Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini),

1) 2000-11-21 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 125 str. 1 d. (BK 1961 m. redakcija) laisvės atėmimu 10 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;

2) 2003-11-20 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., laisvės apribojimu 1 m., uždraudžiant lankytis kavinėje – bare „Kaziuko kamara“, esančiame Klaipėdos g. 67, Panevėžyje, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų iki 2004-05-20 sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) 2004-03-29 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 164 str.. laisvės apribojimu 1 m., vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., prie šios bausmės pridėta neatliktos bausmės dalis pagal Panevėžio m. apylinkės teismo 2003-11-20 nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 m 6 mėn., uždraudžiant lankytis kavinėje – bare „Kaziuko kamara“, esančiame Klaipėdos g. 67, Panevėžyje, ir įpareigotas iki 2004-05-20 neatlygintinai išdirbti 50 sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., laikotarpyje nuo 2010 m. spalio 18 d. iki 2012 m. kovo 19 d., Panevėžyje, terorizavo A. B. ir jo sutuoktinę D. B., grasindamas padaryti pavojingą veiką jų gyvybei ir turtui, o būtent:

m. spalio 18 d., tyrimu nenustatytu tiksliu laiku, po to, kai antstolis A. B. areštavo jo automobilį „Mercedes Benz ML400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), antstolio A. B. kontoroje, adresu Katedros g. 4-3, Panevėžyje, pasakė nukentėjusiajam A. B.: „pamatysi ant savo kailio, ką reiškia būti be automobilio“;m. kovo 4 d., tyrimu nenustatytu tiksliu laiku, po to kai antstolis A. B. paskelbė, kad areštuotas jo automobilis „Mercedes Benz ML400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bus parduodamas iš varžytinių, A. B. antstolio kontoroje, esančioje Katedros g. 4-3, Panevėžyje, grasino sugadinti turtą, pasakydamas, kad kažkas atsitiks nukentėjusiojo A. B. automobiliui;

2011 m. rugsėjo 26 d., apie 20 val., tai yra išvakarėse, kai 2011 m. rugsėjo 27 d. Panevėžio m. apylinkės teisme buvo nagrinėjamas jo skundas dėl antstolio A. B. veiksmų, Panevėžyje, ties Parko g. 27-u namu, grasino nukentėjusiajam A. B. ir jo sutuoktinei D. B. fiziniu susidorojimu, pasakydamas: „džiaukis, vaikščiok su vaikais kol dar gali, kol gyvas, nei tu, nei tavo šeima nesurinks dantų“;

m. gruodžio 15 d., apie 13 val., A. B. antstolio kontoroje, adresu Katedros g. 4-3, Panevėžyje, pasakė A. B., kad ramiai negyvens nukentėjusysis A. B. ir kad A. B. šeima kentės taip, kaip kenčia jo šeima, po to su skundais dėl areštuoto automobilio „Mercedes Benz ML400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į antstolio A. B. kontorą, Panevėžio miesto apylinkės teismą, Panevėžio apygardos teismą. m. kovo 2 d., apie 13 val., A. B. antstolio kontoroje, adresu Katedros g. 4-3, Panevėžyje, pokalbio metu su A. B., priekaištavo dėl skolos mokėjimo tvarkos ir išeidamas iš kontoros pagrasino nukentėjusiajam A. B., pasakydamas žodžius: „pamatysi, kas tau bus“.

Be nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 2 d., taip pat pagrindžia:

Pagal LR BK 145 str. numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas. Pagal BPK 3 str. 1 d. 6 p. nuostatą baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BPK 167 str. 1 d., negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo. Nusikalstamų veikų, kuriose baudžiamasis procesas pradedamas tik tada, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, sąrašas numatytas BPK 167 straipsnio 1 dalyje, į kurį patenka nusikalstama veika, numatyta LR BK 145 str. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal A. B. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nukentėjusysis buvo pareiškęs, kad pageidauja, jog kaltas asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ką patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nėra nustatyta nei nukentėjusiojo skundo forma ir turinys. Tokį nukentėjusiojo A. B. prašymą patraukti kaltą asmenį baudžiamojon atsakomybėn reikia traktuoti kaip išreikštą norą imtis iniciatyvos pradėti baudžiamąjį procesą dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiojo A. B. prašymas patraukti kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn traktuotinas, kaip nukentėjusiojo skundas.

LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, visuma. Pagal LR BK 145 str. 2 d. atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas.

Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti. Pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010).

