Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2010-03-20 · Civilinė byla Nr. 3K-3-130/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-20
Bylos Nr.
3K-3-130/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Baranauskas, Janina Januškienė, Janina Stripeikienė
Ieškovas
E. Ž.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“
Kategorijos
  • 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 3K-3-130/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 42.3; 44.2.1; 45.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 20 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Janinos Januškienės ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Ž. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Šalių ginčas kilo dėl nuostolių, atsiradusių atsakovui nutraukus gamtinių dujų tiekimą ieškovui, atlyginimo.

Atsakovas akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ tiekė ieškovui E. Ž. gamtines dujas pagal 1996 m. rugpjūčio 18 d. šalių sudarytą dujų pardavimo komunalinėms buitinėms reikmėms sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo laikytis dujų ūkio saugumo taisyklių ir dujų įmonės reikalavimų, užtikrinti, kad atsakovo atstovai galėtų patikrinti šildymo prietaisus ir vamzdynus, dujų apskaitos prietaisų bei įrengimų darbą ir dujų apskaitos teisingumą nuo 8.00 iki 22.00 val. Sutarties 12.6 punkte nustatyta, kad atsakovas gali visiškai arba iš dalies nutraukti dujų tiekimą, jei ieškovas nevykdo šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų.

Byloje nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 24 d. atsakovo darbuotojams atlikus patikrinimą nustatyta, kad ieškovo valdoje yra įrengta aplankos linija, dujos gali būti vartojamos be apskaitos prietaiso. Ieškovas 2004 m. gruodžio 27-30 d. neįsileido atsakovo darbuotojų į namų valdą, o kai įsileido, neleido apžiūrėti viso vamzdyno. 2005 m. sausio 3 d. ieškovui pranešta apie dujų skaitiklio įrengimo pažeidimus ir neatitiktį galiojančio STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose“ 25 punkto reikalavimams, nurodyta sudaryti sąlygas patekti į jo namų valdą dėl dujų skaitiklio įrengimo. Nurodytu laiku atsakovo darbuotojai šių darbų atlikti negalėjo, nes nepateko į privačią ieškovo namų valdą, todėl 2005 m. sausio 7 d. ieškovui buvo išsiųstas pranešimas, kad iki 2005 m. sausio 17 d. nesuderinus darbų atlikimo laiko dujų tiekimas jo namų valdai bus nutrauktas. 2005 m. sausio 17 d. atsakovas nutraukė dujų tiekimą ieškovo namui. Užšalus neeksploatuojamai namo šildymo sistemai, sutrūko vamzdžiai, šildymo katilo pertvaros.

Šalies argumentai

Ieškovas, teigdamas, kad dėl to, jog atsakovas pažeidė šalių sudarytą dujų pardavimo komunalinėms buitinėms reikmėms sutartį, jis patyrė 27 163 Lt nuostolių, kurių dydį patvirtina UAB „Santechniniai darbai“ sudaryta sąmata, taip pat daug nepatogumų, nes šildymo sezono metu buvo atimta galimybė gyventi šildomose patalpose, prašė priteisti iš atsakovo 27 163 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas teisėtai nutraukė dujų tiekimą ieškovo namui, nes šis nevykdė sutartinių įsipareigojimų, apie tai buvo informuotas ir pats pripažino, tačiau sąmoningai vilkino naujo skaitiklio įrengimą ir gamtinių dujų tiekimo atnaujinimą, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek tomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3, 4 dalys). Ieškovas pripažino, kad jo name dujų tiekimo nutraukimo metu buvo kieto kuro katilas, jis turėjo alternatyvų šildymo būdą, todėl teismas nenustatė atsakovo kaltės dėl ieškovo patirtos žalos ir sprendė, kad nėra būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, be to, ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovo kaltės patyrė 27 163 Lt žalos, nes jo pateiktu 2006 m. gruodžio 15 d. defektiniu aktu, kuriuo konstatuojamas būtinumas keisti vamzdynus bei rekonstruoti fiziškai ir morališkai susidėvėjusią katilinę, nepatvirtinama, kad tai yra atsakovo veiksmų, nutraukus dujų tiekimą, padarinys. Nurodęs, kad įrodyti žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, yra ieškovo pareiga, teismas konstatavo, jog ieškovas šios CPK 178 straipsnyje nustatytos pareigos neįvykdė – nepateikė įrodymų nei apie jo faktiškai atliktus darbus, nei apie turėtus nuostolius ir dėl