos būklė, elgsena, pavojingumas kitiems ir sau pačiam. Kadangi gydymą toleravo gerai, jis buvo perkeltas iš to intensyvaus stebėjimo palatos ir jis dabar yra gydomas tame pačiame skyriuje, tik bendro stebėjimo palatose su kitais pacientais. Šiuo metu, trečias mėnuo elgesyje nemato impulsyvumo, agresijos, nėra fiksuota, kad būtų konfliktų su personalu ar kitais pacientais. Šiuo metu nepastebėta konfliktų, būna ir koridoriuose, išvedamas į lauką ir stebėjimo kameros to neužfiksavo. Šiuo metu, kai būna komandinė vizitacija, tai įvertino, kad būklė yra žymiai pagerėjusi ir gerėjanti, nes intensyvus gydymas šiuo metu yra gana stiprus. Tokius pacientus pradeda gydyti medikamentai, kad nebūtų fizinės, lokalinės agresijos, impulsyvumo ir tada žiūrima, kokia simptomatika dingsta pirmiausiai, o kas išlieka. Griežtame skyriuje viskas ribojama, sustiprintame skyriuje kažkiek mažiau, yra ir užimtumo terapija, jeigu pacientas neturi jokių ketinimų nei prieš save, nei prieš kitus, tai taikoma užimtumo, psichosocialinė, relaksacijos terapija, netgi sportinis užimtumas. Jis dalyvauja užimtume, relaksacijos užsiėmimus lanko. Jis yra sustiprintame skyriuje, kai teismas paskiria ekspertizę, matoma būsena, tai šiuo atveju teismo ekspertai rekomendavo teisingai, nes tai nebuvo stabili psichikos būklė. Šiuo atveju psichikos būklė yra ryškiai pagerėjusi, jam reikalingas tolimesnis stebėjimas, šiuo metu jam užtektų gydymo bendro stebėjimo sąlygomis, struktūrizuotoje aplinkoje, bet vis tiek specializuotojoje įstaigoje, ne taip, kad paprastoje ligoninėje. Jo gydyti ambulatoriškai, jo paties ateičiai ir būklei, nerekomenduotina, reikia gydyti bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje, nes po to būna, kad pagerėja ir tokie žmonės automatiškai pasijunta, kad yra sveiki, kritika išnyksta ir tada pas psichiatrą nebesilanko. Jei tik paūmėja psichikos būklė, atsiranda agresija, iškart gydymo įstaiga kreipiasi į teismą, tai teismas sugrąžina į sustiprintą režimą. Bendrame skyriuje B. B. tikrai gali būti.

2017 m. rugpjūčio 4 d. – spalio 6 d. ekspertizės akte Nr. 75U-I-33/2017 nurodyta, kad B. B. įtariamų veikų padarymo metu, t. y. nuo 2015-06-19 iki 2015-07-11 bei 2016-11-25 nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu B. B. taip pat nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali duoti objektyvių paaiškinimų, stoti prieš teismą. B. B. reikalingas priverstinis gydymas - stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (3 t., b. l. 167-174).

Ekspertė N. M. teisiamojo posėdžio metu posėdžio metu parodė, kad dirba Utenos ekspertiniame skyriuje, yraviršininko pavaduotoja. Yra prisaikdinta ir įspėta.