Nors kaltinamasis A. K. nepripažįsta savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymo, jo kaltę pagrindžia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kurie vieni kitus patvirtina. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2010-07-27 buvo areštuotas A. K. priklausantis automobilis „Mercedes Benz ML400“ ir 2010-09-28 jo saugotoju (administratoriumi) skirtas antstolis A. B., automobilį pastatant saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje (1 t. b.l. 88-92, 98). 2010-10-18, po to kai iš jo buvo paimtas automobilis, A. K. atėjęs į antstolio A. B. kontorą parašė skundą dėl tariamai neteisėto areštuoto automobilio paėmimo ir grasinančiai pasakė antstoliui A. B.: „pamatysi ant savo kailio, ką reiškia būti be automobilio“. 2011-03-01 paskelbus A. K. automobilio pardavimą iš varžytinių, A. K. pareiškė prieštaravimą (1 t. b.l. 118) ir atėjęs į antstolio A. B. kontorą, grasino sugadinti antstolio A. B. turtą, sakydamas, kad kažkas atsitiks jo automobiliui. Šias aplinkybes patvirtina išsamūs ir nuoseklūs nukentėjusiojo A. B. parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime ir teisminio nagrinėjimo metu bei liudytojos V. B. parodymai, kurių metu ji patvirtino, kad 2010 m. liepą, areštavus A. K. automobilį, jis dažnai vaikščiodavo į antstolio A. B. kontorą, skundė antstolio veiksmus. Ji ne kartą iš A. B. girdėjo, kad bendraudamas A. K. būna įžūlus, agresyvus, nesukalbamas, grasina susidorojimu. A. K. kreipusis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, teismo posėdis, kurio metu turėjo būti nagrinėjamas A. K. skundas, buvo paskirtas 2012-08-27 (1 t. b.l. 158, 159). Skundo nagrinėjimo išvakarėse, t.y. 2011-08-26, Panevėžyje, ties Parko g. 27-uoju namu, kuriame gyvena antstolis A. B. su šeima, A. K. privažiavo dviračiu prie A. B., einančio su žmona ir dviem nepilnametėmis dukromis pėsčiųjų taku, ir grasino nukentėjusiajam A. B. ir jo žmonai D. B. fiziniu susidorojimu, sakydamas „pareigūnas, džiaukis, vaikščiok su vaikais kol gyvas, kol gali“, „nei tu, nei tavo šeima nesurinks dantų“. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo A. B. parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime ir teisminio nagrinėjimo metu, kuriais A. B. patvirtino, kad prie jo su šeima privažiavus A. K., šis paniekinančiai sakė jam „pareigūnas, vaikštai su šeima“, „džiaukis, kol gali savo šeima, nei tu, nei tavo šeima nesurinks dantų“. Šiuo A. K. žodžius A. B. suprato kaip grasinimą susidoroti, bandymą įbauginti ir įspėti, kad kažkas gali atsitikti jo ir jo šeimos narių gyvybei ir sveikatai. Taip pat 2011-08-26 įvykio aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios D. B. parodymai, kurių metu ji patvirtino, kad įvykio vakarą jiems su A. B. ir nepilnametėmis dukromis T. B. ir S. B. einant pro vaikų darželį „Riešutėlis“, prie jų dviračiu privažiavo A. K. ir įspėjančiu, bauginančiu tonu sakė: „pareigūnas, antstolis“, „džiaukis, vaikščiok su vaikais, kol dar gali“. Ji tokių A. K. žodžių labai išsigando. A. K. išsigando jų vyresnioji dukra S. B., kuri ėmė klausinėti, kas šis vyras. Po įvykio nukentėjusioji D. B. ėmė išgyventi ir jaudintis dėl savo, savo vaikų, sutuoktinio saugumo ir gyvybės. 2011-12-15 tiek Panevėžio apylinkės teismui, tiek Panevėžio apygardos teismui netenkinus A. K. skundų dėl antstolio A. B. veiksmų, A. K., atėjęs į A. B. kontorą grasino A. B., kad jo šeima kentės. Šio įvykio aplinkybių liudininkėmis buvo antstolio kontoros darbuotoja liudytoja V. B., kuri teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad girdėjo, kaip A. K. sakė A. B. „pažiūrėsiu, kaip tu būsi be mašinos“, „kentės tavo šeima“ bei liudytoja Z. M., kuri patvirtino girdėjusi A. K. pokalbius su A. B., pažymėjo, kad A. K. nuolat būdavo piktas, agresyviai nusiteikęs, įvykio dieną grasino A. B. žodžiais „kenčia mano šeima, kentės tavo šeima“. Taip pat 2012-03-02 A. K., atėjęs į antstolio A. B. kontorą, priekaištavo A. B. dėl jo vykdomų veiksmų ir grasinančiai pasakė „pamatysi, kas tau bus“. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo A. B. ir liudytojos V. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu.