atsakovo kaltės patirtą žalą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 1 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Remdamasi atsakovo 2004 m. gruodžio 30 d. pažyma apie dujų suvartojimą ir 2005 m. sausio 3 d. raštu, kurie nenuginčyti jokiais kitais objektyviais įrodymais (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 197 straipsnis), teisėjų kolegija atmetė ieškovo motyvą, kad jis nežinojo apie atsakovo ketinimą nutraukti dujų tiekimą iki 2005 m. sausio 19 d. ir bendradarbiavo su atsakovu, nes toks motyvas prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teisėjų kolegija nustatė, kad, ieškovui 2005 m. sausio 11 d. atvykus į atsakovo būstinę, buvo aiškinamasi dėl ieškovo namų valdoje esamos dujų sistemos padėties ir būtinybės įrengti dujų skaitiklį lauke; ieškovui buvo priminta, kad atsakovas registruotais laiškais informavo jį apie galimybę pakeisti ir perkelti skaitiklį į lauką; paaiškėjus, kad ieškovas, gavęs pranešimą apie registruoto laiško atsiuntimą, korespondencijos iš pašto neatsiėmė, jam buvo įteikta 2004 m. gruodžio 30 d. pažyma apie dujų suvartojimą ir 2005 m. sausio 7 d. rašto Nr. S-(k-18)-27 kopija. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas ėmėsi visų teisėtų priemonių įspėti ieškovą dėl galimų sankcijų už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sudarė sąlygas ieškovui tinkamai ir sąžiningai vykdyti sutartį, tačiau ieškovas su atsakovu nebendradarbiavo, savo veiksmais pažeidė sutarties vykdymo principus (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) ir patyrė nepatogumų. Vertindama atsakovo veiksmų teisėtumą dėl dujų tiekimo nutraukimo ieškovo namų valdai, teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad, remiantis Gamtinių dujų įstatymo 7 straipsniu, 8 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.387 straipsnio 2 dalimi, atsakovas privalo užtikrinti saugų dujų tiekimą vartotojams bei atsako už apskaitos prietaisų techninę būklę bei Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų vykdymą, kurios sutarties šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad, paaiškėjus, jog ieškovo name sumontuota vidaus dujų sistema sudaro galimybę naudoti gamtines dujas be apskaitos prietaiso ir neatitinka galiojančio STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose“ reikalavimų, atsakovas pagrįstai pripažino, jog ieškovo namų valdoje nustatyti dujų sistemos įrengimo pažeidimai kelia grėsmę ieškovui ir jo turto saugumui, todėl atsakovo veiksmai dėl dujų tiekimo nutraukimo ieškovui buvo teisėti ir pagrįsti (CK 6.390 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad po dujų tiekimo nutraukimo ieškovo namų valdai atsakovas ėmėsi visų priemonių, jog ieškovui patogiu laiku būtų atlikti dujų tiekimo atnaujinimui būtini darbai, ieškovui buvo išaiškinta, kad, atšalus orui ir ieškovui delsiant sudaryti sąlygas dujų tiekimo atnaujinimui, dujų tiekimo atnaujinimo sąlygos kiekvieną dieną blogėja, tačiau ir nutraukus dujų tiekimą ieškovas nesiėmė priemonių per protingą terminą suteikti sąlygas atsakovės darbuotojams dujų tiekimo sistemos remonto darbams atlikti, todėl ieškovui tenka visi šios situacijos neigiami padariniai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas E. Ž. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas dėl 27 163 Lt turtinės žalos priteisimo, bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl 27 163 Lt turtinės žalos priteisimo tenkinti, priteisti žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį ir kasacinį skundus. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl sąlygų, kurioms esant energijos tiekimo įmonė turi teisę nutraukti ar sustabdyti energijos tiekimą vartotojui. CK 6.390 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtintos sąlygos, kurių visumai egzistuojant, energijos tiekimo įmonė gali vienašališkai nutraukti ar sustabdyti energijos (šiuo atveju dujų) tiekimą vartotojui: kai egzistuoja abonento įrenginių trūkumai, dėl kurių gresia avarija ar kyla pavojus žmonių gyvybei ir saugumui, ir šios sąlygos nustatytos specifinio subjekto – valstybinės energetikos priežiūros institucijos. Be to, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 30 paskelbta Vartotojų teisių apsaugos vartojimo sutartiniuose santykiuose teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, kasatorius teigia, kad bet kurios specialiuosiuose atskirų rūšių energijos tiekimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ar energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytos sąlygos negali prieštarauti CK, ypač CK 6.188 straipsnyje įtvirtintiems vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijams. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovas teisėtai nutraukė energijos (dujų) tiekimą kasatoriui, nenustatę neegzistuojančių būtinų CK nustatytų sąlygų – valstybinės energetikos priežiūros institucijos akto, nustatančio įrenginių trūkumus, dėl kurių gresia avarija ar kyla pavojus žmonių gyvybei ir saugumui (priešingai, ši institucija buvo pateikusi siūlymą tiesiog panaikinti nenaudojamą vamzdį) ar paties tokių įrenginių trūkumų fakto. Vien formali abonento įrenginių neatitiktis tam tikram STR reikalavimui negali būti per se laikoma avarijos grėsme ar pavojumi žmonių gyvybei ir saugumui, nes tokiu atveju būtų paneigta energijos tiekimo nutraukimo abonentui, kaip išimtinės ir kraštutinės priemonės, esmė. Bylą nagrinėję teismai neįvykdė pareigos įvertinti energijos tiekimo nutraukimo pagrindo, kaip energijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, atitikties aukštesnės galios teisės aktams, CK 6.188 straipsnyje įtvirtintiems vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijams, ar tokia priemonė proporcinga vartotojo padarytam sutarties pažeidimui, ar jos taikymas esmingai nepažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyros.

2. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų. Bylą nagrinėję teismai padarė netinkamą išvadą dėl atsakovo veiksmų teisėtumo, be to, nenustatė kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kasatoriui pareigą įrodyti faktiškai turėtus nuostolius ir išlaidas, netinkamai aiškino ir taikė nuostolių nustatymą reglamentuojančias teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurioje konstatuota, kad pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009). Be to, pirmosios instancijos teismas nesiekė nustatyti nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis) tarp atsakovo veiksmų ir namo šildymo sistemos užšalimo bei visiško netinkamumo naudoti, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl priežastinio ryšio nustatymo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl dujų tiekimo nutraukimo teisėtumo. Ginčo metu galiojusių Gamtinių dujų įstatymo (2001 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. IX-382 redakcija) 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 patvirtintų Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių 192.2 punkte, šalių 1996 m. rugpjūčio 18 d. sutarties dėl dujų pirkimo-pardavimo komunalinėms buitinėms reikmėms 12.6 punkte įtvirtinta atsakovo teisė nutraukti dujų tiekimą vartotojui, jei šis nevykdo sutartyje nustatytų įsipareigojimų. Atsakovo elgesys atitiko teisės aktų ir sutarties nuostatas, tai tinkamai įvertino bylą nagrinėję teismai. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kasatoriaus pateiktame defektiniame akte konstatuota, jog katilinės įranga susidėvėjusi fiziškai ir morališkai, todėl būtina ją rekonstruoti. Tokia įrangos būklė akivaizdžiai neatitinka saugios įrangos reikalavimų, todėl net ir šiuo teisiniu pagrindu atsakovas galėtų nutraukti gamtinių dujų tiekimą. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2005 m. sausio 17 d. sprendime, kuris turi didesnę įrodomąją galią CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme, konstatuota, kad kasatoriaus name esantis dujų vamzdis, ant kurio nesumontuota dujų apskaita, turi tris atšakas su čiaupais ir aklėmis. Tai reiškia, kad toks vamzdis nenaudojamas ir juo bet kada galimas gamtinių dujų nuotėkis, tai kelia avarijos grėsmę ir pavojų žmonių gyvybei bei saugumui. Esant tokioms aplinkybėms ir kasatoriui nebendradarbiaujant su atsakovu, šio sprendimas pasinaudoti sutarties nuostata dėl gamtinių dujų tiekimo nutraukimo kasatoriui buvo adekvatus ir proporcingas. Kasatorius byloje neginčijo šios sutarties nuostatos, todėl akivaizdu, jog teismai neturėjo pagrindo išeiti už ieškinio ribų ir tikrinti jos atitikties CK 6.188 straipsnyje įtvirtintam sąžiningumo kriterijui.

2. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovas elgėsi pagal šalių sutartį, sutarties teisėtumo kasatorius neginčija, todėl nesant neteisėtų veiksmų nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Tarp kasatoriaus reikalaujamų nuostolių ir atsakovo veiksmų taip pat nėra priežastinio ryšio: prieš nutraukiant dujų tiekimą 2004 m. gruodžio 30 d. apžiūros metu gamtinėmis dujomis šildomas katilas neveikė, taigi, jau prieš nutraukiant dujų tiekimą kasatorius savo būstą šildė kitu būdu, reiškia, atsakovo veiksmai nebuvo jo reikalaujamų nuostolių priežastis. Tai, kad nepateikta jokių realių kasatoriaus išlaidas patvirtinančių įrodymų, reiškia, jog ir atnaujinus dujų tiekimą kasatoriui tariamai sugadintos sistemos nebuvimas nekėlė problemų. Be to, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad galimi nuostoliai atsirado dėl paties kasatoriaus veiksmų (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Atsakovo veiksmų metu buvusi kasatoriaus sistema, sąmatą sudariusio asmens vertinimu, buvo fiziškai ir morališkai susidėvėjusi, taigi kasatorius, patenkinus jo reikalavimą, nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga – teismas nagrinėja ginčą, neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Kasacinio skundu keliami vartotojo teisių apsaugos nutraukus dujų tiekimą į privačią namų valdą bei dujų tiekėjo atsakomybės pažeidus vartotojo teises klausimai. Šie klausimai yra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Dėl dujų tiekimo nutraukimo teisėtumo

Dujų tiekimas vykdomas dujų pirkimo-pardavimo sutarties, kuriai taikytinos CK šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio („Energijos pirkimo-pardavimo sutartys“) normos, pagrindu. Tokius santykius reglamentuoja ne tik bendrosios CK šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio normos, bet ir lex specialis šių normų atžvilgiu – Gamtinių dujų įstatymas, kuriame įtvirtinti bendrieji gamtinių dujų įmonių veiklos principai bei santykiai su vartotojais. Gamtinių dujų įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo, tiekimo taisykles. Ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 patvirtintos Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės (toliau – Taisyklės), privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, perduodantiems, paskirstantiems, laikantiems, tiekiantiems ir vartojantiems gamtines dujas. Taisyklių 108 punkte nustatyta, kad dujų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos turi atitikti šių taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji (CK 6.161 straipsnis), nes dujų tiekimo įmonė jas parduoda visiems, kas kreipiasi tokio pirkimo. Kitas tokios sutarties ypatumas yra tai, kad dujų pardavėjas visada yra verslininkas (turinti licenciją dujų tiekimo įmonė), todėl tais atvejais, kai pirkėjas yra buitinis vartotojas – fizinis asmuo, perkantis gamtines dujas asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams, tokia sutartis yra vartojimo ir jai taikomas CK 6.188 straipsnis, kuriame nustatyti vartojimo sutarčių sąlygų ypatumai (CK 6.383 straipsnio 4 dalis). Dujų pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos pagal individualiai neaptartas, dujų tiekimo įmonės parengtas unifikuotas standartines sąlygas. Vartotojo, kaip silpnesnės sutarties šalies, teisių apsaugos tikslais įstatyme įtvirtinta tokių vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumo kontrolė.

