Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. Z. (pirmame teismo posėdyje nedalyvavo),

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms G. M., D. Š., Z. B. (nuotoliniu būdu per programą „Zoom“),

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo S. Z. (toliau – ir pareiškėja), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės G. M. 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-1736-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2024 m. spalio 25 d. rašte pateikta informacija apie G. Z. ir P. Z. (b. l. 17 antra pusė).

G. Z. ir P. Z. medicininiai dokumentai (b. l. 85–91).

S. Z. pateikti dokumentai (b. l. 112–132).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašte pateikta informacija dėl S. Z. pareiškimų. Pridėti nutarimai atsisakyti ikiteisminius tyrimus (b. l. 145–160).

Visų pirma pasakytina, kad ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi teismas vertina, ar skundžiamu nutarimu tinkamai pritaikytas atitinkamas ANK straipsnis, nustatantis administracinę atsakomybę, ar nepažeidžiant įstatymo įvertinti byloje surinkti įrodymai, ar teisingai individualizuota administracinė nuobauda ir kt.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar S. Z. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundo prašymas kuo greičiau grąžinti vaikus namo į saugią aplinką ir su tuo susiję argumentai nėra nagrinėjami, nes tai nėra šios bylos dalykas. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eS2-33573-1229/2024 buvo spręstas klausimas dėl S. Z. vaikų paėmimo iš pareiškėjos. Toje civilinėje byloje S. Z. turėjo teisę skųsti priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį.

Dėl S. Z. skunde nurodyto proceso teisės pažeidimo

ANK 616 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai surašomas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu, – per penkiolika kalendorinių dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų pabaigos. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. Z. 2024 m. lapkričio 11 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas tą pačią dieną buvo jai išsiųstas elektroninio paštu adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6 antra pusė–9). Pažymėtina, kad pareiškėja realiai naudojasi tokiu elektroniniu paštu (b. l. 111). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių S. Z. negalėjo gauti aptariamo procesinio dokumento elektroniniu paštu. Taigi nėra abejonių, kad S. Z. buvo tinkamai įteiktas 2024 m. lapkričio 11 d. administracinio nusižengimo protokolas ANK 573 straipsnio prasme. Šiame procesiniame dokumente buvo nurodyta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas numatytas 2024 m. lapkričio 19 d. 9 val. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes negalėjo atvykti į teismo posėdį dėl kokių nors objektyvių priežasčių. Atsižvelgdama į tai, Institucija turėjo teisę išnagrinėti bylą S. Z. nedalyvaujant (ANK 616 straipsnio 3 dalis).

Taigi bylą nagrinėjant Institucijoje, nebuvo padaryta proceso teisės pažeidimų. Šiame kontekste pažymėtina, kad S. Z. dalyvavo nagrinėjant jos skundą teisme, vadinasi, turėjo galimybę pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis (pavyzdžiui, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus ir kt.).

Pažymėtina, kad, nagrinėjant S. Z. skundą teisme, pirmas posėdis vyko nedalyvaujant pareiškėjai, nes jai 2024 m. gruodžio 4 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas šaukimas į 2025 m. 8 d. 13.30 val. teismo posėdį (b. l. 35–36). Kaip minėta, pareiškėja realiai naudojasi tokiu elektroniniu paštu (b. l. 111). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių S. Z. negalėjo gauti aptariamo procesinio dokumento elektroniniu paštu. Be to, teismo posėdžių sekretorė dieną prieš posėdį skambino S. Z., kuri nurodė, kad nedalyvaus 2025 m. 8 d. 13.30 val. teismo posėdyje (b. l. 64). Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nebuvo gautas prašymas atidėti skundo nagrinėjimą (ANK 629 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, teismui nebuvo kliūčių nagrinėti pareiškėjos skundą minėto posėdžio metu.

Dėl S. Z. nubaudimo pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį

S. Z. skunde nurodo, kad ji nepagrįstai nubausta pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį.

ANK 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, kai šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.159 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaikui siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Tėvų asmenines teises ir pareigas apibrėžiančio CK 3.165 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų teises ir pareigas vaikams įtvirtina ir kiti įstatymai, be kita ko, VTAPĮ.

VTAPĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaiko teisė į sveikatą įgyvendinama: 1) teikiant ypatingą nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrą ir apsaugą; 2) priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką; 3) vaikų ir jų tėvų sveikatos priežiūra; 4) vaikų ligų prevencija, teikiant kvalifikuotą sveikatos priežiūrą; 5) sudarant teisines, organizacines tinkamos kokybės vaikų maisto produktų gamybos prielaidas ir užtikrinant jų prieinamumą; 6) ugdant vaiko sveikos gyvensenos įpročius; 7) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos priežiūros garantijomis.

VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi su savo tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvai užtikrina šią vaiko teisę. Jeigu ši vaiko teisė nėra užtikrinama, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat su kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.

VTAPĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą.

VTAPĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto. Draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką.

VTAPĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui ugdoma nuostata nevartoti tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų ar apkvaišinančių nenarkotinių priemonių, taip pat nuostata, kad vaistus galima vartoti tik gydymo tikslais.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas tėvų valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Tokie veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, necenzūriniai žodžiai, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-594/2024).

Nagrinėjamu atveju S. Z. skundžiamu nutarimu nubausta už tai, kad ji netinkamai panaudojo savo, kaip motinos, valdžią, nes:

1) 2024 m. spalio 19 d. Institucijos specialistai nustatė, kad buvo pažeista mažamečių teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas (vaikai gyvena bute, kuriame purvina, nešvaru, kambario grindys akivaizdžiai purvinos, matomi dideli trupiniai ir kuokštai dulkių, purvo, plaukų);

2) 2024 m. spalio 19 d. Institucijos specialistams lankantis šeimos namuose, vaikų motina su specialistais ir policijos pareigūnais, vaikams girdint, bendravo įžūliai, nepagarbiai, gąsdino vaikus, baugino, vaikai krūpčiojo, slėpėsi;

3) vaikų motina neužtikrina vaikų sveikatos priežiūros, nes 2024 m. liepos 23 d. gautas atsakymas, patvirtinantis, kad nepilnametės nesilanko gydymo įstaigoje, paskutiniai tuo metu fiksuoti apsilankymai buvo 2024 m. sausio 17 d. ir vaikams skirti tyrimai neatlikti;

4) vaikų motina su atvejo vadybininkais nebendradarbiauja, neįsileidžia į namus, taip pažeidė VTAPĮ 6, 12–13, 20 ir 26 straipsnio nuostatas.