Be nurodytų teismo patvirtintų aplinkybių, A. K. buvo kaltinamas ir tuo, 2011-12-15 subadė A. B. priklausančio automobilio padangas bei 2012-03-18 tyčia apliejo A. B. buto duris. Teismui konstatavus buvus grasinimams iš kaltinamojo A. B., galima daryti prielaidą, kad šias kaltinime inkriminuotas veikas galėjo padaryti A. K., tačiau byloje nėra duomenų, nėra jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių A. K. kaltę šių veiksmų padarymų, pats A. K. kaltu dėl minėtų veikų neprisipažįsta. Nesant jokių įrodymų, kad minimas veikas betarpiškai padarė A. K., teismas negali vadovautis vien prielaida, todėl kaltinamojo kaltė dėl padangų subadymo ir buto durų apliejimo tepalu laikytina neįrodyta ir iš kaltinimo šalintina.

LAT ne kartą yra pažymėjęs, kad kvalifikuojant veiką pagal LR BK 145 str. 2 d. pakanka nustatyti, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, kad grasinimas bus realizuotas, nėra būtina kiekvienu atveju įrodyti, kad kaltininkas ketina atlikti grasinimuose nurodomus veiksmus nekentėjusiojo atžvilgiu (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-542/2011). Remiantis Lietuvos teismų formuojama praktika, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad šis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-496/2005, 2K-814/2006, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-526-317/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K. nepasitenkinimas antstolio A. B. veiksmais prasidėjo areštavus A. K. automobilį. Tai patvirtina byloje esantys daugybiniai skundai, prašymai, pareiškimai, dėl antstolio A. B. veiksmų A. K. ne kartą davė skundus teismui (1 t. b.l. 112, 113, 114-116, 123, 124, 126-128, 158, 159, 131, 132, 133, 139, 140-142). Laikotarpiu nuo 2010-10-18 iki 2012-03-02 A. K. reguliariai lankydavosi antstolio A. B. kontoroje, iš nukentėjusiojo A. B., nukentėjusiosios D. B. liudytojų V. B., Z. M. parodymų nustatyta, kad A. K., bendraudamas su antstoliu nuolat būdavo piktas, agresyviai nusiteikęs, grasindavo susidorojimu. Laikotarpiu, kuriuo A. K. grasindavo A. B. padaryti pavojingą veiką jo turtui, gyvybei, sveikatai, nenustatyto asmens buvo pradurtos A. B. automobilio padangos, apipiltos A. B. ir D. B. buto durys. A. K. 2011-08-26 grasino susidorojimu nukentėjusiesiems vaikštant su nepilnametėmis dukromis, viešoje vietoje. Remiantis šiomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad nukentėjusieji A. B. ir D. B. A. K. išsakomus grasinimus suvokė kaip realius ir jie paveikė nukentėjusiųjų psichinę būseną, nukentėjusieji patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą ir stresą, ėmė jaudintis dėl savo turto, dėl savo, savo šeimos narių, nepilnamečių dukrų sveikatos ir gyvybės.

Motyvuojamoji dalis

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo A. K. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 2 d., yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta viena tęstinė nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.), į nusikalstamos veikos tikslus, motyvus, į kaltinamojo asmenybę – neteistas (teistumas išnykęs) (2 t. b.l. 54-66), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t. b.l. 74), psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose neregistruotas (2 t. b.l. 71), pagal gyvenamąją vietą dėl jo elgesio nusiskundimų iš kaimynų negauta (2 t. b.l. 74). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad A. K. skirtina 145 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima minimaliam dydžiui (LR BK 50 str. 1 d., 2 d., 145 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į kaltinamojo A. K. asmenybę, į tai, jog nusikalto būdamas neteistu, nors praeityje už nusikalstamų veikų padarymą buvo teisiamas,į nusikaltimo pobūdį ir pasekmes, į socialius ryšius – vedęs, bei visas bylos aplinkybes, daro išvadą, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t.y. A. K. atidedant paskirtos bausmės vykdymą ir skiriant baudžiamojo poveikio priemones (LR BK 75 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 straipsniu, 105 straipsniu, 307 str. 6 d. 3 p., iš kaltinamojo A. K. išieškotinos proceso išlaidos (pašto išlaidos), kurias sudaro 30 litų.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 2 d. ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., BK 67 str. 1 d., 2 d. 3 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išieškoti iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 30 Lt dydžio proceso išlaidas (pašto) išlaidas valstybei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., 5 p. daiktus: keturias Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padangas „Dunlop Studles Grandtrek 225/65R 17 1010“, pagal kvitą Nr. BBB053051, saugomas Panevėžio AVPK, grąžinti teisėtam savininkui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mechaninio poveikio pėdsakus, mikrodaleles, peilio pjovimo pavyzdžius, pagal kvitą Nr. BBB053637, saugomus Panevėžio AVPK, sunaikinti; skysčio pavyzdį, pagal kvitą Nr. BBB053636, saugomą Panevėžio AVPK, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.