Ji visiškai tvirtina ekspertizės aktą. Jie B. B. stebėjo pakankamai ilgai nuo rugsėjo 4 iki spalio 6 d., be to turėjo visą baudžiamosios bylos medžiagą, buvo pateikti medicininiai dokumentai bei visi kiti dokumentai. Jam buvo atliktas psichologinis tyrimas, kurio metu buvo ištirta jo asmenybė, mąstymas. Visi komisijos nariai nustatė, kad B. B. yra diagnozuota lėtinė psichikos liga, ji jam buvo diagnozuota jau anksčiau. 2013 metais jo būsena buvo vertinama kaip lėtinės psichikos ligos lengvesnė forma. 2012 metais jis buvo gydytas Respublikinės Kauno ligoninės Marių ligoninėje, buvo konstatuota ūmi psichozė su šizofrenijos simptomais ir po to jau buvo konkrečiai nustatyta 2013 metais, pakartotinio gydymo stacionarinio gydymo metu, kad jis serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Tą pačią diagnozę patvirtino ir savo stacionarinės ekspertizės atlikimo metu, taip pat nustatė, kad įtariamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu B. B. dbuvo lėtinis psichinis sutrikimas, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ir šiuo metu jam yra nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, negali duoti objektyvių paaiškinimų, stoti prieš teismą, komisijos buvo nutarta, kad jam reikia priverstinio gydymo, rekomenduota taikyti stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, tai yra Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Tą pačią išvadą patvirtino ir š posėdyje, rekomenduoja taikyti B. B. priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – priverstinį gydymą stacionare, sustiprinto rėžimo sąlygomis. B. savo ligai ir elgesiui, visiems išgyvenimams yra nekritiškas, jis nepripažįsta, kad yra nepadaręs kažką ypatingo. Į gydytojus jis nesikreipia, nebent nuveda kažkas iš giminių. Gydymosi metu jis ilgą laiką gyveno Junginėse Amerikos Valstijose, tą ką jis pats pasakojo, kiek buvo baudžiamojoje byloje medžiagos, buvo akivaizdu, kad jis yra psichiatro priežiūroje, bet ten jis daugiau lankėsi socialinės reabilitacijos psichologų, socialinių darbuotojų priežiūroje, medikamentų vartojo minimaliai. Kadangi jis grįžo į Lietuvą ir čia niekur nesilankė ir nesigydė, bandė čia tvarkytis kažkokius dokumentus, reikėjo jam sutvarkyti piniginius reikalus su antstoliais, kuo viskas baigėsi matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos. Jis aiškino, kad taip elgėsi vien dėl to, kad jis norėjo, jog antstolis jam panaikintų areštą sąskaitai ir pasibaigtų visi tie reikalai. Dėl komisariato padegimo jis neigė. Psichiatrijos skyriuje jis jautėsi išdidžiai, labai įtarus, nepasitikintis, vaistų – siūlomų medikamentų kategoriškai atsisakė. Atliekant psichologinį tyrimą, buvo nustatyti, išreikšti mąstymo ir emocijos, asmenybės pakitimai, kurie būdingi šiam lėtiniam psichikos sutrikimui. Pirmiausia reikia, kad jis gydytųsi, o tada galima bus pasakyti apie kažkokį efektą. Ekspertams buvo pateikta visa baudžiamosios bylos medžiaga, buvo remiamasi visais liudytojų parodymais ir visa