Nagrinėjamoje byloje šalių teisiniai santykiai tinkamai kvalifikuoti kaip vartojimo dujų pirkimo-pardavimo. Minėta, kad dujų pirkimo-pardavimo santykiai, kuriais užtikrinama vartotojo teisė gauti dujų tiekimą iš atitinkamo verslininko, veikiančio tam tikroje teritorijoje, sureguliuoti atitinkama teisės aktų sistema. Ši vartotojo teisė garantuojama tuo atveju, kai jis turi nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie dujų tiekimo tinklų, ir kai įrengti dujų apskaitos prietaisai (CK 6.383 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos šalys dar 1996 metais sudarė dujų pirkimo-pardavimo sutartį kasatoriaus namų ūkio poreikiams tenkinti. Sutarties 12.6 punkte nustatyta, kad atsakovas gali visiškai arba iš dalies nutraukti dujų tiekimą, jei kasatorius nevykdo šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartyje nustatytas tokio pobūdžio dujų tiekimo nutraukimo pagrindas, esant ginčui, turi būti patikrintas dėl atitikties tiek specialiuosiuose teisės aktuose, tiek CK šeštosios knygos XXIII skyriaus septintajame skirsnyje esančiam teisiniam reguliavimui, sąžiningumo kriterijams. Analogiškas šalių sutarties 12.6 punkte nustatytam dujų tiekimo apribojimo ar nutraukimo pagrindas (jeigu vartotojas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus) įtvirtintas Gamtinių dujų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Taisyklių 192.2 punkte. Dujų tiekėjas gali nutraukti dujų tiekimą ne tik sutartyje numatytais atvejais, bet ir tuo metu galiojančių atitinkamų teisės aktų nuostatų pagrindu arba esant abiejų – sutartinio ir teisės aktuose nustatyto pagrindų sutapčiai. Tais atvejais, kai dujų tiekimas nutraukiamas remiantis specialiuosiuose teisės aktuose nustatytu pagrindu, teismas turi įvertinti tokio nutraukimo pagrindo, kaip dujų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, taip pat CK 6.188 straipsnyje įtvirtintiems vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijams. Ši kontrolė turi būti derinama su įstatyminėmis norminių teisės aktų teisėtumo kontrolės taisyklėmis (CPK 3 straipsnio 3, 4 dalys).

Nagrinėjamos bylos atveju dujų tiekimas kasatoriui buvo nutrauktas dėl sutarties 2.4 punkto, kuriame nustatytas įpareigojimas dujų vartotojui užtikrinti, kad dujų įmonės atstovai galėtų patikrinti šildymo prietaisus ir vamzdynus, dujų apskaitos prietaisų bei įrenginių darbą ir dujų apskaitos teisingumą nuo 8.00 iki 22.00 val. Pažymėtina, kad įpareigojimas užtikrinti, kad dujų įmonės įgalioti darbuotojai, pateikę tarnybinius pažymėjimus, nuo 8 iki 22 valandos galėtų kontroliuoti dujų apskaitos sistemas (matavimo priemones) bei patikrinti dujų apskaitos tvarkingumą, įtvirtintas ir Taisyklių 121.4 punkte. Dujų tiekimo nutraukimas yra išimtinė priemonė, todėl teismas, vertindamas konkrečias aplinkybes kaip pagrindą nutraukti sutartį, kiekvienu konkrečiu atveju patikrina, ar tos aplinkybės sudarė pagrindą taikyti tokią išimtinę priemonę, ar ji proporcinga vartotojo padarytam sutarties pažeidimui ir ar jos taikymas iš esmės nepažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyros. Byloje nustatyta ir kasatorius neginčija, kad dujų tiekimas į jo namus vyko su tam tikrais nukrypimais nuo nustatytų reikalavimų (įrengta aplankos linija, dujos gali būti vartojamos be apskaitos prietaiso, skaitiklis neatitinka galiojančio STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose“), bet dujų tiekimo nutraukimą prašo pripažinti neproporcinga priemone, nes tokia priemonė galima tik esant grėsmei žmonių saugumui (CK 6.390 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dujų tiekėjo teisė nutraukti dujų tiekimą pirkėjui yra išplėsta lex specialis. Šiuo atveju, taikydamas specialiąsias teisės normas, teismas nekonstatuoja CK ir specialiojo įstatymo normų konkurencijos, o sprendžia, ar tokia priemonė, kaip dujų tiekimo nutraukimas, yra proporcinga vartotojo padarytam sutarties pažeidimui, ar jos taikymas esmingai nepažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyros. Minėta, kad kasacinis teismas saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teismai nustatė, kad kasatorius neužtikrino dujų įmonės įgaliotiems darbuotojams galimybės kontroliuoti dujų apskaitos sistemą, neperdavė atsakovui jam priklausančio skaitiklio, jo name buvo rasta pravestų dujų vamzdžių, ant kurių nėra apskaitos prietaisų. Šios