Institucijos 2024 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje užfiksuota, kad motina su vaikais gyvena dviejų kambarių bute. Prieškambario, virtuvės ir vaikų kambario grindys švarios, tačiau antro kambario grindys akivaizdžiai purvinos, matomi dideli trupiniai ir kuokštai dulkių, purvo ir plaukų (b. l. 21). Nagrinėjant S. Z. skundą teisme, buvo apklausti liudytojais S. G. ir V. J., kurie 2024 m. spalio 19 d. buvo atvykę į pareiškėjos gyvenamąją vietą. Liudytoja S. G. teisme parodė, kad virtuvėje buvo švaru, mergaičių kambarys taip pat tvarkingas, švarus. Išėjus iš prieškambario, buvo dar vienas kambarys, jame buvo matomas purvinas kilimas, bet tame netvarkingame kambaryje ji nebuvo. Liudytojas V. J. parodė, kad kitame kambaryje aplinka buvo netvarkinga, lygtais pareiškėja tvarkė židinį. Kitus kambarius matė trumpai, nes moteris neleido, liepė būti virtuvėje. Daugiau kitų įrodymų, patvirtinančių, kad S. Z. vaikų gyvenimo sąlygos būtų netinkamos, byloje nėra. Teismas pažymi, kad pareiškėjos dukros bylai reikšmingu laiku turėjo kambarį, kuris buvo tvarkingas (liudytojos S. G. teigimu). Byloje nenustatyta, kad S. Z. dukros lankydavosi kitame kambaryje, leisdavo ilgesnį laiką ar turėjo asmeninių daiktų ten. Kaip minėta, liudytoja S. G. patvirtino, kad ji nebuvo galimai netvarkingame kambaryje, o matė tik purviną kilimą. Kitas liudytojas V. J. nurodė, kad matė aptariamą kambarį trumpai, detaliau negalėjo apibūdinti netvarkingo kambario požymius. Taigi teigti, kad minėtų liudytojų parodymai neabejotinai patvirtina netinkamas S. Z. vaikų gyvenimo sąlygas, negalima. Nors Institucijos 2024 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje nurodyta, kad antro kambario grindys akivaizdžiai purvinos, matomi dideli trupiniai ir kuokštai dulkių, purvo ir plaukų, tačiau iš tokio aprašymo negalima nustatyti tokio kambario netvarkingumo laipsnio. Akivaizdu, kad dažno asmens gyvenamojoje vietoje nebūna nuolat idealiai švaru, tačiau tai savaime nereiškia, kad gyvenimo sąlygos yra netinkamos. Tam konstatuoti šiuo atveju būtina nustatyti, kad kambarys buvo itin netvarkingas, nešvarus. Byloje nebuvo padarytos nuotraukos ar vaizdo įrašai, kuriais būtų galima įvertinti, kad aptariamas kambarys buvo itin netvarkingas, nešvarus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas šalina iš skundžiamo nutarimo aplinkybę, kad 2024 m. spalio 19 d. Institucijos specialistai nustatė, kad buvo pažeista mažamečių teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas dėl kito kambario, kuriame negyveno S. Z. dukros, nešvarumo, taip pat kad pareiškėja pažeidė VTAPĮ 13 straipsnio nuostatas.

Liudytoja S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad, bylai reikšmingą dieną nuvykus į S. Z. ir jos vaikų gyvenamąją vietą, su pareiškėja bendravo kolega V. J., o ji kitame kambaryje bendravo su mergaitėmis. S. Z. visą laiką elgėsi neadekvačiai, kėlė balsą, liudytoja kitame kambaryje girdėjo, kaip motina šaukė mergaitėms, kad „atėjo vaiko teisės, nori jus paimti, išvežti, su manimi negyvensit“. Dėl neadekvataus motinos elgesio ji su kolega pasijautė nesaugiai, todėl buvo iškviesta policija. Kai atvyko policijos pareigūnai moteris kalbėjo tylesniu tonu, bet vis tiek buvo nerami. Su viena iš mergaičių (jaunesniąja) bendravo normaliai, o kita slėpėsi už komodos ir nebendravo. Ji neprirėmė mergaitės prie sienos, mergaitė pati buvo įlindusi už komodos. Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad, nuvykus į namus, S. Z. elgėsi neadekvačiai, balso tonas buvo skirtingas, didelė emocijų kaita – tai tyliai kalba, tai pradeda šaukti, tada nusiramina, vėl šaukia. Kai jai pasakė, kad vaikus veš pas senelius, motina reagavo impulsyviai, emociškai. Dėl motinos neadekvataus elgesio ir jų pačių saugumo iškvietė policiją. Jis nemušė pareiškėjos, nebuvo jokio smurto, buvo policijos pareigūnai, jie viską filmavo. Kai į namus atvyko policijos pareigūnai, ji elgėsi šiek tiek ramiau. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių liudytojai S. G. ir V. J. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar apkalbėti S. Z.. Pareiškėja skunde nurodė, kad S. G. buvo įrėmusi jos dukrą į kampą prie spintos, o V. J. vaikų akivaizdoje prieš pareiškėją panaudojo smurtą – stipriai kumščiu trenkė į širdies sritį (dėl šio įvykio pateikė pareiškimą teisėsaugos institucijoms dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo). Kita vertus, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokius S. Z. teiginius. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmasis policijos komisariatas pateikė 2024 m. spalio 29 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. Z. pareiškimą dėl galimo V. J. fizinio smurto panaudojimo prieš pareiškėją, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (b. l. 145–154). Nenustatyta, kad šis nutarimas buvo panaikintas, todėl laikytinas galiojančiu. Institucijos 2024 m. spalio 19 d. vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenų anketoje nurodyta, kad bylai reikšmingą dieną S. Z. audringai reagavo į specialistus, nuolat rėkė arba šaukė. Pareiškėja ne kartą buvo raminama ir įspėta dėl agresyvaus būdo. Po šūkavimų buvo iškviesti policijos pareigūnai. Jiems atvykus, S. Z. šiek tiek nusiramino, bet vis tiek rėkė. Kiekvieną kartą keldama balsą, ji vis prieidavo prie mergaičių kambario, kuriame specialistė bendravo su vaikais. S. Z. vėliau šūkavo ir gąsdino vaikus, kad juos paims iš namų, neleis bendrauti su motina, taip darė spaudimą. Vaikus išvedant iš buto, S. Z. garsiai pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius ir grasinti (b. l. 22). Aptariamoje anketoje nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos elgesio. Taigi anksčiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad pareiškėja nepagarbiai ir garsiai bendravo (šūkavo) su Institucijos darbuotojais. Nėra abejonių, kad tokį S. Z. bendravimą girdėjo gretimame kambaryje buvę jos vaikai. Tai iš dalies patvirtina ir liudytojos S. G. parodymai, duoti teisme. Be to, anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad S. Z. sakė savo vaikams, kad juos išveš Institucijos specialistai, o tai vertintina kaip vaikų gąsdinimu ir bauginimu. Vadinasi, pareiškėja savo veiksmais pažeidė vaikų teisę į saugią aplinką.