kita medžiaga, ne vien nukentėjusio ar kitų žmonių parodymais. Ekspertams buvo pateikta byla ikiteisminio tyrimo stadijoje, ekspertai nesiaiškina kaltas ar nekaltas žmogus, tai jų kompetencija. B. B. pasakoja apie tuos įvykius, tai manoma, kad jis dalyvavo juose, o kiek jo kaltės, tai teismas spręs. Ekspertai turėjo visą baudžiamosios bylos medžiagą, tai išstudijuoja kiekvieną lapelį, ką parodo pats žmogus, ką jis kalba, ką parodo kiti žmonės. Ekspertai gali remtis liudytojų parodymais. Ekspertai remiasi visa rašytine bylos medžiaga, medicininiais dokumentais. Su tiriamuoju asmeniu tiesiogiai bendraujama, jis kiekvieną dieną taip pat yra stebimas personalo, pažymimi jo elgesio ypatumai, veiksmai. Viskas yra fiksuojama. Kiek kartų bendravo su B. B., negalėjo pasakyti konkrečiai, gal 4-5 kartus. Kadangi po atliktos ekspertizės žmogus lieka pas ekspertinėje įstaigoje, laukiama kol prokuratūra kreipsis į teismą ir bus gauta nutartis perkelti. Paskutinį kartą B. B. gydėsi 2016-01-18 iki 2016-02-04 Kauno ligoninėje Marių sektoriuje. Jis dar suėmimo metu gydėsi Laisvės vietų atėmimo ligoninėje, po to lyg buvo išleistas paskyrus rašytinį pasižadėjimą ir jis tada sėkmingai išvyko į užsienį, viską pažeisdamas. Medicininius dokumentus iš užsienio yra sunku gauti, tai užtrunka iki pusės metų. Užklausimų dėl gydymo užsienyje neprašo, nes tai ne jų funkcija. Iš praktikos dažnai susiduria su tuo, kad žmonės gydosi užsienyje, o gydymo dokumentų gauti neįmanoma. Tačiau ir gavus tokius dokumentus, niekas nesikeistų. B. B. sesuo ekspertams teikė informaciją, kad jis gydėsi užsienyje. Jis ten daugiau lankė socialinės reabilitacijos skyrių, turint omenyje, kad liga yra lėtinė ir praktiškai negrįžtamo pobūdžio, tie dokumentai nekeistų ekspertų išvados. Ekspertai vertina visą ligos dinamiką ir tų dokumentų, kurie buvo, pakako. Žmogus yra stebimas, atliekamas papildomai psichologinis tyrimas, vertinama visa ligos eiga. Kadangi pakitimai psichikos tokie, kokie atsiranda tik dėl lėtinio ir negrįžtamo proceso, tai abejonių diagnozės nustatymui nekelia. Pasaulyje dabar yra skirtingos kvalifikacijos, skirtingai vertinamas gydymas, gydymo skyrimas, užsienyje vengia rašyti diagnozes. Sunku vertinti užsienio gydymo įstaigų motyvus, nes jie vadovaujasi visai kitais kriterijais. Jeigu žmogus būtų pats kreipęsis ir pats domėtųsi, tai būtų kitaip. Lietuvoje jis nei karto nesilankė gydymo įstaigoje, vaistų nevartojo, nesilankė pas gydytojus, kritikos nėra ir jis pats prieštaravo gydymui. Sustiprinto režimo sąlygos – tai griežtesnis režimas, vaistų vartojimas toks, kol nebus paskirta priverčiamoji medicinos priemonė. Bendro režimo sąlygos, tai kai asmenys daugiau dalyvauja visuomeninėje veikloje, gauna daugiau lengvatų. Sustiprinto režimo sąlygomis yra daugiau apribojimų, asmenys negali vienas su kitu bendrauti. Rokiškyje, yra įkurta pakankamai stipri socialinė tarnyba, atidarytas socialinės reabilitacijos skyrius. Ten tik tokio tipo žmonės gydosi.

