Kauno apygardos teismo nutartis

2018-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-450-485/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-11
Bylos Nr.
1S-450-485/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35837-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-450-485/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35837-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Kosto Vinersko skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-185-547/2017 R. B. nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, 32 MGL dydžio (1 205,12eurų) bauda. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose 2018 m. kovo 30 d. buvo gautas nuteistojo R. B. prašymas dėl bausmė pakeitimo į viešuosius darbus. Skundžiama teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi šis nuteistojo prašymas buvo tenkintas ir R. B. teismo paskirta ir nesumokėta 32 MGL (1 205,12 Eur) bauda pakeista į 192 valandas viešųjų darbų, juos atliekant per šešis mėnesius, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 32 valandas visuomenės labui. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Kostas Vinerskas Kauno apygardos teismo prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutartį, o nuteistojo R. B. prašymą palikti nenagrinėtu. Skunde nurodė, jog nors prokuroras teismo posėdyje neprieštaravo nuteistojo prašymui, tačiau įvertinus nutarties pagrįstumą nustatyta, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, nukrypta nuo teismų praktikos nagrinėjant tokio pobūdžio bylas pagal nuteistųjų prašymus. Baudos pakeitimo į viešuosius darbus tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22-25 straipsniai, iš kurių nuostatų matyti, kad nuteistas asmuo teisės pats savarankiškai kreiptis į teismą dėl jam paskirtos baudos vykdymo tvarkos pakeitimo neturi. Klausimas dėl šios bausmės pakeitimo gali būti sprendžiamas tik priverstinio baudos išieškojimo stadijoje (BK 47 straipsnio 6 dalis). Nuteistajam, savanoriškai nesumokėjus baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Bausmę vykdo antstolis ir šio išieškojimo metu teismo nuosprendį vykdantis antstolis imasi priemonių dėl baudos išieškojimo, patikrina nuteistojo turtines galimybes atlikti paskirtą baudos bausmę, sprendžia klausimus dėl baudos mokėjimo išdėstymo terminais, baudos išieškojimo iš atlyginimo, turto. Kai nuteistasis neturi lėšų ir turto sumokėti baudai, teismo nuosprendį vykdančio antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu, teismas turi teisę baudą pakeisti viešaisiais darbais (BVK 25 straipsnio 1 dalis, BK 47 straipsnis). Nuteistasis R. B. atsikirtimuose į prokuroro skundą prašė Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro K. Vinersko skundą atmesti ir palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutartį. Prokuroro K. Vinersko skundas tenkinamas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu skundžiama Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutartis neteisėta dėl netinkamai pritaikyto įstatymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu R. B. yra nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, 32 MGL dydžio (1 205,12eurų) bauda. Nuteistasis dėl sunkios savo finansinės padėties neturi galimybės įvykdyti teismo nuosprendį ir sumokėti jam priteistą baudą. R. B. sutiko, jog paskirta teismo bausmė – bauda būtų pakeista į viešuosius darbus.Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos BVK V skyriuje „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis (BVK 24 straipsnio 2 dalis) pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje nustatytais atvejais. Sisteminė paminėtų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui, ir teismo nuosprendis, visų pirma, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo pačiame nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, bet kuriuo atveju teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, visas privalo būti tiksliai ir teisingai įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis; BPK 346 straipsnio 1 dalis). Nuteistas asmuo yra / turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Šiuo atveju suprastina, jog R. B. tą supranta ir siekia nuosprendį įvykdyti, tačiau ne taip tiksliai kaip nustatė teismas, t. y. sumokėdamas jam paskirtą piniginę baudą. Nuteistojo savarankiškas kreipimasis į teismą, kuris ir paskyrė jam tokios rūšies ir dydžio bausmę pagal įstatymą nenumatytas. Visa tai turi būti daroma per antstolį. Nesant galimybės teismo nuosprendžio įvykdyti savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį teismo nuosprendžio įvykdymą, ir teismo sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Taigi tik priverstinio baudos išieškojimo stadijoje teismas pagal BK 65 straipsnyje nustatytas taisykles baudą gali pakeisti kita bausmės rūšimi – viešaisiais darbais (BK 47 straipsnio 7 dalis). To ir siekia nuteistasis. Minėtą šią įstatymo leidėjo jam suteiktą diskreciją teismas gali įgyvendinti tik esant dvejoms imperatyviai baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, t. y. neturint asmeniui lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą ir esant nuteistojo sutikimui dėl baudos pakeitimo. Be šių imperatyvių įstatyme numatytų pagrindų būtinas ir antstolio kreipimasis su teikimu dėl paskirtos baudos pakeitimo į kitą bausmės rūšį, tam kad būtų įvykdytas teismo nuosprendis.Nagrinėjamu atveju pastaroji sąlyga (antstolio teikimas) nebuvo išpildyta, kadangi į teismą dėl baudos pakeitimo į viešuosius darbus kreipėsi ne antstolis, o pats nuteistasis. Nurodytų įstatymo normų bei teismo motyvų pagrindu, nors ir esant nuteistojo R. B. sutikimui dėl viešųjų darbų paskyrimo, tačiau nesant antstolio teikimo, prokuroro nurodyti skunde argumentai yra visiškai pagrįsti, apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti R. B. prašymo dėl baudos pakeitimo, taip netinkamai pritaikant įstatymą ir nukrypus nuo teisminės praktikos šios kategorijos bylose, todėl skundžiama Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutartis naikintina, o R. B. prašymas paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – R. B. prašymą dėl bausmės pakeitimo palikti nenagrinėtą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Remeika