Institucija kartu su atsiliepimu į S. Z. skundą pateikė VšĮ Antakalnio poliklinikos 2024 m. liepos 23 d. medicinos dokumentų išrašą, iš kurio matyti, kad G. Z. paskutinė apžiūra asmens sveikatos priežiūros įstaigoje buvo 2024 m. sausio 17 d. Vaiko nepriežiūros nepastebėta, mergaitė nukreipta ortopedo konsultacijai, skiepai atlikti, tačiau paskirti tyrimai neatlikti (b. l. 60–61), taip pat pateikė 2024 m. liepos 23 d. medicinos dokumentų išrašą, iš kurio matyti, kad P. Z. paskutinė apžiūra asmens sveikatos priežiūros įstaigoje buvo 2024 m. sausio 17 d. Vaiko nepriežiūros nepastebėta, mergaitė nukreipta oftalmologo konsultacijai, skiepai atlikti, tačiau paskirti tyrimai neatlikti (b. l. 74–75). Teismas kreipėsi į tą pačią asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomos informacijos pateikimo. VšĮ Antakalnio poliklinikos 2025 m. sausio 8 d. medicinos dokumentų išrašuose nurodyta, kad P. Z. 2024 m. sausio 17 d. nustatyta trumparegystė, nukreipta oftalmologo konsultacijai, taip pat 2024 m. spalio 1 d. pakartotinai nukreipta to paties specialisto konsultacijai. 2024 m. spalio 8 d. papildomai nukreipta vaikų alergologo konsultacijai. Kita vertus, oftalmologo ir alergologo konsultacijos įrašų sistemoje neužfiksuota (b. l. 85–86); G. Z. paskirti tyrimai neatlikti ir ortopedo konsultacija neatlikta (b. l. 87–88). Taigi šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. Z. vaikams tam tikri tyrimai ir atitinkamų sričių gydytojų konsultacijos neatliktos, nors tai joms buvo paskirta. Byloje nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių S. Z. negalėjo nuvesti dukrą G. Z. ortopedo konsultacijai, o dukrą P. Z. – oftolmologo konsultacijai, nors joms nustatyti atitinkami susirgimai, nors praėjo gana ilgas laikas nuo joms susirgimų nustatymo, taip pat kad joms būtų atlikti paskirti tyrimai. Tokios išvados nepaneigia tai, kad dalis S. Z. dukroms paskirtų apžiūrų ar tyrimų buvo atlikta, nes ji nevisiškai tinkamai rūpinasi savo vaikų sveikata. Taigi tokiu pareiškėjos neveikimu buvo pažeista jos vaikų teisė į sveikatą.