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. BPK 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (iki 2017-01-01galiojusi red.) atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms sužaloti pritaikytą daiktą.

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad B. B. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (iki 2017-01-01 galiojusi red.), 258 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir įrodytos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti rašytine bylos medžiaga, specialistų išvadomis, nukentėjusio, liudytojų parodymų objektyvumu ir pagrįstumu, jų parodymai visiškai atitinka byloje surinktus ir ištirtus įrodymus.

Kaip jau buvo minėta, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo ekspertai nustatė, kad B. B. nusikalstamų veikų padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis laikytinas nepakaltinamu ir rekomenduojama jam skirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Teisme apklausta ekspertizę atlikusi viena iš ekspertų patvirtino šią ekspertų išvadą.

Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog B. B. ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis yra nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Remiantis teismo psichiatrijos aktu Nr. 75U-I-33/2017 ir ekspertės paaiškinimais, atsižvelgiant į B. B. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, teismas sprendžia, kad jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonės rūšis – stacionarinis gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ( BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punktas).

Kadangi B. B., darydamas įstatymo uždraustas veikas, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jis pripažintinas nepakaltinamu (BK 17 straipsnio 1 dalis). Asmuo, teismo pripažintinas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. B. B., vadovaujantis teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada bei teismo posėdžio metu duota teismo psichiatro eksperto rekomendacija, būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį gydymą specializuotoje įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, bendro stebėjimo sąlygomis.

B. B. teistas (3 t., b. l. 21-23), administracine tvarka baustas (3 t., b. l. 24-30), registruotas psichiatrijos kabineto įskaitoje (3 t., b. l. 33-34), narkologinio kabineto įskaitoje neregistruotas (3 t., b. l. 184).

2017-08-09 Kauno apylinkės teismo nutartimi B. B. nustatytas suėmimo terminas iki 2017-10-09. 2017-10-06 Kauno apylinkės teismo teisėjos nutartimi B. B. iš Utenos ekspertinio skyriaus perkeltas į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Kardomoji priemonė nekeistina.

Įsiteisėjus nutarčiai, daiktiniai įrodymai: portfelis, diržas su metaline sagtimi, juodas kaklaraištis, du šokoladukai „Herdheys“, šratinukas „Zebra“, dokumentai: intelektinės nuosavybės tyrimo sutartis (1 lapas), paso kopija (1 lapas), šaukimas, Kauno apygardos teisėjo E. G. pranešimas (1lapas), VĮ Registrų centro duomenų išrašas (3 lapai), išrašas iš ligos istorijos (2 lapai), sąskaita apmokėti (1 lapas), sutikimas (1 lapas), smulkiųjų gyvūnų klinikos med. dokumentai (2 lapai), 5 vokai, „Bitė“ sąskaita (1 lapas), laiškas adresuotas S. B., B. B. raštai (4 lapai), duriamojo - pjaunamojo poveikio „D“ kategorijos nešaunamasis - šaltasis ginklas (šeimos relikvija), grąžintini B. B. atstovei pagal įstatymą S. B., dvejos striukės, dvejos kelnės, dveji batai, pirštinės, stiklainis su apdegusia medžiagos skiaute, vokas su stiklo šukėmis - sunaikintini.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 401-404 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pripažinti, kad B. B., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje (iki 2017-01-01 galiojusi red.), 258 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir taikyti B. B. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį gydymą specializuotoje įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, bendro stebėjimo sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Kardomąją priemonę – suėmimą B. B. pratęsti iki nutarties įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – panaikinti.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutarčiai įsitesėjus, daiktinius įrodymus - portfelį, diržą su metaline sagtimi, juodą kaklaraištį, du šokoladukus „Herdheys“, šratinuką „Zebra“, dokumentus: intelektinės nuosavybės tyrimo sutartį (1lapas), paso kopiją (1 lapas), šaukimą, Kauno apygardos teisėjo E. G. pranešimą (1lapas), VĮ Registrų centro duomenų išrašą (3 lapai), išrašą iš ligos istorijos (2 lapai), sąskaitą apmokėti (1 lapas), sutikimą (1 lapas), smulkiųjų gyvūnų klinikos med. dokumentus (2 lapai), 5 vokus, „Bitė“ sąskaitą (1 lapas), laišką adresuotą S. B., B. B. raštus (4 lapai), duriamojo - pjaunamojo poveikio „D“ kategorijos nešaunamąjį – šaltąjį ginklą (šeimos relikviją), grąžinti B. B. atstovei pagal įstatymą S. B., o dvejas striukes, dvejas kelnes, dvejus batus, pirštines, stiklainį su apdegusia medžiagos skiaute, voką su stiklo šukėmis - sunaikinti.

Nutartį per 20 dienų nuo nutarties gavimo dienos Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus apeliacine ar kasacine tvarka gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjęs, jo atstovas ir prokuroras.