faktinės aplinkybės nepaneigtos ir šalys, remdamosi jomis, taikiai baigė ginčą civilinėje byloje Nr. 2-1636/2006, kurioje ieškovas prašė priteisti jam iš kasatoriaus jo namų valdoje sumontuotą dujų skaitiklį. Teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 121.4 punkte ir šalių sutarties 2.4 punkte įtvirtinta vartotojo pareiga užtikrinti dujų įmonės įgaliotiems darbuotojams galimybę kontroliuoti jo šildymo prietaisus, vamzdynus, dujų apskaitos sistemas bei patikrinti dujų apskaitos tvarkingumą, dėl kurios pažeidimo kasatoriui buvo nutrauktas dujų tiekimas, nustatyta atsižvelgiant į tai, jog pagal Taisyklių 110 punktą vartotojas privalo užtikrinti tinkamą vartotojo sistemos ir dujinių prietaisų būklę bei jų eksploatavimo techninę saugą, šalių sutarties 1.2 punktu atsakovas įsipareigojo techniškai aptarnauti ir remontuoti kasatoriui priklausančius dujų tinklus ir įrengimus, be to, dujų įmonė (atsakovas) privalo apskaityti tiekiamų dujų kiekį (Taisyklių 118.4 punktas), vartotojo valdose įrengtos dujų apskaitos sistemos dujų įmonės eksploatuojamos jos lėšomis pagal teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 125 punktas). Taigi kasatoriaus pažeistas įpareigojimas sutartyje ir Taisyklėse nustatytas siekiant užtikrinti vartotojo sistemos saugumą: atitiktį sistemos projektavimui ir statybai keliamiems reikalavimams, kvalifikuotą eksploatavimą ir remontą (Taisyklių 11, 12 punktai), taip pat garantuoti tinkamą dujų apskaitą ir abiejų sutarties šalių įsipareigojimų vykdymą – tai yra ir šalių kooperavimosi pareigos išraiška (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje aktualūs kasatoriaus pažeistas įsipareigojimas ir dujų tiekimo nutraukimo pagrindas taip pat susiję su Taisyklių 19 punkte įtvirtintu dujų tiekimo saugumo kriterijumi, kad dujos neturi būti tiekiamos į techninės saugos reikalavimų neatitinkančias sistemas. Akivaizdu, kad sistemos saugumas negali būti konstatuotas neturint galimybės šios sistemos patikrinti. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad atsakovas ėmėsi visų teisėtų priemonių įspėti kasatorių dėl galimų sankcijų už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sudarė jam sąlygas tinkamai ir sąžiningai vykdyti sutartį, tačiau kasatorius su atsakovu nebendradarbiavo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dujų pardavėjas turi teisę nutraukti dujų tiekimą tais atvejais, kai pirkėjas neužtikrina pardavėjo darbuotojams galimybės patikrinti šildymo prietaisų, vamzdynų, dujų apskaitos sistemų bei dujų apskaitos tvarkingumo šalių sutartyje ir Taisyklėse nustatyta tvarka ir tokios prievolės nevykdo po įspėjimo, kad, nesudarius sąlygų dujų įmonės darbuotojams ištaisyti dujų sistemos neatitikties reikalavimams, tiekimas bus nutrauktas. Konstatavus, kad dujų tiekimo nutraukimo pagrindas, įtvirtintas tiek sutartyje, tiek specialiuosiuose teisės aktuose, atitinka CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus, nėra pagrindo tikrinti atitinkamų specialiųjų teisės aktų nuostatų teisėtumo CPK 3 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyta tvarka.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, kad praėjus aštuonioms dienoms po dujų tiekimo nutraukimo (2005 m. sausio 25 d.) pardavėjas kreipėsi į teismą dėl dujų skaitiklio priteisimo iš pirkėjo, ir kitas pardavėjo pastangas sumažinti neigiamus dujų tiekimo nutraukimo padarinius kasatoriui, taip pat į tai, jog kasatorius dujų tiekimo nutraukimo metu namų valdoje turėjo alternatyvią šildymo sistemą, teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentus, jog dujų pardavėjas pritaikė jo atžvilgiu neproporcingą ir bendruosiuose teisės aktuose nenustatytą priemonę. Nekonstatavus vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų, kasatoriaus argumentai dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo nenagrinėtini kaip teisiškai nereikšmingi nagrinėjamai bylai išspręsti. Dėl išdėstytų motyvų Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 44,08 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus kasacinį skundą, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, priteistinos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. Ž. (duomenys neskelbtini) 44,08 Lt (keturiasdešimt keturis litus 8 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus BaranauskasJanina JanuškienėJanina Stripeikienė