Byloje taip pat nustatyta, kad S. Z. nebendradarbiauja su atvejo vadybininkais. Tokią išvadą patvirtina liudytojos K. B. parodymai, duoti teisme. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių liudytoja K. B. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar apkalbėti S. Z.. Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjo liudytojai, tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmasis policijos komisariatas pateikė 2024 m. gruodžio 27 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. Z. pareiškimą dėl K. B. galimos psichinės prievartos prieš pareiškėją, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (b. l. 155–160). Nenustatyta, kad šis nutarimas buvo panaikintas, todėl laikytinas galiojančiu. Minėtus K. B. parodymus patvirtina Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus 2024 m. liepos 18 d. pagalbos plane nurodytos aplinkybės (b. l. 29 antra pusė–34). Pasak S. Z., ji nėra gavusi atvejo vadybininkų rekomendacijų, tačiau akivaizdu, kad pareiškėja, dėdama pastangas bendradarbiauti su atvejo vadybininkais, imtųsi laikytis teikiamų rekomendacijų.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad S. Z. savo elgesiu 2024 m. spalio 19 d. namuose, kai buvo atvykę Institucijos pareigūnai, taip pat kai ji nevisiškai tinkamai rūpinosi savo vaikų sveikata, netinkamai panaudojo savo, kaip motinos valdžią, taip pažeidė VTAPĮ 6 ir 20 straipsnių nuostatas, o tai atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 73 straipsnio, sudėtį.

S. Z. skundžiamu nutarimu taip pat nubausta už VTAPĮ 12 straipsnio („vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais“) ir 26 straipsnio („vaiko apsaugos nuo psichiką veikiančių medžiagų ir priklausomybes sukeliančių veiksnių bendrosios nuostatos“), tačiau skundžiamame nutarime nenurodytos jokios faktinės aplinkybės, kad pareiškėja draustų ar ribotų vaikams pasimatyti su artimais šeimos nariais, taip pat kokios nors faktinės aplinkybės dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Atsižvelgiant į tai, minėtų VTAPĮ straipsnių pažeidimai šalinami iš skundžiamo nutarimo. Kita vertus, konstatuojant administracinį nusižengimą, pakanka nustatyti bent vieno tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams atvejo, o tai šiuo atveju ir buvo nustatyta.

Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad S. Z. 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimu buvo nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu (b. l. 100–101). Vadinasi, ji šioje byloje padarė administracinį nusižengimą pakartotinai. Pareiškėjos administracinis nusižengimas tinkamai kvalifikuotas pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį. Vien S. Z. nesutikimas su skundžiamu nutarimu savaime nereiškia, kad ji nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn. Pareiškėja nagrinėjant jos skundą pateikė dokumentus, tačiau jie nepaneigia padaryto administracinio nusižengimo, juolab nesusiję su nagrinėjamais įvykiais (b. l. 112–125, 130–132).

ANK 73 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo dešimt iki vieno šimto eurų.

S. Z. paskirtas straipsnio sankcijoje nustatytas baudos vidurkis – 55 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į baudos skyrimui reikšmingas aplinkybes (S. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, ji anksčiau daug kartų bausta administracine tvarka (b. l. 94–107) ir kt.), nustatytas ANK 34 straipsnio 2 dalyje, nenustatė, kad pareiškėjai paskirta bauda yra aiškiai per griežta. Tokios išvados nepaneigia tai, kad iš skundžiamo nutarimo šalinamos tam tikros aplinkybės ir tam tikri VTAPĮ straipsnių pažeidimai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės G. M. 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-1736-2024 palikti nepakeistą, tik pašalinant aplinkybes, kad 2024 m. spalio 19 d. specialistai nustatė, kad buvo pažeista mažamečių teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas (vaikai gyvena bute, kuriame purvina, nešvaru, kambario grindys akivaizdžiai purvinos, matomi dideli trupiniai ir kuokštai dulkių, purvo, plaukų), o S. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12–13 ir 26 straipsnių nuostatas, ir S. Z. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.